(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Monikai Motiekaitytei,
trečiajam asmeniui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. Š., Z. N., suinteresuotam asmeniui V. P., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. Š. ir Z. N., trečiajam asmeniui V. P., kuriuo prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią E. Š. nepilnamečio vaiko I. N. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvų valdžią Z. N. nepilnamečio vaiko I. N., atžvilgiu; priteisti iš E. Š. išlaikymą I. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš Z. N. išlaikymą I. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti I. N. gyvenamąją vietą su V. P. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos I. N. nustatymo.
Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Monika Motiekaitytė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2020-07-17 Nr. 6VTP-1843 gavo pranešimą apie galimą vaiko I. N. teisių pažeidimą. Apie vaiko teisių pažeidimą informavo vaiko močiutė V. P.. Ji nurodė, jog nuo 2011 metų anūkė I. N. pastoviai gyvena pas ją, kadangi tėvai E. Š. ir Z. N. nesirūpina vaiku, nesidomi ja, kiekvienas gyvena atskirą gyvenimą, jie neatlieka savo kaip motinos ir tėvo pareigų. Nuo 2011 metų mama E. Š. kartais aplankydavo vaiką, skirdavo nedidelį išlaikymą, bet vėliau, jai pradėjus gyventi su sugyventiniu bendravimas su dukra beveik galutinai nutrūko. Tėvas Z. N. gyvena ne Šiaulių mieste, todėl jo bendravimas su vaiku buvo tik epizodiškas, su dukra matydavosi tik retkarčiais, dažnai išvykdavo dirbti į užsienį.
Atsakovas Z. N. 2020-07-23 skyriui pateikė paaiškinimą, kad 2014 metais išsiskyrė su E. Š., vaikas pasiliko gyventi su motina, jis E. Š. teikdavo išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti. Vaiku labiau rūpintis negali, kadangi darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį, su dukra pastovaus ryšio nepalaiko. Su dukros močiute V. P. bendrauja tik epizodiškai, bet santykiai nėra konfliktiški.
Atsakovė E. Š. 2020-07-23 skyriui pateikė paaiškinimą, kad dukra I. N. nuo 7 metų gyvena pas močiutę. Pradžioje su dukra bendravo pastoviai, išlaikymą skirdavo pagal savo galimybes. Nurodo, kad močiutė dukrą nuteikinėja prieš motiną, bet teigia, kad močiutė anūke rūpinasi.
Skyrius 2020-07-23 vaiko situacijos vertinimo metu, nustatė šeimos rizikos veiksnius: vaikas išreiškė pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, tėvai yra nemotyvuoti spręsti esamas problemas, negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Tėvai galimai patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti vaiko poreikio patenkinimo ir geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Tėvams reikalinga teikti socialinę pagalbą, rekomendavo tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus.
2020-07-23 vaikui I. N. paskirta laikinoji priežiūra močiutės V. P. šeimoje. Vaiko tėvai sutiko ir pritarė dukrai skirtai laikinajai priežiūrai.
2020-07-23 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą ir Akmenės rajono paramos šeimai centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo I. N. tėvams, taip pat nurodė mobiliajai komandai suintensyvinti darbą su mergaitės tėvais. 2020-07-27 tėvas pasirašė atsisakymą priimti intensyvią mobilios komandos pagalbą, nurodydamas atsisakymo priežastį, kad su dukra sutaria gerai. 2020-08-06 Akmenės rajono paramos šeimos centre atvejo nagrinėjimo posėdžio metu Z. N. numatyta teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, padėti atkurti ir ugdyti tėviškas savybes bendraujant su vaiku. 2020-08-25 Akmenės rajono paramos šeimos centras Skyriui teikė motyvuotą siūlymą, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvas Z. N. atsisako priimti socialines paslaugas, nekeičia savo elgesio ir tai gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
2020-08-25 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyba atvejo nagrinėjimo posėdžio metu išklausė vaiko I. N. pareikštą nuomonę dėl bendravimo su mama E. Š.. Vaikas nurodė, kad bandydavo pati rasti kontaktą su mama, bet mama užblokavo galimybę su ja susisiekti. Nurodė, kad pas močiutę jai gera gyventi, su mama nenori gyventi, mamos nepasiilgsta. E. Š. nurodė, kad artimas ryšys su dukra yra nutrūkęs, bet ji norėtų bendrauti su dukra. Taip pat nurodė, kad pradėjo lankyti psichologo konsultacijas. Mobiliosios komandos 2020-09-04 ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2020-07-24 d., kada pradėtos teiktos rekomendacijos E. Š., ji sutartų įsipareigojimų neįvykdė, aiškino, kad nereikia atskiro psichologo, užtenka kiek tokias paslaugas teikia mobiliosios komandos nariai.
2020-09-18 atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, remiantis turima informacija, buvo nuspręsta nutraukti I. N. laikinąją priežiūrą, nes tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, šeimoje nėra akivaizdžių teigiamų pokyčių bendraujant su vaiku. Abu tėvai nėra motyvuoti auginti dukros I. N.. Atsakovė sutiko, kad vaikui būtų nustatyta rūpyba.
2020-09-18 I. N. pagal vaiko laikino apgyvendinimo aktą laikinai apgyvendinama pas močiutę V. P..
2020-09-23 Skyrius gavo I. N. pareiškimą, kad ji nenori gyventi su mama (tėtis darbo reikalais išvykęs į užsienį), todėl 2020-09-23 skyrius kreipėsi prašymu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Šiaulių apylinkės teismas 2020-10-08 nutartimi prašymą tenkino.
2020-10-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1432, I. N. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2020-10-19, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta V. P..
2020-12-22 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, jog I. N. tėvai nerodo jokio noro bendrauti su savo dukra, nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, kuriomis siekiama padėti tėvams užmegzti artimesnį ryšį su vaiku.
Vadovaujantis 2020-12-23 vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu, nustatyta, kad vaikas su tėvais bendrauja labai retai, tėvai nerodo iniciatyvos atkurti emocinius santykius su vaiku, rūpintojos santykiai su I. N. nuoširdūs ir artimi.
2020-12-28 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė pažymą, kad E. Š. stokoja socialinių bei motinystės įgūdžių, nesuvokia ir nevykdo motinos pareigų, nerodo noro bendrauti su savo dukra, abejingai apie ją kalba, neturi tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų, socialiniai darbuotojai teigia, kad E. Š. nesugebės tinkamai rūpintis savo dukra tenkinant jos psichologinius ir fiziologinius poreikius.
2021-01-04 Skyriuje gautas Z. N. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros I. N. atžvilgiu. Z. N. teigia, kad tokia situacija tik pagerins dukros gyvenimo sąlygas.
2021-01-11 Skyriuje gautas E. Š. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros I. N. atžvilgiu. E. Š. sutinka, kad jos dukrai būtų nustatyta nuolatinė rūpyba V. P. šeimoje.
2021-01-13 gautas vaiko I. N. paaiškinimas su jos pareikšta nuomonė likti toliau gyventi pas močiutę V. P., kadangi ji ja rūpinasi geriau nei mama.
Skyriuje 2021-01-13 gautas V. P. paaiškinimas, kuriame ji sutinka tapti anūkės I. N. nuolatine rūpintoja.
Atsakovai E. Š. ir Z. N. apie teismo posėdį informuoti tinkamai, jame nedalyvavo, prašymų teismui nepateikė.
Tretysis asmuo V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė E. Š. yra jos duktė, kuri nesirūpina savo dukra I. N.. Mergaitė nuo 7 metų gyvena kartu su močiute. Iš pradžių atsakovė dar kai kada skirdavo nedidelį išlaikymą dukrai, tačiau ilgainiui šios sumos mažėjo. Dukra turi psichologinių problemų, pradėjus gyventi su sugyventiniu, dukra jai visai neberūpi. Vaiko tėvas atsakovas Z. N. dažnai išvyksta dirbti į užsienį. Iš pradžių jis buvusiai sutuoktinei E. Š. siųsdavi lėšas vaikui išlaikyti, vėliau bendravimas su vaiku visiškai nutrūko. I. N. nenori gyventi kartu su mama. Mergaitė gerai mokosi, turi gabumų menui. Abu tėvai praktiškai su savo dukra nebendrauja, yra visiškai nusišalinę nuo dukros priežiūros.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad I. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė E. N. (po santuokos nutraukimo E. Š.), o tėvas Z. N.. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-07-17 gavo pranešimą iš vaiko močiutės V. P., kad nuo 2011 metų anūkė I. N. pastoviai gyvena pas ją, kadangi tėvai E. Š. ir Z. N. nesirūpina vaiku. Nuo 2011 metų mama E. Š. kartais aplankydavo dukrą, skirdavo nedidelį išlaikymą, bet išlaikymui skirta suma vis mažėjo, o bendravimas su dukra beveik galutinai nutrūko. Tėvas Z. N. dažnai dirba užsienyje, todėl jo bendravimas su vaiku buvo tik epizodiškas, su dukra matydavosi tik retkarčiais.
Atsakovas Z. N. 2020-07-23 skyriui pateikė paaiškinimą, kad 2014 metais išsiskyrė Atsakovė su E. Š., vaikas pasiliko gyventi su motina, jis vaiko motinai teikdavo išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti. Vaiku labiau rūpintis negali, kadangi darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį, su dukra pastovaus ryšio nepalaiko. Su dukros močiute V. P. bendrauja tik epizodiškai. Atsakovė E. Š. 2020-07-23 skyriui pateikė paaiškinimą, kad jos dukra I. N. nuo 7 metų gyvena pas močiutę V. P.. Pradžioje su dukra bendravo pastoviai, išlaikymą skirdavo pagal savo galimybes. Nurodo, kad močiutė dukrą nuteikinėja prieš motiną, bet teigia, kad močiutė anūke rūpinasi.
2020-07-23 vaikui I. N. paskirta laikinoji priežiūra močiutės V. P. šeimoje. Vaiko tėvams teikta mobiliosios komandos pagalba, tačiau tėvas 2020-07-27 mobiliosios komandos pagalbos bei bei socialinių paslaugų teikimo atsisakė. 2020-08-25 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyba atvejo nagrinėjimo posėdžio metu I. N. nurodė, kad bandydavo pati rasti kontaktą su mama, bet mama užblokavo galimybę su ja susisiekti. Pas močiutę jai gera gyventi, su mama nenori gyventi, mamos nepasiilgsta. E. Š. nurodė, kad artimas ryšys su dukra yra nutrūkęs, mobiliosios komandos 2020-09-04 ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2020-07-24 d., kada pradėtos teiktos rekomendacijos E. Š., ji sutartų įsipareigojimų neįvykdė. 2020-09-18 I. N. pagal vaiko laikino apgyvendinimo aktą laikinai apgyvendinama pas močiutę V. P.. 2020-09-23 Skyrius gavo I. N. pareiškimą, kad ji nenori gyventi su mama (tėtis darbo reikalais išvykęs į užsienį), skyrius kreipėsi prašymu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Šiaulių apylinkės teismas 2020-10-08 nutartimi prašymą tenkino.
2020-10-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1432, I. N. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2020-10-19, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta V. P..
2020-12-22 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad I. N. tėvai nerodo jokio noro bendrauti su savo dukra, nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, kuriomis siekiama padėti tėvams užmegzti artimesnį ryšį su vaiku. 2020-12-28 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė pažymą, kad E. Š. stokoja socialinių bei motinystės įgūdžių, nesuvokia ir nevykdo motinos pareigų, nerodo noro bendrauti su savo dukra, abejingai apie ją kalba, neturi tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų, nesugebės tinkamai rūpintis savo dukra tenkinant jos psichologinius ir fiziologinius poreikius.
Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazija 2020-12-29 raštu informavo, kad I. N. nuo 2020-09-01 mokosi gimnazijoje, yra atsakinga, nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties. Rūpintoja V. P. domisi mergaitės ugdymo, bendrauja ir bendradarbiauja su klasės vadovu.
Abu I. N. tėvai pripažino faktą, kad jų dukrai I. N. geriau gyventi su močiute V. P., motyvuodami tuo, kad artimas ryšys su dukra yra nutrūkęs, neturi tam gyvenimo sąlygų, abu atsakovai sutiko, kad vaikui būtų nustatyta rūpyba. I. N. taip pat išreiškė norą gyventi kartu su močiute V. P..
Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl jos yra privalomos ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teisino praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad abu atsakovai tinkamai nedalyvauja savo nepilnametės dukters I. N. auklėjime, juo nesidomi, nesirūpina, neranda bendros kalbos su dukra ir nesiekia pagerinti su ja santykius.
Atsakovė savo iniciatyva su dukra nebendrauja, priešingai, dukrai siekiant bendrauti su motina, užblokavo galimybę su ja susisiekti, tėvas nuo vaiko auklėjimo yra visiškai nusišalinęs. Atsakovai dėl savo nerūpestingo, neatsakingumo elgesio vaiko atžvilgiu, gyvenimo būdo vedimo, pareigos auklėti ir rūpintis vaiku nevykdymo pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 3 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).
Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
Teismo vertinimu atsakovai iš esmės pažeidė savo kaip tėvo ir motinos pareigas rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikui būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovai E. Š. ir Z. N. vengia atlikti minėtas jų, kaip tėvo ir motinos pareigas, savo elgesiu (vaiko nepriežiūra, nesidomėjimas vaiko sveikata, pasiekimais) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vaiko ir tėvų emociniai ryšiai nėra praktiškai nutrūkę, vaikas nenori gyventi su motina, vaikas pas močiutė gyvena jau ilgą laiką, t. y. nuo 7 metų amžiaus. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. netinkamo ir neatsakingo elgesio neatieka pareigos auklėti vaiką atsakovai nesudarė sąlygų nepilnamečiam vaikui tinkamai augti ir vystytis, negali ir nenori dukra tinkamai pasirūpinti, nepriėmė jiems suteiktos pagalbos.
Darytina išvada, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios, nustatytos CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiam vaikui buvo įsteigta laikinoji globa. Teismo nuomone, tėvo ir motinos, nevykdančių savo pareigų nepilnamečiam vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovai neatlieka tėvo ir motinos pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirūpina nepilnamečiu vauiku. Atsakovai savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus atsakovams taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų dukros I. N. atžvilgiu (CK 3.180 str.).
Išaiškintina atsakovams, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 str. 4 d.). Išaiškintina atsakovams, kad jie gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdami įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaikų ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.
Apribojus tėvų valdžią atsakovams, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 str. numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu tėvai neteikia dukrai išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovų nėra didelė. Teismas, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, turimų išlaikytinių skaičių, kad būtinoms vaikui vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovai nėra pajėgūs teikti savo dukrai po 160 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovų po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelguiant į infliaciją.
Atsakovas Z. N., kaip pats nurodė skyriui, dažnai buna išvykęs dirbti į užsienį, gauna nereguliarias pajamas. Jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie prastą jo sveikatos būklę nėra, duomenų apie kitus išlaikytinius taip pat nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas dukrai priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelguiant į infliaciją.
Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p., 496 str. 1 d.).
2020-10-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1432, I. N. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2020-10-19, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta V. P.
Vaikas šiuo metu gyvena pas močiutę V. P., todėl jo gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti V. P. namuose, iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos I. N. nustatymo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovų valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentus įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p., 376 str., 400-407 str., 496 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
3. Nustatyti nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas laikinąją rūpintoją, V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos Indrei nagliūtei nustatymo.
4. Priteisti iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelguiant į infliaciją.
5. Priteisti iš atsakovo Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelguiant į infliaciją..
6. Priteistą išlaikymą nepilnametei I. N., gim. (duomenys neskelbtini), tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, uzufrukto teise valdo ir tvarko V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Teisėja Vida Žostautienė