Administracinė byla Nr. AS-873-789/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02833-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 3R-510-(2.13-1E) (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų (nesumokėtas žyminis mokestis), todėl nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumui pašalinti – per septynias kalendorines dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2025 m. gegužės 29 d., tačiau pareiškėjas neištaisė skundo trūkumo per Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytą terminą.

III.

Pareiškėjas J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir leisti pareiškėjui ginti savo teises teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes skundas teikiamas dėl žalos priteisimo iš valstybės, o, pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, toks skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010 ir kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, yra tikrinamas nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kėlė ginčą dėl Sprendimo, pareiškėjo skunde nėra prašoma atlyginti turtinę / neturtinę žalą, t. y. pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nustatytas išimtis ir yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumą (nesumokėtas žyminis mokestis) ir pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumui pašalinti. Pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumo per nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). 

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčas kilęs dėl žalos priteisimo iš valstybės, tačiau, kaip jau minėta, toks skundas dėl žalos atlyginimo nėra pateiktas teismui.

Teisėjų kolegija išaiškina, kad, jei pareiškėjas mano, jog jam buvo padaryta žala dėl tam tikros valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, jis turi teisę teikti skundą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjui kelio paduoti teismui skundą dėl žalos atlyginimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė        

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis