Civilinė byla Nr. 2S-109-109/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas D. G.
Procesinio sprendimo kategorija: 129.4; 122.4;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5721-532/2009 pagal pareiškėjos antstolės Astos Lukšienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko D. G. vykdomojoje byloje Nr. 0140/02/01287.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Pareiškėja antstolė Asta Lukšienė 2009-08-18 pareiškimu (b. l. 1) kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl 507,06 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko D. G.. Nurodė, kad antstolio kontoroje buvo gautas ir pradėtas vykdyti Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos kelių policijos 2002-08-12 Nutarimas Nr. 785-G/02 dėl 400 Lt skolos išieškojimo iš D. G. išieškotojo Marijampolės PK VP eismo priežiūros poskyrio naudai. Bauda buvo tinkamai sumokėta 2002-12-20, t. y. po vykdomosios bylos užvedimo 2002-12-06 antstolių kontoroje. Raštas iš valstybinės mokesčių inspekcijos apie skolos sumokėjimą gautas 2008-10-27. Atliekant vykdymo veiksmus susidarė vykdymo išlaidos. 2008-12-12 skolininkui buvo išsiųstas siūlymas per 10 dienų sumokėti vykdymo 507,06 Lt sudarančias vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas išlaidų neapmokėjo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 2) pareiškimą patenkino visiškai, priteisė iš skolininko D. G. antstolės Astos Lukšienės naudai 507,06 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nurodė, kad įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas sumokėjo bylos vykdymo išlaidas, todėl teismas laikė, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš skolininko vykdymo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo D. G. atskiruoju skundu (b. l. 4-5) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad nutartis yra naikintina dėl šių argumentų:
1. Visi antstolės Astos Lukšienės veiksmai vykdomojoje byloje atlikti po to, kai skolininkas sumokėjo jam paskirtą baudą, t. y. po 2002-12-20. Todėl antstolės veiksmai buvo nereikalingi ir nepagrįsti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė atliko CPK 652 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Taip pat nėra duomenų, kad antstolė būtų išsiuntusi skolininkui raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju. Jei šie privalomi veiksmai būtų atlikti, antstolė būtų sužinojusi, kad savo prievoles skolininkas yra įvykdęs ir jokių priverstinio vykdymo veiksmų atlikti nėra reikalo. Minėtos įstatyme įtvirtintos pareigos neatlikimas laikytinas vykdymo proceso pažeidimu, užkirtusiu kelią antstolei sužinoti reikšmingas vykdymo procesui aplinkybes, kurių nežinojimas nulėmė nereikalingų ir nepagrįstų vykdymo veiksmų atlikimą ir vykdymo išlaidų padidėjimą, už kurias skolininkas nėra atsakingas ir neprivalo jų atlyginti.
2. Iš apylinkės teismo nutartimi priteistos 507,06 Lt sumos 200 Lt sudaro atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Minėta, kad skolininkas vykdomąjį dokumentą įvykdė gerokai anksčiau nei antstolė atliko pirmuosius veiksmus vykdomojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymų instrukcija, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktą byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo išlaidos skirstomos į: bylos administravimo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Skolininkui visą įsiskolinimo sumą padengus geruoju, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininko gera valia sumokėta išieškotojui suma yra antstolio pagal vykdomąjį dokumentą išieškota suma ir kad antstolis įvykdė vykdomąjį dokumentą, už ką jam priklausytų pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotas atlyginimas. Atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė jį visą ar jo dalį (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3 punktas), o atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktas, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra suformulavusi taisykles, pagal kurias, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. 2005 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. Kirgetovo IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, 2005 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. K. K., AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-4/2005, kasacinis teismas sprendė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3, 74 punktus atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė visą vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, ir šio atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma; tais atvejais, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, nors ir pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kitą dalį išieško antstolis, tai atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos.
3. Nors vykdomoji byla užvesta 2002 m. gruodžio 6 d., tačiau pirmasis antstolės Astos Lukšienės patvarkymas šioje joje priimtas tik 2008 m. spalio 8 d. (vykd. b. l. 13), pirmoji užklausa atlikta 2004 m. kovo 4 d. (vykd. b. l. 2). Šios aplinkybės liudija, kad antstolė nepagrįstai ilgai delsė atlikti vykdymo veiksmus ir tai nulėmė 107,02 Lt išlaidų padidėjimą po indeksavimo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolei Astai Lukšienei vykdymui buvo pateiktas Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos kelių policijos 2002-08-12 nutarimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinėje byloje Nr. 785-G, kuriame nurodyta, kad pažeidėjas 400 Lt dydžio baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos, vykdomas priverstinis išieškojimas (ATPK 314 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui D. G. minėtas nutarimas įteiktas pasirašytinai 2002-08-13. Bauda apmokėta nesilaikant nutarime nurodytų terminų, taigi skolininkas, nevykdęs sprendimo geruoju, prasidėjus priverstiniam teismo sprendimo vykdymui, turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.
Nors CPK 657 straipsnis nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, CPK 661 straipsnis pateikia išimtį, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas tokių atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, todėl antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kadangi skolininkui D. G. baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas, šioje vykdomojoje byloje antstolė raginimo skolininkui neprivalėjo siųsti ir iš karto turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas dėl antstolės pareigos, numatytos CPK 655 straipsnio 1 dalyje, 657 straipsnio 1 dalyje, neįvykdymo.
LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 p. numato, kad antstolis priimdamas vykdymui nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina, ar vykdytiname dokumente yra atitinkama žyma apie tai, jog nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Analogiška nuostata numatyta ir CPK 652 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio 2002-08-12 nutarimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinėje byloje Nr. 785-G matyti, kad D. G. pažeidimo metu niekur nedirbo, todėl antstolė, 2002-12-06 priėmusi vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimo byloje, nepažeidė CPK 652 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to pažymėtina, kad antstolė 2004-03-04 padarė užklausą Sodrai, iš gautų duomenų matyti, kad skolininkas nedirba, turi įsigijęs verslo liudijimą (vykd. b. l. 2-3). Atsižvelgiant į šias aplinkybes apelianto argumentas dėl antstolės pareigos, numatytos CPK 652 straipsnio 1 dalyje, neįvykdymo, laikytinas nepagrįstu.
Užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 610 straipsnis). Pagal CPK 632 straipsnį vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąją dokumentą išieškotojui; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt.; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Įstatymo nustatyta tvarka užbaigus vykdomąją bylą (CPK 632 straipsnis), antstolių kontora įgyja teisę, priklausomai nuo vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, į atitinkamų vykdymo išlaidų (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas) atlyginimą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2002-08-12 vykdomasis dokumentas Nr. 785-G buvo įvykdytas skolininkui pačiam sumokant baudą (vykd. b. l. 15) nesilaikant nutarime nustatyto termino. Taigi šiuo atveju vykdomoji byla laikytina baigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančių rašytinių įrodymų, kurie atspindi vykdymo proceso eigą ir patvirtina jo metu atliktus veiksmus, matyti, kad antstolė ėmėsi veiksmų nutarimui įvykdyti (vykd. b. l. 3-13).
CPK nuostatos reglamentuoja vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, kuria remiantis antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas išlaidų dydį pasiūlydamas per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškomas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Antstolė Asta Lukšienė skolininkui 2008-12-12 raštu pasiūlė per 10 dienų sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, tačiau skolininkas jų nesumokėjo (vykd. b. l. 23).
Taigi, CPK normos vykdymo pradžią sieja su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui (CPK 653 straipsnis). Nustačius, kad vykdomoji byla užvesta 2002-12-06, laikytina, kad priverstinė vykdymo procedūra prasidėjo 2002-12-06. Kadangi skolininkas sumokėjo jam paskirtą baudą 2002-12-20, konstatuotina, kad skolininkas sumokėjo baudą jau pradėjus vykdyti priverstinius vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, procesinio sprendimo kategorija 129.4).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą
Kolegijos pirmininkė Birutė Bobrel
Kolegijos teisėjai Aušra Baubienė
Raimondas Buzelis