Administracinė byla Nr. eAS-619-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. C. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo A. C.  (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai 154 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 1,89 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 155,89 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo valstybės naudai 154 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. atsakovo A. C. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas 2024 m. liepos 25 d. pateikė prašymą, kuriuo iš esmės prašo atidėti sprendimo vykdymą 18–24 mėnesiams ir nepradėti sprendimo vykdymo veiksmų.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino atsakovo A. C. prašymo atidėti teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo įvykdymą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (16 str. 1 d., 85 str.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas (18 str., 284 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad skola valstybei atsirado iš specifinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Teismas nurodė, kad Taisyklių normose įtvirtinta speciali antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo tvarka iš asmenų, kurie yra davę sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – ir Įstatymas) jie turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-905-4875 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (proc. Nr. 2-55-3-00517-2018-9), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo nuostatas asmeniui antrinė teisinė pagalba yra teikiama atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusiais su teisinės pagalbos teikimo sąlygomis (Įstatymo 11 str., 14 str. 7 d.).

Teismas pažymėjo, kad teikiant teisinę pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atsižvelgta bei įvertinta individuali atsakovo turtinė padėtis bei kitos svarbios aplinkybės, susijusios su teikiamos pagalbos dydžiu, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina ir tai, kad atsakovui apie išlaidų, kurias jis turės atlyginti, dydį bei pareigą jas grąžinti, buvo žinoma iš anksto ir jis sutiko su šių išlaidų dydžiu.

Teismas akcentavo, kad atsakovas teismui kartu su prašymu atidėti sprendimo vykdymą, įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog jo turtinė padėtis šiuo metu, ją lyginant su padėtimi, kuri buvo jam suteikiant teisinę pagalbą, ženkliai pasikeitė į blogąją pusę ir pan., nepateikė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, o tuo pačiu ir nepagrindė savo teiginių, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia, jog 154 Eur sumos išieškojimas, jam sukels ypatingai sunkių pasekmių ir pan., todėl atsakovo prašymą atmetė.

III.

Atsakovas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir išspręsti ginčo klausimą iš esmės – sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki atsakovo prašymo išnagrinėjimo pabaigos arba 18–24 mėnesiams, atidėti vykdomojo rašto išdavimą iki atsakovo prašymo išnagrinėjimo pabaigos arba 18–24 mėnesiams, atidėti vykdomojo rašto išdavimą iki kitų atsakovo ginčo bylų išnagrinėjimo (susijusios civilinės bylos Nr. e2-205-603/2023, procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00684-2020-7 arba iki atsakovo peticijos EŽTT išnagrinėjimo šioje byloje).

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis nuo jo skundo ir prašymo pateikimo momento iš esmės nepasikeitė, atsakovas su prašymu pateikė įrodymus (informaciją apie jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas lėšas banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose, turimas transporto priemones), kurie įrodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki.

Pareiškėjas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Tarnyba nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas pateikė Tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo, nesudaro tinkamo pagrindo spręsti, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimas yra sprendžiamas pagal nustatytus teikimo kriterijus ir negali būti išimtinai tapatinamas su Atsakovo galimybėmis mokėti įsiskolinimus ir galimybe savo lėšomis samdytis advokatą.

Tarnyba pažymi, kad atsakovas neįrodė, o tuo pačiu ir nepagrindė savo teiginių, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia, jog 154 Eur sumos išieškojimas jam sukels ypatingai sunkias pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. C. prašymas atidėti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo įvykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 85 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015). Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-520/2019 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar, atidėjus / išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar sprendimo vykdymą labai apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo / išdėstymo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1004-822/2019). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-520/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-968/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus prie atskirojo skundo dokumentus, nustatė, kad atsakovas pateikė dokumentą „Likutis - Swedbank 24“, iš kurio matyti, jog atsakovo sąskaitos likutis yra 12 140,6 Eur, t. y. žymiai didesnė suma, nei priteista iš atsakovo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtina atidėti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė pagrindo kitaip išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                                Artūras Drigotas

                                                Iveta Pelienė