Pranešėja R. Bartašienė                                        Civilinė byla Nr. 2S-298-357/2010

Teisėja A. Monstavičienė                                        Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 129.19.4                    

 (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 4 d.

Šiauliai

             

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio Arturo Bložės ir UAB „Medicinos bankas“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos J. N. skundas dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja J. N. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtais antstolio Arturo Bložės veiksmus, priimant 2009 m. liepos 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto naikinimo bei priimant 2009 m. liepos 30 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, šiuos patvarkymus panaikinti bei patvirtinti 2009 m. liepos 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos J. N. skundą patenkino – pripažino neteisėtais antstolio Arturo Bložės atstovo veiksmus, priimant 2009-07-21 patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto naikinimo bei 2009-07-30 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, šiuos patvarkymus panaikino bei patvirtino 2009 liepos 3 d. turto pardavimo skolininko J. N. pasiūlytam pirkėjui L. B. aktą. Teismas nurodė, kad 2009-04-21 turto arešto aktu areštuotas nekilnojamas turtas įvertintas 53942 Lt, šalys – išieškotojas ir skolininkas dėl tokio turto įvertinimo prieštaravimų nepareiškė, nors tokią teisę turėjo. Pranešimas apie areštuoto turto varžytines buvo išsiųstas proceso šalims, skelbimas išspausdintas vietos laikraštyje, tačiau ir šiuo atveju prieštaravimų dėl nurodytos turto vertės UAB ,,Medicinos bankas“ nepareiškė. Antstolis 2009-07-03 surašė aktą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir šis aktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną turėjo būti pateiktas tvirtinti teismui, kaip numatyta CPK 724 str. 4 d., tačiau šio įstatymo reikalavimo antstolis nevykdė. Turto pardavimo iš varžytinių, turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik išimtinais atvejais, kai yra esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai. Suinteresuotas asmuo L. B. 2009-07-02 pateikė antstoliui prašymą nupirkti iš varžytinių parduodamą turtą, sutiko mokėti turto arešto akte nurodytą 53942 Lt sumą, ją įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl tokiu atveju turto pardavimas iš varžytinių nutraukiamas. Vėlesni suinteresuotų asmenų veiksmai, tai yra UAB ,,Medicinos bankas“ 2009-07-13 pateiktas prieštaravimas dėl nesutikimo su kaina, už kurią parduotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui, bei antstolio priimti 2009-07-21 ir 2009-07-30 patvarkymai dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto naikinimo ir ekspertizės turtui įvertinti, yra prieštaraujantys įstatymui, nes antstolis turėjo pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną aktą tvirtinti teisėjui. Antstolis 2009-07-30 patvarkymu skyrė ekspertizę skolininko turtui įvertinti, tačiau ji turėtų būti skirta turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis pavėluotai ir netinkamai suformulavo klausimą ekspertui, todėl toks turto įvertinimas yra keliantis abejonių ir juo remtis teismas negali. Iš 2007-08-01 išvados apie nekilnojamo turto vertės nustatymą turto apžiūros dieną rinkos vertė yra 300000 Lt, likvidacinė vertė 220000 Lt. Antstoliui šie duomenys buvo žinomi ir antstolis areštuodamas turtą nustatė 53942 Lt, atsižvelgdamas į jo nusidėvėjimą, rinkos pokyčius, ir toks turto įvertinimas jam abejonių nekėlė.

Atskiruoju skundu antstolis Arturas Bložė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – J. N. skundo netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. LR CPK 681 str. 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Parduodamo turto vertė yra ne mažesnė nei 90000 Lt, todėl turtą realizavus už netinkamai įvertintą kainą, tiek išieškotojas, tiek skolininkas patirs didelę žalą. Realizavus turtą už beveik dvigubai didesnę kainą, skolininkas padengs daug didesnę skolos dalį, o išieškotojas atgaus maksimaliai didelę skolos dalį.

2. Teismo nuomone, antstolis pavėluotai ir netinkamai suformulavo klausimą ekspertui. Teismo konstatavimas, kad patvarkymu ekspertizė turėjo būti paskirta ne bet kokiai, o turto rinkos vertei nustatyti, vertintinas kritiškai, nes LR CPK 682 str. 1 dalis teigia, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Įstatymų leidėjas neįpareigoja antstolio savo patvarkyme nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis bet kuriuo vykdomosios bylos vykdymo stadijos metu gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

3. LR CPK 704 str. 3 dalis nenustato jokių terminų turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pateikimui tvirtinti teisėjui. Teismas vadovavosi LR CPK 724 str. 4 dalimi, kur numatytas terminas pateikti teismui tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas negalėjo būti pateiktas teismui tvirtinti, nes jis buvo nepasirašytas pirkėjos L. B..

Suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirasis skundas teismui yra pateiktas praleidus įstatymu nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (LR CPK 335 str.), šio termino atnaujinti neprašoma, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, apeliacinį procesą šio skundo atžvilgiu nutraukia.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo L. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nekilnojamąjį turtą L. B. įsigijo teisėtai, antstoliui nekilo jokių abejonių dėl jos valios įsigyti šį turtą. Antstolio bei UAB „Medicinos bankas“ išsisukinėjimai, ieškojimas formalių pažeidimų, kuriuos padarė pats antstolis, negali būti pagrindu paneigti L. B., kaip turto pirkėjos, įgytas teises bei teisėtus interesus. Kad 2009-07-03 aktas buvo surašytas teisėtai, įrodo ir tai, jog šio akto panaikinimo pagrindu antstolis nurodė tik UAB „Medicinos bankas“ pareikštas pastabas dėl turto kainos.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėja J. N. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog turto pirkėja L. B. elgėsi pagal įstatymus, pasinaudojo savo teisėmis, o jos sumokėti pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą neleidžia abejoti jos ketinimais bei valia įsigyti turtą nuosavybės teise. Jokių abejonių dėl L. B. valios įsigyti turtą nebuvo ir antstoliui, kadangi 2009-07-03 akto panaikinimo pagrindu buvo nurodytos tik UAB „Medicinos bankas“ pastabos dėl turto vertės. Skolininkės turtas buvo areštuotas ir įkainotas 2009 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu, išieškotojas UAB „Medicinos bankas“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neprieštaravo turto įkainavimui. Šios tvarkos ir terminų nepaisymo pasekmės tenka pačiam išieškotojui. Šiuo atveju išieškotojas yra juridinis asmuo, kuriam, kaip bankui, finansinei institucijai, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl netinkamas savo teisių įgyvendinimas negali būti pateisinamas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų bei antstoliui keliamų reikalavimų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Šios įstatymo nuostatos sudaro prielaidą pripažinti, jog antstolis bet kuriuo vykdymo proceso metu, nustatęs, kad jo priimti procesiniai sprendimai pažeidžia vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus lūkesčius, turi teisę nutraukti savo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 681 straipsnis, kuris numato, jog antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, įstatymas nustato imperatyvų reikalavimą turtą įkainoti kaina, kiek įmanoma artimiausia rinkos vertei. Nagrinėjamos bylos atveju, išieškotojui pareiškus nesutikimą dėl parduodamo skolininko pasiūlytam pirkėjui turto kainos (vykd. b. l. 47)  bei antstoliui kilus abejonių dėl šio areštuoto turto įkainojimo atitikimo įstatymo reikalavimams, t. y. rinkos vertei, pripažintina, jog antstolis, kuris savo veikloje privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, privalėjo imtis papildomų veiksmų realiai turto vertei nustatyti. Atsižvelgiant į vykdomosios bylos medžiagą, pažymėtina, jog prielaidų apie turto arešto aktu nustatytos turto vertės neatitikimą rinkos kainai pagrįstumas buvo patvirtintas – 2009 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu areštuojamo turto vertė nustatyta 53942 Lt, tuo tarpu turto vertintojų 2009 m. rugsėjo 2 d. pateiktame pranešime antstoliui nurodoma, jog preliminari turto kaina yra ne mažesnė, nei 90000 Lt, o atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės duomenimis 2009 m. lapkričio 4 d. turto vertė sudaro 93000 Lt (vykd. b. l. 4, 51).    

Įstatymu nėra ribojama antstolio teisė paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir tuo atveju, kai vykdymo proceso šalys neprieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui (LR CPK 681 str. 1, 2 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog nei skolininkas, nei išieškotojas per LR CPK 681 str. 3 d. nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nesudaro absoliutaus pagrindo antstolio atliktą turto įkainojimą vienareikšmiškai laikyti pagrįstu ir teisėtu, kadangi gali būti pažeistas minėtas įstatyminis reikalavimas įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis.

Pažymėtina, jog tiek minėtas Civilinio proceso kodekso 681 straipsnis, tiek ir 682 straipsnis, nustatantis ekspertizės turto vertei skyrimo tvarką, nenumato vykdymo proceso stadijos, iki kurios būtų galima skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl darytina išvada, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dar nepatvirtinus teisėjui, antstolis, ginčijamu patvarkymu paskirdamas tokią ekspertizę, nepažeidė procesinės teisės normų. Savo ruožtu, įstatymas nenustato termino, per kurį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą kartu su vykdomąja byla antstolis privalo pateikti tvirtinti teisėjui (LR CPK 704 str. 3 d.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šį aktą antstolis turėjo pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną tvirtinti teisėjui, kadangi toks įstatymu apibrėžtas terminas taikytinas turto pardavimo iš varžytinių akto pateikimui (LR CPK 724 str. 4 d.).   

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis netinkamai suformulavo klausimą ekspertui. Pripažintina, jog toks teismo įvertinimas neatitinka LR CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos formuluotės, numatančios, jog „antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę“, taip pat ir šio straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad „areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė“. LR CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas įkainoti turtą rinkos kainomis įtvirtina prezumpciją, jog skiriant ekspertizę yra nustatoma būtent rinkos vertė.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui už turto arešto akte nurodytą sumą iš esmės būtų žalingas abiem proceso šalims, todėl šio turto realizavimo procedūrų nutraukimas, siekiant nustatyti tikrąją turto rinkos vertę, atitinka bendruosius vykdymo proceso principus bei užtikrina tiek išieškotojo teisėtų interesų (išieškoti kuo didesnę skolos dalį), tiek ir skolininko teisių bei pareigų (išvengti nepagrįsto parduodamo turto nuvertinimo bei kuo didesne apimtimi įvykdyti jam tenkančią prievolę) įgyvendinimą (LR CPK 634 str. 2 d.).

Įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat egzistuoja ir formalaus pobūdžio pažeidimai, susiję su turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymu. Vykdomojoje byloje yra šeši turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto egzemplioriai, kurie neatitinka sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų: trijuose iš jų nėra nurodyti duomenys apie pinigų sumos už nupirktą turtą sumokėjimą, šie aktai nėra pasirašyti pirkėjos (vykd. b. l. 35-40), kiti trys aktai yra nepasirašyti antstolės (vykd. b. l. 41-46).

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant netinkamai nustatytai parduodamo turto  vertei, t. y. esant esminiams vykdymo proceso pažeidimams, bei netinkamai įformintam aktui, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas negalėjo būti laikomas teisėtu ir negalėjo būti patvirtintas.  

 Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su atskirojo skundo motyvais, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, neatsižvelgė į vykdymo proceso ypatumus, todėl nepagrįstai patenkino pareiškėjos skundą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Skundžiama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos J. N. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 1 p., 5 d., 337 str. 2 p.,

 

n u t a r i a :  

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos J. N. skundą atmesti.

                        Apeliacinį procesą dėl UAB „Medicinos bankas“ atskirojo skundo nutraukti.

       

 

 

Kolegijos   pirmininkė                                                                            Rasa Bartašienė

 

Teisėjai                                                                                                    Regina Agota Gutauskienė

 

     Egidijus Mockevičius