Civilinė byla Nr. e2A-470-267/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08237-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:      1.3.2.9.10.10.; 1.3.5.10.;1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B., atsakovų Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovams Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybei dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. teismo prašė: panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero (toliau – Meras) 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį (toliau – Potvarkis) „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ (toliau – Plaukimo mokyklos) direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažinti ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu; grąžinti ieškovą V. B. į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu, patvirtintų Šiaulių plaukimo mokyklos nuostatų (toliau – Nuostatai) 22 punktą „Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras.“, priteisti iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ieškovui V. B. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuo 1998 m. užėmė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo nusprendė ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžino jį į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba) posėdžio metu patvirtino naujus Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, kuriais buvo pakeistas ir nuostatų 22 punktas, jog „Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras“. Meras vykdo kitas funkcijas, susijusias su Plaukimo mokyklos direktoriaus darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai mero pareigas laikinai eina savivaldybės mero pavaduotojas ar kitas savivaldybės tarybos narys). 2017 m. rugsėjo 13 d. Meras priėmė potvarkį, kuriuo, remdamasis naujaisiais nuostatais, atšaukė ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų. Pažymėjo, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba, 2017 m. rugsėjo 7 d. patvirtindama Plaukimo mokyklos nuostatų pakeitimus bei Meras, priimdamas sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų, kuriame buvo remtasi būtent minėtais Nuostatais, pažeidė tiek Konstitucijos, tiek Vietos savivaldos įstatymo numatytą Tarybos išimtinę ir neperleidžiamą kompetenciją atleisti ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo pareigų. Nurodė, jog dėl šių argumentų tiek Potvarkis, tiek Nuostatų 22 punktas turėtų būti naikinami. Meras sprendimą grindė tuo, jog jam tokia teisė suteikta 2017 m. rugsėjo 7 d. Tarybai patvirtinus Nuostatus (22 punktą). Mano, kad nei Taryba, nei Meras neturi teisės atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą, t. y. biudžetinės įstaigos vadovui neturėtų būti taikomas atšaukimo iš pareigų institutas. Ieškovas iš pareigų negalėjo būti atšauktas pasinaudojant atšaukimo institutu, ieškovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalyje numatytas reglamentavimas negali būti taikomas dėl įstaigos specifikos ir specifinio reglamentavimo (žr., Biudžetinių įstaigų bei Vietos savivaldos įstatymus). Ieškovo vertinimu, Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaiga. Mero Potvarkyje labai abstrakčiai ir deklaratyviai nurodyta, kad sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų priimtas praradus pasitikėjimą juo ir ieškovui yra labai sunku suprasti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, todėl Mero sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu nenurodant tokio sprendimo priežasčių turi būti pripažįstamas neteisėtu. Be to, ieškovas pranešimą apie savo atšaukimą iš pareigų gavo tą pačią dieną, kai jis lankėsi klinikoje bei gavo nedarbingumo lapelį. Mano, kad ieškovo atleidimas jam esant nedarbingam, prieštarauja DK numatytoms jo, kaip darbuotojo, garantijoms (DK 65 str. 6 d.). Ieškiniu ieškovas prašo grąžinti jį į darbą, nes jis nemano, kad susiklosčiusioje situacijoje yra ekonominių, organizacinių ar kitų panašių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų būti grąžintas į darbą bei siekia, nustačius, jog atleidimas iš darbo yra neteisėtas, toliau tinkamai ir atsakingai eiti užimamas pareigas. Taip pat prašo iš Plaukimo mokyklos priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

3. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vienintelė steigėja ir savininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė, kuri savo teises įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją – Tarybą. Pagal Tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-332 patvirtintų Nuostatų 22 p., „Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras“. Taigi, šios teisės normos suteikia Merui teisę priimti sprendimą dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo atšaukimo iš pareigų. Nurodė, jog Meras 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu atšaukė Plaukimo mokyklos direktorių V. B. iš pareigų praradus pasitikėjimą, t. y. ieškovo atleidimo iš darbo motyvas yra ir tas, kad ieškovas neteko įstaigos savininko (dalyvio) pasitikėjimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovą nuo kitų biudžetinių įstaigų vadovų skiria faktas, jog jis sporto mokyklos direktoriaus pareigas eina nuo 1988 metų (be konkurso) ir su juo sudaryta darbo sutartis yra neterminuota. Tokiu atveju DK normos taikomos tik siekiant užtikrinti atšaukiamo vadovo socialines garantijas ir apskaičiuoti atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dieną jam priklausančias išmokėti išmokas. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimai grąžinti ieškovą į darbą bei priteisti iš Plaukimo mokyklos ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką turi būti atmesti. Pažymėjo, jog Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, todėl šios veiklos efektyvumas yra viešasis interesas. Biudžetinės įstaigos steigėjos – Šiaulių miesto savivaldybės, kurios viena iš funkcijų – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo taip pat turi atitikti viešąjį interesą, todėl Mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkis atšaukti ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų yra pagrįstas ne tik absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, bet ir objektyviai pagrįstas viešuoju interesu. Ieškovas vadovavimo įstaigai laikotarpiu pažeidė daug teisės aktų, dėl to susidarė sąlygos kitiems asmenims pelnytis biudžetinės įstaigos sąskaita, įstaiga patyrė žalos, o tai yra nesuderinama su viešojo intereso įgyvendinimu.

4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog Tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 „Dėl Šiaulių sporto mokyklų „Atžalynas“, „Dubysa“ ir „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių teniso mokyklos nuostatų patvirtinimo“ 1.5 punktu patvirtintų Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų 12 punktas numato, kad Plaukimo mokyklos pagrindinė veiklos sritis – sportas.  Pažymėjo, jog yra prieštaringos Vietos savivaldos ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos, t. y. pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių tarybos skiria ir atleidžia tik švietimo įstaigų vadovus, o pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą savivaldybių tarybos skiria ir atleidžia visų biudžetinių įstaigų vadovus. Dėl šių argumentų Meras pagrįstai, neviršydamas savo kompetencijos, vadovaudamasis Nuostatų 22 punktu, Vietos savivaldos įstatymu, priėmė sprendimą atšaukti ieškovą – Plaukimo mokyklos vadovą iš pareigų. Nesutinka, jog biudžetinės įstaigos vadovui neturėtų būti taikomas atšaukimo iš pareigų institutas, tai numato DK 104 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju Nuostatai, kurių nauja redakcija Tarybos sprendimu buvo patvirtinta 2017 m. rugsėjo 7 d., tik įgyvendino ir pakartojo naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, susijusį su juridinio asmens vadovo atšaukimu iš pareigų, todėl Nuostatų 22 punktas yra teisėtas. Kadangi Meras yra kompetentingas priimti sprendimą dėl biudžetinės įstaigos vadovo darbo santykių pasibaigimo visais kitais pagrindais, tai jis kompetentingas ir priimti sprendimą dėl darbo santykių pasibaigimo ir įstaigos vadovui taikant atšaukimo pagrindą. Nurodė, jog teisė Merui atleisti plaukimo mokyklos direktorių buvo numatyta jau 2017 m. gegužės 25 d. nuostatuose, o atšaukimo teisė įtvirtinta ir suderinta su nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu DK. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą dėl V. B. tarnybinės veiklos, 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pripažino, kad Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius V. B., pasirašydamas sutartis su Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru (kuriame dirba jo sūnus ir epizodiškai – jis pats) ir nuo šių procedūrų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Taip pat buvo pripažinta, kad V. B., privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas ryšių su asociacija Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru, pažeidė minėto įstatymo nuostatas. Nurodytas ilgą laiko tarpą besitęsiantis ieškovo elgesys sąlygojo pasitikėjimo juo praradimą, dėl to nebegalima buvo tikėtis ateityje lojalaus ir plaukimo mokyklos interesus atitinkančio ieškovo elgesio ir teisėtos veiklos, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas ieškovą iš užimamų pareigų atšaukti. Ieškovas tik po to, kai gavo Mero Potvarkį apie jo atšaukimą iš pareigų, nuvyko į medicinos įstaigą, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dar daugiau, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo išduotas pažeidžiant elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles. Taigi pats ieškovas elgiasi nesąžiningai, sužinojęs apie jo atšaukimą iš pareigų, galimai neteisėtai gavo nedarbingumo pažymėjimą siekdamas, kad darbo santykių pasibaigimo diena būtų nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos (DK 65 str. 6 d.). Mano, jog dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovu galėtų būti tik Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“, o Šiaulių miesto savivaldybė – tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas, kaip bendrosios kompetencijos teismas, nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų (šiuo atveju – Nuostatų) teisėtumo, tokią kompetenciją turi tik administracinis teismas.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą. Panaikino Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu. Grąžino ieškovą V. B. į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Šią sprendimo dalį teismas nurodė vykdyti skubiai. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vidutinį darbo užmokestį iki mokesčių (bruto) už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį – 5 186,09 Eur nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nurodydamas, kad privalomus sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“. Priteisė ieškovui V. B. lygiomis dalimis po 252,40 bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“. Priteisė iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ lygiomis dalimis po 96,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

6. Teismas sprendė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą yra perteklinis, minimas teisės aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo ieškovui nėra suteikta nei teisių, nei nustatyta pareigų, t. y. nesukelta jokių konkrečių teisinių pasekmių, todėl teismas šią bylos dalį nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktu, kai byla nenagrinėtina teisme. 

7. Nagrinėjant darbo bylą teismas nenustatė, kad patikslintas ieškinys ar jo dalis pareikšta ne tai atsakovei, kuri turi atsakyti, todėl byloje ieškovo patikslintu ieškiniu įtrauktos ir pagrįstai nurodytos dvi atsakovės, t. y. atsakovių pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas, todėl teismas atmetė atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės argumentą, jog ji nepagrįstai yra įtraukta į bylą antra atsakove.

8. Pažymėdamas, jog atšaukimas yra vienas iš savarankiškų darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindų, teismas sutiko su atsakovių argumentais, Mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkis atšaukti ieškovą iš Plaukimo mokyklos direktoriaus pareigų yra pagrįstas ne tik absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, bet ir objektyviai pagrįstas viešuoju interesu. Be to, biudžetinės įstaigos vadovui turėtų būti taikomas atšaukimo iš pareigų institutas, tai numato DK 104 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo argumentą, jog jis negalėjo būti atšauktas pasinaudojant atšaukimo institutu, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Nesant rašytinių įrodymų apie V. B. nedarbingumą nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. bei įvertinus liudytojos A. S. parodymus, teismas atmetė, kaip neįrodytus ieškovo argumentus, jog jis atšaukimo laikotarpiu buvo nedarbingas, ir šiuo pagrindu atsisakė ginti ieškovo teises.

10. Šiaulių miesto mero 2017 m. rugsėjo 13 d. Potvarkiu V. B. atšauktas iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą. Šios bylos ginče svarbia aplinkybe teismas pripažino tai, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu V. B. grąžintas į darbą panaikinus 2017 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atleidimo“ pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu [...]. 2017 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistu. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-120 „Dėl V. B.“ nusprendė pripažinti, jog Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius V. B., pasirašydamas sutartis su Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru (kuriame dirba jo sūnus ir epizodiškai – jis pats) ir nuo šių procedūrų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Taip pat buvo pripažinta, kad V. B., privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas ryšių su asociacija Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru, pažeidė minėto įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, jog šiuo sprendimu siūlyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybai spręsti dėl V. B. drausminės atsakomybės, tačiau V. B. atšauktas iš pareigų nesibaigus šio sprendimo apskundimo terminui. Nesant duomenų apie šio sprendimo apskundimą, net ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai konstatavus minimus V. B. pažeidimus, teismas sprendė, kad jie nesudaro pagrindo V. B. atšaukimui iš pareigų. Teismas nepripažino, jog V. B. pažeidė daug teisės aktų, dėl to susidarė sąlygos kitiems asmenims pelnytis biudžetinės įstaigos sąskaita, kad įstaiga patyrė žalos, nes byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas vertino, kad sprendimas atšaukti V. B. iš pareigų neturi būti motyvuotas, tačiau iškilus ginčui sprendimą priėmęs subjektas, kaip jau minėta, turi įrodyti, jog tokiam sprendimui buvo pagrindas. Šiuo atveju teismas konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybės meras vien formaliai pasinaudojo absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti, kaip paaiškėjo, bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui valdžia ir galimam V. B. diskriminavimui dėl to, jog jis teismo sprendimo pagrindu grąžintas į darbą, bei esant nepakankamai aiškiam, racionaliai motyvuotam ir skubotam sprendimui atšaukti V. B. iš pareigų, šią ieškinio dalį teismas tenkino visiškai ir panaikino Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažintino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu, grąžino jį į buvusį darbą ir priteisė ieškovui išmokėti 5 186,09 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo papildyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvaciją, remiantis tiek pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, tiek šiame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, iš esmės nurodant, jog: ieškovas V. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. mero potvarkiu buvo atleistas iš pareigų neteisėtai ir tuo pagrindu, kad sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų priėmė nekompetentingas tai daryti subjektas – savivaldybės meras, o ne išimtinę kompetenciją turinti tai daryti savivaldybės taryba, taip pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą; ieškovas V. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. mero potvarkiu buvo atleistas iš pareigų neteisėtai ir tuo pagrindu, kad ieškovas V. B. buvo atleistas iš pareigų netinkamu ir neteisėtu pagrindu – atšaukiant jį iš pareigų, nors atšaukimo institutas ieškovui netaikytinas, taip pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą, Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 3 dalį, DK 53 straipsnio nuostatas. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręstą nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu, patvirtintų Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų 22 punktą: „Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras“. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     11.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria teismas nusprendė nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą. Šis savivaldybės priimtas aktas dėl Nuostatų pakeitimo tiesiogiai sukelia tam tikras neigiamas teisines pasekmes ieškovui, kadangi įtvirtina neteisėtą ir imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį ieškovo atleidimo iš pareigų mechanizmą bei pagrindą, kuriuo atsakovė faktiškai pasinaudojo. Pripažinus, kad šioje byloje aklai gali būti remiamasi Nuostatų 22 p., nepatikrinus jų teisėtumo, kai tokie Nuostatai negali būti skundžiami nei administracinėje byloje (kaip nurodė Šiaulių apygardos administracinis teismas), nei civilinėje byloje (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), reikštų ne ką kitą kaip pripažinimą, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė priimti įvairias imperatyvioms normoms prieštaraujančias taisykles (sprendimus), jomis vadovautis ir nesulaukti dėl to neigiamų padarinių, kaip šiuo atveju.

     11.2. Ieškovas taip pat nesutinka su tam tikrais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei tam tikrų motyvų nebuvimu. Apelianto nuomone, teismas pripažindamas bei motyvuodamas ieškovo atleidimą iš pareigų neteisėtu, nepasisakė dėl esminių ieškovo argumentų, o būtent, kad ieškovą iš pareigų atleido nekompetentingas tai daryti asmuo – Meras, o ne kompetentinga tai daryti savivaldybės taryba. Apeliantas įsitikinęs, kad plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, o jos vadovo atleidimas iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Nuostatai pakeisti iš esmės po to, kai Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017, kuriuo nusprendė ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir skubiai grąžino jį į mokyklos direktoriaus pareigas, t. y. atsakovės pakeitė Nuostatus tik formaliai siekdamos atleisti ieškovą iš pareigų. Akivaizdu, kad ieškovo atleidimas iš pareigų pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas buvo galimas tik savivaldybės tarybos sprendimu, o ne vienašališku mero potvarkiu.

     11.3. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, gali būti atleistas pasinaudojant atšaukimo institutu. Teismas plačiau nemotyvavo sprendimo dalies dėl galimybės taikyti ieškovui atšaukimo iš pareigų institutą, iš esmės padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas gali būti atšauktas iš pareigų, o ne atleistas DK nustatytais pagrindais. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra iš dalies nepagrįsti, taip pat nėra pakankami, kadangi jais netinkamai pasisakoma ir (arba) nepasisakoma dėl esminių ieškinio tenkinimo pagrindų. Apeliantas tvirtina, kad biudžetinės įstaigos vadovas negali būti atšauktas iš pareigų pasinaudojant „atšaukimo" institutu, o gali būti tik atleistas DK nustatytais pagrindais, juos atitinkamai esant ginčui pagrindžiant, motyvuojant ir įrodant.

12. Apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys tenkintas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     12.1. Teismas sprendime aktualia teismų praktika rėmėsi nenuosekliai, fragmentiškai, t. y. vienoje sprendimo dalyje rėmėsi teismų praktika kaip pagrindžiančia atitinkamas sprendime suformuluotas išvadas, o kitoje sprendimo dalyje tą pačią anksčiau sprendime cituotą teismų praktiką ignoruoja, nes joje įtvirtinti priešingi išaiškinimai, nei pateikti skundžiamame sprendime, o vietoj jos remiamasi senesne, bet teismo sprendimo argumentacijai priimtinesne praktika. Toks teismo motyvacijos nenuoseklumas, prieštaringumas neatitinka teisingam ir teisėtam sprendimui keliamų reikalavimų. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad atšaukimo iš pareigų priežastys nėra pagrįstos. Šiuo atveju, apeliantės nuomone, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų. Neabejotina, kad gavus duomenų apie šiurkščius veiklos pažeidimus, net ir nesuėjus terminams etikos komisijos sprendimo apskundimui, esant nustatytoms aplinkybėms ir apie ankstesnį netinkamą, įstaigos interesų neatitinkantį V. B. elgesį, pasitikėjimas V. B. buvo visiškai prarastas, todėl meras, veikdamas pagal savo įgaliojimus, turėjo teisę atšaukti V. B. iš pareigų. Teismas turėjo spręsti, kad mero teisė atšaukti ieškovą yra absoliuti, todėl tokiam sprendimui motyvacija nereikalinga, o net ir tuo atveju, jei motyvacija ieškovo atšaukimui būtų reikalinga, pasitikėjimo ieškovu praradimas dėl etikos komisijos nustatytų kelerius metus trukusių sistemingų pažeidimų, remiantis teismų praktika, turėjo būti pripažintas tinkama ir pakankama motyvacija ieškovo atšaukimui iš pareigų.

     12.2. Teismas nurodė, kad, jo vertinimu, ieškovas gali toliau eiti pareigas, tačiau tokia teismo išvada detaliau nepagrindžiama, nemotyvuojama darbdavio nuomonė, o prašymas negrąžinti ieškovo į darbą apskritai teismo nevertintas. Teismas nenurodydamas jokių motyvų ne tik sprendė grąžinti V. B. į pareigas, bei šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai, nepaisant to, kokio pobūdžio priežastys (pasitikėjimo praradimas) sąlygojo ieškovo atšaukimą iš pareigų, kad vietoj ieškovo į pareigas buvo priimtas kitas asmuo. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas V. B. į darbą grąžinti skubos tvarka negali būti laikomas teisėtu.

     12.3. Teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nevertino, kad ginčo laikotarpiu ieškovas buvo įsidarbinęs kitose įstaigose, gavo kitų pajamų, apskritai nenagrinėjo klausimo dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio adekvatumo bei atitikties proporcingumo ir protingumo principams, nesvarstė, ar priteisiant ieškovui apskaičiuotą kompensaciją nebus pažeista darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra. Teismo sprendime motyvų dėl sumos, priteistinos už priverstinės pravaikštos laiką, iš viso nėra, todėl tai laikytina absoliučiu pagrindu panaikinti šią skundžiamo teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

13. Apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo arba skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     13.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė byloje. Atsakove dėl ieškovo reikalavimų galėtų būti tik Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“, o Šiaulių miesto savivaldybė – tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

     13.2. Sprendimas turi būti panaikintas ir grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje dabartinio Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo P. V. teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

     13.3. Byloje detaliai atskleistos ir paaiškintos ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys, pagrindžiančios pasitikėjimo V. B. praradimą, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtinti V. B. darbo pareigų trūkumai, netinkamas biudžetinei įstaigos vadovaujančių pareigų atlikimas ir, nors atitinkami pažeidimai teismo nelaikyti tokiais šiurkščiais, dėl kurių galėtų būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, tačiau tokių pažeidimų visuma bei vėliau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos konstatuoti V. B. pažeidimai bei darbo trūkumai sudarė pakankamą pagrindą bei prielaidas biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas skiriančiam asmeniui konstatuoti praradus pasitikėjimą plaukimo mokyklos vadovu V. B. ir tuo pagrindu atšaukti jį iš pareigų. Įvertinant netoleruotinus V. B., kaip vadovo, veiksmus ir elgesį tęstiniu kelerių metų laikotarpiu, visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad meras V. B. atšaukė iš pareigų skubotai, ir, juolab, nesąžiningai. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nėra duomenų apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo apskundimą. Teismas nepagrįstai prisėmė prerogatyvą nuspręsti, ar savivaldybės meras prarado pasitikėjimą V. B., ar neprarado, teismas nepagrįstai sprendė, kad mero sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų buvo nemotyvuotas, priimtas vien formaliai pasinaudojant absoliutaus pobūdžio teise atšaukti ieškovą iš pareigų. Teismas, sprendimu pripažindamas ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu ir grąžindamas jį į darbą, neteisingai taikė vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojantį DK 104 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

    13.4. Esant darbdavio prašymui, darbuotojas negali būti grąžinamas į pareigas, o tik priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Byloje buvo pareikštas darbdavio prašymas negrąžinti ieškovo į darbą, o priteisti jam kompensaciją, todėl teismas neturėjo teisės nevykdyti DK 218 straipsnio 4 dalies, ir drauge, priimti neteisėtą sprendimą grąžinti ieškovą į buvusias pareigas. Teismas nepagrįstai sprendimą dėl V. B. grąžinimo į darbą nurodė vykdyti skubiai, taip  pažeidė DK 218 straipsnio 3 dalį.

     13.5. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo, kaip įstaigos vadovo, funkcijas atliko kitas teisėtai konkurso būdu išrinktas vadovas, gavo už tai atlyginimą. Teismas nevertino, kad ginčo laikotarpiu ieškovas buvo įsidarbinęs kitose įstaigose, gavo kitų pajamų, todėl V. B. mokėtinas vidutinis darbo užmokestis turėjo būti mažinamas įvertinant jo gautas pajamas iš kitų šaltinių bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

14. Atsiliepimu į atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     14.1. Ieškovas negalėjo būti atšauktas, pasinaudojant atšaukimo institutu. Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato atšaukimo instituto taikymo biudžetinės įstaigos vadovui, pripažintina, kad DK 104 straipsnio 1 dalis ieškovo atžvilgiu netaikytina ir ieškovas galėjo būti atleistas tik bendraisiais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

     14.2. Atsakovė cituoja nutartis, kurios priimtos aiškinantis, analizuojant bei taikant ne biudžetinėms įstaigoms, o privatiems juridiniams asmenims (akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių) taikomą reglamentavimą, kuris yra iš esmės skirtingas. Privačių juridinių asmenų vadovams (pvz., Akcinių bendrovių įstatyme) expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai) įtvirtintas atšaukimo institutas, koks nėra įtvirtintas biudžetinių įstaigų vadovams. Mero potvarkis iš esmės abstraktus, deklaratyvus, lakoniškas, jame nėra jokių atleidimo motyvų. Byloje net nepateikta apeliantės nurodoma CVAS ataskaita Nr. 6 ar Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės 2017 m. vasario 14 d. išvada Nr. PV-146, o VTEK sprendimas nėra įsiteisėjęs.

    14.3. Aplinkybė, kad atsakovė nepageidavo ieškovo grąžinimo į pareigas ar kad į tas pačias pareigas yra priimtas kitas asmuo, nesudaro jokio teisinio pagrindo negrąžinti ieškovo į darbą. šis Atsakovų sprendimas dėl ieškovo atleidimo yra antrasis, priimtas šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius teisės aktus. Paminėtina ir tai, kad po šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovės nedelsiant atleido ieškovą ir trečiąjį kartą – 2018 m. kovo 27 d. mero potvarkiu, net nelaukdami šios bylos rezultato. Šiuo atveju teismas turėjo diskreciją spręsti taikyti skubaus sprendimo vykdymo institutą. Nors apeliantas teigia, kad ieškovas buvo įsidarbinęs kitoje įstaigoje, tačiau darbo kodeksas nenumato kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimo šiuo pagrindu, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio.

15. Atsiliepimu į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

     15.1. Biudžetinių įstaigų įstatyme nurodyta, jog biudžetinės įstaigos vadovas yra atleidžiamas iš pareigų, nenumatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas gali būti „atšauktas“ iš pareigų, pripažintina, kad ieškovas negalėjo būti atšauktas iš pareigų pasinaudojant atšaukimo institutu, jam taikytini bendrieji DK nustatyti atleidimo iš darbo pagrindai, todėl ieškovas atleistas neteisėtu pagrindu.

     15.2. Atsakovai faktiškai neįrodinėjo nei 2017 m. rugpjūčio 30 d. VTEK sprendime nurodytų aplinkybių, nei CVAS ataskaitoje Nr. 6 nurodytų aplinkybių, neteikė su šiais dokumentais susijusių įrodymų. Kiekvienas atleidimas privalo būti tinkamai motyvuotas, konkrečiai nurodant ir kilus ginčui įrodant atleidimo iš darbo priežastis. Valstybės tarnybos įstatymas ieškovui netaikytinas, kadangi ieškovas nėra valstybės tarnautojas.

     15.3. DK 218 straipsnio 4 dalis numato aplinkybes, į ką gali būti atsižvelgiama sprendžiant neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą klausimą, bet nėra teismui imperatyvi nuostata, todėl vien atsakovo prašymas negrąžinti ieškovo į darbą nėra pakankamas pagrindas negrąžinti ieškovo į pareigas. Kompensacijos mažinimas negalimas atsižvelgiant į nesąžiningus, neprotingus ir neteisėtus atsakovių veiksmus, kuriais sistemingai siekiama atsikratyti ieškovu bet kokia kaina.

     15.4. Tokio pobūdžio darbo bylose iš esmės visada atsakovais traukiami tiek pati įstaiga (darbdavys), tiek organas, priėmęs atitinkamus sprendimus. P. V., kaip atsakovės vadovo dalyvavimas byloje bei atitinkamai jo žinojimas apie šią bylą bei galėjimas suprasti šios bylos pasekmes yra pakankamas.

16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ prašo atsakovių apeliančių apeliacinius skundus tenkinti, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    16.1. Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai sprendė klausimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės statuso byloje, nes pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką Šiaulių miesto savivaldybė byloje galėtų būti tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Mano, kad byloje trečiuoju asmeniu privalėjo būti įtrauktas P. V., nes sprendimas byloje neabejotinai turi įtakos jo, kaip naujai konkurso būdu paskirto Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo, teisėms ir pareigoms.

16.2. Dėl ieškovo apeliacinio skundo apeliantė teigia, kad neformalusis ugdymas nėra pagrindinė atsakovės veikla, Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ laikytina biudžetine įstaiga, nepriskirtina nei švietimo įstaigoms, nei seniūnijoms, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą bei Nuostatų 22 punktą ieškovas teisėtai ir pagrįstai buvo atšauktas iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės mero.

16.3. Atšaukimo iš pareigų institutas ieškovo atžvilgiu galėjo būti ir pagrįstai taikytas, todėl, priešingai nei nurodoma V. B. skunde, ieškovo darbo santykiai su atsakovu jo atšaukimu, o ne atleidimu iš pareigų pasibaigė nepažeidžiant jokių teisės aktų, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo motyvų dėl šios dalies nėra pagrindo keisti ar pildyti.

     16.4. Teismas, palikdamas reikalavimą dėl Nuostatų 22 punkto panaikinimo nenagrinėtu, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl sprendimas dėl šios dalies yra teisėtas ir teisingas.

17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    17.1. Nurodoma, kad Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ pagrindinė veikla nėra, kaip teigia ieškovas, neformalusis švietimas, kaip jį apibrėžia Švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, 6 straipsnio 2 punkte, 15 straipsnyje, todėl plaukimo mokykla, vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 28 dalimi, nelaikytina švietimo įstaiga. Tai, kad 2017 m. gegužės 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu buvo pakeistas plaukimo mokyklos tipas ir paskirtis iš neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigos į sportininkų rengimo centrą, tik papildomai patvirtina, jog šiuo metu veikianti plaukimo mokykla, iš kurios vadovo pareigų ieškovas buvo atleistas, nėra švietimo įstaiga. Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ nėra švietimo įstaiga, Šiaulių miesto savivaldybės meras pagrįstai, neviršydamas savo kompetencijos, vadovaudamasis teisėtų, pirmiau nurodytų įstatymų nuostatas atitinkančių Nuostatų 22 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, priėmė sprendimą atšaukti ieškovą – plaukimo mokyklos vadovą iš pareigų.

     17.2. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. T-332, kuriuo buvo patvirtinti Plaukimo mokyklos ir kitų sprendime nurodytų įstaigų nuostatai galioja ir taikomas šių įstaigų veikloje.

     17.3. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus darbo santykių teisiniam reglamentavimui, iškilo būtinybė atitinkamai pakeisti plaukimo mokyklos Nuostatus, kurių norma įtvirtina galimybę atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų, atitinka Darbo kodekso reikalavimus, todėl yra teisėta, o ieškovas, vadovaujantis Nuostatų 22 punktu iš pareigų atšauktas pagrįstai.

18. Atsiliepimu į atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė apeliacinį skundą prašo tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės

19. Ieškovas nuo 1988 metų ėjo Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į 2016 m. spalio 26 d. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus parengtą Mokyklos veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. 6 bei į Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės 2017 m. vasario 14 d. išvadą Nr. PV-146, Savivaldybės taryba 2017 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-63, kuriuo nusprendė atleisti ieškovą iš mokyklos direktoriaus pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo 2017 m. kovo 3 d.. Nesutikdamas su atleidimu iš darbo ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuris civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu panaikino Savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. T-63, ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, skubiai grąžino ieškovą į mokyklos direktoriaus pareigas, priteisė ieškovui su darbo santykiais susijusias sumas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 atmetė atsakovių apeliacinius skundus ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ pateikė kasacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi atsakovės kasacinį skundą atsisakė priimti. Po minėto Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo priėmimo, 2017 m. rugsėjo 7 d. Savivaldybės taryba sprendimu nutarė patvirtinti naujus Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, kuriais buvo pakeisti anksčiau galiojusių nuostatų 21 (22) punktai ir jie išdėstyti taip: „21. Plaukimo mokyklai vadovauja direktorius, kuris į pareigas priimamas konkurso būdu. Plaukimo mokyklos direktoriaus teises ir pareigas nustato Nuostatai ir Plaukimo mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymas. 22. Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras. 23. Šiaulių miesto Savivaldybės meras vykdo kitas funkcijas, susijusias su Plaukimo mokyklos direktoriaus darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai mero pareigas laikinai eina Savivaldybės mero pavaduotojas ar kitas Savivaldybės tarybos narys)“. Vadovaujantis pakeistais Nuostatais Savivaldybės meras 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė potvarkį, kuriuo remdamasis pakartotinai atleido (atšaukė) ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų. Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, tai pat ir pakeistais Nuostatais, ieškovas vėl kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2018 m. kovo 15 d. priėmė skundžiamą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018, kuris apskųstas apeliacine tvarka. Po 2018 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo atsakovai 2018 m. kovo 27 d. grąžino ieškovą į pareigas ir Savivaldybės meras 2018 m. kovo 27 d. priėmė potvarkį, kuriuo dar kartą atšaukė (atleido) ieškovą iš pareigų.

V. Teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacine tvarka sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių plaukimo mokyklos vadovo atšaukimą iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, aiškinimo ir taikymo. 

21. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61) Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl esminių apeliacinių skundo motyvų.

     Dėl ieškovo V. B. apeliacinio skundo

     Dėl nuostatų teisėtumo ir galimybės juos ginčyti

22. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria civilinės bylos dalis dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą nutraukta. Apelianto tvirtinimu, šis savivaldybės priimtas aktas dėl Nuostatų pakeitimo tiesiogiai sukelia tam tikras neigiamas teisines pasekmes ieškovui, kadangi įtvirtina neteisėtą ir imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį ieškovo atleidimo iš pareigų mechanizmą bei pagrindą.

23. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą vertino kaip perteklinį, minimo teisės akto nepripažino individualiu administraciniu aktu, sukeliančių kokias tai konkrečias teisines pasekmes, todėl šią bylos dalį vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu nutraukė.

24. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu patvirtinti Šiaulių plaukimo mokyklos Nuostatai, kurių 22 punktas numato, jog „sprendimą dėl plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima savivaldybės Meras.“ Ieškovas laikosi pozicijos, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaiga, o atsakovės, nesutikdamos su ieškovo argumentais tvirtina, kad plaukimo mokykla nėra švietimo įstaiga. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas kelia klausimą ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktas, kuriuo buvo patvirtinti Šiaulių plaukimo mokyklos Nuostatai, konkrečiai – šių nuostatų 22 punktas, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto, bei Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12, 19 ir 28 dalių, 6 straipsnio 2 punkto, 15 straipsnio, Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir kitų įstatymų nuostatoms. Taip bendrosios kompetencijos teisme ieškovas siekia įrodyti savivaldybės norminio akto neteisėtumą tam, kad pagrįstų savo reikalavimą dėl neteisėto jo atšaukimo iš darbo.

25. Teisėjų kolegijos sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų dėl norminių teisės aktų teisėtumo, pažymi, kad norminių aktų teisėtumo kontrolė priklauso ne bendrosios kompetencijos teismo, o administracinio teismo kompetencijai (šiuo metu galiojančios ABTĮ redakcijos 17 str. 1 d. 2 p., 20 str. 1 d., 2 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-421/2017), todėl ginčo Nuostatų teisėtumas nėra ir negali būti nagrinėjamos bylos dalyku.

26. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino tai, kad ieškovas dėl Nuostatų 22 punkto su skundu kreipėsi į administracinį teismą, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2323-394/2017 nusprendė V. B. skundą atsisakyti priimti nurodydamas, jog toks skundas nenagrinėtinas administracinėje byloje, tačiau pripažino, kad ieškovas turi teisę individualioje byloje ginčyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimto teisės akto teisėtumą.

27. Teismo vertinimu, apeliantas iš esmės neteisingai traktuoja Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad „teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą neatima iš pareiškėjo galimybės ginčyti savivaldybės tarybos įsakymų ar jais patvirtintų Nuostatų dalių teisėtumą, šį klausimą iškeliant individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu“. Toks administracinio teismo išaiškinimas reiškia ne ką kitą, kaip tik, jog norminio teisės akto teisėtumo klausimą ieškovas gali kelti bendrosios kompetencijos teisme šioje byloje, tačiau tik išsprendus bylos sustabdymo klausimą ir teismui kreipiantis į administracinį teismą dėl Nuostatų teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai akcentavo, kad šiuo atveju delsti, t. y. stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Šiaulių miesto savivaldybės taryba minėtą klausimą išnagrinės taryboje ir (arba) (ne)priims atitinkamą sprendimą ir (arba) kreiptis į administracinį teismą dėl norminių aktų teisėtumo nėra pateisinama, nes tai pažeistų paties ieškovo, teises, kad kuo greičiau būtų išspręstas individualus darbo ginčas ir jo svarbiausias ir teisėtas lūkestis – būti sugrąžintam į darbą, pripažinus jo atšaukimą neteisėtu.

28. Teismo vertinimu, pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento, reikšminga tai, kad sprendžiant dėl minimo norminio teisės akto teisėtumo teisinės pasekmės aktualios ir Šiaulių sporto mokykloms „Atžalynas“, „Dubysa“ ir „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centrui bei Šiaulių teniso mokyklai, kurios nėra šios bylos šalimis.

29. Papildomai apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje yra pateikęs merui reikalavimą tarybai artimiausiame posėdyje apsvarstyti 2017 m. lapkričio 17 d. teikimą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332“, nurodydamas galimus šio sprendimo prieštaravimus Teisėkūros pagrindų įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui ir Švietimo įstatymui.

30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei tvirtina apeliantas (ieškovas), nėra pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą, nėra ribojama ir galimybė ginčyti neteisėtus ir imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius nuostatus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl šio reikalavimo, todėl naikinti šią sprendimo dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

       Dėl kompetencijos atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų

31. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, pripažindamas bei motyvuodamas ieškovo atleidimą iš pareigų neteisėtu, nepasisakė dėl esminių ieškovo argumentų, o būtent, kad ieškovą iš pareigų atleido nekompetentingas tai daryti asmuo – meras, o ne kompetentinga tai daryti savivaldybės taryba. Apeliantas įsitikinęs, kad plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, o jos vadovo atleidimas iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija.

32. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą savivaldybės meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka yra išimtinė tarybos kompetencija, kuri negali būti perduota kitiems asmenims. Dėl savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos perdavimo negalimumo yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kuris savo praktikoje yra nustatęs, kad „tais atvejais, kai įstatymuose yra nustatyta, kad tam tikrus sprendimus priima savivaldybių tarybos, savivaldybių tarybos negali nei savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, nei kitoms savivaldybių institucijoms perduoti teisės priimti tokius sprendimus“. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimas „Dėl savivaldybės tarybos kolegijos įgaliojimų“)

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto dėstoma pozicija, kad plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, o jos vadovo atleidimas iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija. Tokią išvadą teismas grindžia Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, todėl šio straipsnio kontekste būtent švietimo įstaiga suprantama kaip savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaiga. Šiuo atveju plaukimo mokykla vykdo mokymą, moko vaikus plaukti, užsiima neformaliuoju ir formalųjį švietimą papildančiu ugdymu. (Švietimo įstatymo 2 str. 12, 19, 28 p., 15 str.) Teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta ir tai, kad formalus nuostatų pakeitimas nepakeitė mokyklos veiklos turinio, todėl Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ net ir po naujų Nuostatų patvirtinimo faktiškai toliau veikia kaip švietimo įstaiga. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi teismas sprendžia, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ atitinka visus pagrindinius neformaliajai švietimo įstaigai būdingus požymius ir yra neformalųjį vaikų švietimą vykdanti įstaiga. Šią teismo išvadą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 patvirtintos Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatos (2012 m. kovo 29 d. įsakymo  Nr. V-554 redakcija).

34. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo,  tiek Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, 2017 m. lapkričio 17 d. teikime Nr. 3-38 Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, patvirtino, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga. Minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog „biudžetinė įstaiga Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnyje, 12 straipsnyje, 19 straipsnyje, 28 straipsnyje, 6 straipsnyje ir kt., todėl jos vadovo atleidimas iš darbo yra išimtinė tarybos kompetencija, kuri, kaip jau minėta, negali būti perduota jokiai kitai institucijai. Be to, pagal pareigybės aprašymo 5, 6 ir 7 punktus, direktorių skiria ir atleidžia, taip pat skatina, skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas, steigėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, direktorius yra atskaitingas tarybai”. Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl ja nesivadovauti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad ir pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kartu, CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 įsiteisėjusia nutartimi pripažinus, kad ieškovo atleidimas galimas tik esant savivaldybės tarybos sprendimui, šioje byloje esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, nesiremti minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra jokio teisinio pagrindo.

35. Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio nuostatos, kuriose įsakmiai reglamentuota, kad juridinio asmens steigimo dokumentų (įstatų, steigimo sandorio ir kt.) normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, be kita ko, ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Šio ginčo kontekste reikšminga tai, kad Nuostatų pakeitimas, vertinant suteiktų įgaliojimų prasme, iš esmės yra ydingas ir prieštaraujantis įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principui.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas įstatymų reglamentavimas patvirtina, jog plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, kurios vadovas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, gali būti atleistas tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, o ne vienašališku mero potvarkiu, todėl atšaukimo iš pareigų neteisėtumą lemia tai, kad darbo sutartį su ieškovu nutraukė netinkamas subjektas.

       Dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo

37. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, gali būti atleistas pasinaudojant atšaukimo institutu. Taigi, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas gali būti atšauktas iš pareigų, o ne atleistas DK nustatytais pagrindais, o reikalavimą pakeisti sprendimo motyvus, nurodant, kad atšaukimo institutas ieškovui negalėjo būti taikomas, nes pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto, Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 3 dalies, DK 53 straipsnio nuostatos, apeliantas grindžia tuo, kad įstatymų leidėjas siekė atšaukimo institutą įtvirtinti tik privačiuose juridiniuose asmenyse, kad pagal iki naujojo DK įsigaliojimo teismų praktikoje buvo galima rasti išaiškinimų, jog, jeigu įstatyme nenumatytas atšaukimo institutas, jo taikyti juridinio asmens vadovo atžvilgiu negalima, o Biudžetinių įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „atleisti“, o ne „atšaukti“. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes ignoruojamas 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas ir jame įtvirtintas reglamentavimas (DK 3 str., 4 str., 101 str., 102 str., 104 str.).

38. DK VII skyriaus Pirmasis skirsnis reglamentuoja vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, o jame esantis DK 104 straipsnis numato, kad „be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą ?statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nediferencijuoja, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, atšaukimą kalbama, todėl, teismo vertinimu, norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad jei įstatymų leidėjas, kaip teigia ieškovas, atšaukimo iš pareigų institutą būtų numatęs tik privatiems juridiniams asmenims, tai būtų aiškiai įtvirtinta normoje. (pavyzdžiui DK 106 str.)

39. Pažymėtina tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Vietos savivaldos įstatymas teisę atleisti biudžetinių įstaigų vadovus numato merui (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p.). Taigi, skirtinguose teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos – atšaukti (DK) ir atleisti (Biudžetinių įstaigų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme).

40. Minėta, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos iš pareigų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. DK 53 straipsnio 7 punktas įtvirtinta, kad darbo sutartis pasibaigia ir kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Šiuo atveju sprendžiama apie darbo santykių su vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu pasibaigimą, todėl aktualus specialus tokias pareigas užimančių asmenų darbo santykių, įskaitant jų pabaigą, reglamentavimas, kuriame numatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka (DK 3 str., 104 str. 1 d.).

41. Svarbu tai, kad DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis numato, jog „kiti įstatymai ir kiti teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, galioja tiek, kiek neprieštarauja Darbo kodeksui, išskyrus atvejus, kai Darbo kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. DK 3 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, DK nenustato prioriteto nei Biudžetinių įstaigų įstatymui, nei Vietos savivaldos įstatymui, todėl teigtina, kad turi būti vadovaujamasi būtent DK 104 straipsniu ir jame įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu.

42. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, kurioje išaiškinta, kad „<...> nors VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte mero kompetencija apibrėžta kaip teisė skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus, t. y. vartojama sąvoka „atleisti“, ne „atšaukti“, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą VšĮ, tai, kad šio įstatymo nuostatose įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas ir yra aiškūs šio instituto atsiradimo tikslai, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl sąvokų neatitikties savivaldybės viešųjų įstaigų vadovams atšaukimo institutas negali būti taikomas“. Nors, formuojant šį aiškinimą, naujos redakcijos DK, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, dar negaliojo, tokiai normai esant, cituotas kasacinio teismo išaiškinimas analogiškai taikytinas ir biudžetinėms įstaigoms.

43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad esant sąvokų neatitikimams skirtinguose teisės aktuose, spręstina, kad atšaukimo iš pareigų institutas ieškovo atžvilgiu taikytas pagrįstai, todėl, priešingai, nei nurodo apeliantas V. B., ieškovo darbo santykiai su atsakove pasibaigė jo atšaukimu, o ne atleidimu iš pareigų.

        Dėl atsakovės Šiaulių plauksimo mokyklos „Delfinas“ apeliacinio skundo

      Dėl teismo sprendimo motyvacijos

44. Apeliantė įžvelgia, kad teismas sprendime aktualia teismų praktika rėmėsi nenuosekliai, fragmentiškai, todėl toks teismo motyvacijos nenuoseklumas, išvadų prieštaringumas neatitinka teisingam ir teisėtam sprendimui keliamų reikalavimų. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinių prielaidų vertinti skundžiamą teismo sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliantės argumentus, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, tačiau pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014) Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus.

       Dėl atšaukimo iš pareigų priežasčių

45. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad atšaukimo iš pareigų priežastys nėra pagrįstos. Apeliantės nuomone, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų, nes gavus duomenų apie šiurkščius veiklos pažeidimus, net ir nesuėjus terminams etikos komisijos sprendimo apskundimui, esant nustatytoms aplinkybėms ir apie ankstesnį netinkamą, įstaigos interesų neatitinkantį V. B. elgesį, pasitikėjimas V. B. buvo visiškai prarastas.

46. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių miesto mero Potvarkiu V. B. atšauktas iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą. Apskųstame mero potvarkyje nurodyta abstrakti aplinkybė, kad prarastas pasitikėjimas ieškovu, nedetalizuota, dėl kokių priežasčių ieškovas prarado pasitikėjimą ieškovu, nenurodyti neteisėti veiksmai, kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiga įrodyti, kad darbuotojas atleistas pagrįstai, šiuo atveju kyla darbdaviui.

47. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybės institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą. Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008)

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepasitikėjimą grindė 2017 m. rugpjūčio 30 d. VTEK sprendimu ir CVAS ataskaita Nr. 6 bei Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės 2017 m. vasario 14 d. išvada Nr. PV-146, tačiau atsakovė faktiškai neįrodinėjo nei 2017 m. rugpjūčio 30 d. VTEK sprendime nurodytų aplinkybių, nei CVAS ataskaitoje Nr. 6 nurodytų aplinkybių, neteikė su šiais dokumentais susijusių įrodymų. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad VTEK sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nes ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą, todėl VTEK sprendimas negali būti laikomas ieškovo atleidimą pateisinančia priežastimi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantė pagal CPK reikalavimus neįrodė ieškovo atleidimo priežasčių buvimo bei jų pagrįstumo.

49. Svarbu tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu V. B. grąžintas į darbą panaikinus 2017 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atleidimo“, pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas. Šioje byloje teismai vertino, jog atsakovų įrodinėjami ieškovo neva padaryti darbo pareigų pažeidimai yra nepagrįsti, kad ieškovas darbo drausmės nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo ieškovą atleisti. Minėtoje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu ieškovas atleistas atsižvelgiant į 2016 m. spalio 26 d. CVAS parengtą veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. 6 bei į Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės 2017 m. vasario 14 d. išvadą Nr. PV-146. Taigi, tokiu pagrindu ieškovo atleidimas iš darbo jau buvo konstatuotas kaip neteisėtas, todėl tokia situacija lemia tai, kad yra pažeidžiamas Konstitucinis teisės non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.

50. Įvertinus tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad mero potvarkis iš esmės yra abstraktus, deklaratyvus, lakoniškas, nenurodyti  atleidimo motyvai. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras vien formaliai pasinaudojo absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti, kaip paaiškėjo, bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui valdžia ir galimam V. B. diskriminavimui dėl to, jog jis teismo sprendimu grąžintas į darbą, bei esant nepakankamai aiškiam, racionaliai motyvuotam ir skubotam sprendimui atšaukti V. B. iš pareigų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ pripažindamas ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu.

       Dėl atleidimo iš darbo padarinių

51. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovas nepagrįstai grąžintas į pareigas, teismas, grąžindamas ieškovą į darbą skubos tvarka, padarė teisės taikymo klaidą. Apeliantės nuomone, ieškovui priteista kompensacija už priverstinę pravaikštą yra neadekvati, todėl mažintina.

52. Apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai grąžino ieškovą į darbą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų priėmė nekompetentingas subjektas, todėl esant pažeistai atleidimo iš darbo tvarkai antrą kartą atleidžiant ieškovą, aplinkybės, kad atsakovės nepageidavo ieškovo grąžinimo į pareigas ar kad į tas pačias pareigas yra priimtas kitas asmuo, negali lemti neteisėtai atleisto ieškovo negrąžinimo į darbą.

53. Pagal CPK 281 straipsnį, teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Pagal CPK 282 straipsnio 1 dalį, skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 588 straipsnis numato, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas expressis verbis įtvirtina, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

54. Nors DK neįtvirtina skubaus sprendimų vykdymo atvejų, remiantis DK 230, 231 straipsnių nuostatomis, akivaizdu, kad sprendimai ar jų dalys gali būti nurodyti kaip vykdomi skubiai, remiantis CPK nuostatomis. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas, įgyvendindamas diskreciją, priėmė sprendimą sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į mokyklos direktoriaus pareigas vykdyti skubiai, o tai neprieštarauja CPK ar DK nuostatoms. Nors apeliantės akcentuojamoje DK 218 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė tiesiog ignoruoja DK 230 straipsnio 3 dalį, kuomet leidžia ginčą nagrinėjančiam organui nuspręsti, taikyti skubų sprendimų vykdymą ar ne, įskaitant ir atvejus dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą.

55. Atsakovė teigia, kad teismo sprendime nėra motyvų dėl ieškovui priteistos sumos už priverstinę pravaikštą, priteista kompensacija yra per didelė. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka. Kito asmens įsidarbinimas į neteisėtai atleisto direktoriaus pareigas negali paneigti įstatymo garantuojamos kompensacijos už priverstinę pravaikštą. Įstatymas nenumato kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimo dėl aplinkybių, susijusių su kito asmens įsidarbinimu įstaigoje. Atsižvelgiant į kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtį, žinant, kad ieškovas apskundė jo atleidimą iš pareigų, nedidinant išlaidų apeliantė galėjo neorganizuoti konkurso ir neįdarbinti kito asmens į pareigas, iš kurių atleistas ieškovas.

56. Apeliantė argumentui, kad ieškovui priteista 5 186,09 Eur suma už priverstinę pravaikštą yra per didelė, pagrįsti nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėjo, kad priteista kompensacija yra didelė našta įstaigai, nėra pateikta duomenų apie finansinę mokyklos būklę, todėl mažinti ieškovui priteistos kompensacijos dydį nėra jokio teisinio pagrindo. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas buvo įsidarbinęs kitoje įstaigoje, tačiau Darbo kodeksas nenumato kompensacijos už priverstinę pravaikštą mažinimo šiuo pagrindu. Svarbu tai, kad šių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, negrindė ir neteikė teismui paaiškinimų ar prašymų dėl kompensacijos mažinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovui priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio.

      Dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinio skundo

57. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė byloje. Apeliantės nuomone atsakove dėl ieškovo reikalavimų galėtų būti tik Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“, o Šiaulių miesto savivaldybė – tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

58. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio darbo bylose iš esmės visada atsakovais traukiami tiek pati įstaiga (darbdavys), tiek organas, priėmęs atitinkamus sprendimus. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017) Antra, šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus, susijusius tiek su jo atleidimu iš pareigų pripažinimo neteisėtu, tiek reikalavimus Šiaulių miesto savivaldybei – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktu, patvirtintų Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų 22 punktą. Prašant panaikinti vietos savivaldos organų (mero, tarybos) priimtus sprendimus, apeliantė – miesto savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga pagal šiuos ieškinio reikalavimus, todėl yra tinkama atsakovė šioje byloje.

59. Apeliantė skundą grindžia argumentu, kad sprendimas turi būti panaikintas ir grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – dabartinio Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ vadovo P. V. teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

60. Visų pirma, apeliantės organizuodamos ir vykdydamos konkursą į plaukimo mokyklos vadovo pareigas, žinodamos, kad vyksta teisminis ginčas dėl ieškovo atleidimo iš pareigų, veikė savo rizika. Antra, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apie šias aplinkybes, kad išrinktas naujasis plaukimo mokyklos vadovas, tinkamai teismo ir proceso dalyvių neinformavo, neprašė įtraukti į procesą esamo vadovo trečiuoju asmeniu. Trečia, atsakove šioje byloje yra įtraukta Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“, kurios vadovu šiuo metu yra P. V.. Šiuo atveju jis negali turėti jokių savarankiškų reikalavimų šalių atžvilgiu, todėl jo dalyvavimas byloje, kaip plaukimo mokyklos vadovo, bei žinojimas apie šią bylą pripažintinas pakankamu. Ketvirta, nei sprendimo rezoliucinė, nei motyvuojamoji dalis nėra nukreipta į šį asmenį, teismas sprendimu jokių teisių ir pareigų šiam asmeniui nenustatė, todėl formalus šio asmens įtraukimas į bylą paneigtų proceso ekonomiškumo principą.

61. Apeliantė apeliuoja į tai, kad teismas nesukūrė socialinės taikos tarp šalių, neužkirto kelio tolesniam šalių bylinėjimuisi, nes teismo sprendimas privertė darbdavio atstovą priimti dar vieną sprendimą atleisti ieškovą iš pareigų, taip sukurdamas prielaidas toliau šalims bylinėtis. Tokia apeliantės pozicija visiškai nepagrįsta, nes atsakovės, nelaukdamos teismų sprendimų įsiteisėjimų bei galutinio bylos rezultato, sistemingai priima sprendimus dėl ieškovo atleidimų, todėl pačių apeliančių netinkami veiksmai lemia bylinėjimąsi tarp šalių, vertinant tai, kad teisme yra iškelta dar viena byla dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pakankamai detaliai atskleistos ir paaiškintos ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys, pagrindžiančios pasitikėjimo ieškovu praradimą.

63. Apeliacinės instancijos teismas dėl atšaukimo iš pareigų priežasčių, neteisėto sprendimo grąžinti ieškovą į buvusias pareigas, skubiai vykdytinos šios sprendimo dalies bei priverstinės kompensacijos dydžio yra pasisakęs nutarties 45–56 punktuose, todėl pakartotinai dėl to nepasisako.

64. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Ieškovo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (dėl nutarties 31-36 punktuose aptartų motyvų papildymo), atsakovių Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

65. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ? dalis patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje priteitinos iš atsakovių. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 307,54 Eur (tris šimtus septynis eurus 54 cnt) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės, į. k. 188771865, ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, į. k. 145914357.

Teisėjai                                                                                      Danutė Burbulienė

                                                                                                   Vytautas Kursevičius

                                                                                                   Birutė Simonaitienė