Civilinė byla Nr. e2-13886-11168/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08911-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

dalyvaujant ieškovės A. K.-V. atstovei advokato padėjėjai Genovaitei Rimeikytei-Svist ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsotana“ atstovei advokatei Mildai Šmitaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K.-V. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Alsotana“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė A. K.-V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Alsotana“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 8 000,00 Eur skolą; 2) 1 088,00 Eur netesybų (delspinigių); 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. lapkričio 6 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Alsotana“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo perduoti pirkėjui (ieškovei) nuosavybės teise prekes, nurodytas pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr. 1 Komercinis pasiūlymas, o pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr.1 Komercinis pasiūlymas nurodytą kainą. Vykdydama pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, sumokėjo atsakovei už prekes, o atsakovė prekes pristatė, tačiau atsakovei sumontavus prekes buvo pastebėta, jog prekės visiškai neatitinka elementarių kokybės reikalavimų. Todėl ieškovė iš karto kreipėsi į atsakovę, kad ši pašalintų prekės trūkumus vietoje, tačiau atsakovė trūkumų nepašalino, išvažiavo nepabaigusi montuoti prekių. Todėl ieškovė 2024 m. vasario 5 d. atsakovei pateikė prašymą dėl pinigų grąžinimo už prekes.

3.       Nurodė, kad 2024 m. vasario 21 d. ieškovė su atsakovė pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad ieškovė pasilieka sumontuotus baldus, pasilieka 1 756,42 Eur likusią neapmokėtą užsakymo sumą bei sutinka ateityje nereikšti pretenzijų dėl baldų, jų kokybės, garantijos įmonei UAB „Alsotana“, o atsakovė įsipareigojo grąžinti dalį pinigų – iš viso 8 000,00 Eur, mokėdama dalimis susitarime numatytais terminais dvi įmokas po 2 666,66 Eur su PVM, o paskutinę įmoką  2 666,68 Eur su PVM.

4.       Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovei laiku nevykdant pasirašyto susitarimo, 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo nedelsiant įvykdyti įsipareigojimus pagal susitarimą, o atsakovei ir toliau nevykdant susitarimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

5.       Nurodė, kad 2024 m. vasario 21 d. susitarimu šalys taip pat susitarė, jog pradelsus mokėjimus bus bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną - 0,2% nuo vėluojamos apmokėti sumos. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų sumokėti ieškovei 8 000,00 Eur nevykdė jau nuo 2024 m. kovo 29 d., ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 088,00 Eur delspinigių sumą. Teigė, kad netesybos (delspinigiai) buvo įtraukti į susitarimą dėl to, kad būtų užtikrintas susitarimo vykdymas, todėl atsakovei buvo žinoma kokios pasekmės gali kiti netinkamai vykdant susitarimą. Atitinkamai ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį (DOK-102480) prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime patvirtino, kad su ieškove 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti ieškovei baldus. Baldų gaminimui ir sumontavimui buvo pasitelktas subrangovas – MB „Alexta“, su kuria UAB „Alsotana“ 2023 lapkričio 8 d. sudarė baldų rangos sutartį Nr. R30, pagal kurią MB „Alexta“ įsipareigojo nurodytomis sąlygomis ir tvarka pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus ieškovės patalpose. Tačiau ieškovei pareiškus pretenziją dėl baldų kokybės, šią pretenziją UAB „Alsotana“ perdavė subrangovei MB „Alexta“, o  MB „Alexta“ su pretenzija sutikus, atsakovė 2024 m. vasario 21 d. pasirašė susitarimą su ieškove, kuriuo įsipareigojo dalimis – trimis mokėjimais, grąžinti 8 000,00 Eur sumą ieškovei bei tą pačią dieną pasirašė susitarimą ir su MB „Alexta“, kuriame numatė, kad pastaroji taip pat analogiškas sumas trimis mokėjimais, iš viso 8 000,00 Eur sumą sumokės atsakovei UAB ,,Alsotana“. Atsakovė ketino kiekvieno gauto iš subrangovės dalinio mokėjimo sumą pervesti ieškovei, pagal su pastarąja sudarytą susitarimą. Tačiau MB „Alexta“ neįvykdžius savo  įsipareigojimų pagal 2024 m. vasario 21 d. susitarimą atlikti dalinus mokėjimus atsakovei, pastaroji nesumokėjo susitarime su ieškove numatytų mokėjimų.

7.       Teigė, kad suėjus antros įmokos dalies mokėjimo terminui, ir ieškovės atstovei pateikus pretenziją atsakovei, pastarosios atstovė advokatė Milda Šmitaitė 2024 m. gegužės 14 d. telefonu susisiekė su ieškovės atstove advokato padėjėja Genovaite Rimeikyte-Svist ir nurodė, kad atsakovė susitarimo su ieškove nevykdė ne bloga valia, o tik dėl to, kad subjektyviai vertino, jog susitarimas su ieškove yra tiesiogiai susijęs su atsakovės subrangovo MB „Alexta“ tinkamu įsipareigojimų vykdymu bei paprašė pakalbėti su ieškove dėl galimo taikaus susitarimo ir papildomo termino suteikimo mokėtinai sumai išdėstyti, tikėdamasi, kad per šį terminą pavyks išieškoti skolą iš MB „Alexta“. Taip pat, atsakovės atstovė 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku pranešė, kad lauks atsakymo dėl susitarimo. Nurodė, kad laukdama ieškovės atsakymo UAB „Alsotana“ ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2024-05-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti skolą iš MB „Alexta“ (c. b. Nr. e2-8105-647/2024), bei, suėjus terminui trečiai įmokai, 2024 m. birželio 18 d. pateikė antrą ieškinį dokumentinio proceso tvarka Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, prašydama priteisti trečią skolos mokėjimą iš MB „Alexta“ (c. b. Nr. e2-9531-1115/2024). Tačiau ieškovė, atstovaujama atstovės, atsakymo atsakovei ar atsakovės atstovei nepateikė, o vietoj to pateikė ieškinį teismui, nors UAB „Alsotana“ ir buvo nurodžiusi, kad tik laukia atsakymo dėl termino, o ieškovei jo nesutikus pratęsti, sumokės visą skolos sumą iš karto.

8.       Teigė, kad gavusi ieškinį, atsakovė jau pati tiesiogiai dar kartą susisiekė su pačia ieškove, siuntė taikos sutarties projektą, tačiau su taikos sutartimi ieškovė nesutiko, reikalaudama taip pat ir nepagrįstai didelių delspinigių bei visų bylinėjimosi išlaidų. 2024 m. liepos 1 d. pervedė į ieškovės nurodytą sąskaitą 8 000,00 Eur sumą ir papildomai 108,80 Eur delspinigių, apskaičiuotų imant delspinigių dydį 0,0364 procentus (kas sudaro 13,286 procentus metinių delspinigių), nuo nesumokėtos skolos sumos iki ieškinio pareiškimo dienos ir laiko, kad tokia delspinigių suma yra protinga ir pakankama ieškovės nuostoliams padengti. Mano, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai – 0,2 procento dydžio nuo nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną dieną yra neprotingai didelės netesybos, kurios sudaro net 73% metinių delspinigių. Tačiau netesybų paskirtis nėra nubausti kitą šalį, todėl netesybų sumai akivaizdžiai viršijant bet kokius galimus protingus nuostolius, teisės aktai suteikia teismui teisę netesybas sumažinti, nepriklausomai nuo to ar šalys dėl jų ir buvo susitarusios. Atkreipė dėmesį, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, nukentėjusi šalis neturi nepagrįstai praturtėti. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo, iniciatyva klausimas. Skolininko prašymas mažinti netesybas, be kitų atvejų, gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditoriaus teisme pareikštą reikalavimą priteisti netesybas, pažymėjo, kad šioje byloje turėtų pagrįsti reikalaujamų netesybų dydį, kadangi šioje bylos stadijoje nėra jokių duomenų apie ieškovės realiai patirtus nuostolius. Todėl mano, kad šalių nustatytų netesybų dydis mažintinas iki 0,017 procentų, kas sudaro 13,286 procentų metinių  palūkanų. Toks delspinigių dydis atitiktų jų funkciją ir nepažeistų nė vienos iš šalių teisių bei teisėtų interesų bei garantuotų minimalių nuostolių, patirtų dėl sutarties pažeidimo, atlyginimą.

9.       Taip pat atsakovė prašė teismo nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nukrypti nuo jų paskirstymo taisyklių atsakovės naudai, kadangi jų ieškovė galėjo nepatirti, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl skolos sumos ir skola iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo sumokėta tik dėl to, kad ieškovė, atstovaujama savo įgaliotos atstovės, pažadėjo atskirai pranešti, ar sutiktų dar partęsti terminą mokėjimui, ar reikalauja sumokėti nedelsiant, tačiau to nepadarė, nesuteikdama atsakovei galimybės įvykdyti ieškovės reikalavimo dėl skolos sumokėjimo geruoju be teismo.

10.       Teismui įteiktame dublike (DOK-109577) ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Susitarimui dėl netesybų, kaip ir visai sutarčiai taikomas sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė parengė 2024 m. vasario 21 d. susitarimą ir abi šalys ją laisva valia pasirašė. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus atsakovės paprašė įrašyti netesybų dydį, o pačių netesybų dydį įrašė pati atsakovė. Pagal kasacinio teismo aiškinimus teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia. Atsakovė yra juridinis asmuo, o kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai.

11.       Nurodė, kad ieškovė būdama nėščia, dėl atsakovės veiksmų negalėjo gyventi bute, kuriame atsakovė montavo baldus ir nepašalino esminių trūkumų. Bute esančios sąlygos buvo netinkamos ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad ji laukėsi, todėl ieškovė buvo priversta su vyru persikelti į viešbutį iki tol, kol atsakovė neva baigs savo darbus, todėl patyrė papildomas išlaidas. Be to, ieškovė su vyrų keletą dienų turėjo gyventi vyro ofise, miegoti ant čiužinio, kas neabejotinai besilaukiančiai moteriai sukelia neigiamus išgyvenimus. Ieškovė patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, nuostolius. Negana to, atsakovė sugadino ieškovei buto grindis, dėl to ieškovė taip pat patyrė papildomų nuostolių. Todėl atsakovės argumentus dėl netesybų dydžio sumažinimo laiko tik atsakovės gynybine pozicija, nes šiuo atveju, netesybų sumažinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus interesus.

12.       Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė su atsakovė pasielgė nesąžiningai ir taip be reikalo padidino bylinėjimosi išlaidas tiek sau, tiek atsakovei. Ieškovės teigimu, pati atsakovė buvo nesąžininga ir elgėsi neprofesionaliai, pačios atsakovės elgesys laikytinas netinkamu. Nurodė, kad ieškovė ne kartą sutiko taikiai spręsti kilusį ginčą. Atsakovė dėl savo kaltės pristatė ir sumontavo nekokybiškus baldus, nepašalino jų trūkumų, todėl ieškovei, būnant nėščiai, teko patirti didelį stresą, skubiai rasti viešbutį, kadangi bute, kuriame atsakovė nepašalino savo padarytų trūkumų gyventi nebuvo galima. Vėliau, sutikusi sumokėti ieškovei 8 000,00 Eur, toliau nevykdė šio savo įsipareigojimo, ignoravo ieškovę, dėl ko ieškovė būdama nėščia patyrė didelį stresą. Pastebėjo, kad pačio pirmo pokalbio metu buvo aiškiai išsakyta pozicija, kad ieškovė nepasitiki atsakove ir nesitiki, jog atsakovė vykdys savo įsipareigojimus, kurių terminas jau yra pradelstas. Pažymėjo, kad  2024 m. gegužės 6 d. pateiktoje atsakovei pretenzijoje aiškiai išdėstė savo poziciją, tačiau net ir po pretenzijos, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų siekiant įvykdyti susitarimą. Pokalbio metu buvo klausiama, kodėl atsakovė negali bent dalies skolos sumokėti dabar, kad ieškovė matytų, jog atsakovė imasi realių veiksmų ir tikrai nori ginčą spręsti taikiai, tačiau nei į šį klausimą nei į tai, kodėl ieškovė turi finansiškai nukentėti vien dėl to, kad atsakovė siekia priteisti neva skolą iš kitos įmonės MB „Alexta“, atsakymų nebuvo pateikta. Antro pokalbio metu, iš atsakovės pusės buvo sulaukta ne mėginimo taikiai spręsti ginčą, o vien nepagrįstų nepasitenkinimų dėl ieškinio padavimo bei nepagrįstų kaltinimų, neva mėginimu pasipinigauti. Atsižvelgiant į tai, ir nujaučiant, kad atsakovė gali siekti išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tolimesnis bendravimas su atsakove vyko elektroniniu  paštu, kuriame matyti, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo ir nekomunikavo. 2024 m. birželio 20 d. atsakovės atstovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl taikaus susitarimo, tačiau jokio atsakymo į šį laišką ieškovė taip pat negavo. Tik 2024 m. birželio 25 d. atsakovė pateikė savo parengtą taikos sutartį, nieko nederindama su ieškove. Pastebėjo, kad jau pačio pirmo pokalbio metu su atsakovės atstove buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovė nesitiki dar laukti nenustatytą terminą ir nepagrįstai tikėtis skolos atgavimo.

13.       Triplike (DOK-121407) atsakovė pažymėjo, kad ginčo, jog ieškovei turėjo sumokėti 8 000,00 Eur sumą niekada nebuvo, ir ši suma bei 108,80 Eur delspinigiai ieškovei buvo sumokėti 2024 m. liepos 1 d. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra įvykdyta, baldai buvo pagaminti ir perduoti ieškovei (sumontuoti). Ieškovė turėjo pretenzijų baldų pagaminimo ir sumontavimo kokybei, tčiau ginčą dėl baldų kokybės šalys išsprendė sudarydamos 2024 m. vasrio 21 d. susitarimą. Ieškovė pasiliko pagamintus baldus ir buvo atleista nuo pareigos sumokėti likusią nesumokėtą kainos dalį – 1 756,42 Eur, atsakovė įsipareigojo numatytais terminais ir dalimis grąžinti ieškovei 8 000,00  Eur, t.y. minimu susitarimu ginčas dėl prekių kokybės išspręstas sumažinant prekių kainą. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjamas ieškinys tik dėl atsakovės įsipareigojimų grąžinti susitartą sumą pinigų pagal 2024 m. vasario 21 d. susitarimą vykdymo ir dėl netesybų dydžio uždelsus šią pinigų sumą grąžinti. Todėl šioje byloje aktualu tik tai, kokius nuostolius patyrė ieškovė, atsakovei pavėlavus grąžinti 8 000,00 Eur. Todėl, ieškovės dublike nurodyti argumentai apie tai, kad ieškovė buvo nėščia, kad galėjo ar negalėjo kuriuo nors metu naudotis butu, baldais ar kita, nėra susiję su šia byla. Dėl to, kad atsakovė pavėlavo grąžinti ieškovei viso 8 000,00 Eur, ieškovė nebuvo priversta nuomotis viešbučio kambario. Šios dvi aplinkybės nėra niekaip susijusios. Teigė, kad ieškovė jokių realių nuostolių dėl atsakovės pavėlavimo sumokėti 8 000,00 Eur dalimis iki 2024-03-29, 2024-04-29 ir 2024-05-29, byloje nepagrindė ir nenurodė.

14.       Nurodė, kad atsakovės sumokėta delspinigių suma yra protinga netesybų, kaip minimalių nuostolių, suma laiku nesumokėjus skolos, kurią ieškovė pagrįstai ir realiai galėjo gauti panaudojusi šiuos pinigus per laiką, kiek atsakovė vėlavo sumokėti skolą. Atsakovės apskaičiuota 0,0364 procentų  už vieną dieną suma sudaro net 13,286 procentų metinių delspinigių (0,0364 proc. x 365 d. = 13,286%) ir kelis kartus viršija Lietuvos bankų mokamas indėlių palūkanas, obligacijų palūkanas ir net paskolų palūkanas. Lietuvos bankas skelbia, kad šalyje veikiančių komercinių bankų ir kredito unijų siūlomos indėlių palūkanas yra 4,6 procentai per metus, o didžiausia metinė paskolų palūkanų norma yra 9,99 procentai.  Net remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, metinių palūkanų norma sudaro tik  12,50  procentų. Todėl ieškovės reikalaujama iš atsakovės priteisti 0,2 procentų delspinigių už vieną dieną suma sudaro 73 procentus metinių delspinigių, yra neegzistuojanti rinkoje ir neprotinga.

15.       Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato baudinių netesybų. Netesybų paskirtis – kompensuoti šalies patirtus nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų įvykdymo, todėl netesybų dydis turi būti proporcingas su tikrąja nuostolių suma. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtus didesnius nuostolius, pripažintina, kad atsakovės ieškovei sumokėti 13,286 procentai metinių delspinigiai už vėlavimą yra pagrįsti ir papildomai priteisti didesnę ieškovės reikalaujamą delspinigių sumą nėra pagrindo.

16.       Papildomai paaiškino, kad ieškovei pateikus 2024 m. gegužės 6 d. pretenziją atsakovei (tuo metu buvo suėjęs terminas sumokėti tik 2 įmokas iš 3), atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovės atstovę prašydama pasiteirauti ieškovės, gal ši sutiktų suteikti papildomą terminą mokėjimams atlikti, paaiškinusi, kad esama situacija susiklostė dėl to, kad subrangovė MB „Alexta“, dėl kurio kaltės susiklostė esama situacija, neįvykdė savo įsipareigojimų. Tačiau atsakymo ieškovės atstovė taip ir nepateikė, o vietoj to, nesant ginčo dėl skolos ir jos apmokėjimo, pateikė ieškinį, nors išlaidos dėl ieškinio parengimo ir pateikimo buvo visai nereikalingos, nes ieškovės atstovė buvo informuota, kad atsakovė yra pasirengusi sumokėti ir visą skolos sumą iš karto, jeigu ieškovė nesutiktų šiek tiek pratęsti terminų. 

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

17.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje bei dublike išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aplinkybę, kad po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo 2024 m. vasario 21 d. susitarime numatytą 8 000,00 Eur sumą, šios sumos priteisti neprašė, tačiau teigė, kad ginčas yra išlikęs dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18.       Paaiškino, kad 2024 gegužės 14 d. su atsakovės atstove turėjo telefoninį pokalbį dėl galimo taikaus susitarimo, tačiau jo metu nurodė atsakovės atstovei, kad ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakove, ir pasitikėjimo atgavimui prašė sumokėti bent dalį skolos sumos. Tačiau atsakovės atstovė motyvuodama, kad atsakovei skolinga kita įmonė, prašė palaukti. Kadangi ieškovė daugiau laukti nesutiko, buvo pateiktas ieškinys teismui.

19.       Nurodė, kad 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakymo raštu negavo, o 2024 m. gegužės 14 d. atstovės atstovei telefonu susisiekus su ieškovės atstove, dėl ieškovės sutikimo palaukti atsakymas nebuvo duotas. Vėliau jai su atsakovės atstove telefonu susisiekti nepavyko. Apie ieškovės poziciją kad ji nebesutinka laukti apmokėjimo, atsakovė buvo iš anksto informuota, kad ieškovė nebepasitiki atsakove. Nepasitikėjimas susiformavo dar tada, kai atsakovė sumontavo ieškovei  nekokybiškus baldus, vėliau padidėjo, kai direktorius jai neatsakė į laišką, tokie laiškai byloje nepateikti. Taip pat nebuvo atsakyta laiku į ieškovės atstovės parengtą 2024 m. gegužės 6 d. pretenziją.

20.       Akcentavo, kad 2024 m. vasario 21 d. susitarimą ir sąlygas ruošė atsakovė. Patikslino, kad ieškovės nuostolius sudaro jos patirtas stresas, nes skolą turėjo atsakovė sumokėti kai ieškovė laukėsi, ieškovė darė prielaidas, kad atsakovė gali bankrutuoti, ir ieškovė nebeatgaus skolos, turėjo rengti pretenziją. Šalys sutiko su pasirašyto susitarimo sąlygomis, atsakovė jį pasirašė niekieno neverčiama. Tačiau atsakovė siekė kuo ilgiau išvengti mokėjimų, todėl ieškovei pagrįstai kilo baimė dėl atsakovės galimo bankroto ir ji nebeturėdama išeities kreipėsi į teismą. Pokalbio telefonu metu atsakovės atstovei buvo paaiškinta, kad ieškovė yra praradusi atsakovės pasitikėjimą, kad galimai jį atgautų, jei atsakovė sumokėtų bent dalį skolos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra juridinis asmuo ir pati prisiėmė įsipareigojimus sumokėti nurodyto dydžio delspinigius.

