(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rentvėjus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos ranga“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus rentvėjus“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio rentvėjus“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Energetikos ranga“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 46 896,94 Eur žalą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

2.                      Ieškovė nurodė,

3.                      2020 m. kovo 17 d. trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentvėjus“ ir UAB „Energetikos ranga“ sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. 20.01.10/1 (toliau – Sutartis). Sutarties 5.1 papunkčiu, faktiškai perdavus įrangą, atsakovei perėjo ir jos atsitiktinio žuvimo rizika. Sutarties 5.1 papunktyje nustatyta, kad įranga nuomininkui perduodama tai pažymint Užsakymo akte. Įrangos atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina nuomininkui nuo Užsakymo akto pasirašymo momento. Visos ir bet kokios pretenzijos dėl įrangos naudojimo metu kilusios žalos tretiesiems asmenims teikiamos nuomininkui, išskyrus atvejus, kai nuomotojas teikia įrangos nuomos paslaugas su mechanizatoriumi. Sutarties 8.4 papunkčiu atsakovė įsipareigojo ne tik tinkamai naudoti įrangą, bet ir atlyginti visus ieškovės nuostolius, susijusius su įrangos sugadinimu ar praradimu: nuomininkui sugadinus ar praradus įrangą dėl nuo nuomotojo nepriklausančių priežasčių, nuomininkas privalo atlyginti visus nuomotojo dėl to patirtus nuostolius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

4.                      2021 m. spalio 13 d. ieškovė UAB „Panevėžio rentvėjus“ (tai įmonė susijusi su trečiuoju asmeniu) pagal Užsakymo aktą Nr. UŽS0011104 (toliau – Užsakymo aktas) išnuomojo atsakovei mažąjį ekskavatorių, kasimo kaušą 0,5 m, planiravimo kaušą, kasimo kaušą 0,3 m (toliau – įranga). Pagal Sutarties 5.1 ir 8.4 papunkčių nuostatas atsakovė nuo įrangos perdavimo momento prisiėmė jos atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo riziką, įsipareigojo tinkamai naudoti ir saugoti įrangą, taip pat atlyginti visus ieškovės nuostolius dėl galimo jos sugadinimo ar praradimo.

5.                      2021 m. spalio 18 d. UAB „Energetikos ranga“ darbų vadovas G. K. pranešė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d., 16.05 val. iki 2021 m. spalio 18 d., 8.10 val., pievoje, šalia ūkininko sodybos, esančios (duomenys neskelbiami), buvo pavogtas 25 130 Eur vertės mažasis ekskavatorius „Bobcat E35Z“, ind. Nr. B3Y412246, ir savadarbis planiravimo kaušas, kurio vertė 1 500 Eur, priklausantys UAB „Panevėžio rentvėjus“. Įranga buvo pavogta nenustatytų asmenų palikus ją neprižiūrimą ir nesaugomą laukuose 3 paroms. Dėl ekskavatoriaus ir kitos atsakovei išnuomotos įrangos vagystės ieškovė patyrė 46 896,94 Eur žalą, kurią atsakovė atlyginti atsisako.

6.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju įstatymo nustatyto dydžio palūkanos yra 8 proc. metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.                      Teismas nustatė, kad ieškovė faktiškai perdavė atsakovei įrangą, kuri buvo pavogta nenustatytų asmenų. Įvertinęs tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2020 m. kovo 17 d. sudarytos Sutarties 2.1 ir 9.2 papunkčių nuostatas, pagal kurias pasirašius vieną Sutartį su bet kuria iš keturių grupės įmonių, tokiomis pačiomis, Sutartyje nurodytomis sąlygomis, įranga gali būti nuomojama bet kurioje iš RENTWAY grupės įmonių, pasirašant Užsakymo aktą, nusprendė, kad ieškovė pagrįstai nurodė, jog sudarius Užsakymo aktą su bet kuria iš RENTWAY grupės įmonių, tarp jų ir ieškove, nuomos santykiams automatiškai pradėdavo galioti ir Sutartis, kaip tai apibrėžta tiek Sutartyje, tiek RENTWAY oficialiame internetiniame tinklapyje. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad, pasinaudodama Sutarties 9.2 papunktyje įtvirtinta nuostata, atsakovė ne vieną kartą nuomojosi įrangą ne tik iš trečiojo asmens, bet ir visų kitų RENTWAY grupės įmonių – UAB „Kauno rentvėjus“, UAB „Šiaulių rentvėjus“ ir ieškovės.

9.                      Atsakovė galėjo su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus rentvėjus“ sudaryti sutartį trečiojo asmens (kitų RENTWAY grupės įmonių, tame tarpe ir ieškovės) naudai (CK 6.191 straipsnis), kuri sudaro sutarties uždarumo principo išimtį. Iš nuomos sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui (šioje byloje ieškovei), taip jai sukuriant reikalavimo teisę dėl prievolės vykdymo. Pasak teismo, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą taikyti sutarties uždarumo principo išimtį. Atsakovė, sudariusi įrangos nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, dėl įrangos nuomos kreipėsi į ieškovę, tokiu būdu pasinaudodama Sutarties 9.2 papunkčiu jai suteikta teise įrangą nuomotis iš kitos RENTWAY grupės įmonės – ieškovės. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė suprato, jog įrangos nuomos sutarties nuostatos taikomos nuomojantis įrangą ir iš kitų RENTWAY grupės įmonių, nes 2021 m. spalio 7 d. atsakovės darbuotojas Ūkio dalies vadovas N. B. elektroniniu laišku klausė ieškovės darbuotojo pardavimų vadovo rytų Lietuvos regione G. S. apie galimybę išnuomoti vikšrinius ekskavatorius Panevėžio rajone. 

10.                      Pasirašius Užsakymo aktą, tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, kuriems taikomos Užsakymo akto ir Sutarties nuostatos. Nuomos santykių buvimą ne kartą patvirtino ir pati atsakovė. Įvykus ekskavatoriaus vagystei, atsakovė nurodė policijai, kad ekskavatorius priklauso ieškovei, taip pat paminėjo, jog yra sudaryta Sutartis. Atsakovė sumokėjo ieškovei ekskavatoriaus ir kitos įrangos nuomos mokestį. Taigi, tarp šalių susiklostė įrangos nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikomos Sutarties ir Užsakymo akto nuostatos. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės žalos, padarytos dėl netinkamo Sutarties vykdymo, atlyginimo. Ieškovė su atsakove raštu sudarė įrangos nuomos sutartį (Sutartis ir Užsakymo aktas), kurioje aiškiai išdėstytos abiejų šalių teisės ir pareigos.

11.                      Teismas pažymėjo, kad ekskavatorius niekada nebuvo registruotas kaip transporto priemonė, nes nedalyvavo eisme, o buvo naudojamas kaip įranga kasimo ir kt. darbams, todėl šalys sudarė būtent įrangos nuomos sutartį, o ne transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį, kaip teigia atsakovė.

12.                      Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas nusprendė, kad labiau tikėtina išvada, jog 2021 m. spalio 13 d. Užsakymo ir Apžiūros aktai dėl įrangos perdavimo atsakovei surašyti atgaline data jau paaiškėjus vagystei, tačiau ši aplinkybė nelemia šalių materialinio teisinio santykio turinio, nes šalys tarėsi iš anksto ir faktiškai 2021 m. spalio 13 d. sudarė nuomos sutartį, kurią vėliau nuosekliai vykdė. Įrangos atsakovei perdavimo metu ji buvo apžiūrėta, todėl atsakovei buvo žinoma įrangos komplektacija ir aplinkybė, kad ji neturi signalizacijos, bei aplinkybė, kad įrangoje sumontuotas globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) daviklis, kuris stebėjo įrangos veikimo valandas ir rodė įrangos buvimo vietą. Kaip nurodė ieškovė, vagystės metu GPS daviklis buvo mechaniškai sugadintas.

13.                      Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės nuomos sutartis, taikymo bei argumentus apie transporto priemonių draudimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad mažasis ekskavatorius galėjo būti naudojamas dalyvaujant eisme. Mažasis ekskavatorius į darbo vietą buvo atvežtas sunkvežimiu ir iškrautas, buvo naudojamas tik technologiniams procesams (žemės kasimui) vykdyti, jo galimybė savarankiškai judėti buvo susijusi tik su technologinių procesu vykdymu darbo objekte. Įranga neprivalėjo ir nebuvo registruota transporto priemonių registruose.

14.                      Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl duomenų neatitikimo tarp ekskavatoriaus verčių skirtinguose dokumentuose ir ekskavatoriaus numerio, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pati atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytą ekskavatoriaus kainą, nepateikė teismui skaičiavimo, kokia jos manymu tikroji ekskavatoriaus vertė, nusprendė, jog dėl įrangos vagystės ieškovė patyrė 46 896,94 Eur žalą.

15.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad brangią išsinuomotą įrangą atsakovė saugojo nerūpestingai (net tris paras įranga buvo palikta stovėti laukuose be jokios priežiūros ir apsaugos), padarė išvadą, jog įrangos vagystė įvyko dėl atsakovės neatsakingo ir nerūpestingo elgesio, t. y. dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę užtikrinti tinkamą įrangos laikymą (pvz., aptvertoje ar saugojamoje teritorijoje) ir vagystės būtų išvengta. Nenustatęs, kad žalą lėmė pačios ieškovės netinkami veiksmai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti priteisiamos žalos dydį, todėl ieškinį patenkino visiškai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.                      Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Panevėžio rentvėjus“ ieškinį atsakovei UAB „Energetikos ranga“ atmesti; išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus Žemės ūkio poskyrio visus ekskavatoriaus, modelio pavadinimas E35Z, modelio kodas B3Y4, partijos serijos Nr. 12246, Europos bendrijos atitikties sertifikato Nr. 1020-090-022395, registravimo dokumentus, įskaitant registracijai pateiktą trišalę pirkimo–pardavimo sutartį; įpareigoti ieškovę pateikti ekskavatoriaus nuotraukas, kaip nurodyta 2021 m. spalio 13 d. Užsakymo ir Apžiūros aktuose, padarytas ekskavatoriaus perdavimo metu; pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo įrangą. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (Suvestinė redakcija nuo 2022 m. vasario 11 d., toliau – Taisyklės) 2.3.12 papunkčiu, ekskavatorius yra transporto priemonė – savaeigė žemės ūkio mašina ir registruojamas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (Taisyklių 1 punktas). Pagal Taisyklių 16.4 papunktį, ekskavatoriai kaip transporto priemonės, privalo būti draudžiami transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad ekskavatorius buvo registruotas. Kadangi ekskavatoriai, kaip transporto priemonės, privalo būti draudžiami transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovės nuomojamas ekskavatorius turėjo būti apdraustas nuo vagystės, atsitiktinio žuvimo rizikos ir pan. Todėl pati ieškovė pasielgė neatsakingai, nerūpestingai, neapdraustą ekskavatorių palikusi neįgaliotam asmeniui, o vėliau neperspėjusi atsakovės, kad pagal GPS signalo duomenis ekskavatorius pajudėjo iš objekto. Kadangi ekskavatorius yra transporto priemonė, dėl to sudaryta įrangos nuomos sutartis yra negaliojanti, nes turėjo būti sudaryta transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis.

16.2.                      Įrangos nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, todėl ieškovė nebuvo šios sutarties šalimi ir negali ja vadovautis. Priešingai nei nustatyta skundžiamu sprendimu, įrangos nuomos sutartis nėra sutartis trečiojo asmens naudai. Įrangos nuomos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta dėl įrangos, o ne transporto priemonės, nuomos, taigi, ginčo santykiams tarp ieškovės ir atsakovės nėra taikoma. Ieškovė ir atsakovė turėjo sudaryti transporto priemonės – ekskavatoriaus – nuomos, neteikiant vairavimo paslaugų, sutartį, tačiau to nepadarė.

16.3.                      Ginčo atveju ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, todėl, priešingai nei nustatyta skundžiamu sprendimu, atsakovei civilinė sutartinė atsakomybė negali būti taikoma. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė jokių atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei taip pat netaikytina ir deliktinė atsakomybė.

16.4.                      Už ieškovės galimai patirtus nuostolius atsakinga pati ieškovė, nes nesielgė atsakingai ir rūpestingai, neapdraustą ekskavatorių be jokios sutarties ir perdavimo akto palikusi neįgaliotam asmeniui. Ieškovė žinojo kur pristato ekskavatorių, matė, kad teritorija neaptverta ir nėra saugoma, nesuteikė atsakovei instrukcijų, kaip saugoti ekskavatorių, o vėliau neperspėjo atsakovės, jog pagal GPS signalo duomenis ekskavatorius pajudėjo iš objekto. Priešingai nei įrodinėjo ieškovė ir nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nėra profesionali saugotoja, todėl jai netaikomos pasaugą reglamentuojančios CK 6.830 – 6.850 straipsnių nuostatos.

16.5.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog 2021 m. spalio 13 d. Užsakymo ir Apžiūros aktai dėl įrangos perdavimo atsakovei surašyti atgaline data jau paaiškėjus vagystei, nelemia šalių materialinio teisinio santykio turinio, prieštarauja įstatymui. CK 6.477 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina nei ieškovės nurodyto kaip pavogto ekskavatoriaus požymių, nei jo vertės, nei kad ieškovės nurodytas pavogtas ekskavatorius priklausė jai nuosavybės teise. Todėl už tokį nerūpestingumą, kai net nėra galimybės nustatyti pavogtos įrangos duomenų, vertės, kainos, yra atsakinga ieškovė.

