1S-428-238/2011;
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės
Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei
Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje
nagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių
pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi
su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
D. B. nuteistas Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos
Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. galutine subendrinta su ankstesniu
nuosprendžiu bausme laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Anksčiau teistas tris
kartus. D. B. bausmę atlieka nuo 2007-10-02,
bausmės pabaiga 2012-10-02.
2011-02-15
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu
kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157
straipsnį.
Kaišiadorių
rajono apylinkės teismas 2011-03-09 nutartimi atmetė pataisos namų
administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės
dalį, tačiau teismas atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo
metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Teismas atsižvelgė
į tai, kad D. B. per bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus
baustas drausmine tvarka, paskatintas nebuvo, pataisos namuose atsisakė dirbti
siūlomą darbą, bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės
dalis dar yra didelė. Teismas darė išvadą, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš
pataisos namų įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota
bausmė bei teisingumo principas.
Nuteistasis D. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės
teismo 2011-03-09 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų
administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog gailisi dėl
padaryto nusikaltimo. Nurodo, jog turi mažametį brolį, sunkiai serga jo močiutė,
o nuteistojo tėvai bedarbiai, todėl nori jiems padėti. Taip pat nurodo, jog
civilinis ieškinys byloje padengtas. Nurodo, kad atlikdamas bausmę aktyviai
dalyvavo įvairiuose sportiniuose renginiuose, įgijo jogos sertifikatus.
Prokurorė prašė
skundą atmesti.
Nuteistojo D. B. skundas atmestinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės
atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau
taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis
paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems
bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti
neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8
straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė
yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų
asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą
bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl
vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos
aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip
pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo
pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik
tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad
lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima
taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina
bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti
lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis D. B. yra atlikęs LR
BVK 157 straipsnyje nustatytą paskirtosios bausmės dalį. Tačiau sprendžiant
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo
nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti
neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti
nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už
kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas
socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą,
pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino
nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad vidaus
tvarkos taisykles pažeidė keturis kartus (nuobaudos nebegaliojančios), tačiau
skatintas nebuvo nė karto, siūlomo darbo atsisakė, šiuo metu atlieka bausmę už
tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas sunkių nusikaltimų
kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgė ir į neatliktos bausmės dydį. Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra
privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas
patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Ta aplinkybė, kad
nuteistasis atlygino civilinį ieškinį, bei jo paramos reikia šeimai, atliko
atitinkamą dalį bausmės, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti
lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės. Šiuo
atveju tai, kad D. B. atlieka bausmę už tyčinių nusikaltimų
padarymą (vienas iš kurių yra sunkus), teistas keturis kartus, bausmės
atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė keturis kartus, įvertinus ir
gana didelę neatliktos bausmės dalį, teismui davė pagrindą išvadai, jog šiuo
metu dar nėra galimybės nuteistąjį D. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė
ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės
prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis
nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas
veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas ir šiuo
atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės
paskirties. Teismas, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pagrįstai manė, jog
taikant lygtinį paleidimą D. B., nebūtų įgyvendinta LR BK
41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė
pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. B. nėra pagrindo
taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos
byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant
šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir
naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo D. B. skundą atmesti
ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d.
nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė teisėja
Danguolė Šiugždinytė
Teisėjai:
Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas