LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjas Jonas Algimantas Venckus,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria J. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė:

J. K. kaltinamas tuo, kad pasikėsino pirkti ir parduoti asmenį siekdamas, kad asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir kad būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos, o būtent: 2009 m. rugsėjo 27 d., siekdamas įtraukti nukentėjusiąją į prostituciją, kad būtų pelnomasi iš jos prostitucijos bei išgabenti ją prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir ten parduoti, telefoninio pokalbio metu per tarpininką T. K. sutarė iš R. J. už 1 500 Lt įsigyti N. M., jai apie jos pirkimą-pardavimą nežinant. Siekdamas įgyvendinti savo nusikalstamus tikslus bei įvertinti nukentėjusiosios išvaizdos tinkamumą vertimuisi prostitucija J. K. 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 19 val. atvažiavo pas N. M. į R. J. išnuomotą butą adresu (duomenys neskelbtini) , kur, neva norėdamas susipažinti, susitiko su nukentėjusiąją N. M. bei kiek pabendravęs išvyko. Po pokalbio su N. M., „įvertinęs“ jos išvaizdą kaip tinkama įgyvendinant savo nusikalstamus tikslus, jis - J. K. nusprendė įsigyti - nupirkti nukentėjusiąją, tikėdamasis vėliau ją parduoti, tačiau nusikalstamo sumanymo neįvykdė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes N. M. pabėgo iš nuomojamo buto. Ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Be to, jis kaltinamas tuo, jog pasinaudodamas asmenų pažeidžiamumu verbavo asmenis ir siekė, kad jos būtų įtrauktos į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos bei gabeno asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos: veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. T. iki 2009-11-23, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas K. P. ir G. J. pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, blogos materialinės padėties (neturinčios darbo ir pajamų), turėdamas tikslą įtraukti jas į prostituciją, kad būtų pelnomasi iš jų prostitucijos bei išgabenti jas prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir jas parduoti, įkalbinėdamas - siūlydamas gerą uždarbį bei gyvenimo sąlygas užverbavo K. P. ir G. J. dirbti prostitutėmis. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis - J. K. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. T. 2009-11-25 18 val. automobiliu „Audi Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno K. P. ir G. J. jų pačių sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur buvo sutarę jas parduoti už 2 000eurų.

Ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsniu kaltinamasis J. K. sulaikytas 2009 m. lapkričio 25 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, vėliau terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi suėmimo terminas J. K. buvo pratęstas trims mėnesiams.

Kaltinamasis J. K. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.

Suimtasis nurodo, kad jis yra suimtas jau beveik metai laiko. Iki šiol byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės ir neaišku, kada pavyks ją pradėti, nes į teisiamuosius posėdžius neatvyksta liudytojai ir nukentėjusieji.

Teismas nutartyje nurodė, kad kardomoji priemonė pratęstina, nes suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Su šiuo teismo motyvu kaltinamasis nesutinka, nes nuo suėmimo paskyrimo pradžios iki dabar situacija byloje yra pasikeitusi: ikiteisminis tyrimas baigtas, įrodymai surinkti, todėl būdamas laisvėje jis negali padaryti jokios įtakos bylos nagrinėjimui. Teismas nutartyje nurodė, kad kardomojo kalinimo suėmimo terminas kaltinamajam pratęstinas, nes jį nesieja pozityvūs socialiniai ryšiai su šeima, jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau šios teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms: kaltinamasis turi mažametį sūnų, sugyventinę, vertėsi automobilių prekyba. Taip pat jis turi senyvo amžiaus tėvus ir pabėgti ar pasislėpti nuo teismo jam nėra jokios prasmės. Tuo labiau, kai teismas jam gali paskirti kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą ar namų areštą ir tai tikrai garantuos bylos nagrinėjimo nepertraukiamumą. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, nepagrįstai nurodoma, kad jam inkriminuota veika jis užsiėmė versliškai, nes tokių duomenų byloje nėra. Teismas jau iš anksto padarė išvadą, kad jis neteisėtai gaudavo pinigus iš nusikalstamos veikos, o tai jau rodo teismo šališkumą, kai dar nepradėjus nagrinėti bylos, teismas turi išankstinę nuostatą dėl jo kaltės.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi kaltinamajam J. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės paskyrimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo argumentai dėl pareikšto kaltinimo turinio nesvarstomi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido J. K. įtarti inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu ir kartu su kaltinamuoju aktu bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios N. M. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, daiktų parodymo atpažinti protokolas, kitų liudytojų apklausų protokolai, kratų protokolai, kaltinamųjų parodymai, paties kaltinamojo J. K. parodymai, pokalbių išklotinių analizės ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, kituose dokumentuose užfiksuotos reikšmingos bylai aplinkybės ir kiti bylos duomenys. Ar veika įrodyta, kaip turi būti kvalifikuota, šioje proceso stadijoje nesprendžiama.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo J. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti kaltinimai J. K., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Klaipėdos apygardos teismas J. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi J. K. kaltinamas kelių nusikaltimų nesunkaus ir sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis J. K. anksčiau neteistas, nevedęs, niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas J. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog turi mažametį sūnų, sugyventinę, vertėsi automobilių prekyba, turi senyvo amžiaus tėvus, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog J. K. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, J. K. būdamas darbingas nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, J. K. inkriminuotos veikos pasižymi versliškumu, neteisėtu pinigų gavimu. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas J. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką pirmosios instancijos teisme ar jai daryti įtaką negali. J. K. ir kitų kaltinamųjų baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Apeliacinis teismas pabrėžia, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Teismo nuomone, J. K. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti. 

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a:

              kaltinamojo J. K. skundą atmesti.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Jonas Algimantas Venckus