Civilinė byla Nr. 2A-923-642/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08639-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.28.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. M. ir S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1093-824/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. M. ir S. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų J. M. ir S. M. priteisti 4 000 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, 1 316,71 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2009 m. kovo 2 d. tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu atsakovės J. M. valdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po pažeidimo buvo transportuota į trečiajam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajai kreditorei – ieškovei. 2015 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos AVPK informavo ieškovę, jog transporto priemonę pažeidimo metu vairavo atsakovė J. M.. 2017 m. sausio 17 d. ieškovė ir atsakovė J. M. sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 pagal atsakovės J. M. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, civilinėje byloje įtraukė suinteresuotu asmeniu S. M., atmetė J. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo. Atsakovams transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jie yra ieškovės bendraskoliai ir turi atsakyti solidariai. Atsakovai už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. yra skolingi 5 818,97 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieškovė reikalavimą sumažino iki 4 000 Eur.
3. Atsakovai J. M. ir S. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė perleido neegzistuojantį reikalavimą. Ieškovė teismui pateikė 2 priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartis, tačiau kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavesta priverstinai nuvežti ir saugoti atsakovų transporto priemonę, duomenų nėra. Neaišku, kokio dydžio skola buvo pradinei kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 12 d. cesijos sutarties sudarymo metu. Atsakovai teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo paslaugų, kaip tai buvo numatyta 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartyse. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo metu galiojo 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2008 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti nuo 2008 m. birželio 2 d. automobilių techninės pagalbos ir / ar transportavimo paslaugų įkainiai. Šiuo sprendimu patvirtintas saugojimo tarifas, tačiau nėra jokių duomenų, kad nurodyti įkainiai taikomi priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui ir buvo 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudedamąja dalimi. Abejotina, kad šis 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendimas buvo įteisintas įmonėje, nėra duomenų, kad šis sprendimas buvo įregistruotas vidinėje dokumentų apskaitoje ir galiojo 2014 m. balandžio 28 d. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), jokios automobilių saugojimo ar stovėjimo aikštelės nėra. Nėra jokių duomenų apie skolos dydį reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o iš ieškovės skolos dydžio apskaičiavimo matyti, kad skola nustatyta ieškovės iniciatyva pagal atsakovams nežinomus kriterijus. Teigia, kad atsakovams priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. nebuvo saugoma, pradinė kreditorė neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę. Mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris. Nurodė, kad jokių pranešimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavę. Atsakovei J. M. apie skolą tapo žinoma, kai ieškovė pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, atsakovui S. M. tapo žinoma nuo 2019 m. gruodžio mėnesio.
4. Ieškovė dubliku nesutiko su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad 2009 m. kovo 2 d. sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos AVPK susitarė, kad ši sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei viena šalis prieš tris mėnesius neįspėjo kitos apie šios sutarties pasibaigimą. Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutarties šalys įspėjo kitą šalį apie šios sutarties pasibaigimą, todėl sutartis nėra pasibaigusi. Be to, 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudarymo faktas, taip pat pasirašytos naujos vėlesnės sutartys dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, byloje pateikto Klaipėdos AVPK surašytas 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos AVPK ketinimus vykdyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus. Atsakovai neginčija minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ar jo teisėtumo pagal 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Atsakovė J. M. ir Kauno apylinkės teismas, 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, pripažino minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktą, jo teisėtumą, reikalavimo teisės egzistavimo faktą, 2009 m. kovo 2 d. sutarties galiojimą ir 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimą. Atsakovai ginčydami skolos dydį, nepateikė jokių argumentų ir / ar įrodymų dėl analogiškų paslaugų rinkos kainų konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu. Ieškovės nuomone, reikalaujama iš atsakovų suma atitinka analogiškų paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, suformuotą naujausią teismų praktiką. Ieškovė atsakovams pateikė saugojamos transporto priemonės nuotraukas.
5. Atsakovai J. M. ir S. M. tripliku nesutiko su ieškovės pozicija išdėstyta dublike. Nurodė, kad nei vienoje iš ieškovės nurodytų bylų atsakovų transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo faktas automobilių aikštelėje nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo įrodinėjimo dalyku. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad pasikeitė ieškovės pozicija dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų. Ieškinyje ieškovė pateikė saugojimo tarifus, o dublike prašo teismo šias išlaidas nustatyti pagal analogiškų paslaugų kainas. Nurodė, jog 2008 m. liepos 8 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta Transporto priemonių saugojimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas transporto priemones saugoti bei registruoti žurnale, nurodant priėmimo ir atidavimo datas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje aikštelėje. Užsakovė įsipareigojo vykdytojui mokėti už transporto priemonių saugojimą pagal sutarties priede numatytus įkainius. Ši sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 29 d. Nėra jokių duomenų, kad nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojo atsakovų automobilį ir su šia veikla patyrė nuostolius. Taigi, atsakovų transporto priemonė turėjo būti nuvežta saugoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę, tačiau priverstinio nuvežimo aktu atsakovų transporto priemonė buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kurioje nėra jokios saugojimo aikštelės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas sąskaitas, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę į išlaidas, kurias faktiškai patyrė, o ne mistinių transporto priemonių saugojimo įkainius, kuriuos nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Nesant duomenų apie transporto priemonės saugojimo vietą, laikotarpį, duomenų apie saugotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas tiesiogines išlaidas, susijusias su šios transporto priemonės saugojimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio. Trečiasis asmuo prisiėmė įsipareigojimą informuoti atsakovus apie transporto priemonės buvimo vietą, atsiėmimo sąlygas. Šią prievolę perėmė ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi. Tačiau trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad iki reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo būdu būtų informavusi atsakovus apie transporto priemonės saugojimą, saugojimo vietą, saugojimo išlaidas. Atsakovai pareiškė, kad 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimų negavo.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad automobilis aikštelėje saugomas iki šiol, net ir pateikus ieškinį teismui, šio automobilio savininkai nieko nedaro siekdami išspręsti susidariusią situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir S. M. 2 000 Eur skolą, 558,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 558,33 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonę į minėtą aikštelę nuvežė ir saugojo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė nėra nuginčyta, todėl ji galėjo būti reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalyku.
9. Teismas pažymėjo, kad nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog po reikalavimo sutarties pasirašymo ieškovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus dėl skolininko informavimo ir faktiškai įgyvendino kreditoriaus teises. Taigi, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo perleista trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė, atsiradusi dėl priverstinio transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkte nurodyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2011 m. kovo 2 d.; 10 punkte nurodyta, kad ši sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai pratęsiama vieneriems metams, jei viena šalis prieš tris mėnesius neįspėjo kitos apie šios sutarties pasibaigimą. Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutarties kuri nors viena sutarties šalis prieš tris mėnesius būtų įspėjusi kitą sutarties šalį apie šios sutarties pasibaigimą, todėl laikytina, kad 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)galiojo 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto metu.
11. Pažymima, 2009 m. kovo 2 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 4.1. punkte Klaipėdos AVPK ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal vykdytojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. Kaip matyti, šalys susitarė, kad saugojimo išlaidos bus atlyginamos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus įkainius. Pačioje sutartyje nėra numatyti transporto priemonės saugojimo įkainiai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime įkainiai yra nurodyti. Teismas konstatavo, kad 2009 m. kovo 2 d. sutarties 4.1. punkte minimus įkainius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusistatė 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime. Nurodyti įkainiai, palyginus su įkainiais, atitinkančiais to laikotarpio ir vietovės vidutines kainas, neviršijo nustatytų rinkos kainų.
12. Teismas nurodė, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo bei jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas, teismas padarė išvadą, kad sutartyje numatyti paslaugų įkainiai yra proporcingi, tačiau, nors ieškovė ir sumažino reikalaujamą priteisti sumą, tuo pripažindama nepagrįstu transporto priemonės saugojimo laikotarpį, visgi iš byloje pateiktų foto nuotraukų, įvertinus saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, būklę šiuo metu, ieškovės prašoma 4 000 Eur saugojimo išlaidų suma pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.
13. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl priteistinos sumos, būtina įvertinti ir automobilio savininkės J. M. veiksmus, kuri žinodama, jog yra transporto priemonės savininkė, nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei atsiimti, taip pat žinodama, jog jos transporto priemonė tebėra saugoma, nesiima jokių veiksmų dėl transporto priemonės susigrąžinimo ir tokiu būdu toliau elgiasi neapdairiai, nerūpestingai ir neprotingai su jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Taip pat įvertinamas ir atsakovo S. M. elgesys, jog jis 2019 m. gruodžio 19 d. sužinojęs, kad transporto priemonė priverstinai nutempta į aikštelę ir yra saugoma, neatliko jokių veiksmų, siekdamas atsiimti transporto priemonę ar padengti įsiskolinimą.
14. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas ieškovės prašomą 4 000 Eur sumą sumažinti iki 2 000 Eur. Teismo vertinimu 2 000 Eur bendra transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, trečiojo asmens (saugotojo), taip pat ieškovės ir atsakovų veiksmus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovai J. M. ir S. M. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
15.1. Apeliantai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos neįvykdė ir išnagrinėjęs bylą nekvalifikavo tarp šalių bei tarp atsakovų ir trečiojo asmens egzistavusių teisinių santykių. Šis civilinio proceso pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
15.2. Apeliantų įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių automobilio pasaugos atlygintinų paslaugų nesuteikė. Atsakovai pateikė informaciją, kad 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo faktiškai atlikti transporto priemonių saugojimo paslaugų, nes savo valdyme jokios automobilio saugojimo aikštelės neturėjo. Atsakovų teigimu jų automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas iš eismo įvykio vietos, pasaugos paslaugas galimai įvykdė kitas asmuo (įmonė), kuris nėra proceso dalyvis.
15.3. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai kvalifikuoti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantų teigimu, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 8 d. susiklostė transporto priemonių pasaugos teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas ir jai perduotas transporto priemones saugoti aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė įsipareigojimą už atliktą transporto priemonių pasaugą sumokėti atlyginimą, pagal šalių 2008 m. liepos 8 d. sutartimi nustatytą įkainį. Apeliantų nuomone, J. M. ir S. M. prievolė sumokėti už transporto priemonės saugojimą atsirado turto saugotojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
15.4. Apeliantai pažymi, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog 5 818,97 Eur išlaidas, susijusias su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasauga UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), patyrė pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra pateikti apmokėtų sąskaitų faktūras, susijusias su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasauga. Taip pat ieškovė arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti duomenis, kad atsakovų transporto priemonė buvo perduota ir faktiškai buvo saugojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra pateikti apskaitos duomenis, iš kurių būtų matyti, kada automobilis buvo priimtas pasaugai. Tokiu duomenų byloje nėra.
15.5. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką – automobilio saugojimo vietą, laikotarpį ir saugotojo išlaidas, susijusias su šios transporto priemonės saugojimu.
15.6. Pažymima, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. balandžio 15 d. teisiniai santykiai (automobilių pasaugos teisiniai santykiai) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, kuriame buvo įrengta automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelė. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. birželio 28 d. sudarė naują Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta transporto priemonių saugojimo sutartis arba bet kokia kita sutartis, kuria remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo saugoti atsakovų automobilį.
15.7. Apeliantai nurodo, kad iš bylos aplinkybių visumos, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido negaliojančią reikalavimo teisę, nes jokių teisių iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo bei saugojimo neįgijo, tai yra jokių išlaidų nepatyrė. Vien faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. sutartis prisiėmė įsipareigojimą priverstinai nuvežtas transporto priemones saugoti, nereiškia, kad vykdydamas savo įsipareigojimą patyrė išlaidas.
15.8. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturi, o turtas, registruotas adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su jame esančia dirbtuve bei garažu), priklauso P. S.. Apeliantų teigimu, nuvežtą į (duomenys neskelbtini) automobilį, galėjo saugoti P. S., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.
15.9. Apeliantai nurodo ir tai, kad jokių pranešimų apie reikalavimo perleidimą negauta, J. M. apie reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo 2017 m. sausio mėnesį, kai pasirašė taikos sutartį. Iš ieškovės pateiktų pranešimų matyti, kad pirmas pranešimas buvo siųstas 2015 gruodžio mėnesį, kuriame abstrakčiai pateikta informacija apie reikalavimo perleidimą bei skolos sumokėjimą.
15.10. Apeliantų nuomone, nesant duomenų apie pradinio kreditoriaus išlaidas, ieškovė pati pasirinko saugojimo išlaidų paskaičiavimo metodiką, kuri jai yra naudinga. Ši aplinkybė liudijo, kad ieškovė siekia ne atgauti skolą, kuri susidarė dėl automobilio saugojimo, o nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.
16. Ieškovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
16.1. Ieškovė nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bylose dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų dydžio, aplinkybės kokių išlaidų patyrė saugotojas, neturi jokios juridinės reikšmės ir šių aplinkybių neturėjo nustatinėti pirmosios instancijos teismas. Ieškovė taip pat neturėjo įrodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” patyrė išlaidų.
16.2. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų dydžio klausimą, atsižvelgė į visas svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, bei tinkamai motyvavo savo sprendimą.
16.3. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamame sprendime nurodė, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo ir jo teisę perėmusios ieškovės kaltės, o tai pripažintina pagrindu priteistiną sumą mažinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų, transporto priemonės saugojimo laikotarpį, saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, būklę šiuo metu.
16.4. Ieškovės vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai kvalifikavo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų po 2014 m. balandžio 28 d. susiklosčiusius teisinius santykius dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, skundžiamame sprendime aiškiai nurodė įstatymo numatytą pareigą atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje.
16.5. Apeliantai kelia nepagrįstas abejones ir spėliojimus, kad automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas iš eismo įvykio vietos, pasaugos paslaugas galimai įvykdė kitas asmuo (įmonė), kuris nėra proceso dalyvis. Nagrinėjant šį ginčą teisme, atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų spėliojimus, nereiškė prašymo į bylą įtraukti trečiuosius asmenis ar apklausti juos liudytojais. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.
16.6. Pažymima ir tai, kad apeliantų nepagrįstos abejonės ir spėliojimai prieštarauja civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 ir civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytoms aplinkybėms, kurios turi prejudicinę galią.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. kovo 2 d. tarp Klaipėdos AVPK ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo (toliau – Sutartis), kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas (sutarties 1 punktas, 2 punktas). Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovė J. M.. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nurodyta atsakovė J. M..
21. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių. Prie 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas priedas Nr. 1, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovės J. M. vairuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu ieškovė informavo automobilio savininkę (atsakovę) J. M. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą. 2016 m. rugsėjo 9 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė informavo atsakovę J. M. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodyto termino atsiimti transporto priemonę bei padengti įsiskolinimą. 2016 m. lapkričio 29 d., 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimais atsakovei J. M. ieškovė pakartotinai pareikalavo atsiimti automobilį bei padengti įsiskolinimą. Ieškovės pateikto apskaičiavimo duomenimis, išlaidos už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. sudaro 5 818,97 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį, reikalavimą sumažino iki 4 000 Eur.
22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 patvirtino atsakovės J. M. ir ieškovės 2017 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 ir atmetė J. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos nuvežimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę metu priklausė atsakovams J. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi transporto priemonė buvo įsigyta ir registruota 2013 m. gegužės 21 d. atsakovės J. M. vardu jai ir atsakovui S. M. būnant santuokoje nuo 2013 m. kovo 13 d. (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai yra J. M. ir S. M., laikė, kad trečiasis asmuo (kreditorė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovei (suinteresuotam asmeniui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus reikalavimą į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado teisė reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių.
