Civilinė byla Nr. 2A-968-656/2018                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25153-2016-4

                                                        Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.1.3.;                                                        2.4.1.4.; 2.4.1.5.; ; 3.4.4.2.; 3.4.4.19.; 3.4.4.20.

(S)

                                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                                                                                                                                                               N U T A R T I S

                                                                   2018 m. rugpjūčio 14 d.

                                                                                Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais O. S., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) laikinos globos namų, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl teismo leidimo priimti palikimą pagal turto apyrašą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys G. S., Ž. S., notarė A. K., VĮ Turto bankas.

                                                                            n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė 2016 m. sausio 13 d. mirusios motinos G. S. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. sausio 13 d. mirė G. S., kuri buvo pareiškėjos K. M. (ankstesnė pavardė – S.), G. S., Ž. S. motina, O. S. senelė. Paaiškina, kad brolio G. S. iniciatyva po tėvo Č. S. mirties (duomenys neskelbtini) visi trys vaikai atsisakė nuo tėvo palikimo dalių motinos G. S. naudai, todėl ji buvo vienasmenė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.
2. Po motinos mirties pareiškėja ir jos sesuo Ž. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą, kuriame notarė A. K. 2016 m. kovo 9 d. paskelbė mirusios motinos G. S. testamentus. Pareiškėja su testamentais nesutiko ir nurodė, kad kreipsis į teismą, kadangi jai buvo žinoma apie visiškai kitokius mirusios motinos pirminius du testamentus, kuriuos testamentų pagarsinimo protokole notarė paskelbė kaip negaliojančius. Notarė nei raštu, nei žodžiu nepaaiškino, kad tiek testamentiniams įpėdiniams, tiek testamente nenurodytiems įpėdiniams taikomas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikėjo mirties datos, įteikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
3. Pareiškėja laukė, ar testamentiniai įpėdiniai priims palikimą, o per tris mėnesius jiems palikimo nepriėmus pareiškėja jau buvo praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
4. Tačiau pareiškėja priėmė palikimą kitu teisės aktų nustatytu būdu, t. y. pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Bute ji gyvena nuo tada, kai tėvai gavo šį butą, šiuo metu bute gyvena kartu su paaugliu sūnumi A. M.. Prisidėdavo prie buto išlaikymo, mokėdavo už komunalines paslaugas, pirkdavo maistą visiems šeimos nariams, įskaitant ir mamai G. S., po mamos mirties šį turtą  valdė ir rūpinosi kaip savo nuosavu.
5. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į K. M. pareiškimą nurodė, kad palaiko sesers K. M. pareiškimą.
6. Suinteresuotas asmuo notarė A. K. pateikė atsiliepime nurodydaė, kad palikėjos G. S. testamentų paskelbimo dieną (duomenys neskelbtini) testamentų skelbime dalyvaujantiems asmenims: K. M., Ž. S. ir O. S. atstovei - (duomenys neskelbtini) vadovei L. J., buvo paskelbti palikėjos testamentai, žodžiu paaiškintos aktualios Lietuvos Respblikos civilinio kodekso nuostatos. Į notarų biurą niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo mirus G. S. ar dėl paveldėjimo bylos pradėjimo / paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nesikreipė.
7. Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais O. S., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) laikinos globos namų, pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą (duomenys neskelbtini) laikinos globos namams priimti nepilnamečio O. S. vardu palikimą, atsiradusį po G. S. mirties. Pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės J. D. patvirtintą testamentą (notarinio registro Nr. 5730) globotinio O. S. senelė G. S. jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) testamentu po mirties paliko savo anūkui O. S.. Įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu dėl objektyvių priežasčių, t. y. globos namai neturi savo teisininko, vėlavo dokumentų surinkimas. Kad nenukentėtų nepilnamečio globotinio interesai, prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu ir išduoti leidimą priimti pagal apyrašą palikimą.
8. Pareiškėja K. M. prašė O. S. pareiškimą atmesti, nes notarei A. K. 2016 m. kovo 9 d.  perskaičius atvykusioms Ž. S., jos seseriai K. M. ir O. S. atstovaujančios globos įstaigos atstovei L. J.-V. mirusiosios G. S. testamentų paskelbimo protokolą, elementariausiu vidutiniškai išprususio asmens supratimu 2016 m. kovo 9 d. data buvo vienodu atskaitos tašku visiems testamentų paskelbime dalyvavusiems ir protokolą pasirašiusiems asmenims. Ž. S. ir O. S. atstovaujančiai globos įstaigai neegzistavo jokių objektyvių kliūčių tą pačią 2016 m. kovo 9 d. ar sekančią dieną po testamentų paskelbimo protokolo pas notarę perskaitymo surašyti ir įteikti notarei pareiškimus dėl palikimo priėmimo.
9. Suinteresuotas asmuo Ž. S., kuri yra G. S. duktė ir O. S. motina, sutiko su suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais O. S. pareiškimu, prašė jį tenkinti, o pareiškėjos K. M. pareiškimą prašė atmesti.

                                          II. Teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjos K. M. pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. po savo motinos G. S. mirties 2016 m. sausio 13 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
11. Teismas nusprendė suinteresuoto asmens O. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti, atnaujinti suinteresuotam asmeniui O. S., praleistą palikimui priimti terminą po senolės G. S. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas išaiškino suinteresuotam asmeniui O. S., kad jis turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą, leido (duomenys neskelbtini) laikinos globos namams savo nepilnamečio globotinio O. S. vardu priimti palikėjos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.
12. Teismas nustatytė, kad pareiškėja K. M. yra palikėjos G. S. dukra. Po G. S. mirties, be kita ko, liko 4 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), po motinos mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Po motinos mirties pareiškėja toliau gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri kaip savo.
13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja K. M. po savo motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja, kaip G. S. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po motinos G. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
14. Teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens O. S. senolė G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė . Po paskutiniojo trečio G. S. mirties pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) testamentinis įpėdinis yra jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S.. G. S. mirties momentu (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.
15. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas. Kai pareiškėjas, prašantis pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, yra nepilnametis, jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu
16. Suinteresuoto asmens O. S. atstovė globos namų direktorė nurodė, kad per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo todėl, kad tai buvo pirmas kartas jos veikloje, kai susidūrė su palikimo priėmimo procedūra, globos namai savo teisininko neturi. O. S. jokio nuosavo turto neturi, gyvena globos namuose, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, jo senolė G. S. lankydavo vaikaitį. Leidus priimti O. S. vardu palikimą, globos namai iki pilnametystės rūpintųsi paveldėtu butu, galbūt jį nuomotų ir taip kauptų Oskarui pinigines lėšas, o tuo atveju, jei teismas leistų ir būtų tikslingiau, galbūt parduotų paveldėtą turtą.
17. Teismas padarė išvadą, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį suinteresuotas asmuo O. S. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų jo interesus. Tai, kad suinteresuoto asmens atstovas – globos namai, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, suinteresuotas asmuo O. S. yra G. S. testamentinis įpėdinis, paveldėjimo byla po G. S. mirties nebuvo pradėta, jog būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.
18. Net ir esant testamentui, įstatyminiai įpėdiniai gali paveldėti tą turtą, kuris nebuvo paliktas testamentu (CK 5.22 straipsnis). Įstatymas nenustato, kad esant testamentui, įstatyminiai įpėdiniai neturi teisės priimti palikimą, atsiradusį po testatoriaus mirties (net jei testamentu visas turtas paliktas testamentiniams įpėdiniams), nes vien tai, kad palikėjas surašė testamentą, nereiškia, kad negalimas paveldėjimas pagal įstatymą (testamentas gali būti nuginčytas, testamentiniai įpėdiniai turi teisę atsisakyti palikimo ar jo nepriimti, testamentu gali būti paliktas ne visas turtas ir pan.). Dėl to nagrinėjamoje gali būti tenkinami abu pareiškimai – pareiškėjos K. M., kaip įstatyminės įpėdinės, dėl juridinio fakto, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiniu valdymu, nustatymo, ir suinteresuoto asmens O. S., kaip testamentinio įpėdinio, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