21.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, akcentavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl šalių sudarytos baldų pirkimo-pardavimo sutarties ir baldų kokybės, nes kilusį ginčą dėl baldų kokybės šalys išsprendė sudarydamos 2024 m. vasario 21 d. susitarimą. Ieškovei liko baldai, buvo grąžinta didžioji dalis jų kainos, t.y. šalys susitarė, kaip geriau kompensuoti ieškovės praradimus. Paminėjo, kad 2024 m. vasario 21 d. atsakovė su baldų gamintoja lygiagrečia sudarė analogišką susitarimą kaip su ieškove, tikėdamasi, kad gavusi dalinius skolos mokėjimus iš subrangovės, atliks atitinkamą mokėjimą ieškovei. Ieškovė negalėjo numatyti, kad subrangovė nevykdys savo įsipareigojimų sumokėti atsakovei už nekokybiškus darbus, tai buvo atsakovės klaida. Paminėjo, kad ji išaiškino klientui, kad turi pareigą sumokėti ieškovei, nepaisant ar jai sumokėjo subrangovė.

22.       Nurodė, kad po to, kai atsakovė 2024 m. gegužės 6 d. gavo ieškovės pretenziją, 2024 m. gegužės 14  d. atsakovės atstovė paskambino ieškovės atstovei ir paaiškino, kad atsakovės subrangovė nesumokėjo atsakovei už nekokybiškus baldus, prašė ieškovės palaukti ir pratęsti mokėjimo terminus. Ieškovės atstovė pažadėjo pasitarti su kliente, ar pastaroji sutiktų palaukti. Tačiau vietoj ieškovės atsakymo atsakovė gavo ieškinį. Formaliai juridiškai skola buvo ir ją atsakovė turėjo sumokėti, tačiau sutarties šalys taip nesielgia. Gavusi ieškinį atsakovė iš karto sumokėjo skolą ieškovei, prieš tai dar kartą pasiūliusi taikų susitarimą ieškovei. Kadangi ieškovei netiko siūloma delspinigių suma, atsakovė parengė ir atsiliepimą į ieškinį. Mano, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai, ir bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos nepagrįstai, atsakovei reikėtų atlyginti 90 procentų jos patirtų išlaidų.

23.       Akcentavo, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra neprotingi. Kreditorius turi įrodyti tikėtinus nuostoliu, jei skolininkas pareiškė reikalimą delspinigius mažinti. Tačiau ieškovė nepagrindė, kad būtų patyrusi nuotolius. Ieškovės nurodytos ieškinyje aplinkybės, kad ji laukėsi, turėjo gyventi viešbutyje yra susijusios su baldų pirkimo-pardavimo sutartimi, o šiuo atveju reikalinga vertinti kokius nuostolius ieškovė patyrė dėl 2024 m. vasario 21 d. susitarimo neįvykdymo. Nurodė nežinanti kas parengė 2024 m. vasario 21 d. susitarimą, tačiau negali ir paneigti, kad sutarties tekstą parengė ne UAB ,,Alsotana“. Tačiau pažymėjo, kad susitarimo sąlygas suderino abi šalys. Taip pat nurodė negalinti paaiškinti kodėl buvo įrašyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai, tačiau, laikosi pozicijos, kad  delspinigių dydis turi būti derinamas prie nuostolių dydžio. Atsakovė sumokėjo ieškovei pakankamo dydžio delspinigių sumą, kurią apskaičiavo atsižvelgus į mokamas palūkanų normas pagal prevencijos įstatymą bei už kiek bankai skolina, pasirinkus didžiausią skaičių. Akcentavo, kad ieškovė nepagrindė jokių patirtų realių nuostolių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies

24.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-30, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo ieškovei (pirkėjai) perduoti nuosavybės teise prekes – buto baldus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 Komerciniame pasiūlyme, o ieškovė (pirkėja) įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti Komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą, sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Fl. 1, e. b. l. 10-17).

25.       Remiantis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais, pristačius ieškovei baldus, ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl baldų kokybės, ir šalys išsprendė  susidariusią situaciją 2024 m. vasario 21 d. pasirašydamos susitarimą, kuriame numatė, kad pirkėjas (A. K., sutarties numeris R-30), pasilieka sumontuotus baldus, pasilieka 1 756,42 Eur likusią neapmokėtą užsakymo sumą bei sutinka ateityje nereikšti pretenzijų dėl baldų, jų kokybės, garantijos įmonei UAB ,,Alsotana“ bei sutinka pasirašyti prekių priėmimo ir perdavimo aktą. Atsakovė įsipareigojo ieškovei dalimis grąžinti 8 000,00 Eur sumą tokiais terminais: iki kovo 29 d. 2 666,66 Eur su PVM; iki balandžio 29 d. 2 666,66 Eur u PVM; iki gegužės 29 d. 2 666,68 Eur su PVM. Taip pat šalys susitarė, kad skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną – 0,2 procentai nuo vėluojamos apmokėti sumos. Vėlavimas apmokėti neskaitomas, jeigu bankas užlaiko tarptautinį pavedimą, bet pavedimas atliktas iki pateiktų terminų ir yra tai patvirtinantis išrašas (Fl. 1, e. b. l. 18-9). Iš byloje pateikto ieškovės susirašinėjimo su atsakove matyti, kad susitarimo tekstą parengė atsakovė. Ieškovė rašė, kad prašo įrašyti sąlygą, jog vėluojant sumokėti atsakovė mokės delspinigius, o konkrečias atsakovės mokėtinas sumas, jų mokėjimo terminus bei delspinigių dydį į susitarimą įrašė atsakovė (Fl. 1, e. b. l. 55).

