Administracinė
byla Nr. AS63 – 729/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 67
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. lapkričio 29
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir
Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį
skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
„Saurida“ skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl
sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „Saurida“ (toliau – ir pareiškėjas)
skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2010
m. birželio 19 d. sprendimą Nr. N113-23 ir ginčą išspręsti iš esmės, tenkinant
jo 2010 m. gegužės 7d. prašymą Nr. 110-10 dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo
termino išdėstymo.
Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2010 m. spalio 25 d. pateikė prašymą
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti UAB „Saurida“ perleisti,
įkeisti, dovanoti jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jei tokio
turi, ir/ar uždrausti išimti iš visų sąskaitų banke/bankuose bendrą 1 645
978,21 Lt sumą bet kuria valiuta.
Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
nurodė, kad 2010 m. birželio 19 d. išvada Nr. N109-19 netenkino pareiškėjo 2010
m. gegužės 7 d. prašymo Nr. 110-10 ir neišdėstė 566 909,21 Lt deklaruoto
pridėtinės vertės mokesčio ir 1 079 069 Lt deklaruoto akcizo, iš viso
1 645 978,21 Lt mokestinės nepriemokos mokėjimo termino. Teismas 2010 m.
liepos 16 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki skundo
išnagrinėjimo teisme sustabdė 2010 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. N113-23
galiojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra gana didelė,
dauguma pareiškėjo nekilnojamojo turto yra įkeista ar areštuota. Nurodė, kad
bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, nes pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl
ekspertizės skyrimo, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo
užtikrinimo priemonių, uždraudžiant perleisti, įkeisti, dovanoti turimą
nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą mokestinės nepriemokos išieškojimas ateityje
gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas vėluoja
atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) biudžetais ir fondais, nors
įsipareigojo mokestinę nepriemoką pradėti mokėti nuo 2010 m. liepos mėnesio,
tačiau jos nemoka. Manė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų
pažeisti šalių lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principai, kadangi teismo
2010 m. liepos 16 d. nutartimi yra pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė
jo atžvilgiu.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio
25 d. nutartimi iki skundo išnagrinėjimo teisme uždraudė pareiškėjui UAB
„Saurida“ perleisti, įkeisti, dovanoti jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį
turtą, jei tokio turi, ir/ar uždrausti išimti iš visų sąskaitų banke/bankuose
bendrą 1 645 978,21 Lt sumą bet kuria valiuta.
Teismo manymu, pateiktas prašymas dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių – uždrausti UAB „Saurida“ perleisti, įkeisti, dovanoti jos
turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jei tokio turi, ir/ar uždrausti išimti
iš visų sąskaitų banke/bankuose bendrą 1 645 978,21 Lt sumą bet kuria valiuta,
kol byla bus išnagrinėta teisme ir įsiteisės teismo sprendimas, turi būti
tenkintas, nes, kaip matyti iš atsakovo pateikto prašymo, nesiėmus užtikrinimo
priemonių mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui, išieškojimas
ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir
atmesti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas arba teisėjas gali
imtis priemonių užtikrinti ne bet kokius, o tik konkrečioje administracinėje
byloje pareikštus, su ja susijusius bei byloje nagrinėjamus proceso dalyvių
reikalavimus. Šioje byloje vienintelė šalis, pareiškusi reikalavimą, yra jis.
Siekdamas užtikrinti reikalavimą panaikinti Telšių apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. N113-23, teismas
atsakovo atžvilgiu pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai
sustabdė ginčijamo akto galiojimą. Iš bylos aplinkybių neaišku, kokį atsakovo
reikalavimą teismas siekė užtikrinti. Mano, kad teismas negalėjo užtikrinti
neegzistuojančio ir šioje administracinėje byloje nesprendžiamo atsakovo
reikalavimo, susijusio su mokestinės nepriemokos išieškojimu. Nurodo, kad
siekdamas užtikrinti tokį galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, atsakovas
turėjo galimybę, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu,
pats pritaikyti vieną ar kelis mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus,
tarp jų ir turto areštą, tačiau ja nepasinaudojo.
Atsakovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba
teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis
priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet
kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio
2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui
atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą
sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Pirmosios instancijos teismas,
vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktu reikalavimo
užtikrinimo priemonę pritaikė pareiškėjui.
Kaip minėta, ABTĮ 71 straipsnio 2
dalies 1 punkte numatytas uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Iš
nurodytos teisės normos turinio matyti, kad ši reikalavimo užtikrinimo priemonė
gali būti taikoma tik atsakovui siekiant užtikrinti byloje pareikštą
reikalavimą. Nagrinėjamu atveju Telšių apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija jokių reikalavimų nėra pareiškusi, būtent ji yra atsakovas byloje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį
į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į
bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip, priklausomai nuo
faktinės situacijos, taikytina ir pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam
asmeniui ar kitam subjektui, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo šalis ir
kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra
pareikštas.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes,
teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
aiškino ir taikė įstatymą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o nutartis
dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu naikintina.
Vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir
atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti uždarajai akcinei bendrovei
„Saurida“ perleisti, įkeisti, dovanoti jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį
turtą, jei tokio turi, ir/ar uždrausti išimti iš visų sąskaitų banke/bankuose
bendrą 1 645 978,21 Lt sumą bet kuria valiuta atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Virgilijus Valančius