Dėl ginčo esmės
23. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai nurodo, jog nagrinėjamuoju atveju buvo svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų po 2014 m. balandžio 28 d. susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas savo pareigos neįvykdė, išnagrinėjęs bylą nekvalifikavo tarp šalių ir tarp atsakovų ir trečiojo asmens egzistavusių teisinių santykių. Apeliantų vertinimu, šis civilinio proceso pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
24. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju, kaip teisingai nagrinėdamas bylą vertino ir pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.
25. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, o vėlesnis šios pareigos įtvirtinimas bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje tik patvirtina nurodyto išaiškinimo pagrįstumą.
26. Aiškindamas priverstinai nuvežtų ir saugotų transporto priemonių savininko pareigą atlyginti saugojimo išlaidas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokia pareiga kyla SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219/2016, 17 punktas).
27. SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. jau minėto SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje. SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
28. Atsakovai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių automobilio pasaugos atlygintinų paslaugų, numatytų 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. sutartyse, nesuteikė. Atsakovų teigimu, nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo faktiškai atlikti transporto priemonių saugojimo paslaugų, nes savo valdyme jokios automobilio saugojimo aikštelės neturėjo. Atsakovų teigimu jų automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas iš eismo įvykio vietos, pasaugos paslaugas galimai įvykdė kitas asmuo (įmonė), kuris nėra proceso dalyvis.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų abejonės dėl galimai pasaugos paslaugas vykdžiusio kito asmens yra grįsti deklaratyviais teiginiais, nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nereiškė prašymo į bylą įtraukti trečiuosius asmenis ar apklausti juos liudytojais. Priešingai, byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog 2009 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. Ši sutartis nėra nuginčyta ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši sutartis galiojo 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos daro išvadą, kad byloje pateiktais duomenimis nėra pagrindo abejoti, jog pagal 2009 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pasaugos sutartį, priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
30. Apeliantai apeliaciniame skunde pažymi, kad (duomenys neskelbtini), nėra jokios aikštelės, skirtos priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui. Akcentuoja ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 8 d. pasirašė „Transporto priemonių saugojimo sutartį“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užsakovo pristatytas transporto priemones saugoti ir registruoti žurnale, nurodant priėmimo ir atidavimo datas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti bylos įrodinėjimo dalyką, privalėjo tinkamai kvalifikuoti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius teisinius santykius.
31. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolos ieškovei priteisimo, neturėjo pareigos vertinti sutarčių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nebuvo įraukta trečiuoju asmeniu. Tokio prašymo atsakovai nereiškė. Tuo labiau, nepagrįstas atsakovų argumentas, jog J. M. ir S. M. prievolė sumokėti už transporto priemonės saugojimą atsirado turto saugotojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų buvo sudaryta 2009 m. kovo 2 d. tarp Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ji nėra nuginčyta. Taip pat nepaneigtas faktas, jog transporto priemonę į aikštelę (duomenys neskelbtini), nuvežė ir saugojo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ir pareigą atsiskaityti pagal sutartį atsakovai turėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.233 straipsnis), o po reikalavimo teisės perleidimo – su ieškove UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne kaip teigia atsakovai – su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
32. Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami mokėti skolą už automobilio nutempimą ir saugojimą, teigia, jog (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelės nėra. Tačiau, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis buvo nutemptas į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). VPK leidime pasiimti automobilį taip pat nurodoma, kad automobilį galima pasiimti iš aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad automobilis buvo netinkamai saugojamas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovai negali atsiimti automobilio iš minėtos aikštelės. Be to, atsakovų keliamos abejonės dėl automobilio saugojimo vietos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
33. Atsakovai, teikdami apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog po reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus dėl skolininko informavimo ir faktiškai įgyvendino kreditorės teises. Apeliantų teigimu, jokių pranešimų apie reikalavimo perleidimą nebuvo gauta. Tokius atsakovų argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
34. Visų pirma, pažymėtina, jog CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.
35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-7-168/2010).
36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasirašius 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties 1 priedą, ieškovė 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu informavo automobilio savininkę (atsakovę) J. M. apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą. Analogiški reikalavimai atsakovei J. M. buvo pareikšti ir 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2020 m. lapkričio 19 d. pakartotiniais pranešimais. Be to, pasirašydama 2017 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį, kurią 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtino Kauno apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2SP-6468-896/2017), ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimą ieškovei, sutikdama, kad J. M. mokėtina suma už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą yra 1 800 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog priešingai nei teigia apeliantai, atsakovei J. M. tiek apie skolos susidarymą, tiek apie reikalavimo teisės perleidimą buvo žinoma dar iki 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 ir konstatavo, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai yra J. M. ir S. M., laikė, kad trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo teise reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių, o ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus reikalavimą į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei atsirado teisė reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo iš abiejų sutuoktinių.
37. Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, pažymi, kad teismų sprendimai minėtose civilinėse bylose Nr. A2-8188-1070/2020 ir civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 yra įsiteisėję. Atsakovai minėtų teismo sprendimų neskundė ir sutiko su teismų nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę galią.
38. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog abu atsakovai atsakingi už transporto priemonės saugojimo išlaidas, pagrįstai buvo vertinamas saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.
39. Apeliantai, nesutikdami su priteistu skolos dydžiu, teigia, kad ieškovės atliktas skolos dydžio apskaičiavimas, nesant duomenų apie pradinės kreditorės išlaidas, rodo, kad ieškovė pati pasirinko saugojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, kuri jai yra naudinga.
40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo įkainis – 57,92 Eur (200 Lt) (be PVM) ir paros už lengvojo automobilio saugojimą įkainis – 5,79 Eur (20 Lt) (be PVM) yra nustatytas vienašališkai, todėl negalėtų turėti įtakos trečiojo asmens, t. y. atsakovų, pareigai mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jie nebuvo susitarę, tačiau pareiga įrodyti, kad šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, tenka būtent atsakovams (CPK 178 straipsnis).
42. Kasacinio teismo pasisakyta, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir netinkamai išsprendė atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų dydžio klausimą yra nepagrįsti, atsakovai neįrodė, jog ieškovės nurodytas įkainis neatitinka rinkoje vyraujančių kainų. Ieškovė pateikė duomenis dėl analogiškų priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų, atitinkančių to laikotarpio vidutines kainas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad prašomos atlyginti automobilio saugojimo išlaidos atitiko to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. Pažymima, kad atsakovai nepateikė duomenų apie kitokią priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų rinkos kainą nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos skolos dydžio pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai, žinodami, jog transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir saugoma ieškovės aikštelėje, nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei atsiimti. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai, net ir turėdami leidimą atsiimti transporto priemonę, automobilio neatsiėmė ir nesumokėjo net dalies lėšų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovai, būdami transporto priemonės savininkais, privalėjo domėtis savo transporto priemonės likimu, imtis visų reikiamų priemonių, kad atgauti ją, tačiau elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas taip pat turėjo įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei ir atitinkamų išlaidų susidarymui už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovų, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo ir jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.
45. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas, sutartyje numatytus susitarimus dėl paslaugų įkainių, transporto priemonės saugojimo laikotarpį, saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, būklę, taip pat ieškovės ir atsakovų veiksmus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, pagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą ir iš atsakovų J. M. ir S. M. solidariai priteisė 2 000 Eur už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su panašia skolos suma (1 800 Eur) atsakovė J. M. sutiko, 2017 m. sausio 17 d. sudarydama taikos sutartį, kuri, kaip minėta buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestas, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
49. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš S. M. (S. M.) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Giedrė Seselskytė
Larisa Šimanskienė
Danutė Žvinklytė