Administracinio nusižengimo byla

Nr. eAN2-206-876/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00206-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.  

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos  administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 27 d. 14.45 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę CITROEN EVASION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisę vairuoti buvo praradęs ir jos nesusigrąžino, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14, 226 punktus.  

2.       Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.  

3.       Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 27 d. bei 2025 m. birželio 2 d. gauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundai dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų teisenos paskirtį – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, vadovaujantis ANK 566 ir 567 straipsniais, nutarta administracinio nusižengimo bylą
Nr. eAN2-218-926/2025 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) prijungti prie administracinio nusižengimo bylos Nr. eAN2-206-876/2025 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).   

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį bei Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1.        Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos (ginčo) esmės, nes esminis pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentas buvo, jog Institucija nei administracinio nusižengimo protokole, nei atsakyme į pareiškėjo atstovo prašymus, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu būtų praradęs teisę vairuoti, t. y. anksčiau Institucijos priimto nutarimo, kuriame nustatyta, kad A. P. buvo padaręs ANK 424 straipsnio 3 arba 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

4.2.        Nors Institucija atsiliepime į skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, pateikė informaciją apie 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, tačiau nei administracinio nusižengimo nagrinėjimo Institucijoje metu, nei su atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundą, Institucija nepateikė atsiliepime minimo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo. Skunde apygardos teismui pažymima, jog tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jie neturi Institucijos atsiliepime minimo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kad A. P. jo negavo ir apie minimą nutarimą sužinojo tik šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bei tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne kartą prašė Institucijos pateikti 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, nes būtent prašomo pateikti nutarimo pagrindu A. P. suformuotas kaltinimas skundžiamame Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarime, tačiau, vis dėlto, Institucija nutarimo nepateikė.

4.3.        Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. supranta, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nesprendžiamas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimas, tačiau, kadangi A. P. nėra gavęs ir neturi 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, jis objektyviai negalėjo apskųsti minimo nutarimo, o taip pat negalėjo žinoti apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu jam buvo skirtas specialiosios teisės atėmimas. Nagrinėjamu atveju A. P., sužinojęs apie nutarimo, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, egzistavimą, per savo atstovą advokatą prašė Institucijos pateikti nutarimą siekdamas įgyvendinti savo teisę jį apskųsti, tačiau jo negavus, neturėjo pasirinkimo kaip skųsti Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą. Būtent tokia buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo pirmosios instancijos teismui esmė, todėl Institucija turėjo pateikti duomenis apie 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo įteikimą A. P., tačiau tokia informacija pateikta nebuvo.

4.4.        Skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties motyvuojamoje dalyje pateikti motyvai/išvados, kurie susiję su 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu, tačiau nei A. P. su jais nesutinka, nes faktas, kad jis nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. kovo 26 d. buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, niekaip nedraudė jam įgyti teisės vairuoti transporto priemones 2016 m., t. y. specialiosios teisės atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl A. P. galėjo sėkmingai įgyti specialiąją teisę ir Lietuvos Respublikoje. Iš tokios faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėstymo sekos galima daryti prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas laikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2016 m. kovo 1 d. Jungtinėje Karalystėje (Europos Sąjungos valstybėje) išduotą pažymėjimą neteisėtu, nes jis 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemonę ir neva jis tą teisę, net ir suėjus teisės atėmimo terminui (po 2010 m. kovo 26 d.) galėjo susigrąžinti tik Lietuvos Respublikoje. Tačiau toks teisės aiškinimas prieštarautų asmens laisvei judėti ir gyventi Europos Sąjungoje, kas yra Europos Sąjungos pilietybės pagrindas, ši laisvė nustatyta 1992 m. Mastrichto sutartimi.

5.       Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.        A. P. 2023 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuris 2023 m. rugsėjo 8 d. buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nors skundo autorius buvo išreiškęs norą dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau jam buvo atsakyta, kad nusižengimas bus nagrinėjamas rašytine tvarka. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, skundo autorius negavo nutarimo bei nebuvo su juo supažindintas, todėl nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo reikalavo, jog būtų pateiktas Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. administracinio nusižengimo protokolas.  

5.2.        2016 m. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. įgijo vairuotojo pažymėjimą Jungtinėje Karalystėje, tai matyti ir ant vairuotojo pažymėjimo – jo gyvenamoji vieta. 2023 m. rugpjūčio 22 d. VĮ „Regitra“ A. P. išdavė jam lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, o 2023 m. rugsėjo 8 d. jos buvo atimtos – sustabdyta specialioji teisė. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju neaišku, už ką jam atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, kadangi Jungtinėje Karalystėje teisėtai buvo įgijęs vairuotojo pažymėjimą, o Lietuvoje teisėtai įgijo lietuvišką vairuotojo pažymėjimą.

5.3.        Nors skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog A. P. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje, tačiau, skundo autoriaus teigimu, ant Jungtinėje Karalystėje jam išduoto pažymėjimo įrašytas jo gyvenamosios vietos užsienyje adresas.

6.       Atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus Institucijos vyriausioji tyrėja S. A. nurodė, jog A. P. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis) numatytą nusižengimą, nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. kovo 26 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Aptariamuoju atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo padaręs pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tai yra vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ilgesniam laikui nei vieneri metai, todėl remiantis teisės aktais A. P. teisė vairuoti transporto priemones galėjo būti grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą, tai yra įvykdžius eilę privalomų sąlygų. Šių sąlygų A. P. neįvykdė, todėl neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Atsiliepime nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo ir yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas, todėl privalėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - ir SEAKĮ) 24 straipsnyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygas. Atsiliepime Institucijos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio  9 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. A. P. 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo gyvai sustabdytas policijos pareigūnų ir jam surašytas protokolas  ROIK (duomenys neskelbtini) už ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. 2023 m. rugsėjo 8 d. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1, 3 dalimis,  nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors protokole esančiame paaiškinime nurodė, jog norės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Priimtas nutarimas neskųstas, 2023 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjęs, todėl 2024 m. gruodžio 27 d. A. P. dalyvavo viešajame eisme pakartotinai vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į įstatyminio reglamentavimo nuostatas akivaizdu, kad asmuo, siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Asmuo už KET pažeidimą, kai jam yra taikyta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas privalo baigti papildomus mokymus, tačiau šioje byloje tokių duomenų nenustatyta. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas, todėl prašo apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinis skundas tenkinamas

7.       Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, nes procesinis dokumentas priimtas iš esmės neišnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos, neužtikrinus administracinių nusižengimų teisenos paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo – pirmosios instancijos teismas atliko formalų skunde išdėstytų argumentų vertinimą, savo išvadas grįsdamas prielaidomis, ginčo aplinkybių nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas tiek A. P. atstovo skundas, tiek skundžiamas Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas, kontekste, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9.       Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 75 Eur bauda, 415 straipsnio 2 dalį – 75 Eur bauda, 424 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėn. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta galutinė 900 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėn. už tai, kad A. P., pažeisdamas KET 14, 226 punktų reikalavimus, 2024 m. gruodžio 27 d. 14.45 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę CITROEN EVASION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisę vairuoti buvo praradęs ir jos nesusigrąžino, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

10.       Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio skundo ir paliko galioti Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą nepakeistą.

11.       Pažymėtina, jog ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir/ar jo atstovas advokatas nekėlė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei aktualiu atveju – skunde apygardos teismui. Kaip matyti tiek iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek iš apeliantų skundų aukštesniajam teismui – nesutinkama su Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimo dalimi dėl A. P. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties matyti, jog A. P. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis prašė Institucijos pateikti įrodymus, kurių pagrindu jo atstovaujamasis patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Institucija pateikė net keletą skirtingų administracinio nusižengimo byloje esančių protokolų, pareiškėjo atstovų prašymą su priedais ir tarnybinius pranešimus.

12.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

13.       Iš aukštesniajam teismui pateiktos elektroninės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulis D. L. 2023 m. rugpjūčio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę CITROEN EVASION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kai šią teisę yra praradęs, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse. Ant minėto administracinio nusižengimo protokolo yra A. P. parašas. Iš bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. 13.35 val. Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. sugeneravo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, 2023 m. rugsėjo 8 d. 13.35 minėtas nutarimas prisegtas sistemoje. Administracinių nusižengimų registre matyti, jog Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimas A. P. išsiųstas 2023 m. rugsėjo 8 d. 13.37 val., dokumento pristatymas 2023 m. rugsėjo 8 d. 13.37 val., dokumento būsena – neišsiųsta, įteikimo būdas – e. pristatymas, papildoma informacija – dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti, išsiųsta popierinė siunta. Minėtame registre pažymėta, jog Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 28 d., paskirta bauda nesumokėta, specialiosios teisės atėmimo terminas iki 2024 m. kovo 27 d. Įvertinus aptartą, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantų skunduose pateiktais argumentais, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų negavo, nes iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog nutarimas jam išsiųstas nebuvo (past. „dokumento būsena – neišsiųsta“). Šiame kontekste  pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui pateiktoje elektroninėje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra, todėl aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliantų skunduose pateikta argumentacija, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi duomenimis, kurie administracinio nusižengimo byloje nepateikti, o būtent Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Pažymėtina, kad ANK 563 straipsnio pagrindu administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra, be kita ko, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-935/2020). Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-33-976/2024). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022). Taigi, teismas turi dėti protingas pastangas visoms byloje esančioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis.

15.       Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-87-976/2022, 2AT-33-976/2024).

16.       Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neištyręs reikšmingų aplinkybių, Institucijos 2025 m. vasario 6 d. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, nevykdė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, nesiėmė priemonių pašalinti kilusias abejones, o savo sprendimą grindė prielaidų pobūdžio išvadomis. Teismas pažymi, kad sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, galinčių turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, dėl jų nepasisakė, ir kuriame teismas savo sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Formaliai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, teismas neišnagrinėjo esminių skundo argumentų, nepateikė aiškių, logiškų ir pagrįstų išvadų, byloje esančius įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

17.       Dėl tokių pažeidimų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis priimta neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių, o tuo pačiu ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėta ir naikintina.

18.       Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

19.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme neištyrus bylos aplinkybių, bet konstatavus, jog tinkamo ir nešališko teismo proceso pirmosios instancijos teise iš esmės nebuvo, apeliacinės instancijos teismas turėtų atlikti visą didelės apimties procesą, kuris turi būti atliekamas pirmosios instancijos teisme, ir išnagrinėti bylą už pirmosios instancijos teismą (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias Institucijos ir asmens teises, kokias jie turėtų, jei byla būtų išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-46-1020/2019).

20.       Apygardos teismo įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-46-1020/2019). Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-46-1020/2019, Nr. AN2-224-908/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).

21.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl likusių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte ir atstovavimo išlaidų priteisimu, apygardos teismas nepasisako, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas neteikia jokių privalomų nurodymų bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui, tik pabrėžia, kad galutinis sprendimas turės būti priimtas dėl esminių bylos aplinkybių pateikus aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Kristijono Paliučio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė