Pranešėja D. Matiukienė                                                        Civilinė byla Nr. 2S-69-154/2013

Teisėja E. Kavaliauskienė                                                        Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01211-2012-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

99.9.;101.;119.1.;122.4.                                                       

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Litesko“ ir atsakovės R. P. atskiruosius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6424-797/2012 pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos už patiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir suteiktas paslaugas priteisimo. 

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Litesko“  kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. P. 5508,39 Lt skolą už patiektą šilumą bei karštą vandenį, 8,23 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

A. R. P. su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kurią numato Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, įsigaliojusi 2012-01-01. Dėl to prašė skirti ieškovui baudą (CPK 95 str.). Ieškinio nepalikus nenagrinėtu, prašė civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priims galutinį sprendimą dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teisėtumo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Litesko“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos už šilumą priteisimo paliko nenagrinėtu. Atmetė atsakovės prašymą dėl baudos taikymo ieškovui pagal CPK 95 straipsnį. Atmetė atsakovės  R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nurodė, kad 2012-01-01 įsigaliojo Energetikos įstatymo 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Šis ginčas, teismo nuomone, patenka į ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos sritį, kadangi ginčas yra tarp vartotojo (buvusio ir/ar esamo) ir energetikos įmonės dėl apmokėjimo pažeidimų ir energijos apskaitos, tiekimo nutraukimo, todėl ieškinys paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl CPK 95 straipsnio taikymo, t.y. baudos skyrimo, nes nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad ieškovui manant, kad jo ieškinys yra tik dėl skolos priteisimo, jis pasinaudojo CPK 5 straipsnyje suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Konstatavo, jog ieškinį palikus nenagrinėtu, kitas atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo nespręstinas, o ieškovo teikiamas prašymas ir dokumentai nepriimtini. Kadangi byloje nepateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, jos nepriteistinos (CPK 178 str.).

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Litesko“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Energetikos  įstatymo  34  str.  2 d. nenustato valstybinės energetikos inspekcijos (toliau VEI) tokios teisės/kompetencijos priteisti skolas. Priešingu atveju būtų paneigiamas  konstitucinis  principas, kad teisingumą vykdo tik teismai, paneigiama subjektų teisė į nešališką ginčo išsprendimą. Be to, teismo funkcijų suteikimas vykdomosios valdžios institucijai (Energetikos ministerijos įsteigtai ir valdomai VEI) reikštų, kad yra pažeidžiamas konstitucinis valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) padalijimo/atskyrimo principas, garantuojantis šių valdžių nepriklausomumą. Apelianto nuomone, skundai „dėl apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų“ apima skundus dėl paskirstytų energijos kiekių, apskaičiuotų mokėjimų už pateiktą energiją ir pan., o ne dėl skolų priteisimo iš vartotojų.

2. Pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje suformuotus kriterijus vartotojams įsiskolinus už patiektą energiją, visi Lietuvos šilumos, karšto vandens, elektros energijos, gamtinių dujų, geriamojo vandens tiekėjai dėl susidariusių skolų išieškojimo turėtų kreiptis į VEI, o ne į teismą, kaip kad buvo daroma iki šiol, vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu. Tai reikštų, kad kiekvieną mėnesį VEI ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismui (o ne Lietuvos apylinkių/apygardų teismams pagal teritorinį teismingumą), būtų pateikiami keli ar keliolika tūkstančių reikalavimų dėl „apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimo“/skolų už šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, geriamąjį vandenį ir kt. priteisimo. Susiklosčius tokiam Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. aiškinimui, taip pat būtų užkirstas kelias energijos tiekėjams, išieškant skolas, teikti pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo bei pasinaudoti kitomis Civilinio proceso kodekse numatytomis išieškotojo teisėmis.

Atskiruoju skundu atsakovė R. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį, dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, taip pat dalyje, kuria atsisakyta skirti ieškovui baudą, ir priteisti iš ieškovo atsakovei 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė prašė teismo posėdžio metu padaryti pertrauką, kad galėtų teismui pateikti jos turėtų teismo išlaidų sąskaitas. Šio prašymo teismas net nenagrinėjo. Civilinio proceso kodeksas  nustato, kad šalys privalo pateikti visas sąskaitas, įrodančias  turėtas   teismo   išlaidas,   iki   bylos   išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau CPK nereglamentuoja, kada šalys turėtų pateikti sąskaitas, įrodančias turėtas teismo išlaidas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, t. y. kai nėra priimamas joks sprendimas iš esmės. Todėl teismas turėjo leisti atsakovei pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes kitaip pažeidžiama atsakovės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Mano, kad teismas nepagristai neskyrė ieškovui UAB „Litesko“ baudos iki 20 000 litų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovas pareiškė visiškai nepagristą ieškinį, tyčia nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

A. R. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovo UAB „Litesko“ atskirąjį skundą atmesti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį tik dalyje dėl atsisakymo priteisti atsakovei teismo išlaidas iš ieškovo, taip pat dėl teismo atsisakymo skirti ieškovui baudą, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – priteisti atsakovei R. P. iš ieškovo UAB „Litesko“ 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui iki 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė taip pat pateikė atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą papildomus paaiškinimus.

Atsiliepimas ir paaiškinimai grindžiami šiais argumentais:

1. Ieškovas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą ieškiniu dėl atsakovės tariamo įsiskolinimo už šildymą, nesilaikė išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., nustatanti, kad VEI išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, ir Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., nustatanti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

2. Atsakovė nesutinka su  ieškovo jai  priskaičiuotais ir ieškovo nuožiūra paskirstytais mokesčiais už šildymą, nes atsakovė faktiškai nesinaudojo ieškovo tiekiama šiluma. Be to, ieškovas netinkami vykdė centralizuotos šilumos paskirstymą atsakovės name, taikydamas netinkamas šilumos paskirstymo metodikas ir reikalaudamas iš vartotojų sumokėti už šilumą, kurios jie faktiškai nesuvartojo šildydami savo butus vietiniu šildymu. Ieškovas yra energetikos įmonė, tarp kurios ir vartotojos (atsakovės) vyksta ginčas dėl energijos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų. Ginčas tai pat yra kilęs dėl energetikos įmonės veiklos ar neveikimo, tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Todėl ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Analogiškai jau nusprendė ir Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5471-821/2012, bei 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7181-596/2012, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17368-191/2012, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18308-713/2012, palikdami ieškinius nenagrinėtais ir priteisdamas iš ieškovo visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nors pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnį išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma, tačiau atsakovė mano, kad Šilumos  ūkio  įstatymas  neturi  viršenybės Energetikos įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, atžvilgiu. Be to, Energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomą išankstinę skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra priimtos vėliau, nei Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, numatančios, kad išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma, todėl turi būti taikomas vėliau priimtas įstatymas. Analogiškai yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-03-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 17568/2012.

4. Nors  ieškovas formaliai prašo  priteisti  iš  atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją (o ne tariamą žalą, padarytą neva neteisėtu atsijungimu), tačiau faktiškai ieškovas ginčija atsakovės teisę pakeisti buto šildymo būdą ir buto šildymo būdo pakeitimo teisėtumą, nes ieškinio juridiniu pagrindu nurodo tik Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurias atsakovė neva pažeidė, tačiau nenurodo jokio šio ieškinio faktinio pagrindo - nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovė savo bute faktiškai suvartojo ieškovo patiektą šilumos energiją.

5. Ieškovas atskirajame skunde nepagristai teigia, kad VEI nėra įgaliota išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo (Energetikos įstatymo 34 str. 2 d.). Ieškovo nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2908-602/2011 priimtas iki Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. nuostatų įsigaliojimo (2012-01-01), todėl neatitinka bylų faktinės ir teisinės aplinkybės.

6. Ieškovo ieškinio pagrindu nurodytos LR Ūkio ministro 2003m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ ir LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297  patvirtintos „Šilumos tiekimo  ir vartojimo  taisyklės“ buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu  norminėje administracinėje  byloje Nr. I438-35/2012 pripažintos negaliojančiomis tiek, kiek jos neteisėtai reglamentuoja šildymo būdo pakeitimo statybos darbus.

Ieškovas UAB „Litesko“ pateikė atsiliepimą ir paaiškinimus raštu į atsakovės R. P. atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir tenkinti ieškovo atskirąjį skundą.

Atsiliepimas ir paaiškinimai raštu grindžiami šiais argumentais:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismas, pripažindamas, kad ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, paliko ieškovo pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo nenagrinėtu. Tai yra tarp šalių susiklostęs ginčas yra iki šiol neišspręstas, todėl negalima pripažinti, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu yra sprendimas, palankus atsakovei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, negalėjo įtakoti proceso baigties, nes atsakovės prašymu teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.

3. Atsakovė iki skundžiamos nutarties priėmimo neįrodė Šiaulių miesto apylinkės teismui, kad patyrė 2500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kadangi nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, nors ne kartą turėjo galimybę tai padaryti. Įvyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis, atsakovės prašymu Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, t. y. atsakovė galėjo numatyti, kad tenkinus jos prašymą, t.y. teismas priims nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, todėl kartu su prašymu galėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovas UAB „Litesko“ tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį aštuoniuose miestuose. Šilumos ir karšto vandens vartotojams nemokant už teikiamas paslaugas, ieškovas, gindamas savo teisę gauti apmokėjimą už patiektą energiją, kreipdavosi į teismus dėl skolų išieškojimo pagal CPK nuostatas. Iki šios skundžiamos Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo nė viename teisme nebuvo paliktas ieškovo ieškinys nenagrinėtu dėl to, kad nesilaikyta privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nors Energetikos įstatymo 34 str. nuostatos įsigaliojo nuo 2012-01-01. Įvertinęs šias aplinkybes bei nenustatęs jokio ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl baudos taikymo Ieškovui pagal CPK 95 str. nuostatas.

5. Atsižvelgiant į klausimo aktualumą, 2012-10-24 raštu Nr.1.61-746 ieškovas kreipėsi į VEI, prašydamas skubos tvarka pasisakyti dėl teismų formuojamo Energetikos įstatymo 34 str. 2 dalies aiškinimo ir realaus įgyvendinimo galimybių. VEI savo 2012-11-07 rašte Nr.(03)27-1404 pažymėjo, kad VEI pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį ir veiklos esmę yra techninius eksploatacinius klausimus nagrinėjanti institucija (Energetikos įstatymo 9 str. 3 d.), o sąskaitų vertinimo, mokesčių paskirstymo ir apskaičiavimo (perskaičiavimo) klausimai nepriskirtini techniniams eksploataciniams klausimams. Taip pat VEI savo rašte atkreipė dėmesį, kad  jau yra susiklosčiusios teismų praktikos (2011-09-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-2908-602/2011), pasisakančios, kad VEI nėra   priskirta spręsti klausimus dėl finansinių įsipareigojimų dydžio, mokėtinų sumų paskaičiavimo ar perskaičiavimo.

6. Nurodo, kad vartotojui, o ne šilumos tiekėjui yra suteikiama teisė kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas.

7.Ieškovas suformulavo savo reikalavimus ieškinyje, kurio dalykas - „priteisti įsiskolinimą“. Šioje byloje ieškovas gina savo teises, atsiradusias iš šilumos pirkimo - pardavimo sutarties. Pagal CK 1.136 str. 2 d. 1 p. iš sutarčių atsiranda civilinės teisės ir pareigos. Dėl iš sutarties atsakovei atsirandančių prievolių nevykdymo ieškovas kreipėsi į teismą, taigi, tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas.

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „Litesko“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės R. P. 5508,39 Lt skolą už patiektą šilumą bei karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-04-30, 8,23 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-2 b. l.).

A. R. P. su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad jos butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų nuo 2010 m. spalio mėn., kai buvo užbaigti buto šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai, kuriuos užbaigus buvo užpildyta deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, šildymo būdo pakeitimas yra teisiškai įregistruotas (1 t., 20-37 b. l.).

Dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Energetikos įstatymo 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Nesutikdama su ieškovo reikalavimu dėl skolos už patiektą šilumą bei karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-04-30 priteisimo atsakovė nurodo, kad jos butas nuo 2010 m. spalio mėnesio yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, ir ji nebeprivalo mokėti už jo šildymą ir karšto vandens tiekimą. Šios byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl skolos už patiektą šilumą bei karštą vandenį priteisimo, bet ir ar atsakovė teisėtai pakeitė jai priklausančio buto, esančio Luokės g. 33-15, Telšiuose, šildymo būdą, ar ieškovas apskritai tiekė į atsakovei priklausantį butą šilumos energiją ir karštą vandenį. Todėl pripažintinos teisingomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad šis ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovei priklausančio buto atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, ieškovas pats pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad bute, adresu Telšių m., Luokės g. 33-15, yra vietinis centrinis šildymas (1 t., 10-11 b. l.), todėl, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 dalies 1 punktas numato, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą tuomet, kai dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 94 str. 1 d. nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

A. R. P. atskirajame skunde pripažįsta, kad įrodymų apie patirtas 2500 Lt advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi, teigdama, kad teismo posėdžio metu prašė teismo padaryti pertrauką įrodymams dėl patirtų advokato pagalbos išlaidų pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo netenkino, tuo pažeisdamas atsakovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šiuos atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

Iš 2012 m. spalio 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nei atsakovė R. P., nei jos atstovai P. M. ir adv. Regina Butnevičienė nereiškė prašymo skelbti pertrauką, kad pateikti įrodymus apie atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas. Minėto parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovai pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, nes nesilaikyta privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir dėl to parengiamojo teismo posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka sudarant galimybę susipažinti su pateiktais dokumentais (2 t., 7-8 b. l.). Po pertraukos atsakovė įrodymų apie patirtas advokato pagalbos išlaidas nepateikė, pastabų dėl parengiamojo teismo posėdžio protokolo atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė (CPK 171 str.). Įrodymus apie patirtas advokato pagalbos išlaidas atsakovė R. P. pateikė tik 2012 m. lapkričio 8 d., teikdama atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą (2 t., 28-29 b. l.).

Nustatytų aplinkybių visuma ir CPK 94 str. 1 d. ir CPK 98 str. 1 d. sisteminė teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas atsakovei advokato pagalbos išlaidas, teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Be to, atsakovė, o ne ieškovas teikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl atsakovė turėjo galimybę numatyti, jog jos prašymas gali būti patenkintas, ir galimybę kartu su minėtu prašymu pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau to laiku nepadarė.

Dėl nuobaudos paskyrimo.

A. R. P. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas netenkino jos prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė pareikšti teisme ieškinį gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimas nėra susijęs su piktnaudžiavimu, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą netenkintas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Danutė Matiukienė