26.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė nesumokėjo jai nei vienos pinigų grąžinimo sumos 2024 m. vasario 21 d. susitarime numatytais terminais, todėl 2024 m. gegužės 6 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama pradelstus mokėjimus sumokėti per 5 dienas, taip pat sumokėti delspinigius 608,00 Eur bei 5 procentus metinių palūkanų už kiekvieną neįvykdytą susitarimo dieną – 400,00 Eur (Fl. 1, e. b. l. 21). Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei į pretenziją atsakyta nebuvo, tačiau 2024 m. gegužės 14 d. atsakovo atstovė telefonu skambino ieškovės atstovei prašydama pasiteirauti, ar ieškovė sutiktų pratęsti skolos mokėjimo terminus. Nors šalių atstovės teismo posėdžio metu teikdamos paaiškinimus skirtingai interpretavo telefoninio pokalbio detales, neginčijo, kad atsakovės atstovė siūlė susitarti dėl 2024 m. vasario 21 d.  susitarime numatytų skolos mokėjimo terminų pratęsimo. Taip pat byloje atsakovė pateikė 2024 m. gegužės 14 d. atsakovės atstovės ieškovės atstovei siųstą elektroninį laišką, kuriame parašyta, kad ,,lauksiu Jūsų skambučio šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje siekiant išspręsti susidariusią situaciją tarp klientų taikiai“ (Fl. 1, e. b. l. 36). Duomenų, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovės atstovė būtų su atsakovės atstove susisiekusi, byloje nepateikta.

27.       Byloje pateikti 2024 m. birželio 20 d.,  birželio 25 d. bei birželio 28 d. šalių elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad ir po ieškinio teismui įteikimo šalys siuntė viena kitai pasiūlymus pasirašyti taikos sutartį, tačiau ji nebuvo pasirašytą, nes ieškovei netiko siūlomos taikos sutarties sąlygos (Fl. 1, e. b. l. 55-56).

28.       Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė bankinio mokėjimo išrašą, patvirtinantį, kad atsakovė 2024 m. liepos 1 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 8 000,00 Eur skolą ir 108,80 Eur palūkanų sumą (Fl. 1, e. b. l. 40).

29.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, kad po ieškinio įteikimo atsakovei sumokėjus ieškovei 8 000,00 Eur sumą, numatytą 2024 m. vasario 21 d. susitarime, neprašo, kad ši skolos suma būtų priteista. Toks atsakovės pareiškimas prilyginamas ieškinio atsisakymui ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau nagrinėjamoje byloje spręstinas šalių ginčas dėl sutartinių delspinigių priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir  atlyginimo.      

Dėl netesybų dydžio

30.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

31.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

32.       Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Nagrinėjamu atveju 2024 m. vasario 21 d. susitarime šalys numatė, kad skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo vėluojamos apmokėti sumos, už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną, ir ieškovė prašė iš atsakovės priteisti sutartus delspinigius, iš viso 1 088,00 Eur, už vėlavimą dalimis sumokėti susitarime numatytą 8 000,00 Eur sumą susitarime numatytais terminais. 

34.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2024 m. liepos 1 d. sumokėjo ieškovei 108,80 Eur delspinigių sumą, taikydama 0,0364 procentų delspinigių dydį nuo nesumokėtos skolos dalies iki ieškinio pateikimo dienos 2024 m. birželio 5 d. Atsakovės vertinimu, 2024 m. vasario 21 d. susitarime numatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra nepagrįstai didelės ir neprotingos netesybos. Todėl atsakovė įvertinusi Lietuvos banko skelbiamus duomenis apie Lietuvos bankų mokamas vidutines metines indėlių palūkanas (4,6 procentai), paskolų palūkanas (9,99 procentai), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu numatytą metinių palūkanų normą (12,50 procentai), savo nuožiūra nustatė, kad 0,0364 procentų delspinigių dydis nuo neapmokėtos skolos, kas sudaro 13,286 procentus metinių delspinigių, yra protingo dydžio ir pakankamas ieškovės nuostoliams padengti delspinigiai.

35.       Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

36.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai ar neprotingai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nepateikiamos. Tačiau nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; ir kt.).

37.       Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad 0,2 procentų dydžio palūkanos rinkoje ,,nefigūruoja“ ir savaime laikytinos neprotingomis. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Pripažįstama, kad ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Todėl, kasacinis teismas, aiškindamas netesybų mažinimo nuostatų taikymo klausimus, laiko nepagrįstais argumentus, kad teismų praktikoje 0,5 proc. ar 0,2 proc. dydžio netesybos yra laikomos aiškiai per didelėmis ir turi būti sumažintos  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis verslu, tai reiškia, kad jis geba pamatuoti prisiimtą riziką, ir priešingai, ieškovė yra fizinis asmuo – šiuo atveju vartotoja. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo tariantis dėl 2024 m. vasario 21 d. susitarimo, jo tekstą rengė ir konkretų delspinigių dydį įrašė pati atsakovė. Ieškovė tik paprašė, kad būtų įrašyta sąlyga mokėti delspinigius, jei atsakovė praleis terminą (Fl. 1, e. b. l. 55). Taigi, netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, delspinigių dydį pasiūlius pačiai atsakovei. 

39.       Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad vartotojo, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis, vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas prisiima jam siūlomas stipraus kontrahento sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Teismas), konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

40.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Tačiau nagrinėjamu atveju, netesybas pasiūlė pati atsakovė, esanti privačiu verslo subjektu, kuri galėjo ir turėjo numatyti jai galinčius kilti ekonominius padarinius laiku neįvykdžius mokėjimo pareigos.

41.       Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

42.       Prašymą sumažinti priteistinas netesybas atsakovė motyvavo aplinkybe, kad ieškovė nepagrindė, jog būtų patyrusi prašomų priteisti netesybų dydžio nuostolius. Sutiktina su atsakove, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos patirtus nepatogumus ir patirtas papildomas išlaidas dėl to, kad atsakovė pristatė netinkamos kokybės baldus yra reikšmingos vertinant 2023 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą, nes dėl nekokybiškų prekių pardavimo kilusią problemą šalys išsprendė taikiai – pasirašydamos 2024 m. vasario 21 d. susitarimą. Todėl ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovės veiksmų vykdant baldų pirkimo-pardavimo sutartį nepagrindžia ieškovės nuostolių vykdant šalių 2024 m. vasario 21 d. susitarimą, kuriuo jos susitarė dėl nekokybiškų baldų pardavimo pasekmių. Tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji turėjo papildomas išlaidas kreipiantis į teisininkę, rengiant pretenzijas atsakovei dėl skolos grąžinimo, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, nes atsakovė nesumokėjo nei vienos mokėtinos skolos dalies numatytais terminais, leidžia vertinti, kad dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo pagal 2024 m. vasario 21 d. susitarimą patyrė nenumatytų išlaidų ir nepatogumų.     

43.       Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Todėl netesybas taikanti šalis byloje neprivalo įrodinėti savo realiai patirtų nuostolių dėl sutartinės prievolės neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ne ieškovė turėjo pareigą pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio realiai patirtais nuostoliais, o atsakovė privalėjo pagrįsti, kad ieškovės prašomos netesybos yra aiškiai per didelės. 

44.       Šiuo atveju, atsakovė savo nuožiūra sumažino mokėtinų ieškovei delspinigių dydį iki 0,0364 procentų už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos skolos, jį apskaičiavusi vadovaujantis bankų vidutinių metinių indėlių bei paskolų palūkanų normomis bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu numatytą metinių palūkanų normą. Tačiau bankų nustatytos indėlių ir paskolų palūkanos yra numatomos už naudojimąsi pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Atitinkamai už komercinių sutarčių nevykdymą numatyta įstatyme palūkanų norma nesudaro pagrindo nepaisyti šalių susitarimų dėl delspinigių ir paneigti šalių valių valią laiduojamą sutarčių laisvės principo.

45.       Paminėtina ir aplinkybė, kad atsakovė į bylą pateikė 2024 m. vasario 21 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir su atsakove, sudarytą susitarimą dėl skolos apmokėjimo su baldų gamintoja UAB ,,Alexta“, kuriame analogiškai kaip ir susitarime su ieškove numatė, kad UAB ,,Alexta“ atsakovei dėl nekokybiškai pagamintus ir sumontuotus baldus sumokės 8 000,00 Eur sumą, mokėdama analogiškomis dalimis, tik dviem dienom anksčiau, nei buvo įsipareigojusi mokėti atsakovė ieškovei. Už termino įvykdyti mokėjimus praleidimą bendrovei ,,Alexta“ numatyta pareiga mokėti 0,25 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos apmokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t. y baldų gamintojai už analogiškos pareigos mokėjimų pareigos nevykdymą numatyti dar didesni delspinigiai nei su ieškove sudarytame susitarime. Paminėtina, kad remiantis Lietuvos informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams atsakovė pateikė ieškinius dėl skolos ir 0,1 procento delspinigių pagal minimą susitarimą priteisimo iš UAB ,,Alexta“, civilinių bylų Nr. e2-8105-647/2024 ir Nr. e2-9531-1115/2024, ir teismas preliminariais sprendimais šiuos ieškinius tenkino. Vadinasi pati atsakovė iš baldų gamintojos prašė priteisti didesnius delspinigius (0,1 procentų dydžio), nei pasiūlė skaičiuoti ieškovei. Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovė sumažino prašomus priteisti delspinigius iš gaminusios baldus verslo partnerės nuo 0,25 iki 0,1 procento, savaime nesudaro pagrindo sumažinti ir iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį ieškovei.

46.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti 2024 m. vasario 21 d. šalių susitarime numatytų palūkanų ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 0,2  Eur netesybos nuo vėluojamos apmokėti skolos dalies už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną.

47.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 088,00 Eur delspinigių sumą, tačiau ieškovė šią sumą apskaičiavo nuo visos skolos sumos už visą uždelstą laiką, kai turėjo būti sumokėta pirmoji skolos dalis (8 000,00 Eur x 0,2 proc. x 68 d.). Tačiau šalys buvo sutarusios skaičiuoti delspinigius tik nuo vėluojamos apmokėti skolos sumos. Todėl ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius ir nuo tų skolos dalių, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo suėję.

48.       Pagal susitarimą pirmoji skolos dalis 2 666,66 Eur turėjo būti sumokėta iki 2024 m. kovo 29 d., skaičiuojant iki ieškinio pateikimo 2024 m. birželio 5 d. pradelstas dienų skaičius yra 68 dienos, delspinigių suma sudaro 362,66 Eur (2 666,66 Eur x 0,2 proc. x 68 d.). Antrąją skolos dalį 2 666,66 Eur atsakovė turėjo sumokėti iki 2024 m. balandžio 29 d., pradelsė 37 dienas, delspinigių suma sudaro 197,33 Eur (2 666,66 Eur x 0,2 proc. x 37 d.). Paskutinę skolos dalį atsakovė turėjo sumokėti iki 2024 m. gegužės 29 d., pradelsė 7 diena, delspinigių suma sudaro 37,33 Eur (2 666,68 Eur x 0,2 proc. x 37 d.). Bendra atsakovės mokėtina ieškovei delspinigių suma yra 597,32 Eur (362,66 Eur + 197,33 Eur + 37,33 Eur). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 108,80 Eur dydžio delspinigius, ieškovei priteistina delspinigių suma sudaro 488,52 Eur (597,32 Eur – 108,80 Eur).

Dėl procesinių palūkanų

49.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo prašomo priteisti sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteisus ieškovei 488,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šio sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos 2024 m. birželio 5 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

51.       Abi šalys prašė priteisti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 180,00 Eur žyminio mokesčio (Fl. 1, e. b. l. 7). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė viso 1 600,00 Eur už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą (Fl. 1, e. b. l. 110-114), bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 780,00 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokatės teisines paslaugas patyrė 2 026,75 Eur išlaidas (Fl. 1, e. b. l. 102-109)-(CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalių išlaidos atstovų pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio.

52.       Atsakovė prašė teismo nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nukrypti nuo jų paskirstymo taisyklių atsakovės naudai, kadangi jų ieškovė galėjo nepatirti, tarp šalių nebuvo ginčo dėl skolos sumos ir skola iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo sumokėta tik dėl to, kad ieškovė, atstovaujama savo įgaliotos atstovės, pažadėjo atskirai pranešti, ar sutiktų dar partęsti terminą mokėjimui, ar reikalauja sumokėti nedelsiant, tačiau to nepadarė, nesuteikdama atsakovei galimybės įvykdyti ieškovės reikalavimo dėl skolos sumokėjimo geruoju be teismo. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais nesutiktina. Iš pateikto 2024 m. gegužės 14 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad atsakovės atstovė atsakymo dėl susidariusios situacijos išsprendimo taikiai lauks šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje (Fl. 1, e. b. l. 36), t. y. iki gegužės 20-22 dienos. Todėl iki nurodyto termino atsakovė negavusi ieškovės patvirtinimo, kad ji sutinka sudaryti taikų susitarimą – pratęsti prievolės įvykdymo terminą, neturėjo pagrindo tikėtis ieškovės sutikimo. Juo labiau, kad 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė pretenzijoje buvo nurodžiusi, kad apmokėjimo lauks 5 dienas. Ieškinį teismui ieškovė pateikė tik 2024 m. birželio 5 d.

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas). Šiuo atveju, ieškovė reikalavimo priteisti skolą atsisakė dėl to, kad atsakovė gavusi ieškinį skolą sumokėjo. Be to, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas). Nagrinėjamu atveju nenustačius ieškovės nesąžiningo elgesio ir remiantis priežasties teorija, teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos atsisakytų ieškinio reikalavimų dalyje dėl 8 000,00 Eur priteisimo atsakovei skolą apmokėjus po to kai gavo ieškinį, prilyginamas ieškinio patenkinimui.

54.       Visų ieškovės pareikštų reikalavimų suma 9 088,00 Eur. Teismo patenkintų ir ieškovės atsisakytų reikalavimų dalis sudaro 94,6 procentus, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 683,88 Eur (1 780 Eur x 94,6 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Atmestų reikalavimų dalis sudaro 5,4 procentus, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 109,44 Eur (2 026,75 Eur x 5,4 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 1 574,44 Eur (1 683,88 Eur – 109,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.    

55.       Nagrinėjamu atveju teisme patirta 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi šios išlaidos neviršija 8,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

56.       Taip pat nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 180,00 Eur žyminį mokestį tik už reikalavimą priteisti 8 000,00 Eur skolą. Už reikalavimą priteisti 1 088,00 Eur delspinigius žyminis mokestis, kurio dydis 25,00 Eur nebuvo sumokėtas. Todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį valstybei iš atsakovės priteistini 23,65 Eur. Ieškovei tenkanti 1,35 Eur žyminio mokesčio suma nepriteistina, nes neviršija valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies

Priteisti ieškovei A. K.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsotana“, j. a. k. 150163314, 488,52 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 52 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (488,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsotana“, j. a. k. 150163314, ieškovės A. K.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 574,44 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsotana“, j. a. k. 150163314, valstybės naudai 23,65 Eur (dvidešimt tris eurus 65 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priimti ieškovės atsisakymą dėl 8 000,00 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Ingrida Krolienė