Civilinė byla Nr. e2A-1007-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00973-2020-5
Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.5.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-252-1060/2021 pagal ieškovo D. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. V. ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) priteisti 11 607,88 Eur neišmokėtus dienpinigius, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:
1.1. jis 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties Nr. 18 pagrindu pas atsakovę dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo sutartimi buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
1.2. Vėliau, 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties pagrindu ieškovas pas atsakovę buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo santykiai tęsėsi 2020 m. birželio 5 d. – liepos 7 d. laikotarpiu. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) prašydamas išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 904,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir nuo jo paskaičiuotus delspinigius, 2 547,09 Eur nesumokėtų dienpinigių ir nuo jų paskaičiuotus delspinigius, priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-107-16114/2020 prašymą tenkino iš dalies: išieškojo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui D. V. 271,99 Eur delspinigius ir 795,00 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas priteisti neišmokėtus dienpinigius, bei su priteistų netesybų dydžiu, mano, kad 795,00 Eur netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką yra per mažos.
1.3. Ieškovas, dirbdamas pagal 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartį Nr. 18, 2018 m. gegužės 9 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu komandiruotėje Belgijos Karalystėje buvo 151 dieną, 2019 metų laikotarpiu užsienio komandiruotėse buvo 222 dienas, iš kurių 216 dienų Prancūzijoje, 6 dienas Ispanijoje, 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 4 d. laikotarpiu 43 dienas Prancūzijoje.
1.4. Ieškovas, dirbdamas pagal 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartį užsienio komandiruotėje buvo 7 dienas, iš kurių 1 dieną Vokietijoje, 2 dienas Prancūzijoje, 1 dieną Ispanijoje ir 2 dienas Lenkijoje. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su atleistu iš darbo ieškovu atleidimo dieną, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisti netesybas.
1.5. 2018 m. pasirašydamas pirmąją darbo sutartį su atsakove ieškovas susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio ir maksimalaus dydžio dienpinigių. Dienpinigių dydis sutartyje įrašytas nebuvo. Po to pasirašė minėtos sutarties pakeitimą, su juo susipažino. Pagal šį pakeitimą yra susitarta dėl dienpinigių dydžio mokėjimo tvarkos, o ne dėl dienpinigių dydžio, t. y. kad tik 50 procentų dienpinigių avansas nėra mokamas, tačiau mokama 100 proc. dydžio dienpinigiai (2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).
2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. su atsakovu niekada nebuvo sutarta dėl ieškiniu reikalaujamo dienpinigių dydžio, atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartį Nr. 18 dirbo tolimųjų reisų vairuotoju iki 2020 m. gegužės 4 d. Minėta darbo sutartimi buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis. Nors 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje nebuvo nustatytas dienpinigių mažinimas, tačiau su ieškovu prieš jį įdarbinant buvo sutarta, kad ieškovui komandiruočių metu bus mokamas 65,00 Eur per dieną darbo užmokestis, į kurį jau yra įskaičiuoti dienpinigiai. Tokio susitarimo egzistavimą patvirtino ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdyje. Toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovu sudarytas susitarimas yra teisėtas.
2.2. Ieškovas iki 2018 m. gruodžio 31 d. komandiruotėje buvo 151 dieną. Jam už 2018 m. išmokėta 3 610,10 Eur darbo užmokesčio ir 6 200,00 Eur dienpinigių, tai yra 9 810,10 Eur : 151 d. = 64,97 Eur per dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi su ieškovu sudaryto susitarimo dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjo ieškovui. Ieškovas, ieškiniu reikalaudamas ženkliai didesnės sumos dienpinigių, dėl kurios šalių niekada nebuvo sutarta, elgiasi nesąžiningai.
2.3. Nuo 2019 m. su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas pakeitimas, nurodyta, kad keičiamas darbo sutarties 1.3 punktas ir ieškovui mokamas 6,70 Eur valandinis darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį, dienpinigių norma – 50 procentų. Ieškovui nuo 2019 m. iki 2020 m. gegužės 4 d. (už 259 komandiruotės dienas (10 kadencijų) buvo išmokėta 6 820,45 Eur darbo užmokesčio ir 9 264,12 Eur dienpinigių. Visas ieškovui apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su dienpinigiais už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2020 m. gegužės 4 d. buvo išmokėtas. Ieškovui dėl bendrovės buhalterio pasikeitimo buvo neišmokėtas tik 431,40 Eur atlyginimas už 2019 m. sausio mėnesį, sužinojus apie klaidą, ieškovui nepriemoka iš karto buvo priskaičiuota ir, ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, išmokėta 616,98 Eur suma. Jokios žalos dėl šio darbo užmokesčio sumokėjimo vėlavimo ieškovas nepatyrė. Todėl atsižvelgiant į darbo užmokesčio neišmokėjimo aplinkybes, uždelstą laiko tarpą, neišmokėtos sumos dydį, paties ieškovo veiksmus (neveikimą), akivaizdu, kad visos kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimas ieškovui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Darbo ginčų komisijos ieškovo naudai priteista 795,00 Eur netesybų suma ir taip yra didelė bei daugiau nei pakankama sankcija dėl per klaidą padaryto pažeidimo.
2.4. 2020 m. gegužės 4 d. nutraukus su ieškovu darbo sutartį, ieškovas ne tik nereiškė jokių pretenzijų, bet dar kartą siekė įsidarbinti bendrovėje. 2020 m. gegužės 12 d., ieškovui išreiškus norą dar kartą įsidarbinti bendrovėje, su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms nuo 2020 m. birželio 5 d., numatant mokėtiną 6,70 Eur per val. atlyginimą vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 21 d., bei dienpinigių mažinimą iki 50 procentų, neišmokant avanso. Pagal šią darbo sutartį ieškovas buvo komandiruotėje 7 dienas. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. liepos 4 d. Už šį laikotarpį ieškovui išmokėta 202 Eur dienpinigių pagal kasos išlaidų orderį, 454,15 Eur darbo užmokesčio, iš kurio 71,62 Eur sudarė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovė su ieškovu už jo darbą pagal 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartį visiškai atsiskaitė.
2.5. Su ieškovu buvo susitarta tik dėl 50 procentų dydžio dienpinigių ir minimalaus dydžio atlyginimo, tačiau visa suma turėjo neviršyti 65,00 Eur už dieną. Visiems įmonėje dirbusiems darbuotojams buvo mokamas identiškas atlyginimas (2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 14:09:05 – 14:41:15).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 900,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad:
3.1. ieškovui paskyrus terminą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovas pareiškė, kad atsisakė reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl to teismas išnagrinėjo bylą pagal patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą ir nurodytas aplinkybes. Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nuostatų, susijusių su dienpinigių dydžio nustatymu, aiškinimo ir taikymo, dienpinigių priteisimo. Ieškovas teigia, kad 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje, jos pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, dėl to turi būti taikomi didžiausi dienpinigių dydžiai, o 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje yra numatyta, tik kad yra nemokamas 50 procentų dydžio dienpinigių avansas. Atsakovė teigia, kad nors 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje neaptartas dienpinigių dydis, šalys žodžiu susitarė dėl 65 Eur per dieną darbo užmokesčio, kuris apima minimalų darbo užmokestį ir ne mažesnį kaip 50 procentų dienpinigių dydį, bet ne daugiau kaip 65 Eur per dieną, toks pat dienpinigių dydis yra numatytas 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje.
3.2. Teismas konstatavo, kad nenustačius, jog buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyti teisės aktuose, dienpinigių turi būti įtrauktas į darbo sutartį kaip papildoma sutarties sąlyga (DK 33 straipsnis). 2018 m. gegužės 9 d. abiejų šalių pasirašytos darbo sutarties tekste papildomos darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių dydžio nenurodytos. 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojui, išvykstančiam į komandiruotę, prieš komandiruotę dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas (ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas). Pastarąją nuostatą šalys aiškina skirtingai.
3.3. Vertindamas šalių elgesį, spręsdamas dėl darbo sutarties sąlygų aiškinimo, teismas nustatė, kad iš Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. DGKS matyti, kad ieškovas posėdžio metu nurodė, jog prieš darbinantis į atsakovo įmonę su atsakovo atstovu tarėsi, kad jam kadencijų metu bus mokamas 65,00 Eur per dieną darbo užmokestis. Teismas vertino, kad byloje pateiktas atsakovės vadovo vaizdo įrašas, kurį 2020 m. liepos 7 d. įkėlė pats ieškovas į socialinį tinklą „Facebook“, yra informatyvus, jo turinys paneigia ieškovo teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog šalys žodžiu nesusitarė dėl 65,00 Eur įkainio per dieną.
3.4. Šalys taip pat nesutaria dėl 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties 1.3 punkto pakeitimo ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkto teksto aiškinimo.
3.5. Ieškovo aiškinimas, kad šalys susitarė, jog tik 50 procentų avansas yra nemokamas, neatitinka skliaustelio skyrybos ženklo taisyklės logikos (https://lt.wikipedia.org/wiki/ Skliausteliai). Teismo vertinimu, skliausteliuose įrašytas tekstas paaiškina pagrindinio sakinio tekstą, pagal kurį šalys susitarė dėl dienpinigių dydžio ir jų mokėjimo po komandiruotės, t. y. šalutiniu sakiniu tikslinamas tik dienpinigių dydis. Toks vertinimas atitinka išanalizuotą darbo sutarties šalių elgesį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir nutarimas) nuostatoms. Teismas šią sutarties nuostatą vertino kaip šalių susitarimą dėl dienpinigių dydžio ir jų nemokėjimo iš anksto, t. y. dėl ne mažesnių kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių mokėjimo po komandiruotės.
3.6. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės apie faktinį sutarties vykdymą sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas tokį darbo užmokestį – 65 Eur įkainį per dieną, kurio sudėtinės dalys: darbo užmokestis ir ne mažesni kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai, iš viso ne daugiau kaip 65 Eur per dieną – vertinti kaip šalių susitarimą dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio. Pažymėjo, jog šalių žodinis susitarimas dėl dienpinigių dydžio pats savaime nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo ir užtikrina darbo teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą.
3.7. Teismas vertino dienpinigių sumų ieškovui išmokėjimo atitiktį minėtai darbo sutarties sąlygai. Teismas rėmėsi pirminiais dokumentais, t. y. banko sąskaitos išrašais ir kasos išlaidų orderiais. Sprendė, jog ieškovui buvo išmokėti jam priskaičiuoti vidutiniškai 71,1 procento dydžio už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai, t. y. 18 355,28 Eur (18 355,28 Eur x 100 proc. / 25 824,00 Eur) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. vasario 12 d., nepažeidžiant nutarime numatytų dienpinigių dydžio normos.
3.8. Ieškovas tvirtino, kad pagal 2020 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 7 pinigų negavo, šiame dokumente nėra nei vadovo, nei vyriausiojo finansininko parašo, ieškovo parašas suklastotas. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad negavo pinigų ir pagal 2018 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 500 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 400 Eur, kuriuose yra vyriausiosios finansininkės ir ieškovo parašai. Teismas konstatavo, kad visuose trijuose apskaitos dokumentuose yra ieškovo parašas, 2018 m. dokumentuose papildomai ir vyriausiosios finansininkės parašas. Į bylą pateiktuose kasos išlaidų orderiuose ginčo sumos yra atspausdintos skaičiais ir žodžiais techninėmis priemonėmis. 2020 m. ginčijamą finansinę operaciją atspindi 2020 m. birželio 13 d. buhalterinė pažyma Nr. DV20-01, kurioje yra žyma „susipažinau: vairuotojas-ekspeditorius D. V. ir parašas“, avansinėje apyskaitoje, kurioje yra taip pat ieškovo parašas (darbo byla, b. l. 15, 16). Analogiški apskaitos dokumentai yra pasirašyti ieškovo parašu ir 2020 m. vasario 24 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. balandžio 5 d. ir t. t. (darbo byla, b. l. 50 – 55). Teismas konstatavo, kad ieškovo ginčijamos sumos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teismas, įvertinęs ieškovo elgesį 2020 m. liepos 7 d. (ranka parašytas prašymas atleisti iš darbo ir socialiniame tinkle išplatintas vaizdo įrašas), sprendė, kad ieškovas buvo 2020 m. liepos 7 d. darbovietėje ir galėjo pasirašyti kasos išlaidų orderyje; 2020 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderį pripažino dokumentu, patvirtinančiu atsakovės prievolės ieškovui įvykdymą paties ieškovo parašu.
3.9. Teismas sprendė, kad atsakovė, nors nevisiškai tiksliai laikėsi darbo sutarties sąlygų įforminimo reikalavimų, byloje įrodė, jog darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio. Konstatavo, kad buvusiam darbuotojui D. V. buvo išmokėti visi vidutiniškai 71,1 procento dydžio už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai (18 355,28 Eur) iki darbo santykių pabaigos 2020 m. liepos 7 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas D. V. (toliau – ir apeliantas) prašo apeliantui iš atsakovės priteisti 11 607,88 Eur neišmokėtus dienpinigius bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. 2018 m. gegužės 9 d. neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 18 sąlygų dėl dienpinigių dydžio nebuvo nustatyta. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede bei 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkte yra analogiškas tekstas. Teismas šį darbo sutarčių tekstą aiškino kaip nuostatą, įtvirtinančią šalių susitarimą dėl darbuotojui mokėtinų 50 procentų mažesnių dienpinigių dydžio. Teismas vertino, kad skliausteliuose įrašytas tekstas paaiškina pagrindinio sakinio tekstą, pagal kurį šalys susitarė dėl dienpinigių dydžio ir jų mokėjimo po komandiruotės, t. y. šalutiniu sakiniu tikslinamas tik dienpinigių dydis. Tokia teismo atlikta darbo sutarčių teksto interpretacija yra spekuliatyvi ir visiškai nepagrįsta.
4.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta darbdavio prievolė iki komandiruotės pradžios darbuotojui išmokėti ne mažesnį kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansą, jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede bei 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkte įrašytas tekstas patvirtina, jog buvo susitarta būtent dėl 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avanso nemokėjimo, o ne dėl Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo 50 procentų. Skliaustuose esantis tekstas yra analogiškas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto formuluotei. Tiek prieš skliaustus esančiame tekste, tiek skliaustuose esančioje formuluotėje yra naudojamas žodis „avansas“, todėl akivaizdu, kad šiomis formuluotėmis šalys įtvirtino Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte numatytą susitarimą dėl dienpinigių avanso dydžio, o ne dėl pačių dienpinigių dydžio.
4.3. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede bei 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkte yra atskirai suformuluota nuostata: „Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523) arba mažesnius, jeigu taip numatyta darbo sutartyje. Mokėti mažesnius dienpinigių dydžius, pagal atskirą vadovo įsakymą.“ Jeigu laikyti, kad yra teisinga teismo išvada, jog skliaustuose esantis tekstas „(ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas)“ išreiškia šalių susitarimą dėl dienpinigių dydžio mažinimo 50 procentų, tai tokiu atveju darbo sutarties formuluotės „Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523)“ niekaip nebūtų galima paaiškinti buvimo prasmės aspektu. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede bei 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad mažesni dienpinigių dydžiai mokami pagal atskirą vadovo įsakymą. Tokio pobūdžio atsakovo vadovo įsakymų nebuvo, pagrindo mokėti apeliantui mažesnius, nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, nebuvo pagrindo.
4.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas nustatyti tokį darbo užmokestį – 65,00 Eur įkainį per dieną, kurio sudėtinės dalys: darbo užmokestis ir ne mažesni kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai, iš viso ne daugiau kaip 65,00 Eur per dieną. Šalys darbo apmokėjimo sąlygas nustatė tris kartus: sudarydamos 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartį, sudarydamos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą bei sudarydamos 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartį. Nei vienu iš paminėtų dokumentų nebuvo nustatytas 65,00 Eur įkainis per dieną, kurio sudėtinės dalys: darbo užmokestis ir ne mažesni kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai. Apeliantas sutinka su tuo, kad su atsakove tarėsi dėl 65 Eur per dieną darbo užmokesčio, tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas ir nebuvo įformintas. Teismas be pagrindo vienos iš šalių lūkesčius kvalifikavo kaip sukeliantį teisinius padarinius juridinį faktą.
4.5. Atsakovė, nesant įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos sandorio, įrodinėdama tariamai buvus jai palankesnį susitarimą dėl 65,00 Eur įkainio, negalėjo remtis liudytojų parodymais.
4.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. vasario 12 d. buvo išmokėti jam už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai, t. y. 18 355,28 Eur. Iš sąskaitos AB Swedbank išrašo matyti, kad atsakovė dalies įmokų paskirtį nurodė kaip dienpinigius. Tokių mokėjimų bendra suma sudaro 17 253,28 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė į bylą pateikė lentelę (DOK-46094, priedas Darbo užmokestis dienpinigiai), kurioje nurodytas apeliantui išmokėtų dienpinigių dydis sudaro 15 434,90 Eur. Dalį mokėjimų, mokėjimo paskirtyje įvardintų „dienpinigiai“, atsakovė ėmė traktuoti kaip apelianto darbo užmokestį. Apeliantas, atsižvelgdamas į pasikeitusią atsakovės poziciją, patikslino ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir ginčą vedė tik dėl neišmokėtų dienpinigių. Tačiau teismas, spręsdamas dėl išmokėtų dienpinigių dydžio, atsakovės lentelėje (DOK-46094, priedas Darbo užmokestis dienpinigiai) kaip išmokėtą darbo užmokestį nurodytas sumas, nepagrįstai priskaičiavo prie išmokėtų dienpinigių, ir padarė išvadą, kad išmokėtų dienpinigių dalis yra didesnė, nei kad nurodė atsakovė.
4.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jam buvo išmokėti grynieji pinigai. Teismo nurodyti kasos išlaidų orderiai negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais grynųjų pinigų operacijas. Juose nėra asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardų, pavardžių, parašų ir tai reiškia, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41 punkto reikalavimų. Už komandiruotės dienas ieškovui turėjo būti sumokėta 26 172 Eur dienpinigių, o buvo sumokėta tik 14 564,12 Eur. Neišmokėta dienpinigių dalis sudaro 11607,88 Eur.
5. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo 2021 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto D. V. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. apeliantas cituoja bendro pobūdžio kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių aiškinimo, kuri yra nutolusi nuo šios bylos faktinių aplinkybių ir bylos esmės, dėl ko šioje byloje neaktuali ir netaikytina. Teismas vadovavosi aktualia ginčui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 62/2013). Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ir konstatavo, jog 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties 1.3 punkto pakeitimo ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkto teksto nuostatos vertintinos kaip šalių susitarimas dėl dienpinigių dydžio ir jų nemokėjimo iš anksto, t. y. dėl ne mažesnių kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių mokėjimo po komandiruotės. Teismas, vertindamas ir aiškindamasis darbo sutarties nuostatas, pagrįstai atsižvelgė ir įvertino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimus.
5.2. Byloje esantys duomenys, nustatytos aplinkybės, bei paties apelianto pripažintos aplinkybės patvirtina, kad su apeliantu niekada nebuvo sutarta dėl patikslintu ieškiniu reikalaujamo dienpinigių dydžio, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsiskaičiusi su apeliantu. Pirmos instancijos teismas atliko nuoseklų visapusišką įrodymų tyrimą, analizavo šalių elgesį, veiksmus. Teismo nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su apeliantu sudarytas susitarimas yra teisėtas ir galiojantis.
5.3. Nors pirminėje 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje nebuvo nustatytas dienpinigių mažinimas, tačiau su apeliantu buvo sutarta, jog jam bus mokamas 65 Eur dienos darbo užmokestis, į kurį įskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Pakeitus 2018 m. sutartį, bei sudarius 2020 m. gegužės 12 d. naują darbo sutartį, darbo sutartyse buvo susitarta mokėti ne mažesnius kaip 50 procentų dienpinigius apeliantui, susitariant dėl to paties 65 Eur dienos darbo užmokesčio, į kurį įskaičiuota tiek darbo užmokestis, tiek dienpinigiai, mokėjimo. Būtent toks (65 Eur) darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimas buvo vykdomas nuo pat darbo santykių pradžios iki pabaigos. Paties apelianto elgesys tęsiant darbo santykius, liudija apie tokį šalių susitarimą ir darbdavio įsipareigojimo vykdymą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš teismų praktikos matyti, kad tokie susitarimai dėl fiksuoto darbo užmokesčio apskaičiavimo egzistuoja.
5.4. Šalių susitarimo dėl 65 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo egzistavimą patvirtino pats apeliantas Darbo ginčų komisijoje, apelianto į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltas vaizdo ir garso įrašas, kuriame jis viešai kalba, jog pripažįsta susitarimą dėl 65 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, vėliau kalba apie jo būsimus veiksmus ir t.t. Teismas teisingai pažymėjo, jog vaizdo įrašas yra visiškai informatyvus, jo turinys paneigia apelianto teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog šalys žodžiu nesusitarė dėl 65 Eur įkainio per dieną. Tokio susitarimo aplinkybes byloje patvirtino atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimai, du byloje apklausti liudytojai. Liudytojų parodymai yra galimi, tai yra leistina įrodinėjimo priemonė, šie parodymai buvo įvertinti kartu su kitais įrodymais ir paties apelianto faktų pripažinimu. Šalių žodinis susitarimas dėl dienpinigių dydžio pats savaime nepažeidžia poįstatyminių teisės aktų teisinio reguliavimo.
5.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui nebuvo išmokėti dienpinigiai. Teismas sprendime detaliai išanalizavo įsakymus dėl komandiruočių, mokėjimo žiniaraščius. Visas apeliantui apskaičiuotas darbo užmokestis kartu su dienpinigiais už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2020 m. gegužės 4 d. buvo išmokėtas.
5.6. Teismas rėmėsi pirminiais dokumentais, t. y. banko sąskaitos išrašais ir kasos išlaidų orderiais, ir pagrįstai konstatavo, kad nepažeidžiant darbo sutartyje numatytų dienpinigių dydžio normos, apeliantui turėjo būti sumokėti ne mažesni kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai, t. y. ne mažiau kaip 12 912,00 Eur (25 824,00 / 2). Teismas sprendė, jog apeliantui buvo išmokėti jam priskaičiuoti vidutiniškai 71,1 procento dydžio už komandiruotę apskaičiuoti dienpinigiai, t. y. 18 355,28 Eur (18 355,28 Eur x 100 proc. / 25 824,00 Eur) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. vasario 12 d., nepažeidžiant Nutarime numatytų dienpinigių dydžio normos. Byloje pateikti kasos išlaidų orderiai yra pasirašyti paties apelianto, juose nurodytos gautos sumos, esminiai orderių rekvizitai, dėl ko teismas pagrįstai jais vadovavosi. Apeliantas Darbo ginčų komisijoje ginčijo vieną sumą, nurodytą orderyje, o teismo posėdyje jau ginčijo tris sumas, tačiau parašo ekspertizės neprašė, orderių neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Teismas šiuos apelianto argumentus pagrįstai laikė gynybiniais ir deklaratyviais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
8. Ginčas byloje kilo dėl 1) mokėtinų dienpinigių dydžio ir faktinės aplinkybės, dėl kokio dydžio dienpinigių mokėjimo tarp šalių buvo susitarta; 2) dėl to, ar buvo sumokėti pinigai pagal kasos išlaidų orderius – 2020 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 7, 2018 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 9, 2018 m. lapkričio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11.
Dėl pinigų išmokėjimo pagal kasos išlaidų orderius
9. Ieškovas ginčija pinigų pagal 2020 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 7 – 202,00 Eur gavimą, nurodydamas, kad ant šio dokumento nėra nei vadovo, nei vyriausiojo finansininko parašo, jo parašas suklastotas. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad papildomai negavo pinigų ir pagal 2018 m. liepos 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 500,00 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 400,00 Eur, ant kurių yra vyriausiosios finansininkės ir ieškovo parašai. Atsakovės atstovas pirmos instancijos teismui pateikė 2020 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 7 originalą (DOK-3036).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 19 punkte numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Taisyklių 11 punktas nurodo, kad kasos pajamų bei išlaidų orderiai be kita ko gali būti pildomi ir techninėmis priemonėmis.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bendriausia prasme kasos išlaidų orderis yra suprantamas kaip įmonės apskaitos dokumentas, kuris patvirtina pinigų sumokėjimo faktą. Visuose trijuose kasos išlaidų orderiuose yra ieškovo parašai, 2018 m. kasos išlaidų orderiuose yra papildomai ir vyriausiosios finansininkės parašas. Į bylą pateiktuose kasos išlaidų orderiuose ginčo sumos yra atspausdintos ne tik skaičiais, bet ir žodžiais techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju 2020 m. ginčijamą finansinę operaciją atspindi 2020 m. birželio 13 d. buhalterinė pažyma Nr. DV20-01, kurioje yra žyma „susipažinau: vairuotojas-ekspeditorius D. V. ir parašas“, avansinėje apyskaitoje, kurioje taip pat yra ieškovo parašas (darbo byla, b. l. 15, 16). Analogiški apskaitos dokumentai yra pasirašyti ieškovo parašu ir 2020 m. vasario 24 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2019 m. birželio 24 d., 2019 m. balandžio 5 d. ir kt. (darbo byla, b. l. 50 – 55). Šių apskaitos dokumentų ieškovas neginčija. Skirti ekspertizės dėl parašų autentiškumo nustatymo ieškovas neprašė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo ginčijamos sumos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, o be to, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad visos lėšos pagal šiuos apskaitos dokumentus yra apskaitytos ir sumokėti mokesčiai (2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:09:05).
12. Kolegija sprendžia, kad šiuose dokumentuose yra pagrindinis rekvizitas, patvirtinantis, kad ieškovas pinigus gavo – tai paties ieškovo parašas, jis nėra nuginčytas, todėl išanalizavus pateiktų įrodymų visumą, sąsajumą, nėra pagrindo abejoti piniginių lėšų pagal minėtus kasos išlaidų orderius išmokėjimu ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nenuginčijo dienpinigių gavimo pagal minėtus kasos išlaidų orderius.
13. Apelianto argumentas, kad grynųjų pinigų jam išmokėjimą paneigia tai, kad juose nėra asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardų, pavardžių, parašų ir tai reiškia, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kolegija sprendžia jog tam tikrų rekvizitų dokumentuose trūkumas negali paneigti pinigų išmokėjimo fakto, kai tai savo parašu patvirtino pinigų gavėjas, t. y. ieškovas, ir, kaip minėta, parašo autentiškumas byloje nėra nuginčytas. Taip pat teismas byloje nustatė, jog minėtos lėšos atsakovės buhalteriniuose dokumentuose yra apskaitytos. Toks dokumento trūkumas gali būti vertintinas kaip dokumentų tvarkymas pažeidžiant teisės aktus, tačiau bylos kontekste šie trūkumai nepaneigia pačio finansinės operacijos fakto.
Dėl mokėtinų dienpinigių dydžio
14. Apeliantas, patikslinęs ieškinį, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš darbdavio 11 607,88 Eur neišmokėtų dienpinigių bei netesybas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Apeliantas teigia, kad 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje, jos pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, dėl to turi būti taikomi didžiausi dienpinigių dydžiai, o 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje yra numatyta tik tai, kad yra nemokamas 50 procentų dydžio dienpinigių avansas. Atsakovė teigia, kad nors 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje neaptartas dienpinigių dydis, šalys žodžiu susitarė dėl 65,00 Eur per dieną darbo užmokesčio, kuris apima minimalų darbo užmokestį ir ne mažesnį kaip 50 procentų dienpinigių dydį, bet ne daugiau kaip 65,00 Eur per dieną, toks pat dienpinigių dydis yra numatytas 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pakeitime ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje.
15. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atmestinas, kadangi iš darbo sutarčių, bei darbo sutarties papildymo teksto, iš šalių elgesio, ieškovo paaiškinimų, liudytojo L. P. paaiškinimų, sutarčių lingvistinio aiškinimo galima daryti išvadą, kad susitarta dėl 65,00 Eur į dieną darbo užmokesčio (kartu su dienpinigiais) ieškovui mokėjimo. Nurodė, kad tokio susitarimo su ieškovu buvo laikomasi.
16. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2018 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 18, kuri įsigaliojo ir ieškovas pradėjo dirbti 2018 m. gegužės 20 d. tolimųjų reisų vairuotoju. Pagal darbo sutarties 1.3 punktą šalys susitarė, kad mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas bazinis minimalus atlyginimas (darbo byla, b. l. 37–38). Minėta sutartis 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeista (papildyta) priedu Nr. (duomenys neskelbtini), keičiant 1.3 punktą, nurodant, kad „valandinis darbo užmokestis 6,70 Eur išmokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 21 dienos, arba po jos einančią darbo dieną. Darbuotojui, išvykstančiam į komandiruotę, prieš komandiruotę dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas (ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas). Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523) arba mažesnius gerai atliktą darbą, veiklą, veiklos rezultatus (kalba netaisyta - teismo pastaba) (darbo byla, b. l. 129). Ši pakeista darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 4 d.
17. 2020 m. gegužės 12 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja neterminuota darbo sutartis, pagal kurią darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. birželio 5 d. Sutartyje nurodyta, kad valandinis 6,70 Eur užmokestis darbuotojui išmokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 21 dienos, arba po jos einančią darbo dieną. Darbuotojui, išvykstančiam į komandiruotę, prieš komandiruotę dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas (ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.). Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523) arba mažesnius, jeigu taip numatyta darbo sutartyje. Mokėti mažesnius dienpinigių dydžius, pagal atskirą vadovo įsakymą. (darbo byla, b. l. 12-14).
18. Lietuvos Respublikos DK 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas Maksimalių dienpinigių sąrašas, juo patvirtintos Dienpinigių mokėjimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius, jog buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyti teisės aktuose, dienpinigių turi būti įtrauktas į darbo sutartį kaip papildoma sutarties sąlyga (DK 33 straipsnis).
19. Ieškovas nurodo, kad su juo visą darbo laikotarpį nebuvo susitarta dėl dienpinigių mažinimo įstatymų nustatyta tvarka, todėl jam turėjo būti mokama maksimali – 100 procentų dydžio vyriausybės nustatyta dienpinigių suma, kai tuo tarpu jam dienpinigiai buvo mokami sumažinti, todėl prašo priteisti skirtumą tarp išmokėtų bei 100 procentų priklausančių išmokėti dienpinigių – 11 607,88 Eur.
20. Atsakovė teigia, kad faktiškai buvo susitarta ir mokama 65 Eurai užmokesčio per dieną, į kuriuos įėjo ir sumažinta dienpinigių suma. Ji buvo faktiškai mokama, ieškovas su tokiu faktiniu atlyginimo mokėjimu sutiko, į teismą kreipėsi tik po atleidimo iš darbo.
21. Kolegija iš dalies sutinka su ieškovo bei atsakovės argumentais dėl susitarimų atskirose darbo sutartyse, bei priede prie darbo sutarties, todėl pasisako atskirai dėl kiekvienos iš jų.
Dėl 2018 m. sudarytos darbo sutarties bei jos priedo
22. Kolegija sprendžia, kad 2018 m. gegužės 9 d. sudarytoje darbo sutartyje akivaizdžiai nebuvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, kolektyvinės sutarties pas atsakovą nebuvo (ginčo dėl to nėra), todėl vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu (dėl teisės aktais nustatyto dienpinigių dydžio bei susitarimo dėl jų formos), iki 2019 m. sausio 1 d. padaryto šios darbo sutarties pakeitimo turėjo būti mokama 100 procentų dienpinigių, kadangi jokių kitų dokumentų, kuriuose būtų išreikštas šalių susitarimas mokėti ir gauti mažesnius dienpinigius, negu nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 526, nėra. Atsakovo argumentas, kad su darbuotoju buvo susitarta, kad jis gauna 65 Eurus per dieną, į kuriuos įeina ir dienpinigiai, negali būti vertinamas kaip įrodytas, nes jokiame dokumente tai nėra įforminta raštu, o ieškovas tokio susitarimo nepripažįsta. Atsakovės pateiktas vaizdo įrašas, kuriame ieškovas nurodo, jog yra nepatenkintas 65 Eur mokėjimu, liudytojo L. P. paaiškinimai, kad žodžiu su ieškovu buvo susitarta dėl būtent tokio darbo užmokesčio, kolegijos įsitikinimu, neįrodo šalių susitarimo dėl 65 Eur Šie atsakovo nurodomi argumentai neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, keliamų susitarimui dėl darbo užmokesčio ar dienpinigių dydžio, nei byloje pateiktos darbo sutarties, nei protingumo ar teisingumo kriterijų įvertinant tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo sutarties šalis, o darbo užmokestis yra būtinoji ir viena iš esminių darbo sutarties sąlygų. Priešingu atveju darbo sutartis neatliktų jai skirtos funkcijos, nustatyti aiškų atlygį už darbą ir sudarytų prielaidas darbdaviui mokėti jam patogų darbo užmokestį, nepaisant darbuotojo teisių bei interesų bei teisės aktų reikalavimų ir tai įrodinėti faktiniu mokėjimu bei liudytojų parodymais, kas prieštarauja įstatymams. Kolegijos įsitikinimu, minėti atsakovės argumentai, dėl susitarimo 65 Eur darbo užmokesčio mokėjimo į dieną, yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (DK 33 straipsnis), yra niekiniai, todėl atmestini kaip pažeidžiantys ne tik teisės aktus bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
23. Taigi, apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės argumentus dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio bei darbo sąlygų, nei numatyta 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartyje (iki 2019 m. sausio 1 d. sutarties papildymo), darytina išvada, kad dienpinigiai ieškovui laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. sausio 1 d. turėjo būti mokami 100 procentų Vyriausybės nutarimu nustatyto dydžio. Iš byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių, buhalterinių pažymų, sąskaitos išrašo (Darbo bylos 134-139 lapai) matyti, kad ieškovui buvo paskaičiuota 4900 Eurų dienpinigių (50 procentų nuo maksimalios sumos). Vadovaujantis aukščiau minėtais įrodymais bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu, ieškovui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. sausio 1 d. turėjo būti išmokėta 9103 Eur dienpinigių (ieškovas siųstas į Belgiją 27 dienoms (dienpinigiai 1539,00 Eur), 36 dienoms (dienpinigiai 2196,00 Eur), 38 dienoms, (dienpinigiai 2318,00 Eur), 50 dienų (dienpinigiai 3050,00 Eur)). Taigi, ieškovui iš atsakovės už darbo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. sausio 1 d. priteistina 4203,00 Eur neišmokėtų dienpinigių (9103-4900=4203).
24. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minėta darbo sutartis buvo pakeista nurodant, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523) arba mažesnius. Kolegija nevertina 2019 m. sausio 1 d. Darbo sutarties priedo pirmo sakinio, kaip susitarimo dėl dienpinigių, kurį akcentavo pirmos instancijos teismas, kadangi savo esme ir prasme tai yra susitarimas dėl avanso mokėjimo (nemokėjimo) išvykstant į komandiruotę. Nors pirmos instancijos teismas pateikė lingvistinį šio sakinio aiškinimą, tačiau kolegija sprendžia, kad vien lingvistinis aiškinimas nėra pakankamas aiškinant šalių sudarytas sutartis, turi būti atsižvelgiama į šalių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, turi būti atsižvelgiama, kas sutartį pasiūlė, kas sutartį priėmė (CK 6.193 straipsnis).
25. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede bei 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutarties 1.3 punkto pirmasis sakinys patvirtina, jog buvo susitarta būtent dėl 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avanso nemokėjimo, o ne dėl Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo 50 procentų. Skliaustuose esantis tekstas yra analogiškas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto formuluotei.
26. Be to spręstina, kad darbo sutarties tekstas turi būti aiškus ir suprantamas darbuotojui bei jokių papildomų specialių žinių reikalaujančių aiškinimų, kadangi tai gali sukelti dviprasmiškus darbo sutarties sąlygų supratimus, t. y. skirtingus darbuotojui ir darbdaviui, kas iš esmės, teismo įsitikinimu, yra negalima darbo sutartyje.
27. Tačiau minėtame darbo sutarties pakeitime yra antras sakinys, kuriame sakoma „Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523) arba mažesnius gerai atliktą darbą, veiklą, veiklos rezultatus (kalba netaisyta). Kolegija sprendžia, kad minėtas sakinys, konkrečiai žodžiai „arba mažesnius“ reiškia, jog dienpinigių dydį darbdavys galėjo mažinti. Tai, kad buvo susitarta dėl dienpinigių mažinimo ir kad darbuotojas dėl tokio sumažinimo neprieštaravo, patvirtina ir ant buhalterinių pažymų padaryti prierašai, kur nurodyta, kad „Abipusiu susitarimu numatytu darbo sutartyje, dienpinigių norma mažinama 50 procentų“, padėti ieškovo parašai (darbo byla, bylos lapai 50-55). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimo, dienpinigių dydis galėjo būti mažinamas, nes šalys dėl to susitarė darbo sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dienpinigiai nuo 2019 m. sausio 1 dienos, pagrįstai, t. y. vadovaujantis darbo sutarties priedu galėjo būti mažinami, todėl nuo minėtos datos iki atleidimo iš darbo 2020 m. gegužės 4 d. teisėtai buvo mokami sumažinti, ir už šį laikotarpį nepriemoka neatsirado ir nepriteistina.
Dėl 2020 m. gegužės 12 d. sudarytos darbo sutarties
28. 2020 m. gegužės 12 d. tarp ieškovo ir atsakovės vėl buvo sudaryta darbo sutartis, kuri buvo nutraukta 2020 m. liepos 7 d. pagal LR DK 55 straipsnio 1 d. Ieškovas analogiškais motyvais prašo priteisti 100 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dienpinigius ir dirbant pagal šią darbo sutartį už vykimą į komandiruotes, atsakovė analogiškais motyvais teigia, kad buvo susitarta dėl 50 procentų dienpinigių mokėjimo. Pirmos instancijos teismas ir šį reikalavimą atmetė vadovaudamasis tuo pačiu lingvistiniu sutarties aiškinimu, faktiniu lėšų mokėjimu, liudytojo L. P. parodymais, t. y. ieškinys ir šioje dalyje buvo atmestas remiantis tais pačiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje darbo sutartyje darbdavys, kuris ir rengė sutartį, vėlgi pats nurodo, kad „Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius (2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523) arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti darbo sutartyje. Be to atsakovė papildomai nurodo „Mokėti mažesnius dienpinigių dydžius pagal atskirą vadovo įsakymą“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pats darbdavys teikdamas darbuotojui pasirašyti tokio turinio darbo sutartį įsipareigojo dienpinigius mažinti tik atskiru įsakymu. Kad toks įsakymas buvo priimtas, byloje įrodymų nepateikta. Nors atsakovė teigia, kad buvo nusistovėjęs faktinis dalinai sumažintų dienpinigių mokėjimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarius naują darbo sutartį ir priėmus ieškovą į darbą iš naujo, mokėtinų dienpinigių mokėjimo iš viso negalima grįsti nusistovėjusia faktine jų mokėjimo tvarka, kadangi buvo sudaryta nauja darbo sutartis, nurodant ir naujas jos sąlygas, kaip šiuo atveju ir buvo, darbdaviui įsipareigojus dienpinigių mažinimą įforminti atskiru įsakymu. Kolegijos įsitikinimu, tokio įsakymo nebuvimas įpareigoja atsakovą mokėti dienpinigius jų nemažinant. Kaip matyti iš atsakovės 2020 m. birželio 5 d. įsakymo, ieškovas buvo siunčiamas į Ispaniją 6 dienoms, kaip matyti iš 2020 m. birželio 13 d. buhalterinės pažymos, dienpinigiai jam buvo paskaičiuoti 50 procentų už kelionės dienas Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, iš viso 202 eurai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu, minėtu atsakovės įsakymu, buhalterine pažyma, ieškovui už šią komandiruotę turėjo būti išmokėta 404,00 Eurai. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės pagal 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartį vykdytas darbo funkcijas vykstant į komandiruotę priteistina 202,00 eurai neišmokėtų priklausančių dienpinigių.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad šalys darbo sutartį sudarė bei keitė kelis kartus ir nei viename iš rašytinių susitarimų nėra numatytas 65 Eur per dieną darbo užmokesčio mokėjimas, kurį sudaro ir dienpinigiai, todėl vadovautis liudytojo parodymais, faktiniu lėšų mokėjimu bei lingvistiniu neoficialiu sutarties aiškinimu teismas neturėjo pagrindo, kitu atveju būtų paneigti rašytiniai susitarimai dėl būtinosios darbo sąlygos darbo užmokesčio bei dienpinigių dydžio, taip pat būtų paneigti kiti atsakovės finansiniai dokumentai, kuriuose išskirtas dienpinigių mokėjimas (nors jį ir mažinant). Jokiame atsakovės dokumente nėra apskaičiavimo nurodant 65 eurų mokėjimą į dieną. Be to akivaizdu, kad važiuojant į skirtingas komandiruotes dienpinigių dydis skiriasi, darbo užmokestis nekintamai nustatytas darbo sutartyje, taigi yra ir faktiškai neįmanoma nustatyti ir mokėti lygiai 65 eurų darbo užmokesčio per dieną mokėjimą, nepažeidžiant arba darbo sutarties sąlygos dėl darbo užmokesčio dydžio arba dienpinigių mokėjimo tvarkos bei dydžio, kadangi sudarant darbo sutartį akivaizdžiai nėra žinomos būsimos komandiruotės bei jų būsimų dienų skaičius.
30. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis), susitarimų dėl darbo sutarties sąlygų, darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo formos reikalavimus (DK 33 straipsnius, 144 straipsnis), netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 185 straipsnis), pažeidė įrodinėjimo leistinumo taisykles, todėl padarius priešingas išvadas dėl sutarčių aiškinimo, įrodymų vertinimo, yra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą iš dalies tenkinant ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
31. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad vadovaujantis surinktais byloje įrodymais, Darbo sutartimis bei darbo sutarties pakeitimu, Darbo kodekso 34, 107 straipsniais, 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526, ieškovui turi būti išmokėta 4405,00 Eur dienpinigių (202 Eur + 4203 Eur), ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės. Kitoje dalyje ieškinys (dėl dienpinigių) kaip neįrodytas atmestinas (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl netesybų
32. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. (Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytos dvi darbo sutartys, pagal abi sutartis darbdavys su darbuotoju, atleidus jį iš darbo, pilnai neatsiskaitė, todėl netesybos skaičiuotinos pagal kiekvieną iš jų atskirai, kadangi tai nebuvo tęstiniai darbo santykiai, nustatyta, kad sąlygos jose buvo skirtingos, dėl ko skirtingai priteistinos ir dienpinigių sumos.
33. DK 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas teisės normas turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis, ar jo dalis, priklausanti nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikoma DK 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5. 4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 2019 m. gruodžio 13 d. Įsakymu Nr. A1-767 Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių esant penkių dienų darbo savaitei, kuris yra 21,1 darbo dienos 2020 metais.
34. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, darbdavio paskaičiavimais, vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis pagal 2018 m. gegužės 9 d. darbo sutartį yra 55,46 Eur. Pritaikius 21,1 darbo dienų skaičių per mėnesį, mėnesinis darbo užmokestis yra 1 170,20 Eur. Kadangi pagal minėtą darbo sutartį yra pilnai neatsiskaityta, todėl ieškovui turi būti mokama 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. 1170,20*6, iš viso 7 021,20 Eur (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis). Nutraukus 2020 m. gegužės 12 d. darbo sutartį darbuotojui liko neišmokėta 202 Eur, ši suma neviršija vidutinio ieškovo darbo užmokesčio, todėl pagal šią sutartį netesybų priteistina 1 212,00 Eur (202*6) (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovui iš viso priteistina 8 233,20 Eur netesybų (7021,20+1212,00) (neatskaičius mokesčių).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
35. Skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas teismas vertina, kad byloje buvo reiškiami du lygiaverčiai reikalavimai – dėl dienpinigių ir dėl netesybų priteisimo. Ieškinys bei apeliacinis skundas dėl dienpinigių byloje tenkinamas 37,95 procentais, atmetamas 62,05 procentais, reikalavimas dėl netesybų tenkintinas pilnai (100 procentų), susumavus proporcijas ieškinys tenkinamas 78,97 procentais, atmestas 21,03 procentais, todėl atitinkamai paskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 350,00 Eur (DOK 3060) ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 250,00 Eur (DOK-10270) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 1900,00 Eur (DOK-5060, DOK-5219), apeliacinės instancijos teisme 800,00 Eur (DOK-12307) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį bei apeliacinį skundą tenkinant 78,97 procento, ieškovui iš atsakovės priteistina 78,97 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų – 473,82 Eur, atsakovei iš ieškovo – 21,03 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų – 567,81 Eur. Bylinėjimosi išlaidų dalyje atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas (567,81 Eur – 473,82 Eur=93,99 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 93,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4405,00 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus) dienpinigių bei 8 233,20 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt tris eurus, 20 ct) netesybų (neatskaičius mokesčių).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 93,99 Eur (devyniasdešimt tris eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė