| Administracinė byla Nr. eI2-831-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03832-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 55.1.3 |
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Linai Pečiūrienei
dalyvaujant pareiškėjui A. V., pareiškėjo atstovei advokatei L. M.,
atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams T. M. ir T. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. birželio 19 d. sprendimą dėl A. V. Nr. KS-163 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
2.1. VTEK priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo pripažino, kad:
2.1.1.A. V. 2013 m. vasario 5 d. pradėjęs eiti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, bet iki 2016 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.1.2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvęs generalinis direktorius A. V. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepapildęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie asmenimis, dėl kurių jam einant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas gali kilti interesų konfliktas, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2.2. A. V. nuo 2013 m. vasario 5 d. pradėjo eiti Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) generalinio direktoriaus pareigas. Pareiškėjas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Įstatymas), pateikė privačių interesų deklaracijas (toliau - ir Deklaracija):
2.2.1. 2013 m. per elektroninio deklaravimo sistemą (toliau - EDS) Deklaracijas teikė net tris kartus – 2013 m. sausio 10 d., sausio 11 d. ir 2013 m. vasario mėn. jau tapęs Direkcijos vadovu, nors Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) administruojamos elektroninio deklaravimo sistemos (toliau -ir EDS) duomenimis, paskutinis teikimas nurodomas 2013 m. sausio 11 d. Pareiškėjas dėl sistemos sutrikimų negalėjo užpildyti naujos Deklaracijos, jam buvo leista tik pildyti 2013 m. sausio 11 d. Deklaraciją. Tuo metu EDS sistemoje buvo ypatingai daug techninių nesklandumų, akivaizdu, kad netinkamai veikianti EDS sistema neišsaugojo duomenų apie 2013 m. vasario mėnesį teiktus duomenis. VMI pateiktas atsakymas patvirtina aplinkybes, kad 2013 m. buvo vykdomi EDS sistemos diegimo / atnaujinimo darbai.
2.2.2. VTEK tyrimo medžiagoje yra dvi 2013 m. Deklaracijų kopijos - 2013 m. sausio 9 d. deklaracijos kopija, kurią Pareiškėjas užpildė kaip „pretendentas į valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojo pareigas, nurodytas 450-453 klasifikatoriaus punktuose (174)" bei 2013 m. sausio 9 d. deklaracijos kopija, kurią Pareiškėjas užpildė kaip „juridinio asmens vadovas ar jo pavaduotojas (701)". Vadovo deklaracijoje būtent ir nurodyti duomenys, kad Pareiškėjo darbovietė - Valstybinė įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (240329870) (Priedas Nr. 20 bei Priedas Nr. 20-1). Remiantis VMI raštu Nr. (17.2-40 E), Pretendento deklaracija buvo pateikta VMI 2013 m. sausio 10 d., o vadovo deklaracija buvo teikta 2013 m. vasario mėnesį, tačiau dėl EDS sistemos gedimo, šios deklaracijos teikimo momentą nurodo kaip 2013 m. sausio 11 d., tačiau de facto deklaracija buvo teikiama 2013 m. vasario mėnesį. Teismui teikiami duomenys akivaizdžiai įrodo skirtingų deklaracijų - pretendento deklaracijos ir Pareiškėjo, kaip Uosto direkcijos vadovo- pildymo ir teikimo faktus. Kodėl 2013 m. vasario mėnesį Pareiškėjo teikta deklaracija nebuvo tinkami išsaugota ir išviešinta, Pareiškėjas nežino, tačiau į šiuos klausimus turi atsakyti ne Pareiškėjas, o subjektas, atsakingas už tinkamą EDS sistemos funkcionavimą t. y. VMI.
2.2.3. Popierinę Deklaraciją pareiškėjas teikė ir Susisiekimo ministerijai, kuri atlieka Direkcijos savininko funkcijas. Deja, dėl neaiškių priežasčių Susisiekimo ministerija nepateikia šios deklaracijos formos Pareiškėjui. Tikėtina, kad optimizavus procesus ministerijoje, pertekliniai dokumentai, kurie Ministerijos manymu, nebuvo tikslingi saugojimui, galėjo būti sunaikinti, įskaitant ir Pareiškėjo deklaraciją, kurią jis teikė jau kaip Uosto direkcijos generalinis direktorius. deklaracijų popierinės kopijos buvo teikiamos ir saugomos ministerijos personalo administravimo skyriuje (tuometinė personalo administravimo skyriaus vedėja, o šiuo metu Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji patarėja) A. R.. A. R. patvirtino, kad A. V. buvo pedantiškas, tvarkingas, todėl tikėtina, kad deklaraciją buvo pateikęs, pateikta popierinė Deklaracijos versija galimai buvo Ministerijoje sunaikinta, teikiant deklaracijas per EDS buvo trikdžių. Ministerija turėjo pareigą saugoti Deklaraciją.
2.3. Viešojoje erdvėje 2019 m. sausio 16 d. paskelbta, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (toliau – ir Uostas) veikiančių įmonių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T. suteikė finansinę paramą Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (toliau - ir LVŽS) rinkiminei kampanijai Klaipėdos mieste. L. B., V. D., A. T. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą. I. U. yra UAB „Birių krovinių terminalas akcininkas. L. B. yra UAB „Fertimara" akcininkas. V. D. yra UAB „Birių krovinių terminalas", UAB „Naftos regeneracijos grupė" (dabartinis pavadinimas - Papirus, UAB), UAB „Fertimara" akcininkas. A. T. yra UAB „Kamineros grupė“ akcininkas.
2.4. Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. nuvyko pas susisiekimo ministrą R. M. paaiškinti viešumoje pasirodžiusios informacijos apie aukščiau minėtų verslininkų paramą LVŽS rinkiminei kampanijai ryšium su paties Pareiškėjo dalyvavimu Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose. Susitikimo metu iš Susisiekimo ministro R. M. bei kitų asmenų Pareiškėjo atžvilgiu buvo jaučiamas psichologinis spaudimas parengti ir pateikti nusišalinimą susisiekimo ministrui R. M. dėl sprendimų priėmimo Uosto direkcijoje, susijusių su minimais asmenimis. VTEK nerinko duomenų apie galimai darytą spaudimą. Iš viešų duomenų -2019 m. kovo 26 d. LRT rubrikoje „Dienos tema" su žurnaliste N. P., kurioje ji kalbėjosi su Susisiekimo ministru R. M. - galima pastebėti, kad Susisiekimo ministras pats pripažįsta savo išankstinio nusistatymo faktą ir daromo spaudimo poveikį. Pavyzdžiui, atsakydamas į klausimą, ar nedarė spaudimo, nurodė: „Ne, mes parekomendavome, jeigu nori nors kiek valdyti tą konfliktą, jis privalo nusišalinti. Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. susisiekimo ministrui R. M. įteikė pranešimą apie nusišalinimą. Pranešime pareiškėjas vienareikšmiškai nurodė, kad jokių privačių interesų sąsajų su žiniasklaidoje įvardintais verslininkais neturi, o Direkcija ir verslininkų įmonės yra susijusios tik darbiniais santykiais, kadangi įmonės yra laimėjusios Direkcijos vykdytus viešuosius pirkimus. Pareiškėjas, jausdamas daromą psichologinį spaudimą iš ministerijos atstovų, nusišalino nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis, susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, kad nekiltų bet kokių dviprasmybių ir siekdamas kurti skaidrius bei pasitikėjimu grįstus santykius. Šį nusišalinimą ministras priėmė 2019 m. sausio 18 d. 2019 m. sausio 18 d. A. V. buvo suteiktos atostogos nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Po to atostogos suteiktos nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 1 d. 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjas atšaukė nusišalinimą, laikėsi pozicijos, kad tam apskritai nebuvo pagrindų nusišalinimui.
2.5. 2019 m. vasario mėn. į VTEK kreipėsi Seimo narė dėl pareiškėjo galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų dalyvaujant Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, nes LVŽS rinkiminę kampaniją parėmė Direkcijos valdomame Uoste veikiančių bendrovių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T.. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2-583(2.10) informavo VTEK, kad V. D. ir A. T. lėšas skyrė LVŽS. VRK duomenimis, LVŽS registruota kaip savarankiškas rinkimų kampanijos dalyvis, o A. V. - LVŽS atstovaujamasis rinkimu kampanijos dalyvis. Pareiškėjas po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių rinkimų tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu. Pareiškėjas 2019 m. kovo 14 d. VTEK pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apie verslininkų V. D., I. U., L. B., A. T. paaukotas lėšas LVŽS rinkiminei kampanijai nieko nežinojo iki 2019 m. sausio 16 d. viešumoje pasirodžiusio LRT.lt straipsnio. Pareiškėjas nurodė, kad su minėtais asmenimis nėra niekaip susijęs, nėra gavęs jokios paramos, neturi jokių privačių interesų. Pareiškėjas 2019 m. kovo 24 d. per EDS sistemą pateikė patikslintą Deklaraciją, kurioje panaikino visus duomenis dėl LVŽS parėmusius asmenis, tokiu būdu išreikšdamas aiškią nuostatą dėl nesutikimo su interesų konflikto atsiradimo faktu.
2.6. Teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuoja, jog asmenų nešališkumas yra preziumuojamas, o „priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso". Kitaip tariant A. V. dalyvavimas politinėje veikloje savarankiškai, ir/ar dalyvavimas su konkrečia politine partija savivaldybių tarybų rinkimuose nelaikytinas asmeniniu suinteresuotumu, o laikytinas tiesiog politiniu suinteresuotumu, kuris savaime nesąlygoja interesų konflikto, ką patvirtina ir sisteminis Įstatymo 6 str. 1 d. 4 punkto nuostatos aiškinimas. Į tai, kad pareiškėjas atšaukė nusišalinimą ir patikslino Deklaraciją, Komisija neatsižvelgė ir nevertino jų kartu su kitais įrodymais, nors šie Pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai pagrindžia faktą, kad A. V. niekada neišreiškė konkliudentiniais veiksmais savo sutikimo dėl neva kilusio interesų konflikto.
2.7. Nei viena A. V., kaip generalinio direktoriaus, sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta negaliojančia ar niekine, o tuo labiau - Uosto Direkcijoje atlikti auditai patvirtino Pareiškėjo nepriekaištingą darbo kokybę, nenustatant jokių darbo organizavimo, funkcijų vykdymo, darbo skaidrumo ar etikos pažeidimų. Vien tai, kad, žvelgiant retrospektyviai, Direkcija sudarė su minimais asmenimis, nepatvirtina fakto, kad A. V. veikia ar galimai ateityje veiks interesų konflikte. Direkcija yra perkančioji organizacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas perka paslaugas, prekes, darbus iš tiekėjų. Pirkimo tvarką prižiūri atsakingos institucijos ir yra suburiama atsakingų asmenų komanda už sklandų viešųjų pirkimų organizavimą, vykdymą ir kitų darbų atlikimą pagal VPĮ. Generalinis direktorius nedalyvavo/nedalyvauja šiame procese ir jokios sprendžiamojo balso teisės neturi. Sutartys su tiekėjais yra sudaromos teisės aktų nustatyta tvarka. Be kita ko, Uosto organizacinė struktūra yra tokia, kad Uosto direktorius vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimų - Uosto generalinis direktorius yra tiesiogiai atskaitingas ir pavaldus susisiekimo ministrui. Pagal Direkcijos generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų (toliau – ir Pareigybės nuostatai) 11.19 dalis bei 12.2 -12.4 dalyse nustatoma, kokią informaciją jis privalo teikti Ministerijai, atitinkamai, ir gauti leidimus tolimesniems veiksmams vykdyti. Be to, Uosto Direkcijoje įtvirtinta daugiapakopė sprendimų priėmimo tvarka ir, žinoma, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tiesiog nesudaro sąlygų Uosto direktoriui priimti sprendimus dėl sutarčių sudarymo su minimų asmenų bendrovėmis.
2.8. Nėra suprantama, kokį interesų konfliktą VTEK nagrinėjo - ar buvusį praeityje, kai pareiškėjas buvo Direkcijos generalinis direktorius, ar interesų konfliktą, kuris neva galėjo kilti, kai pareiškėjas pareiškė savo kandidatūrą į Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos postą. Pažymėtina, kad nei vienu atveju VTEK neįrodė galimo interesų konflikto. VTEK nurodė, kad pareiškėjas „buvo įgaliotas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Uoste veikiančiomis bendrovėmis, taigi ir su tomis, kurių vadovai ar akcininkai parėmė sąrašą, kuriame pirmu numeriu buvo iškelta A. V. kandidatūra <...>" (Sprendimo 13 psl. 8 pastraipa), t. y. būtuoju kartiniu laiku nagrinėja Pareiškėjo veiksmus ir tapatina šiuos veiksmus nagrinėjamam laikotarpiui t. y. būtent tam laikotarpiui, kai Pareiškėjas buvo nusišalinęs nuo bet kokio sprendimo priėmimo, susijusio su aptariamais asmenimis ir jų valdomomis bendrovėmis ir, negana to, Pareiškėjui tuo metu buvo suteiktos atostogos, taigi, jis jokiais būdais negalėjo daryti įtakos sprendimų priėmimo procesams Uosto direkcijoje.
2.9. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, interesų konfliktas - tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Aiškinant šią sąvoką, galima pastebėti, kad interesų konfliktas susijęs su sprendimų priėmimo aspektu ir asmens privačiais interesais. Asmens dalyvavimas politinėje veikloje negali būti sutapatinamas su privačiu jo suinteresuotumu - tai yra išimtinai politinis suinteresuotumas, todėl Pareiškėjo apsisprendimas dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės mero rinkimuose negali būti pripažįstamas privačiu interesu. Pareiškėjas buvo tik atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis, todėl priimti aukų savarankiškai jis net negalėjo. Todėl nėra suprantama, kodėl Pareiškėjas, neturėdamas jokių sąsajų su LVŽS rėmusiais asmenimis, turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus. Asmuo pirmiausiai turi suprasti, kokie objektyvūs duomenys (veiksmai) lems jo privatų interesą, pavyzdžiui, asmuo turi suvokti, kad pasirašydamas tam tikrą sutartį su konkrečiu asmeniu, jis gaus iš to naudos (turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas). Nesant aiškaus suvokimo, kokie objektyvūs duomenys lems asmeninį suinteresuotumą, negalima teigti, kad asmuo privalo deklaruoti duomenis, kurie galimi tik teoriškai,
2.10. Pareiškėjas, nors ir nesutikdamas su faktu dėl galimo interesų konflikto dėl asmenų, teikusių paramą LVŽS, kilimo, tačiau jausdamas iš Susisiekimo ministerijos bei visuomenės informavimo priemonių spaudimą ir siekdamas bet kokių dviprasmybių išvengimo t. y. netinkamo faktinių aplinkybių interpretavimo tiek pačioje ministerijoje, tiek ir žiniasklaidos priemonėse bei siekdamas kurti tolimesnius skaidrius ir pasitikėjimo grįstus santykius su ministerija, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, 2019 m. sausio 22 d. pateikė Deklaraciją pagal ministerijos atstovų pageidavimą. Joje nėra nurodyta, kad ji teikiama VRK. Vien tai, kad Pareiškėjas deklaracijoje prie pareigų kodo nurodė „153“, nereiškia, kad jis šią deklaraciją siekė pateikti VRK. Šį kodą jis turėjo nurodyti dėl to, kad tuo metu faktiškai nėjo Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, nes buvo ne tik, kad pateikęs nusišalinimą, bet ir išėjęs atostogų. Pareiškėjas neatsako už tai, kad VMI šią deklaraciją perdavė VRK, o ne VTEK. Direkcijos darbuotojas D. N. teiravosi VTEK, kodėl nėra šios deklaracijos, bet atsakymo nesulaukė.
2.11. Priimdama sprendimą, VTEK objektyviai neištyrė reikšmingų aplinkybių (daromo spaudimo, realaus interesų konflikto buvimo, kt.), todėl jos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
2.12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus. Akcentavo, kad VTEK neatliko objektyvaus aplinkybių tyrimo dėl interesų konflikto realumo, o tik atkartojo Direkcijos valdybos rašte išdėstytas aplinkybes.
3. Atsakovė VTEK pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. VTEK iš VMI ir gavo atsakymą, kad pareiškėjas teikė deklaraciją 2013 m. sausio 10 d., o kitą dieną, t.y. sausio 11 d., pateikė dar dvi deklaracijas. Kita deklaracija buvo pateikta tik 2016 m. liepos 10 d. Pareiškėjo išsakyti pasvarstymai, jog VMI vykdė ir tebevykdo įvairius su EDS priežiūra susijusius viešuosius pirkimus ir atlieka atitinkamus sistemos tvarkymo, techninės priežiūros darbus, kad būta sistemos trumpalaikių sutrikimų, kai vartotojai negalėjo prie jos prisijungti, savaime neįrodo, jog Pareiškėjo teikta deklaracija dingo arba kad dalis Pareiškėjo deklaruotų duomenų neišsisaugojo. VMI pateiktais duomenimis, duomenys nebuvo prarasti.
3.2. Pareiškėjas teigia, kad popierinę Deklaraciją teikė Personalo valdymo skyriui bei prašo vadovautis atstovės paaiškinimais, teiktais VTEK 2019 m. birželio 19 d. posėdyje. Pastebėtina, kad Pareiškėjas cituoja tik selektyviai atrinktas jos frazes, tačiau nieko nepasisako dėl bendrojo jos paaiškinimo konteksto. Kalbėdama ji pasisakė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamų aplinkybių, nes įvykiai labai seni, be to, ji jau daug metų nebeina Personalo skyriaus vedėjos pareigų (Komisijos posėdžio garso įrašas pateikiamas skaitmeninėje laikmenoje). Ministerija Komisijai pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog A. V. asmens byloje yra vos keletas jo deklaracijų; 2013 m. Ministerijai jis pateikė tik pretendento deklaraciją dar iki atrankos į atitinkamas pareigas. Pareiškėjas privalėjo imtis visų veiksmų, kad Įstatymo reikalavimai būtų tinkamai vykdomi, jis, kaip ir visi kiti asmenys, turėjo galimybę patikrinti, ar jo deklaracija pateikta. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Deklaracija 2013 m. vasario mėnesį buvo pateikta.
3.3. Pareiškėjas pats pripažino jam kylantį interesų konfliktą. Tai patvirtina rašytiniai dokumentai ir Pareiškėjo atlikti konkliudentiniai veiksmai: ministrui raštu pateiktas nusišalinimas ir jame išdėstyti argumentai, 2019 m. sausio 22 d. deklaracijos pateikimas ir joje nurodyti duomenys apie interesų konfliktą keliančias aplinkybes ir kt. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo išprovokuotas ir ministro priverstas nusišalinti. Tačiau Ministerija raštu Komisijai paneigė šį teiginį ir nurodė, jog Pareiškėjui buvo tiesiog suteikta atitinkama ekspertinė pagalba, pateikti pavyzdžiai dėl Įstatymo nuostatų vykdymo.
3.4. Pareiškėjas nurodo, neva jam darytą psichologinį spaudimą pripažino ministras, 2019 m. kovo 26 d. duodamas interviu LRT rubrikoje „Dienos tema“. Tačiau šis teiginys yra nelogiškas, nes kaip matyti iš skunde cituojamo teksto, žurnalistei paklausus, ar Pareiškėjas buvo nusišalinęs ministro reikalavimu, pastarasis atsakė: „Ne, mes parekomendavome, jeigu nori nors kiek valdyti tą konfliktą <...>“.
3.5. Tai, kad 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas pateikė kandidato į savivaldybės tarybos narius deklaraciją, teisinės reikšmės Pareiškėjo elgesio vertinimui neturi. Kandidatas nėra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, jų teisinis statusas yra skirtingas. Kandidato į politikus ir valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens deklaracijos teikiamos skirtingų teisės aktų nustatyta tvarka, jos teikiamos skirtingiems subjektams: pirmu atveju – VRK, antru - VTEK. Tai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo įgyja ir kitą (papildomą) - kandidato į politikus statusą, nepanaikina jo, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso ir atitinkamų pareigų. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tapus kandidatu į politikus asmuo atleidžiamas nuo pareigos vykdyti šio įstatymo nuostatas. Toks teisinis reglamentavimas prieštarautų sąžiningumo bei teisingumo principams. Įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti kitų asmenų, nagrinėjamuoju atveju - privačius interesus deklaruojančių tinkamai ir laiku, atžvilgiu. Analogiškai vertintinas ir Pareiškėjo argumentas dėl atostogų, nes atostogų laikotarpiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusas neprarandamas, jam ir toliau galioja Įstatymo nustatyti reikalavimai.
3.6. Tai, kad vėliau (2019 m. kovo 25 d.) Pareiškėjas atšaukė savo nusišalinimą, taipogi neatleido jo nuo pareigos papildyti privačių interesų deklaraciją per 7 kalendorines dienas nuo aplinkybių dėl interesų konflikto paaiškėjimo (nagrinėjamuoju atveju - nuo 2019 m. sausio 17 d., kai Pareiškėjas pateikė ministrui nusišalinimo raštą, kuriame nurodė, jog jam, kaip Direkcijos vadovui, gali kilti interesų konfliktas).
3.7. Pareiškėjas pabrėžia, kad interesų konfliktas jam negalėjo kilti, nes vykdydamas Direkcijos vadovo pareigas jis negalėjo priimti vienašališkų sprendimų tam tikrų asmenų atžvilgiu, tačiau tiek Direkcijos valdybos rašte susisiekimo ministrui nurodytų aplinkybių, tiek Direkcijos VTEK pateiktoje medžiagoje matyti, jog pareiškėjas turi teisinius įgaliojimus dalyvauti priimant sprendimus dėl Uoste veikiančių subjektų. Tokia išvada darytina ir įvertinus Direkcijos generalinio direktoriaus pareigines funkcijas. Neturi esminės reikšmės, jog asmuo nedalyvauja priimant tam tikrą galutinį sprendimą - sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas pernelyg siaurai, tik kaip galutinio sprendimo priėmimas. Būtų keista ir nelogiška, jeigu aukščiausias vadovaujančias pareigas einantis asmuo, negalėtų dalyvauti priimant su Uoste veikiančiais subjektais susijusius sprendimus.
3.8. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakydama į klausimus atstovė paaiškino, kad VTEK nagrinėjo interesų konflikto realumą, o tai, kad rėmėsi Direkcijos valdybos raštu, to nepaneigia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
4. Šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas nagrinėjamas pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 4 d. eina VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio (toliau – ir Direkcija) direktoriaus pareigas.
5.2. Pareiškėjas dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimuose LVŽS atstovaujamame sąraše (jame įrašytas pirmu numeriu), taip pat kaip LVŽS kandidatas dalyvavo Klaipėdos miesto mero rinkimuose. Pareiškėjas nėra LVŽS partijos narys, į sąrašą buvo įrašytas kaip LVŽS atstovaujamasis kandidatas. Tame pačiame LVŽS kandidatų į savivaldybės narius sąraše buvo su Uoste veikiančiomis įmonėmis susiję asmenys (L. B., V. D., A. T.). Minėti asmenys nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. kovo 1 d. paaukojo LVŽS Klaipėdos skyriui pinigų sumas (I. U., L. B., V. D. – po 8 800 Eur, A. T. – 17 700 Eur) (T II b. l. 34, 106-112). 2019 m. sausio 16 d. buvo paviešinta informacija visuomenės informavimo priemonėse, kad keli asmenys - privačių įmonių, turinčių tiesioginių komercinių interesų Uoste, vadovai ir akcininkai parėmė LVŽS atstovaujamą Klaipėdos sąrašą, kuriame pirmu numeriu buvo įrašytas pareiškėjas.
5.3. 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas raštu informavo susisiekimo ministrą nusišalinąs nuo visų sprendimų, susijusių su keturių Uoste veikiančių asmenų (I. U., L. B., V. D., A. T.) įmonėmis. Susisiekimo ministras priėmė šį nusišalinimą 2019 m. sausio 18 d. (T II b. l. 143). Pareiškėjas, kaip Direkcijos vadovas, Deklaracijoje nenurodė su šiais asmenimis susijusios informacijos. Pareiškėjas VRK teiktoje kandidato į savivaldybės tarybą 2019 m. sausio 22 d. Deklaracijoje nurodė, kad su minėtais asmenimis susijusių įmonių veikla susijusi su Uosto veikla, taip pat kad įteikė nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su jomis (T II b. l. 69). Pareiškėjas, kaip Direkcijos vadovas (nurodydamas kodą „452“) 2019 m. kovo 24 d. per EDS sistemą pateikė patikslintą Deklaraciją (T II b. l. 92), kurioje nebuvo duomenų apie LVŽS parėmusius asmenis. Pareiškėjas atšaukė savo nusišalinimą 2019 m. kovo 25 d.
5.4. VTEK, atlikusi tyrimą dėl pareiškėjo, Skundžiamame sprendime nustatė, kad nors pareiškėjas pateikė pretendento į valstybė įmonės vadovo pareigas Deklaraciją 2013 m. sausio 10 ir 11 d., tačiau turėjo pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo tapimo Direkcijos vadovu pateikti deklaraciją kaip įmonės vadovas, o tą padarė tik 2016 m. liepos 10 d., t. y. per laiką iki deklaracijos pateikimo darė pažeidimą. Dėl to VTEK padarė išvadą, kad tuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5.5. VTEK taip pat nustatė, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo paviešinta informacija visuomenės informavimo priemonėse, kad keli asmenys - privačių įmonių, turinčių tiesioginių komercinių interesų Uoste, vadovai ir akcininkai parėmė LVŽS atstovaujamą Klaipėdos sąrašą, kuriame pirmu numeriu buvo įrašytas pareiškėjas. Pareiškėjas, kaip Direkcijos generalinis direktorius, buvo įgaliotas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Uoste veikiančiomis bendrovėmis, taigi, ir su tomis, kurių vadovai ar akcininkai parėmė minėtą sąrašą. Tokią išvadą grindė tuo, kad Susisiekimo ministerijos ir Uosto Direkcijos valdybos pateiktais duomenimis, kelios minėtųjų įmonių 2018 m. užėmė reikšminga Uosto krovos dalį - 20,7 proc. nuo bendros Uosto apyvartos. Taip pat tuo, kad 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas raštu informavo susisiekimo ministrą nusišalinąs nuo visų sprendimų dėl keturių Uoste veikiančių asmenų. Taigi pripažino, kad jam gali kilti interesų konfliktas ir todėl jis pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei 7 straipsnio 2 dalimi jis turėjo apie tai nurodyti privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. kaip kandidato į savivaldybės narius pateiktą deklaraciją vertino kaip skirtiną nuo jo kaip Direkcijos vadovo statuso, todėl nepaneigiančia pareigos deklaruoti interesus kaip Direkcijos vadovui. Taigi padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.
6. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, gali pripažinti, kad asmuo pažeidė Įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas.
7. Ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas pateikė Deklaraciją kaip Direkcijos vadovas ir dėl to, ar jam dalyvaujant rinkimuose buvo kilęs interesų konfliktas, kurio jis tinkamai nedeklaravo Įstatymo nustatyta tvarka.
8. Dėl vadovo Deklaracijos:
8.1. Ginčo nėra, kad pareiškėjas pateikė Deklaraciją kaip pretendentas į Direkcijos vadovo pareigas. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip vadovas, deklaraciją buvo pateikęs per EDS 2013 m. vasario mėnesį su tais pačiais duomenimis kaip ir pretendento, bet dėl sistemos sutrikimų neišliko duomenų apie jos pateikimą. Pareiškėjas remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (17.2-40E) (T I b. l. 22), iš kurios matosi, kad pareiškėjas 2013 m. tris kartus teikė deklaraciją - 2013 m. sausio 9- 11 dienomis. Pareiškėjo teigimu, paskutinis teikimo įvykis, kuris VMI rašte fiksuotas 2013 m. sausio 11 d. data faktiškai įvyko 2013 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas remiasi tuo, kad tuo metu vyko sistemos plėtros darbai, dėl to galėjo išlikti klaidingi duomenys. Visgi iš esmės tokie teiginiai yra tik paties pareiškėjo samprotavimai ir objektyvių įrodymų, kurie juos pagrįstų nėra. VMI atsakyme pareiškėjo atstovui (T I b. l. 123) nurodo, kad duomenų dingimo atvejų neidentifikuota. Iš VTEK pateiktos lentelės (T II b. l. 78) matyti, kad 2013 m. sausio 11 d. pateiktose Deklaracijose (paskutinėse) nurodytas pareigybės kodas yra „701“ (pretendento į valstybės įmonės vadovus). Taigi šie įrodymai paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis buvo pateikęs deklaraciją per EDS 2013 m. vasario mėnesį, kaip vadovas, tačiau ji neišliko. Papildomai pažymėtina, kad jeigu, kaip nurodo pareiškėjas, buvo sutrikimų, dėl kurių nepavyko patikti Deklaracijos 2013 m. vasarį, galėjo EDS matyti, kad Deklaracija nėra pateikta ir pateikti ją vėliau.
8.2. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pateikęs popierinę deklaraciją Susisiekimo ministerijai. Pareiškėjas remiasi prielaida, kad jo pateikta popierinė deklaracija galėjo dingti Susisiekimo ministerijoje dėl dokumentų valdymo pertvarkos. Pastaroji pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2014 m. gegužės 14 d.) 8 straipsnio 2 dalį privalėjo saugoti pateiktas deklaracijas. Susisiekimo ministerija 2019 m. gegužės 3 d. raštu (T II b. l. 262) informavo VTEK, kad asmens byloje yra tik pareiškėjo pretendento į įmonės vadovus Deklaracija. VTEK 2019 m. birželio 19 d. posėdyje kaip liudytoja apklausta A. R. taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad pareiškėjas buvo pateikęs popierinę deklaraciją kaip vadovas. Be to, nurodė, kad neseniai rado kitų įmonių vadovų Deklaracijas, bet pareiškėjo asmens byloje buvo tik pretendento Deklaracija (VTEK posėdžio garso įrašas). Šiuo atveju įrodyti, kad Deklaracija buvo pateikta, turi pareiškėjas pagal principą „įrodinėja tas, kas teigia“, o ne VTEK, kad Deklaracijos pareiškėjas nepateikė. Tiesioginių įrodymų pareiškėjas nepateikia, o aptarti įrodymai (asmens bylos duomenys, liudytojų parodymai) vertinant kartu su pareiga saugoti dokumentus, bei faktu, kad pareiškėjo pretendento Deklaracija yra išlikusi, rodo, kad duomenų apie vadovo Deklaracijos pateikimą nėra. Todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė pateikęs vadovo Deklaraciją 2013 m. vasarį.
8.3. Dėl nurodytų motyvų sutiktina su VTEK išvada, kad pareiškėjas nepateikė deklaracijos 2013 m. kai tapo Direkcijos vadovu per 30 dienų, o deklaraciją pateikė tik 2016 m. liepos 10 d. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustatė 3 metų terminą, kuriam nepasibaigus VTEK gali imtis tirti Įstatymo pažeidimą. Kadangi pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio, t. y. tęsėsi iki 2016 m. liepos 10 d., Komisija turėjo teisę tirti pažeidimą ir priimti dėl jo sprendimą toje dalyje, kiek nebuvo pasibaigęs terminas.
9. Dėl interesų deklaravimo dalyvaujant rinkimuose:
9.1. Pareiškėjas kartu su LVŽS, kaip atstovaujamasis rinkimų kampanijos dalyvis, dalyvavo 2019 m. vykusiuosiuose Klaipėdos savivaldybės tarybos ir Klaipėdos mero rinkimuose kaip LVŽS kandidatas. LVŽS Klaipėdos sąraše pirmu numeriu buvo įrašytas pareiškėjas, nors ir nebuvo LVŽS narys. Sąrašą parėmė su Uoste veikiančiomis įmonėmis susiję asmenys.
9.2. Pareiškėjas neigia turėjęs privačių interesų dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad buvo viename rinkimų sąraše su fiziniais asmenimis, kurie yra susiję su įmonėmis, veikiančiomis Uoste, ir kurie parėmė partiją, sudariusią rinkimų sąrašą, taip pat delegavo pareiškėją rėmimo. Pareiškėjas remiasi tuo, kad jo politinė veikla nėra asmeninis interesas; priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Pasak pareiškėjo, politinės kampanijos rėmimas, kaip ir teisė gauti paramą rinkiminei kampanijai, yra sudėtinė rinkimų teisės dalis, tai – viešasis interesas ir nesuformuoja asmeninio santykio tarp finansavimą teikiančio asmens ir politinės kampanijos dalyvio.
9.3. Terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. LVAT praktikoje nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A442-1422/2010, Nr. A525-998/2013 ir kt.). Taigi, kad kiltų pareiga Deklaracijoje nurodyti aplinkybes, pakanka to, kad interesų konfliktas gali kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.)
9.4. Tai ar yra, ar nėra interesų konflikto grėsmė, vertinama ne tik pagal asmens, einančio tam tikras pareigas, subjektyvią poziciją, bet ir visuomenės nuomonės kriterijų. Svarbu įvertinti, ar visuomenei nekyla pagrįstų abejonių dėl asmens, užimančio valstybės tarnyboje svarbias pareigas, tinkamo jų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, jis turės spręsti ir klausimus, susijusius su jo naryste ar dalyvavimu kitose veiklose. Susiklosčiusioje situacijoje ne tik pats pareiškėjas turi būti įsitikinęs, kad nėra ir negalėtų kilti interesų konflikto, kad jis, eidamas Direkcijos vadovo pareigas, bus vienodai objektyvus visiems valstybinio jūrų uosto teritorijoje veikiantiems verslo subjektams. Dėl to abejonių neturėtų kilti ir pašaliniam objektyviam stebėtojui.
9.5. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra LVŽS narys, tik dalyvavo rinkimuose su šios partijos sąrašu, kad įvardytų verslininkų finansinė parama buvo skirta LVŽS Klaipėdos skyriui, o ne jam asmeniškai, taip pat kad nėra jokių įrodymų apie jo asmeninius ryšius su verslininkais, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir kurie kartu su pareiškėju pagal LVŽS sąrašą išrinkti į Klaipėdos miesto tarybą, nepaneigia to, kad buvo atsiradusi interesų konflikto galimybė:
9.5.1. Pareiškėjas ėjo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovo pareigas. Šios įmonės veiklai, jos valdymui keliami dideli skaidrumo reikalavimai. Šioje situacijoje objektyviam stebėtojui atsirado pagrindas įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę, nes: 1) tokios valstybės įmonės vadovas dalyvauja savivaldos rinkimuose bei išrenkamas savivaldybės tarybos nariu kartu su tos pačios partijos sąraše esančiais verslininkais, 2) verslininkų valdomos įmonės užima reikšmingą jo vadovaujamo valstybinio jūrų uosto krovos dalį; 3) verslininkai teikia paramą partijai, jos Klaipėdos skyriui, kuri delegavo pareiškėją kandidatu mero rinkimuose, įtraukė į savo partijos sudaromą sąrašą pirmu numeriu; 4) pareiškėjui, kaip Direkcijos vadovui, organizuojančiam kasdienę Direkcijos veiklą, veikiančiam šios įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, Įstatų 41 punktas, Pareigybės aprašymo 11 punktas, ypač 11.1 papunktis, numatantis funkciją organizuoti įmonės ūkinę veiklą, veikti įmonės vardu, 11.2 papunktis, numatantis užtikrinti viešųjų paslaugų užtikrinimą eksploatuojant Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus), tenka priimti atitinkamus sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad valstybės įmonės vadovas, priimdamas su ūkine veikla susijusius sprendimus, turi plačią diskreciją (lyginant su viešajame administravime priimamasis sprendimais, tokių sprendimų priėmimo pagrindai nėra taip griežtai reglamentuoti).
9.5.2. Kad ne visus sprendimus Direkcijos vadovas priima vienasmeniškai, šiuo atveju nėra reikšminga. Neturi esminės reikšmės, jog asmuo nedalyvauja priimant tam tikrą galutinį sprendimą - sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas pernelyg siaurai, tik kaip galutinio sprendimo priėmimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554- 602/2018). Pareiškėjas remiasi tuo, kad pagal Pareigybės aprašymo 11.9 ir 12.2-12.4 punktus numatytas sprendimų derinimas su ministru. Visgi minėtuose punktuose numatytas ataskaitų ir informacijos teikimas, o ne konkrečių sprendimų priėmimo derinimas. Be to, dalyvavimas sprendimuose apima ne tik galutinio sprendimo priėmimą.
9.5.3. VTEK rėmėsi Uosto Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 25 d. raštu (T II b. l. 125), kuris buvo VTEK nagrinėjimo medžiagoje, pareiškėjui prieinamas. Konkrečiai imant, VTEK sprendime rėmėsi šiomis aplinkybėmis: su aptartais fiziniais asmenimis susijusių įmonių krovos apimtys (sudaro 20,7 proc. visos Uosto krovos), veikla uoste, Direkcijos vadovui priklausantys priimti sprendimai, susiję su Uosto veiklos organizavimu ir plėtra, konkrečiai imant: strateginio plano rengimas ir įgyvendinimas, kuris turi užtikrinti krovos didėjimą; uosto vartų perstatymas; uosto kanalo gilinimas, valymas, geležinkelio bėgių (jų pajėgumų) skirstymas, įkainiai už juos). Papildomai pareiškėjas nusišalinime buvo nurodęs, kad minėtos įmonės yra laimėjusios Direkcijos viešuosius pirkimus. Pareiškėjas nei tyrimo VTEK metu, nei teisme šių aplinkybių neginčijo. Pareiškėjas nesutikimą dėl interesų konflikto galimybės grindžia apeliuodamas į netinkamą procedūrą (VTEK savarankiškai nenagrinėjo interesų konflikto turinio), tačiau nepaneigia anksčiau paminėtų VTEK sprendime nurodytų objektyviai egzistuojančių aplinkybių. Taigi laikytina, kad VTEK priimdama sprendimą rėmėsi faktais ir šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini.
9.5.4. Kad kyla abejonė dėl interesų konflikto iš esmės pripažino ir pats pareiškėjas, nes 2019 m. sausio 17 d. pateikė nusišalinimą susisiekimo ministrui nuo sprendimų priėmimo. 2019 m. sausio 22 d. VRK teiktoje kandidato į savivaldybės tarybą deklaracijoje nurodė, kad su minėtais asmenimis susijusių įmonių veikla susijusi su Uosto veikla, taip pat kad įteikė nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su jomis. Sutiktina, kad tokie vertinimai iš dalies yra subjektyvūs, bet rodo, kad ir pats pareiškėjas įžvelgė interesų konflikto grėsmę. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad pateikdamas nusišalinimą jis išreiškė ne savo valią, o tik pasidavė susiekimo ministro spaudimui. Susisiekimo ministerija 2019 m. balandžio 12 d. rašte (T II b. l. 225) paneigė spaudimą, paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikta ekspertinė pagalba. Kaip matyti iš šalių į bylą pateiktų LRT 2019 m. kovo 26 d. laidos „Dienos tema“ tekstų, susisiekimo ministras taip pat paneigė, kad reikalavo nusišalinti. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad reikšdamas nusišalinimą išreiškę ne savo valią. Tai, kad vėliau, kai jau vyko tyrimas VTEK, atšaukė savo nusišalinimą (2019 m. kovo 25 d.), vertinimo šiuo požiūriu nekeičia.
9.5.5. Tai, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 2 d.) buvo atostogose, nėra reikšminga aplinkybė. Be to, dėl buvimo atostogose laikotarpiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusas neprarandamas, jam ir toliau galioja Įstatymo nustatyti reikalavimai. Įstatymas nenumato jokių išimčių, leidžiančių atostogų metu nevykdyti jame nustatytų pareigų. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas yra vadovas, taigi jo įtaka įmonės sprendimams ir sprendimus priimantiems asmenims išlieka ir nusikelia ir į laikotarpį po atostogų. ..
10. Dėl pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. deklaracijos:
Pareiškėjas, kaip rinkimų kandidatas, 2019 m. sausio 22 d. pateikė deklaraciją Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK). Tyrimo metu gautame VRK rašte buvo nurodyta, kad viešai skelbiamos Deklaracijos, pateiktos kartu su rinkimų pareikštiniais dokumentais (iki 2018 m. gruodžio 28 d.). Vėliau pateiktos deklaracijos viešinamos tik kandidato prašymu. Tokio prašymo pareiškėjas nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. N. taip pat nurodė, kad išsiaiškino su VTEK, kad pastaroji nemato VRK pateiktos deklaracijos, apie tai informavo pareiškėją. Tai reiškia, kad kandidatų į savivaldos institucijas, dalyvaujančių rinkimuose, ir valstybės įmonės vadovo Deklaracijos viešinamos (prieinamos visuomenei) visiškai skirtingais būdais, taigi šios priemonės nepakeičia viena kitos. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kaip VRK viešina šias Deklaracijas, bet ir kaip pats asmuo jas pateikia. Tai, kad Deklaracijos yra skirtingo pobūdžio, įskaitant ir jų galimus viešinimo ypatumus, turėjo suprasti ir pareiškėjas, nes apsisprendė ją teikti būtent kaip kandidato, o ne įmonės vadovo, liudytojo teigimu, buvo informuotas apie tai, kad VTEK šios Deklaracijos nemato. Įstatymas nenumato, kad tapus kandidatu į politikus ir vykdant su tuo susijusias deklaravimo pareigas, asmuo būtų atleidžiamas nuo pareigų atsiradusių įmonės vadovo statuso pagrindu. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo kaip kandidato rinkimuose 2019 m. sausio 22 d. Deklaracija nepakeitė ir neatleido nuo pareigos teikti įmonės vadovo Deklaraciją. Papildomai pastebėtina, kad šiuo požiūriu pareiškėjo pozicija nėra nuosekli – jis remiasi argumentu, kad interesų konflikto grėsmės apskritai nebuvo, bet taip pat ir teigia, kad tinkamai jį deklaravo.
11. Pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados (pavyzdžiui, dėl pašalpos mokėjimo nutraukimo). Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
12. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti VTEK 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. KS-163 „Dėl A. V.“.
13. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Mefodija Povilaitienė
Gediminas Užubalis