Administracinė byla Nr. I1-4399-422/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00676-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. K. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 4 000 eurų už tai, kad jis buvo priverstas naudotis dušais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, ir 14 000 eurų už tai, kad nepagrįstai buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. iš viso 18 000 eurų neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje, kur maudantis duše buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą. Bendrame duše tarp kabinų nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Teigia, kad dušuose buvo pelėsio. Dušuose nebuvo lentynėlių, persirengimo kabinų. Pažymėjo, kad 18 būrio nuteistieji nevedami į bendrą dušą, nes turi savo dušą, kuriame gausu pelėsio. Nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Iš jo buvo atimamas čiužinys, todėl dieną turėjo stovėti arba vaikščioti. Tvirtino, kad į kamerų tipo patalpas gali būti perkeliami nuteistieji iki 30 parų, o jis buvo laikomas 100 parų. Tvirtina, kad nurodytos aplinkybės jį žemino, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11–17) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti senaties terminą laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. kovo 14 d. Nurodė, kad įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus. Tvirtino, kad Antrojo sektoriaus bendrosiose nuteistųjų dušinėse yra įrengtos pertvaros, atskiri persirengimo kambariai, išskyrus Antrojo sektoriaus 18 būrio dušinę, kurioje pertvaros neįrengtos. Antrojo sektoriaus 18 būrio dušinėje taip pat yra įrengta persirengimo patalpa, kuri yra atskirta nuo dušo patalpos. Pažymėjo, kad būrių sanitariniuose mazguose yra įrengti papildomi dušo sieteliai, su pertvaromis ir varstomomis užuolaidomis, užtikrinančiomis privatumą, kuriais nuteistieji gali naudotis pagal poreikį. Teisės aktai nenumato reikalavimų dėl pertvarų įrengimo persirengimo kambariuose, todėl persirengimo kambariuose pertvaros nėra įrengtos. Atsiliepime tvirtino, kad išduodamos priemonės dušo patalpoms valyti ir tvarkyti Turto valdymo skyriuje valytoju dirbančiam nuteistajam.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl neva sąmoningai tęsiamo kalinimo kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) 100 parų yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. į KTP buvo perkeltas už atskirus režimo reikalavimų pažeidimus. Iš pareiškėjo asmens bylos dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu pats kategoriškai atsisakė gyventi paskirtuose būriuose, neįvardydamas atsisakymą pagrindžiančių priežasčių. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo esą pažeistas teises. Pažymėjo, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).
CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). EŽTT yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimiems (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93).
Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.
Teismas sprendžia, jog A. K. nuo pat patekimo į Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobūdžio neigiamus išgyvenimus. Taigi, pareiškėjas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis į teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 14 d. (b. l. 5). Atsižvelgus į pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, jokių prieštaravimų, paaiškinimų ar įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nepateikė. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo prašymui, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl reikalavimui dėl 2018 m. liepos 3 d. – 2019 m. kovo 13 d. laikotarpio taikoma ieškinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetamas.
Taigi, byloje aktualus ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Taip pat tvirtino, kad dušuose neįrengtos lentynėlės ir persirengimo kabinos.
Pareiškėjas pateikė į bylą Pravieniškių PN-AK 2020 m. spalio 21 d. raštą Nr. 7-4889, kuriame matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Antrajame sektoriuje (b. l. 3).
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2022 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 77-554 „Apie nuteistojo A. K. laikymo sąlygas“ (toliau – ir Pažyma) (b. l. 31) nurodoma, kad Antrojo sektoriaus dušinėje yra įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 39–42). Tačiau Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą ir Pažymoje neneigia, jog Antrojo sektoriaus 18 būrio dušinėje pertvaros neįrengtos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.).
Iš Pravieniškių PN-AK rašto Nr. 7-4889 (b. l. 3) matyti, kad pareiškėjas Antrojo sektoriaus 18 būryje bausmę atliko nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d. Kaip jau minėta, atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad Antrojo sektoriaus 18 būrio dušinėje pertvaros neįrengtos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu, todėl konstatuojama, kad pareiškėjui teisė į privatumą buvo neužtikrinta 8 paras.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Iš Pravieniškių PN-AK Pažymos (b. l. 31, 32) matyti, kad dušo patalpos yra aprūpintos numatytais baldais ir inventoriumi. Fotonuotraukose matyti, kad dušų kabinose nėra lentynėlių, tačiau yra įrengti suolai, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas higienos priemones galėjo pasidėti ant suolų.
Pareiškėjas reiškia pretenzijas, kad neįrengtos persirengimo kabinos. Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Aprūpinimo normose nenumatyta, kad dušų patalpoje būtų įrengiamos persirengimo kabinos.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dušuose buvo pelėsio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 28.2 punktą, dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Byloje pateikta Pažyma patvirtina, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Išduodamos priemonės dušo patalpoms valyti ir tvarkyti Turto valdymo skyriuje valytoju dirbančiam nuteistajam (b. l. 31). Teismas neturi pagrindo netikėti Turto valdymo skyriaus vedėjo pasirašytoje Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Be to, byloje esančiose fotonuotraukose vizualiai nematyti, kad dušų patalpose būtų pelėsio (b. l. 40–43). Atsižvelgiant į tai, kad dušo patalpose nuolat palaikoma švara ir kad nuotraukose pelėsio pėdsakų nematyti, pareiškėjo skundo argumentai dėl dušuose esančio pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 rugsėjo 1 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir dienos metu iš jo buvo atimamas čiužinys. Taip pat teigė, kad KTP buvo laikomas ilgiau nei reglamentuota teisės aktais – 100 parų.
Byloje esanti atsakovės atstovo 2022 m. kovo 30 d. pažyma Nr. 42-6508 patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo laikomas KTP (b. l. 29).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, nepagrįstai atimamos patalynės vertintini kaip nepagrįsti.
Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 19–28) bei nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 32–38) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, atsisakymus eiti gyventi į paskirtą būrį ir jam buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas (Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalis). Įvertinus laikotarpį, kurį jis buvo laikomas KTP, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas pagrįstai, paskyrus jam nuobaudas. Duomenų, jog nuobaudos jam būtų paskirtos nepagrįstai, byloje nėra, todėl šiuo aspektu teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pareiškėjas prašė priteisti 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė (b. l. 30). Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumų pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 18 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 15 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė