Civilinė byla Nr. e2FB-20917-1064/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15031-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Romai Railianienei,
dalyvaujant pareiškėjui Andriui Stoniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Andriaus Stonio pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Medholidays“, antstolis Vytautas Mitkus ir Andrius Šulnis.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Andrius Stonys pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad jo finansiniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, yra: 1) 309 347,97 Eur kreditorei akcinei bendrovei Šiaulių bankas; 2) 12 834,57 Eur antstoliui Vytautui Mitkui; 3) 281,92 Eur akcinei bendrove „Swedbank“; 4) 5670 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Medholidays“; 5) 40 000 Eur kreditoriui Andriui Šulniui; 6) 14 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“; 7) 64,57 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“.
Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su partneriais įsteigė tris gamybines įmones, kurios dirbo medienos apdirbimo srityje (uždaroji akcinė bendrovė „Eurovuda“, uždaroji akcinė bendrovė „Timbermilita“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Biocoal“). Nurodė, kad buvo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovuda“ direktorius ir akcininkas bei kitų įmonių akcininkas. Visos įmonės veiklos vystymui ėmė paskolas iš akcinės bendrovės Šiaulių bankas, o pareiškėjas buvo laiduotojas. Pereiškėjo teigimu, šiuose projektuose dirbo daugiau nei trejus metus, skolino įmonėms savo asmenines lėšas, taip pat pats skolinosi iš kitų fizinių ir juridinių asmenų ir visas lėšas investavo į pirmiau nurodytas įmonės. Paaiškino, kad verslas nepasisekė, įmonėms iškeltos bankroto bylos, įmonės liko skolingos bankui ir pareiškėjui kaip akcininkui. Antstoliai iš pareiškėjo kaip laiduotojo pradėjo išieškojimą, o bankrutavus įmonėms pareiškėjas neteko darbo ir pajamų, ilgą laiką buvo bedarbis, darbo nesėkmingai ieškojo dvejus metus. Visas įmonių turtas parduodamas iš varžytinių, iki šiol parduoti nepavyko, o dabartinė kaina jau yra daug mažesnė nei skolos. Nurodė, kad negali vykdyti įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršijai 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuosavo nekilnojamojo turto, taip pat jokio privalomai registruotino ar vertingesnio turto ar santaupų neturi; dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medholidays”, jo gaunamas darbo užmokestis yra 450 Eur per mėnesį (bandomuoju laikotarpiu). Pareiškėjas patvirtino, kad nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, akcentavo, kad bandomasis laikotarpis darbovietėje eina į pabaigą ir yra tikimasi, kad jo gaunamas uždarbis padidės iki 700 Eur.
k o n s t a t u o j a :
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Dėl fizinio asmens nemokumo
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga – 400 Eur. Taigi, fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 9500 Eur.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo skolos sudaro 368 213,03 Eur. Šių skolų mokėjimo terminai yra suėję, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas gauna darbo užmokestį – 386,25 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius) (T. 1 , e. b. l. 9). Pareiškėjas turi nepilnamečius vaikus, Jorį Stonį ir Kasparą Stonį, kuriems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-18404-897/2017, moka po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip ½ MMA dydžio kas mėnesį (T. 1, e. b. l. 91-96). Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (T. 1, e. b. l. 15, 18).
Įvertinus pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dydį jos šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pajamos leistų įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi, jis yra nemokus FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl fizinio asmens nesąžiningumo
Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Sprendžiant, ar toks pareiškėjo elgesys laikytinas patenkančiu į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą ir sudaro kliūtis iškelti bankroto bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Tačiau toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. e3K-3-208-313/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-680-684/2015).
Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nenustatyta, kad pareiškėjas per paskutiniuosius trejus metus būtų atlikęs CK 6.67 straipsnyje nustatytus ar kitokius nesąžiningus veiksmus, nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą.
Teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką pareiškėjo dedamos pastangos atkurti mokumą turėtų būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo, o mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (FABĮ 7-8 straipsniai). Nenustačius reikšmingo pradelstų įsipareigojimų dydžio pokyčio dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo), nededant maksimalių pastangų gauti didesnes darbines pajamas, toks elgesys neturi užkirsti galimybės pareiškėjui bankrutuoti ir bankroto procese siekti suderinti teisingos jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2096-864/2017).
Nepaneigdamas šių išaiškinimų, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plano stadijoje suabejojus pareiškėjo pastangomis atkurti mokumą, bankroto procesas gali būti nutrauktas (FABĮ 10 straipsnis), todėl pareiškėjas, siekdama jam palankios bankroto bylos baigties, turi dėti pastangas susitarti su kreditoriais dėl mokumo atkūrimo plano.
Abibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta tokių pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai) (1 t., e. b. l. 39, 40). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 strapsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina išvados, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti Andriaus Stonio bankroto procesą pateikė bankroto administratorius Gediminas Vienažindis, lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms – 350 Eur (e. b. l. 4-5, 83).
Teismas skiria bankroto administratoriumi pareiškėjo nurodytą asmenį Gediminą Vienažindį, kuris pateikė sutikimą atlikti bankroto procedūras, dėl kurio kandidatūros suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti Gedimino Vienažinio bankroto administratoriumi. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus Gedimino Vienažindžio pateiktą 350 Eur įkainio, reikalingo bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą (e. b. l. 4-5), sprendžia, jog ši suma yra protinga ir pagrįsta, kurią bankroto administratorius gali naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga 670 Eur suma (50 Eur komunaliniai mokesčiai, 170 Eur maistas ir drabužiai, 30 Eur transporto išlaidos, 10 Eur vaistai, 10 Eur higienos prekės, 400 Eur vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą). FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, jo nurodytą 670 Eur sumą būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti pripažįsta protinga ir nustato 670 Eur sumą per mėnesį būtinoms kasdienėms pareiškėjo reikmėms tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsniu,
n u t a r i a :
iškelti Andriaus Stonio, asmens kodas 37003270637, fizinio asmens bankroto bylą.
Paskirti Andriaus Stonio bankroto administratoriumi Gediminą Vienažindį, asmens kodas 37003030097, (buveinės adresas Tako g. 5-3, Akademija, Kauno r. sav., el. paštas: gedvie@gmail.com) ir jam siųsti nutarties kopiją.
Patvirtinti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties Eur) (įskaitant PVM) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį Andriaus Stonio turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 670 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties Eur) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį Andriaus Stonio būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, 07157 Vilnius), antstoliui Vytautui Mitkui, kredito įstaigai AB Swedbank.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Fomičiova