                            III. Apeliacinio skundo argumentai

19. Pareiškėja apeliantė K. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas atnaujino suinteresuoto asmens prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir išaiškino nepilnamečiui O. S. galimus jo teisių gynimo būdus.
20. Apeliantė nurodė, kad Civilinio proceso kodeksas draudžia priimti sąlyginį sprendimą, tačiau skundžiamas sprendimas yra sąlyginis, nes priklauso nuo to, kaip elgsis K. M. ar O. S.. Sprendimas realiai neįvykdomas nepažeidžiant K. M. arba O. S. teisių, nors formaliai tenkino juos abu. Tenkinus vieno pareiškėjo materialinį reikalavimą, negalimas kito pareiškėjo reikalavimo patenkinimas.
21. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo bylomis, kuriose pasisakyta apie nepilnamečio viešojo intereso gynimą atstatant praleisto terminą palikimui priimti. Nagrinėjama byla skirtinga, nes joje yra visiškai skirtingi dviejų pareiškėjų priešpriešiniai interesai.
22. Pagal CK 5.57 str. 1 d. termino palikimui priimti atnaujinimas galimas tik esant svarbioms termino praleidimo priežastims, tačiau teismas šių priežasčių nenustatė, o rėmėsi tik viešuoju interesu. Abiejų pareiškėjų K. M. ir O. S. interesai yra lygiaverčiai.
23. Nepilnametis O. S. buvo netinkamai atstovaujamas globos namų juridinio asmens, kuriam taikomas padidinto ir rūpestingumo reikalavimas nesuteikiant galimybės siekti praliesto termino atnaujinimo neįrodant svarbių termino praleidimo priežasčių reikalavimo. Dėl netinkamo atstovavimo nepilnamečiui O. S. padarytos žalos atlyginimas iš globėjo galimas kitoje ieškininės teisenos byloje be jokio viešojo intereso sureikšminimo.
24. Sisteminė įstatymo analizė leidžia daryti vienintelę išvadą: jeigu vienas iš dviejų teisėtų ir lygiaverčių palikimo būdų, nustatytų CK 5.50 str. 2 dalyje, vieno iš įpėdinių jau realizuota, t.y. K. M. po motinos mirties priėmus visą be išlygų ir sąlygų G. S. palikimą, O. S., tiesiog nebėra ką paveldėti. Todėl teisiškai beprasmiu tampa praleisto termino atnaujinimas ar teismo užuominos į testamentu nepaskirto turto dalijimą.
25. Kiti procese dalyvaujantys asmenys, išskyrus VĮ „Turto bankas“, kuris neprieštaravo pareiškimų patenkinimui, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Apeliantė skunde iš esmės teigia, kad teismas nenustatė svarbių palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių ir termino atnaujinimas iš esmės pažeis K. M. interesus, nes ji su šeima nuolatos gyvena paveldimame bute. Be to, tenkinus vieno pareiškėjo materialinį reikalavimą, negalimas kito pareiškėjo reikalavimo patenkinimas.

                               Dėl praleisto termino palikimui priimti

28. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos K. M. motina ir suinteresuoto asmens O. S. senolė G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė. 2016 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto 32 -ojo notaro biuro notarė A. K. paskelbė palikėjos G. S. keturis testamentus: (i) (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. AK-1537), kuriuo butas paliktas lygiomis dalimis vaikaičiams O. S. ir A. M.; (ii) (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. AK-2005), kuriuo butas paliktas pareiškėjai K. M.; (iii) (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. 4650), kuriuo butas (duomenys neskelbtini)paliko Ž. S.; (iv) (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. 5730). Testamentų paskelbime dalyvavo pareiškėja K. M., suinteresuotas asmuo Ž. S. ir (duomenys neskelbtini) laikinosios globos namai direktorė L. J.. Po G. S. mirties pagal (duomenys neskelbtini) testamentą (notarinio registro Nr. 5730) paveldint butą adresu (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis yra jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S..
29. G. S. mirties momentu (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.
30. Notarei A. K. 2016 m. kovo 9 d.  perskaičius atvykusioms Ž. S., jos seseriai K. M. ir O. S. atstovaujančios globos įstaigos atstovei L. J.-V. mirusiosios G. S. testamentų paskelbimo protokolą, elementariausiu vidutiniškai išprususio asmens supratimu 2016 m. kovo 9 d. data buvo vienodu atskaitos tašku visiems testamentų paskelbime dalyvavusiems ir protokolą pasirašiusiems asmenims. Tačiau pareiškėją O. S. atstovaujantis (duomenys neskelbtini) laikinos globos namų į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi su prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tik 2016 m. spalio 4 d., nors net ir skaičiuojant trijų mėnesių terminą nuo testamento paskelbimo turėjo kreiptis į notarą iki 2016 m. birželio 9 d.
31. Be to, pareiškėja K. M. nuolatos vaikystės gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gyvena su šeimas).
32. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri  aktuali ir sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
33. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
34. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
35. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad (duomenys neskelbtini) laikinos globos namai siekia apginti ne savo, o nepilnamečio vaiko O. S. interesus. Nagrinėjamu atveju kitokiu būdu jį tinkamai atstovauti ir apginti galimybių nėra. Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kai tai susiję su nepilnamečio asmens interesais, išaiškino, kad bylos, kurios susiję su pareiškėjų, prašančių pratęsti terminą palikimui priimti, interesais, kai šie yra nepilnamečiai, nagrinėtinos ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
36. Nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į paskutinio testamento, kaip palikėjo paskutinės valios išraišką, esmę. Pagal byloj esančius įrodymus nustatyta, kad mirusioji G. S. nuolat, kol leido jos sveikata, rūpinosi vaikaičiu O. S. ir jų santykiai buvo glaudūs. Pažymėtina, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Santykiais su savo artimaisiais privaloma rūpintis, kol jie gyvi, o asmeniui mirus, dera gerbti ir vykdyti testamente nurodytą velionio valią.
37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį suinteresuotas asmuo O. S. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečiu, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų suinteresuoto asmens  interesus. Aplinkybė, kad suinteresuoto asmens O. S. globos įstaiga, kaip jo atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo suinteresuotam asmeniu O. S.. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (penki mėnesiai nuo testamento paskelbimo) nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Be to, mirusioji kelis kartus keitė savo testamentinę valią ir ši aplinkybė proceso dalyviams nebuvo žinoma.
38. Nepaisant mirusios motinos G. S. prieštaringų pirminių dviejų ((duomenys neskelbtini)) ir paskutinių dviejų ((duomenys neskelbtini)) testamentų, vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), G. S. dar gyvai esant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-7792) jos buvo padovanotas pareiškėjai K. M., nuosavybės teisė registruota viešame registre, todėl neįeina į palikimo sudėtį.
39. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

                            Dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu tačiau skundžiamas sprendimas yra sąlyginis, nes priklauso nuo to, kaip elgsis K. M. ar O. S.. Sprendimas realiai neįvykdomas nepažeidžiant K. M. arba O. S. teisių, nors formaliai tenkino juos abu. Vienam iš įpėdinių priėmus visą palikimą, nebėra ką paveldėti.
41. Paveldėjimo procedūra dažniausiai prasideda nuo pareiškimo apie palikimo priėmimą patvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Išduodamas tik po to, kai notaras įvertins tik paveldėjimo pagal įstatymą ar pagal testamentą galimybes. Esant testamentui faktinis palikimo valdymas testamento galiojimui įtakos neturi. Priešingai nei teigia apeliantė, paveldėjimo procedūroje palikimo priėmimas faktiniu valdymu ar paduodant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra tik pirmas procedūros etapas, kuris pats savaime nesukuria įpėdiniams jokių daiktinių nuosavybės teisių į paveldimą turtą. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas bus pagrindas paveldėjimo teisės liudijimą dėl konkretaus turto paveldėjimo išduoti suinteresuotam asmeniui O. S.. Apeliantės argumentas, kad, jai priėmus visą palikimą nebus ką paveldėti, nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p.

                                                      n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                       Andrius Ignotas