Civilinė byla Nr. e2A-87-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27107-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovės 758 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Paunksmė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui 758-ai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Paunksmė“ dėl atlyginimo už pavedimo vykdymą priteisimo.

n u s t a t ė :        

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 758-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Paunksmė“ 521,73 EUR neišmokėtą atlyginimą už bendrijos likvidavimą, 439,60 EUR turėtų išlaidų, vykdant pavedimą.

2.       Nurodė, kad 2001 m. sausio mėn. 9 d. įvyko Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini) bei 17 – osios gyvenamojo namo statybos bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kuriame nutarta likviduoti 17-ąją gyvenamojo namo statybos bendriją ir įsteigti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Susirinkime nutarta ieškovą skirti 17 – osios gyvenamojo namo statybos bendrijos likvidatoriumi, jam sumokėti nuo 2000-12-01 iki 2001-03-01 600 litų sumą kas mėnesį. Ieškovas nurodo, kad 2016-12-12 likviduota 17 – oji  gyvenamojo namo statybos bendrija. Ieškovas, likviduojant statybos bendriją, patyrė papildomas išlaidas, jis sumokėjo: 270,60 EUR antstolio vykdymo išlaidas, 60 EUR už archyvo sutvarkymą, 10 EUR už sąskaitos banke uždarymą. Nurodo, kad pavedimo vykdymas užtruko, nes reikėjo išsiieškoti iš statybos bendrijos narių skolas. Teko sumokėti žemės nuomos mokestį, priteistą teismo, sutvarkyti ir priduoti archyvui dokumentus. Ieškovas nurodo, kad atlygio prašo tik už susirinkime nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, o ne už 17 metų. Nurodo, kad nežinojo apie 17 – osios gyvenamojo namo statybos bendrijos narių įsiskolinimą, tačiau įpratęs prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti. Ieškovas paaiškino, kad pradėjęs likvidavimo darbus, sužinojo, kad kai kurių 17 – osios  gyvenamojo namo statybos bendrijos narių skola sudarė 16779,27 litus ją reikėjo išsiieškoti. Nurodo, kad darbo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, tačiau atsakovas dokumentaciją ir kitus bendrijos likvidavimo rezultatus iš jo priėmė.

3.       Atsakovė 758-a daugiabučio namo savininkų bendrija „Paunksmė“ prašo ieškinį atmesti, nes pasikeitė namo (duomenys neskelbtini)  ir namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai, vietoj vienos bendrijos atsirado dvi bendrijos. Nurodo, kad suėjo ieškinio senaties terminas, nes 17 metų likviduoti statybos bendriją yra pernelyg ilgas laikotarpis. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

4.       Trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį palaikė atsakovės 758-a daugiabučio namo savininkų bendrija „Paunksmė“ atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė R. B. iš 758-os daugiabučio namo savininkų bendrijos „Paunksmė“ 521,73 EUR už pavedimo įvykdymą ir 439,60 EUR pavedimo vykdymo išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovas priėmė ieškovo juridiniai reikšmingų veiksmų rezultatą, vykdant 2001-01-09 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (17-oji GNSB) steigiamojo susirinkimo nutarimus. Pažymėjo, jog ieškovas vykdė pavedimą, veikė įgalintas atsakovo, byloje įrodymų, kad atsakovas buvo atšaukęs pavedimą, uždraudęs atlikti veiksmus, sumokėjęs ieškovui už darbą ir pavedimo vykdymo išlaidas nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 6.756 - 6.758 str. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas turi teisę gauti numatyto dydžio atlygį, taip pat ieškovas turi teisę gauti išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimą, kurias pagrindžiančius įrodymus pateikė teismui.

7.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinio senaties terminas vadovaujantis LR CK 1.127 str., 6.760 str. 4 d. skaičiuotinas nuo 2016 m. gruodžio 12 d., kuomet likviduota 17 – a gyvenamojo namo statybos bendrija. Taip pat atmestas atsakovo argumentas, jog byloje bendraatsakoviu turėtų būti DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi teisiniai santykiai susiklostė tik tarp ieškovo ir 758-a daugiabučio namo savininkų bendrijos „Paunksmė“. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad, dalinantis bendrijoms, buvo susitarta dėl 17-os gyvenamojo namo statybos bendrijos likvidavimo išlaidų pasidalinimo. Pirmosios instancijos teismas kaip neįrodytą atmetė atsakovo atsikirtimą, jog 17 – os gyvenamojo namo statybos bendrijos banko sąskaitoje buvo pinigai, kuriais padengtos statybos bendrijos likvidavimo išlaidos, išmokėtas darbo užmokestis.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė 758 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Paunksmė“ prašė Vilniaus miesto apylinkes teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

9.       Apeliantė nurodo, jog įstatymas numato pavedimo sutarties pasibaigimo atvejus (CK 6.763 str.). Vienas jų – kai likviduojama viena iš pavedimo sutarties šalių. Kadangi 17-a GNSB buvo likviduota 2016-12-12, pavedimo santykiai baigėsi ir ieškovo teisė reikalauti atlyginimo ir patirtų išlaidų atlyginimo taip pat baigėsi (CK 6.128 str., 6.190 str.). Atsakovei nekyla solidarioji prievolė kartu su likviduojama 17 GNSB, nėra ir įstatyminio pagrindo perkelti atsakovei skolą. Taip pat nėra ir sutartinės atsakovės prievolės. Ta aplinkybė, kad atsakovei buvo perduoti dokumentai ir inžinerinė įranga, nereiškia, kad atsakovė prisiėmė kokių nors papildomų įsipareigojimų.

10.       Apeliantė taip pat nesutinka ir su ieškovo pateiktais paskaičiavimais. 270,60 EUR išieškojimo vykdymo išlaidų antstolei I. B.. Jas ieškovas patyrė, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi 2010-10-22 ieškiniu dėl žemės nuomos mokesčio už 2003-2005 metus priteisimo. Ieškovas, kaip likvidatoriaus, netinkamai atstovavo likviduojamą 17 GNSB, nesigynė nuo nepagrįstų reikalavimų sumokėti žemės nuomos mokestį, tuo pažeisdamas CK 6.760 str. nurodytą pareigą, dėl ko ši patyrė 4080,25 litų žalą dėl be pagrindo sumokėto žemės nuomos mokesčio bei 270,60 EUR antstolės I. B. vykdymo išlaidų. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad 10 EUR buvo sumokėta už banko sąskaitos uždarymą, kadangi šios lėšos buvo skirtos „už pažymą“, o banko sąskaitos uždarymas yra nemokama paslauga. Apeliantės vertinimu, nesuprantama, kam reikėjo kažkokių konsultacijų, kurių valandos kaina sudaro 90 EUR. Ieškovas likvidatoriumi buvo išrinktas kaip turintis atitinkamų žinių, be to akivaizdu, kad gauti konsultacijas (jei tokių reikia) galima nemokamai tiek savivaldybėje, tiek susipažįstant su viešai prieinamais norminiais aktais, reglamentuojančiais likvidavimą. Todėl šios išlaidos nebuvo būtinos. Atkreipė dėmesį, jog prie ieškinio pridėtoje 2016-06-16 Konsultavimo paslaugų sutartyje Nr.1606/01 nurodytos tokios paslaugos, kurios nebuvo suteiktos. Apeliantė mano, kad ieškovas pats galėjo sutvarkyti archyvą, kaip to reikalauja teisės aktai, kadangi turi vadovaujančio darbo patirtį, be to dokumentacija nebuvo tokia didelė, įvertinus tai, kad nemaža dalis buvo perduota atsakovei.

11.       Apeliantė pažymėjo, jog byloje yra duomenų, kad 2003-08-23 dienai likviduojamos įmonės banko sąskaitose buvo 4718,79 litų, todėl akivaizdu, kad ieškovas galėjo išsimokėti jam patvirtinto dydžio atlyginimą dar 2001 metais. Nesuprantama, kodėl likvidavimo procedūra užtruko 16 metų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, neskaitant jo paties teiginių, kodėl tai užtruko taip ilgai. Taip pat kodėl 17-oji GNSB nenutraukė valstybinės žemės nuomos sutarties, kai buvo priimtas sprendimas dėl jos likvidavimo. Nenutraukus jos, teko mokėti žemės nuomos mokestį, dėl to 17-oji GNSB patyrė ženklių nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovas dėl savo neveikimo ar netinkamo veikimo. 

12.       Apeliantės vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, net jei ir darant prielaidą, kad ieškinys tenkintinas, atsakomybę už tai turi nešti ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“. 2001-01-09 protokole, iš kurio ieškovas kildina atsakovės atsakomybę, pasirašė dviejų gyvenamųjų namų - (duomenys neskelbtini) ir Z. (duomenys neskelbtini) butų savininkai, viso 37 asmenys, kurie tuo pat metu nusprendė įsteigti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją, kuriai buvo suteiktas pavadinimas „Paunksmė“. Tačiau nuo 2010-08-03 (duomenys neskelbtini) 9 nariai atsiskyrė nuo atsakovės (pas atsakovę liko 21 narys) ir įkūrė savo bendriją – DNSB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra trečiąjį asmenį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog nėra suėjęs ieškinio senaties terminas. Iš 2001-01-09 protokolo matyti, kad atlyginimas ieškovui turėjo būti mokamas už tris mėnesius nuo 2000-12-01 iki 2001-03-01. Akivaizdu, kad ieškovas atlyginimą turėjo gauti vėliausiai 2001-03-01, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos – tai yra nuo 2001-03-01, o pasibaigė 2011-03-01.

13.       Apeliantė nesutinka ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. papildomu sprendimu. Ieškovas nei kartu su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė prijungti įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas. Jau išnagrinėjus bylą ir priėmus joje procesinį sprendimą, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad „apsiriko“ jas pateikti. Apeliantės vertinimu, tai nelaikytina svarbia priežastimi, nes ieškovas vedė bylą per atstovą. Teismas neturėjo pagrindo priimti tokio papildomo įrodymo po to, kai išnagrinėjo bylą. Taip pat nebuvo pagrindo priimti papildomą sprendimą.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Ieškovo nuomone, apeliantės skunde dėstomos aplinkybės niekaip nepaneigia, kad buvo susitarta dėl faktinių, teisinių veiksmų atlikimo – likviduoti Bendriją. Pavedimo sutartis buvo atlygintinė, nes Protokolo 1.3 punktu numatytas darbo užmokestis ieškovui. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, nors būtent atsakovė privalėjo sudaryti su ieškovu darbo sutartį, tačiau to nepadarė. Ieškovas neturi nukentėti dėl to, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir nenori sumokėti už ieškovo atliktus darbus. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl 17 – osios GNSB likvidavimo ir ieškovo, kaip likvidatoriaus, skyrimo, yra teisėti, galiojantis ir vykdytini. Ieškovui turi būti sumokėtas jam numatytas užmokestis už bendrijos likvidavimą, kadangi užmokestį ieškovui nustatė Bendrijos savininkai, kurie taip pat yra įsteigtos atsakovės (Protokolo 1.4 punktas) savininkai. Likvidavus bendriją, jos prievolės pereina Protokolo 1.4 punktu naujai įsteigtai bendrijai – atsakovei, kurios savininkai yra kaip ir Bendrijos, pavedusios ieškovui ją likviduoti (CK 1.5 str.). Ieškovas pavedimo pagrindu įvykdęs jam savininkų pavestus įpareigojimus, 17 – ąją GNS bendriją likvidavo. Nagrinėjamo ginčo atveju tarp ieškovo ir bendrijos susiklostė atlygintiniai santykiai – ieškovas buvo įgaliotas ir atliko teisinius veiksmus ieškovo vardu su trečiaisiais asmenimis. Todėl ieškinys patenkintas pagrįstai, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

16.       Apeliantė deklaratyviai ginčija ieškovo patirtas išlaidas ir nurodo, neva 17-oji GNSB turėjo lėšų tiek ieškovo atlyginimui, tiek kitoms išlaidoms. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog jei 17-oji GNSB būtų turėjusi lėšų, ieškovas patirtų likvidavimo išlaidų nebūtų mokėjęs iš savo pinigų. Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 17-oji GNSB turėjo eilę kreditorių, o ne apeliantės įsivaizduojamų piniginių lėšų. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl 270,60 EUR vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui. Ieškovas neturėjo jokios teisės prieštarauti privalomo teismo sprendimo vykdymui. Atsakovė nėra pareiškusi ieškovui jokio ieškinio dėl nerūpestingo pareigų vykdymo. 2002 m. vasario mėn. 21 d. priėmimo – perdavimo aktu atsakovė iš 17-osios GNSB perėmė, be kita ko, valstybinės žemės nuomos sutartis. Perėmusi žemės sutartis, aptartų įsiskolinimų savivaldybei nepadengė, ko pasekoje skolos buvo priteistos iš 17-osios GNSB. Apeliantė deklaratyviai nurodo, neva 17-osios GNSB dokumentacija nebuvo didelė, dėl ko archyvą galėjo tvarkyti pats ieškovas. Niekur nėra įtvirtinta likvidatoriaus pareiga tvarkyti archyvus, tai daro specialias žinias turintys asmenys. Analogiškai dėl konsultacinių išlaidų, niekur nėra įtvirtinta, jog likvidatorius privalo išmanyti visus reikiamus niuansus dėl bendrijos likvidavimo. Banko pažyma buvo reikalinga pateikti Registrų centrui, kad įregistruotų Bendrijos likvidavimo procedūras. Todėl bet kokie apeliantės teiginiai dėl išlaidų nepagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti.

17.       Ieškovas tinkamai, remiantis įstatais ir įstatymais atliko darbą: likvidavo 17 – ąją GNSB. Byloje esantys duomenys ir ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė liko skolinga ieškovui jo atlyginimą ir su likvidavimu susijusias išlaidas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, o apeliantės skundžiamas sprendimas turi būti paliktas galioti. Ieškovas paaiškino ir pateikė įrodymus, kad likvidavimas 17-os gyvenamojo namo statybos bendrijos užtruko, nes buvo skolos, kurias reikėjo išsireikalauti iš skolininkų ir sumokėti. Dėl šių priežasčių bendrija buvo likviduota 2016-12-12. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas nepraleido ieškininės senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). 2010-10-01 teisių ir prievolių perdavimo akte, dalinantis daugiabučio namo savininkų bendrijoms namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini) turtą, teises, prievoles, nėra numatyta, kad trečiasis asmuo perima prievolę ar jos dalį ieškovui, dėl ko teismas pagrįstai nustatė, kad susiklostė teisiniai santykiai tik tarp ieškovo R. B. ir 758-a daugiabučio namo savininkų bendrijos „Paunksmė“.

18.       Ieškovas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas formulavo tiek ieškinyje, tiek baigiamųjų kalbų metu. Ieškovas apmokėjo už teisines paslaugas iki sprendimo priėmimo, ir tik susipažinus su sprendimu ieškovas pamatė, jog jam nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios tik per klaidą neišsisiuntė per EPP. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai minėtas išlaidas priteisė papildomu sprendimu.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

20.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistas 521,73 EUR neišmokėtas atlyginimas už bendrijos likvidavimą bei 439,60 EUR dydžio išlaidos patirtos likvidavimo procese.

21.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001-01-09 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (17-oji GNSB) steigiamojo susirinkimo protokolu nutarta likviduoti 17-ąją gyvenamojo namo statybos bendriją ir įsteigti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Susirinkime nutarta likvidatoriumi skirti ieškovą ir likvidavimo laikotarpyje sumokėti 600 litų darbo užmokestį kas mėnesį nuo 2000-12-01 iki 2001-03-01. Susirinkime buvo patvirtinti nauji įkuriamos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatai. 2001-04-18 įregistruota atsakovu šioje byloje patraukta 758-a daugiabučio namo savininkų bendrija „Paunksmė“. 17 – oji gyvenamojo namo statybos bendrija likviduota 2016-12-12. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nustatytą atlyginimą už bendrijos likvidavimą bei kitas išlaidas patirtas likviduojant 17 - ąją gyvenamojo namo statybos bendriją.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog šalis siejo abipusiai prievoliniai santykiai ir kad atsakovas priėmė ieškovo juridiniai reikšmingų veiksmų rezultatą, vykdant 2001-01-09 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (17-oji GNSB) steigiamojo susirinkimo nutarimus, todėl sprendė, jog ieškovui įvykdžius atsakovės pavedimą vadovaujantis CK 6.756-6.758 str. jis turi teisę į nustatyto atlyginimo bei išlaidų patirtų vykdant pavedimą priteisimą.

23.       Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovą ir atsakovę siejo pavedimo teisiniai santykiai yra nepagrįsta, padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, neatsižvelgiant, jog pavedimo teisiniai santykiai baigėsi likvidavus 17 – ąją gyvenamojo namo statybos bendriją, o atsakovė nėra minėtos bendrijos teisių perėmėja. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog bendrijos sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, iš kurių ieškovas galėjo išsimokėti jam patvirtinto dydžio atlyginimą dar 2001 metais, taip pat nesiaiškino ar ieškovo prašomos priteisti likvidavimo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos bei netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių pareikštų reikalavimų neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

25.       Nagrinėjamu atveju iš 2001-01-09 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (17-oji GNSB) steigiamojo susirinkimo protokolu nutarta likviduoti 17-ąją gyvenamojo namo statybos bendriją, likvidatoriumi paskirti ieškovą ir nustatyti jam atitinkamą užmokestį. Minėto susirinkimo metu taip pat nutarta įsteigti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją ir patvirtinti jos įstatus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju siekiant išsiaiškinti ar ieškovas turi teisę apmokėjimo už likvidavimo darbus bei papildomų išlaidų reikalauti iš atsakovės, būtina išsiaiškinti ar atsakovė 758-a daugiabučio namo savininkų bendrija „Paunksmė“ perėmė 17-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos teises ir pareigas.

26.       Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

27.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2002-02-21 priėmimo-perdavimo aktu perėmė iš likvidatoriaus žemės nuomos sutartį, stovėjimo aikštelės priėmimo aktą, kitą techninę dokumentaciją taip pat priėmė likviduotos bendrijos dokumentus 2016 m. lapkričio 11 d. priėmimo – perdavimo aktu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, nors ir patvirtina atitinkamą senosios ir naujosios bendrijos tęstinumą, tačiau savaime nereiškia, jog atsakovė perėmė visas likviduoto juridinio asmens teises ir pareigas ir nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai santykiai susiję su 17-oji gyvenamojo namo statybos bendrijos likvidavimu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą svarbu išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su senosios 17 – osios statybos bendrijos likvidavimu bei naujosios daugiabučio namo eksploatavimo bendrijos įsteigimu. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, neįvertino, jog byloje nėra pateikti 2001-01-09 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (17 – oji GNSB) steigiamojo susirinkimo protokolu patvirtinti naujai įsteigtos bendrijos įstatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų įstatų turinį svarbu įvertinti atsižvelgiant į tai, kad 17-osios GNS bendrija buvo įsteigta tik jos narių aprūpinimui individualiais butais tikslu (17 – osios GNSB įstatų priimtų 1997 m. gegužės 30 d. 1 p.), o baigus statyti gyvenamąjį namą, numatyta, jog turi būti įsteigta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija (Įstatų 37 p.).

28.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje be kita ko yra duomenys, jog 2000 m. birželio 15 d. įvyko 17 – osios GNSB susirinkimas, kuriame taip pat buvo sprendžiami statybos bendrijos likvidavimo klausimai. Iš pateikto išrašo matyti, jog minėto susirinkimo metu spręsta „dėl bendrijos reorganizavimo“ ir nutarta likviduoti 17 – ąją GNSB po pilno atsiskaitymo su nariais ir po valstybinės komisijos akto pasirašymo (T.1., b.l. 65). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 3 str. numatė, jog gyvenamojo namo statybos bendrija (kooperatyvas), nustatyta tvarka atidavusi gyvenamąjį namą naudoti, statybos bendrijos (kooperatyvo) narių susirinkimo sprendimu gali būti perregistruota į daugiabučio namo savininkų bendriją. Ši prisiima buvusios statybos bendrijos (kooperatyvo) skolinius ir kitus įsipareigojimus ir nustatyta tvarka įregistruoja butų ir kitų patalpų nuosavybę. Statybos bendrija (kooperatyvas) nustatyta tvarka išregistruojama, o įsteigta daugiabučio namo patalpų savininkų bendrija ir jos įstatai įregistruojami šio įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog likviduojant juridinį asmenį (skirtingai nei reorganizavimo atveju) teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės baigiasi. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tokia išimtimi įstatymų leidėjas pripažįsta atvejus, kai prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Būtent ieškovas ieškinyje teigia, jog baigus statyti gyvenamąjį namą, vietoje statybų bendrijos nutarta įsteigti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų naujai įsteigtos bendrijos įstatų bei 2000 m. birželio 15 d. susirinkimo protokolo turinio įvertinimas svarbus aiškinantis dėl kokių procedūrų „reorganizavimo“ ar „likvidavimo“ iš tiesų buvo nutarta, kokia buvo tikroji bendrijos narių valia dėl statybos bendrijos likvidavimo ir naujosios bendrijos įsteigimo, bei sprendžiant klausimą ar naujoji bendrija perėmė senosios teises ir pareigas.

29.       Taip pat sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino aplinkybių susijusių su likviduotos bendrijos turėtomis lėšomis likvidavimo procedūrų metu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodynejimo naštą, konstatuodamas, jog atsakovas teismui pateikė tik vieną įrodymą, kad 17-os gyvenamojo namo statybos bendrijoje banko sąskaitoje buvo pinigų, tačiau nepateikė įrodymų kur pinigai panaudoti, nepateikė duomenų apie 17 – os gyvenamojo namo statybos bendrijos skolas kreditoriams. Šiuo atveju ieškovas įrodinėdamas, kad likvidavimo proceso metu bendrijos sąskaitose nebuvo lėšų jam patvirtintam atlyginimui išmokėti bei likvidavimo procedūroms pabaigti ir prašydamas šias lėšas priteisti iš atsakovės, turėjo šias aplinkybes įrodyti pateikdamas teismui duomenis susijusius su likviduojamos bendrijos buhalterija. Tokių duomenų neturėdamas ir negalėdamas gauti, turėjo teisę naudotis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis susijusiomis su įrodymų rinkimu.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės ar likviduojama bendrija turėjo lėšų pradėjus likvidavimo procedūras, ar jų gauta likvidavimo proceso metu ir kiek, kaip šios lėšos panaudotos, yra svarbios sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas siekdamas pagrįsti papildomas išlaidas antstoliui, konsultacijas suteikusiai įmonei, banko pažymai ir kt., pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tačiau neturint duomenų apie likviduojamos bendrijos turėtas lėšas proceso metu negalima daryti išvados, kad minėtos išlaidos padengtos ieškovo asmeninėmis lėšomis. Šiame konstekste be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. lapkričio 11 d. bylų (dokumentų) perdavimo akte užfiksuota, jog kartu su perduodamais 17 – osios gyvenamojo namo statybos bendrijos dokumentais perduodami ir 96,88 EUR. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino dėl kokių priežasčių šie pinigai nebuvo panaudoti bent dalinai ieškovo atlyginimui ar likvidavimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, jog klausimus dėl ieškovo patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo atsakovė kėlė atsiliepime į ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė ir nevertino.

31.       Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių priimdamas skundžiamą sprendimą nesiaiškino, o joms išsiaiškinti reikalingas papildomų duomenų reikalavimas ir jų analizė. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

32.       Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Neištirtų ir neįvertintų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti naujus įrodymus susijusius su naujosios bendrijos įsteigimu, jos įstatus, 2000 m. birželio 15 d. susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta reorganizuoti bendriją bei kitus reikšmingus duomenis, iš kurių būtų galima įvertinti ar atsakovė perėmė likviduotos statybos bendrijos teises. Taip pat gautini, likviduotos bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai ar kiti įrodymai pagrindžiantys likvidavimo proceso pradžioje ir pabaigoje turėtas lėšas, kurie leistų įvertinti ieškovo reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išsiaiškinus šias reikšmingas aplinkybes, bus galima nustatyti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės nurodytais aspektais, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

33.       Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla visa apimtimi perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodytų argumentų pagrindu taip pat naikintinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog visų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 30 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                        Andrutė Kalinauskienė