16.6.                      Priešingai nei nustatė teismas, ekskavatorius buvo perduotas neįgaliotam asmeniui. Ieškovei buvo žinoma, kad Užsakymo ir Apžiūros aktus gali pasirašyti atsakovės vadovas, o ne D. V.. D. V. buvo apgautas buvusio atsakovės darbuotojo G. S. ir šiuos aktus pasirašė po to, kai juos pasirašyti atsisakė atsakovės vadovas (šias aplinkybes patvirtina pateiktas elektroninis susirašinėjimas).

16.7.                      Ieškovės pateikti įrodymai dėl patirtos žalos dydžio yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Dėl to, kad ieškovė pateikė klaidinančius dokumentus, nėra galimybės nustatyti transporto priemonės gamybos metų. Faktiškai atsakovei buvo pristatyta nusidėvėjusi transporto priemonė, o klaidinantys dokumentai apie tariamai naujai įsigytą ekskavatorių pateikti, siekiant pasipelnyti atsakovės sąskaita.

17.                      Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Panevėžio rentvėjus“ prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Bylos ginčo dalykas yra nuostolių egzistavimas, o ne įrangos techninė klasifikacija. Net jeigu įranga būtų kvalifikuota kaip transporto priemonė ir būtų apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai neturėtų teisinės reikšmės šioje situacijoje. Žala ieškovei atsirado išimtinai dėl to, kad įranga buvusi atsakovės žinioje, buvo pavogta. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Tai reiškia, kad privalomojo civilinio draudimo išmoka išmokama tik tuo atveju, jei tai yra eismo įvykis. Šiuo atveju eismo įvykio nebuvo, įranga buvo prarasta dėl atsakovės nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų. Ieškovė nuomos pagrindu perdavė atsakovei ekskavatorių, kaip įrangą kasimo darbams. Įranga niekada nedalyvavo eisme kaip transporto priemonė. Ieškovė įrangą gabeno pasitelkdama kitas transporto priemones. Pirmos instancijos teismui buvo pateiktas įrangos gamintojo sertifikatas, kuriame aiškiai nurodoma, jog gamintojas ekskavatorių su priedais identifikuoja kaip įrangą, o ne transporto priemonę. Šalių bendru sutarimu ekskavatorius visuose dokumentuose (Sutartyje; Užsakymo akte; PVM sąskaitoje faktūroje, kurią atsakovas priėmė ir apmokėjo) buvo identifikuojamas kaip įranga, todėl atsakovė puikiai suprato, ką ir kokiam tikslui nuomojasi, už ką moka nuomos mokestį.

17.2.                      Drausti įrangą papildomu draudimu yra ieškovės teisė, bet ne pareiga, todėl aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo šia teise, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

17.3.                      Įrangos vagystė įvyko savaitgalį, kuomet ieškovės darbuotojai nedirbo. Be to, įrangos vagystės metu buvo mechaniškai pažeista (sugadinta) GPS sistema, todėl net jeigu ir būtų stebėję GPS sistemos signalus, ieškovės darbuotojai nebūtų žinoję apie įrangos judėjimą. Atsakovė iškraipo liudytojų parodymus. G. G. apklausos metu niekada neteigė, kad GPS informacija yra žiūrima tik kartą per mėnesį. G. G. akcentavo, kad tą savaitgalį, kai įvyko įrangos vagystė, nebuvo darbuotojų, kurie stebėtų GPS signalus. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių (ne darbo dienų) ne iš karto pastebėjo GPS signalų dingimą dėl GPS sistemos mechaninio sugadinimo, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

17.4.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, neva teismas netinkamai aiškino teisės normas ir įrangos nuomos sutartis nėra taikoma ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams. Pirma, ieškovė yra viena iš nuomos kompanijos RENTWAY, kurią sudaro skirtingos grupės įmonės, narių. Visos grupės įmonės teikia vienodas paslaugas, viena iš kurių – įrangos nuoma. Klientų patogumui visos RENTWAY grupės įmonės įrangos nuomos paslaugas teikia vienodomis sąlygomis – pasirašius vieną nuomos sutartį su bet kuria iš keturių grupės įmonių, tokiomis pačiomis, sutartyje nurodytomis sąlygomis, įrangą gali būti nuomojama bet kurioje iš RENTWAY grupės įmonių, pasirašant Užsakymo aktą. Sudarius Užsakymo aktą su bet kuria iš RENTWAY grupės įmonių, tarp jų ir ieškove, nuomos santykiams automatiškai pradeda galioti ir įrangos nuomos sutartis. Atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos, ji aktyviai naudojosi įrangos nuomos sutartimi jai suteiktomis galimybėmis ir niekada nereiškė nei trečiajam asmeniui, nei kitoms RENTWAY grupės įmonėms pretenzijų dėl tokio bendradarbiavimo būdo. Antra, atsakovė, sudariusi įrangos nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, dėl įrangos nuomos kreipėsi į ieškovę, tokiu būdu pasinaudodama šios sutarties 9.2 papunktyje jai suteikta teise įrangą nuomotis iš kitos RENTWAY grupės įmonės – ieškovės. Trečia, pasirašius Užsakymo aktą, tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė nuomos santykiai, kuriems taikomos Užsakymo akto ir įrangos nuomos sutarties nuostatos. Nuomos santykių atsiradimą ne kartą patvirtino ir pati atsakovė: įvykus ekskavatoriaus vagystei, atsakovė nurodė policijai, kad ekskavatorius priklauso ieškovei, taip pat paminėjo nuomos sutartį; atsakovė sumokėjo ieškovei ekskavatoriaus ir kitos įrangos nuomos mokestį. Ketvirta, atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, neva atsakovės buhalterė „netyčia“ apmokėjo sąskaitą už įrangos nuomą, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių. Atsakovės atstovas vadovas T. J., duodamas paaiškinimus teisme, patvirtino, kad sąskaita nebuvo apmokėta per klaidą, nes įranga iš teisų buvo nuomota. Taigi, bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, jog šalis saistė nuomos teisiniai santykiai.

17.5.                      Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei perduotas už nuomos mokestį laikinai valdyti ir naudotis ekskavatorius bei kita įranga, todėl atsakovei, praradusiai išnuomotą ekskavatorių ir įrangą, taikoma civilinė sutartinė atsakomybė.

17.6.                      Pasirašiusi su ieškove Užsakymo aktą, atsakovė raštu sudarė su ja įrangos nuomos sutartį, kadangi šalių santykiams automatiškai pradėjo galioti ir įrangos nuomos sutarties nuostatos, pagal kurias atsakovė nuo įrangos perdavimo jai momento prisiėmė įrangos atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo riziką, įsipareigojo tinkamai naudoti ir saugoti įrangą, taip pat atlyginti visus ieškovės nuostolius dėl galimo įrangos sugadinimo ar praradimo (Sutarties 5.1 ir 8.4 papunkčiai). Atsakovė, būdama atsakinga už tinkamą įrangos naudojimą, savo pareigas vykdė netinkamai. Atsakovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, atitinkamai sugebėjimas ir turėjimas sugebėti numatyti visą su jos kaltais, nerūpestingais veiksmais susijusią žalą. Vis dėl to, brangią išnuomotą įrangą atsakovė naudojo ir laikė netinkamai – net 3 paras įranga buvo palikta stovėti laukuose, be jokios priežiūros ir apsaugos. Dėl tokio nerūpestingo elgesio įranga buvo pavogta, ką atsakovė pastebėjo tik po kelių dienų, todėl net negali nurodyti tikslios vagystės įvykdymo dienos. Atsakovės darbuotojas D. V. jau po vagystės nurodė ieškovei, kad įranga be priežiūros buvo paliekama ne pirmą kartą ir atsiuntė tai patvirtinančią nuotrauką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad įranga prarasta ne dėl jos kaltės.

17.7.                      Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad neva D. V., kuriam buvo perduota įranga, neturėjo reikiamos kvalifikacijos tokia įranga naudotis ar ją priimti. Teismo posėdžio metu D. V. paaiškino, kad yra ekskavatorininkas ir turi atitinkamą licenciją naudotis ekskavatoriais. Dėl tokios D. V. kvalifikacijos ir turimų žinių, akivaizdu, kad atsakovė įpareigojo būtent D. V. priimti įrangą ir pasirašyti dokumentus. Atsakovė patvirtino nuomos sutarties sudarymo faktą ir darbuotojo D. V. teisę priimti įrangą, kadangi sumokėjo Užsakymo akte nurodytą nuomos mokestį ir naudojosi įranga. Nuo Užsakymo akto sudarymo momento įranga buvo atsakovės žinioje, ką patvirtina faktas, kad būtent atsakovės darbuotojas darbų vadovas G. K. informavo policiją apie įrangos vagystę. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės vadovas ir darbuotojas D. V. patvirtino, kad įranga buvo atsakovės žinioje ir atsakovė ja naudojosi. Įrangos atsakovei perdavimo metu ji buvo apžiūrėta, buvo pasirašytas Apžiūros aktas, tad atsakovei buvo žinoma įrangos komplektacija ir aplinkybė, kad ji neturi signalizacijos, o taip pat aplinkybė, kad įrangoje sumontuotas GPS sistema, kuri stebėjo įrangos veikimo valandas ir rodė įrangos buvimo vietą. Vagystės metu GPS sistema buvo mechaniškai sugadinta, apie ką atsakovei yra žinoma. Todėl atsakovės nurodyti teiginiai, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaip jie suprantami taikant civilinę sutartinę atsakomybę, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovė pažeidė rūpestingumo ir atidumo kriterijus, todėl neteisėti veiksmai egzistuoja, o tai leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja ir civilinė sutartinė atsakomybė.

17.8.                      Ieškovė yra patyrusi realius ir įrodytus nuostolius – prarasta įranga už 46 896,94 Eur, kuriuos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė skundžiamu sprendimu. Ieškovė nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, patvirtinančius prarastos įrangos kainą. Atsakovės prarastas ekskavatorius ieškovės buvo įsigytas pagal 2021 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą REN Nr. 210131 už 35 130 Eur plius PVM, taigi, už 42 507,30 Eur. Ekskavatoriaus kainos sumokėjimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros apmokėjimas. Užsakymo akte turėjo būti nurodyta ekskavatoriaus vertė be PVM – 35 130 Eur, tačiau per klaidą vietoje skaičiaus 3 buvo surinktas skaičius 2. Vis dėlto, ši rašymo apsirikimo klaida negali būti vertinama kaip pakankama, siekiant žymiai sumažinti ieškovės patirtos žalos dydį, kadangi reali ekskavatoriaus įsigijimo kaina, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje yra net mažesnė už vidutinę rinkos kainą, kuri yra 44 770 Eur. Atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytą ekskavatoriaus kainą, nepateikė teismui jokių skaičiavimų, taigi neįrodė atsikirtimų pagrindo.

17.9.                      Ieškovės kviestas liudytojas G. G. ir atsakovės kviestas liudytojas G. S. patvirtino, kad Užsakymo ir Apžiūros aktai buvo pasirašyti 2022 m. spalio 13 d. Liudytojas G. S. yra buvęs ieškovės darbuotojas, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, liudytoją kvietė pati atsakovė, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojas meluoja. Liudytojo D. V. liudijimas, jog aktai buvo pasirašyti jau po įrangos perdavimo (t. y. 2021 m. spalio 18 d.) yra neįmanomas: ieškovė yra verslo subjektas profesionaliai užsiimantis nuomos paslaugomis, todėl niekada neperduotų itin brangios technikos be pasirašytų dokumentų ir nerizikuotų galimais nuostoliais.

17.10.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad negalima nustatyti tikslių pavogtos įrangos duomenų, vertės, kainos, kad įranga nepriklauso ieškovei, nes galimai įrangos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Rentvėjus“ ir ieškovės nebuvo registracijos pagrindas. Pirma, visa informacija apie pavogtą įrangą (jos specifikacija, gamintojo sertifikatas) buvo pateikta teismui. Dėl neatitikimo ekskavatoriaus numeryje ieškovė paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje REN Nr. 210131 nurodytas ekskavatoriaus serijinis Nr. B3Y412246, o Užsakymo akte inventorinis Nr. 101545. Antra, ne registracijos faktas sukuria teises ir pareigas, o sutartiniai santykiai, susiklostę tarp šalių. Todėl net jeigu įranga ir būtų buvusi registruota, tai neturėtų esminės reikšmės, kokiu teisiniu pagrindu ji registruota.

17.11.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad įranga buvo perduota atsakovės neįgaliotam asmeniui. Atsakovė pateikė 2020 m. kovo 18 d. įgaliojimą su asmenų sąrašu, kuris galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kadangi atnaujinto sąrašo po 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė nepateikė, laikytina, kad įranga pagrįstai ir teisėtai buvo perduota įrangos pristatymo vietoje dirbančiam atsakovės darbuotojui – D. V.. Atsakovė patvirtino nuomos sutarties sudarymo faktą ir savo darbuotojo D. V. įgalinimus priimti įrangą, kadangi apmokėjo Užsakymo akte nurodytą nuomos mokestį ir įranga naudojosi (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Todėl atsakovės argumentai, neva atsakovės darbuotojas buvo apgautas, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

        Dėl apeliantės prašymo pridėti papildomus įrodymus ir naujų įrodymų išreikalavimo

19.                      Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė šiuo prašymus:

19.1.                      pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 2022 m. liepos 4 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) ,,Regitra“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai pateiktus prašymus dėl informacijos pateikimo; 2022 m. liepos 8 d. VĮ ,,Regitra“ atsakymą į atsakovės 2022 m. liepos 4 d. VĮ ,,Regitra“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo; 2022 m. liepos 11 d. prašymus dėl informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrui, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai; 2022 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus Žemės ūkio poskyrio atsakymą; 2022 m. liepos 14 d. VĮ Žemės Ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsakymą; UAB „Panevėžio rentvėjus“ 2021 metų Finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą; 2021 m. spalio 12 d. atsakovės užsakymą dėl ekskavatoriaus nuomos, pateiktą UAB „Storent“; viešosios erdvės iš elektroninio portalo www.lrytas.lt duomenis;  ekskavatoriaus perdavimo metu D. V. padarytas nuotraukas; dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo;

19.2.                      įpareigoti ieškovę pateikti ekskavatoriaus nuotraukas, kaip nurodyta 2021 m. spalio 13 d. Užsakymo ir Apžiūros aktuose, padarytas ekskavatoriaus perdavimo metu;

19.3.                      išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus Žemės ūkio poskyrio visus ekskavatoriaus, modelio pavadinimas E35Z, modelio kodas B3Y4, partijos serijos Nr. 12246, Europos bendrijos atitikties sertifikato Nr. 1020-090-022395, registravimo dokumentus, įskaitant registracijai pateiktą trišalę pirkimo–pardavimo sutartį.

20.                      Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl atsakovės pareikštų prašymų prieštarauja, nes visus šiuos prašymus atsakovė galėjo reikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ginčo dalykas yra atsakovės neteisėtais veiksmais sukelta žala ieškovei, o ne įrangos techninis kvalifikavimas. Atsakovė prašo išreikalauti duomenis, kurie pagrįstų jos teiginį, kad įranga yra transporto priemonė, tačiau įrangos techninis kvalifikavimas, kaip transporto priemonės, nesudarytų sąlygų pripažinti Sutarties nuostatas negaliojančiomis ar netaikyti civilinės sutartinės atsakomybės.

21.                      Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 
Nr. 3K-3-50-1075/2019).

22.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymus dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir naujų įrodymų išreikalavimo, nes visus šiuos prašymus apeliantė galėjo reikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nedarė, be to, reikšdama šiuos prašymus apeliacinės instancijos teisme, nenurodė priežasčių, lėmusių pavėluotą įrodymų pateikimą (reikalavimą).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

23.                      Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė pridėti prie bylos ir juos įvertinti.

24.                      Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Bet koks apeliacinio skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovė, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo argumentų pildymu ir kuriais apeliantė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) apeliacinio skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25.                      Apeliantė prašo bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu būtų geriau atskleistos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

26.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

27.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose dalyvavo apeliantės atstovas, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28.                      Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atžvilgiu taikytos sutartinės civilinės atsakomybės už 2020 m. kovo 17 d. Įrangos nuomos sutarties Nr. 20.01.10/1 ir 2021 m. spalio 13 d. Užsakymo akto Nr. UŽS0011104 pagrindu atsakovei išnuomoto mažojo ekskavatoriaus „Bobcat E35Z“, ind. Nr. B3Y412246 ir planiravimo kaušo praradimą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, sudarančius 46 896,94 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 46 896,94 Eur žalą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

29.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas klaidingai konstatavo, jog įranga nėra transporto priemonė. Atsakovės teigimu, ekskavatorius yra transporto priemonė, todėl su atsakove turėjo būti sudaryta transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis. Ekskavatorius turėjo būti apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tokio draudimo nebuvimas įrodo, kad ieškovė elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir dėl to atsakovei neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

30.                      Byloje nustatyta, kad įrangos nuomos paslaugas, naudojant ženklą RENTWAY, teikiančių įmonių grupę sudarė UAB „Vilniaus rentvėjus“, veiklą vykdanti Vilniaus apskrityje, UAB „Kauno rentvėjus“, veiklą vykdanti Kauno apskrityje, UAB „Šiaulių rentvėjus“, veiklą vykdanti Šiaulių apskrityje, ir ieškovė, veiklą vykdanti Panevėžio apskrityje.

31.                      2020 m. kovo 17 d. UAB „Vilniaus rentvėjus“ ir UAB „Energetikos ranga“ sudarė Įrangos nuomos sutartį Nr. 20.01.10/1, kurios 3.1 papunktyje nurodyta, kad Sutartimi ir Užsakymo aktu nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti Užsakymo akte nurodytą įrangą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o nuomininkas įsipareigoja priimti perduodamą įrangą bei mokėti nuomos mokestį kaip tai numatyta Sutartyje. Sutarties 5.1 papunktyje nustatyta, kad įranga nuomininkui perduodama tai pažymint Užsakymo akte.

32.                      Sutarties 2.1 papunktyje yra apibrėžtos joje naudojamų sąvokų reikšmės: „Sutartis – ši Sutartis, įskaitant Užsakymo aktą, Bendrąją dalį, su visais jos priedais ir susitarimais dėl pakeitimo bei papildymo, pasirašytais Šalių“ (Sutarties 2.1.7 papunktis); „Įranga – Užsakymo akte nurodoma nuomotojo nuomininkui išnuomojama įranga, įrenginiai ir kita nuomotojui priklausanti technika“ (Sutarties 2.1.1 papunktis); „Užsakymo aktas – šios Sutarties pagrindu bet kurioje su nuomotoju susijusioje įmonėje sudarytas dokumentas, kuriame nurodomos specialiosios Sutarties sąlygos ir detalizuota konkreti nuomojama įranga ir įrangos perdavimas. Užsakymo aktas yra sudaromas visais atvejais, net, jeigu teikiamas Komercinis pasiūlymas“ (Sutarties 2.1.6 papunktis).

33.                      Sutarties 9.2 papunktyje nurodyta, kad Sutartis yra pagrindas nuomotis įrangą su nuomotoju susijusių įmonių grupėje Sutartyje numatytomis sąlygomis.

34.                      Iš aptartų Sutarties sąlygų matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovei sudarius Sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus rentvėjus“, o su ieškove UAB „Panevėžio rentvėjus“ pasirašius Užsakymo aktą, tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikomos Sutarties ir Užsakymo akto nuostatos, ir jos šalims yra privalomos nepriklausomai nuo to, kaip Užsakymo akte yra įvardintas ekskavatorius ir jo priedai (kaip įranga ar kaip transporto priemonė). Be to, byloje nenustatyta, o ir pačios šalys neteigia, kad nuomodama ekskavatorių bei mokėdama už jo nuomą, atsakovė kada nors būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl to, jog visuose šalių sudarytuose dokumentuose (Užsakymo akte; Apžiūros akte; PVM sąskaitoje faktūroje, kurią atsakovė priėmė ir apmokėjo) ekskavatorius identifikuojamas ir traktuojamas kaip įranga, o ne kaip transporto priemonė. Ieškovei išnuomotas ekskavatorius buvo atgabentas pasinaudojant kita transporto priemone ir buvo naudojamas tik kaip įranga kasimo ir kitiems darbams atlikti. Atsakovė yra profesionali rangovė, todėl, sudarydama Sutartį ir pasirašydama Užsakymo aktą, žinojo ir suprato, kokią techniką ir kokiam tikslui nuomojasi, o teismo procese teigdama, neva buvo sudaryta netinkama sutartis, galimai tik siekia išvengti civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą.

35.                      Atsakovės teigimu, ekskavatorius turėjo būti apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tokio draudimo nebuvimas įrodo, kad ieškovė elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir dėl to atsakovei neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

36.                      Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, jog asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis įvykis yra įvardijamas kaip eismo įvykis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo keliais įstatymas) 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje ar privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadina bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, esminės aplinkybės, lemiančios įvykio pripažinimą eismo įvykiu yra įvykio vieta ir įvykis turi būti transporto priemonės judėjimo pasekmė. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

37.                      Nagrinėjamu atveju eismo įvykio nebuvo, o žala ieškovei atsirado išimtinai dėl to, kad įrangai esant atsakovės žinioje, ji buvo pavogta. Ginčo įvykis (ekskavatoriaus vagystė) negali būti kvalifikuojamas kaip eismo įvykis ir nepatenka į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą, todėl apeliantės argumentai dėl ekskavatoriaus, kaip transporto priemonės kvalifikavimo, ar jo draudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šiam ginčui jokios teisinės reikšmės neturi. 

38.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teisės aktai neįpareigoja ieškovės drausti ekskavatoriaus papildomu draudimu, tai yra ieškovės teisė, bet ne pareiga. Aplinkybė, jog ieškovė jo neapdraudė papildomu draudimu, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už jos neteisėtus veiksmus.

39.                      Atsakovės argumentai, kad Sutartis nėra taikoma ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams, nes buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tuo tarpu ieškovė nebuvo Sutarties šalimi, todėl negali vadovautis šia Sutartimi, atmestini kai nepagrįsti.

40.                      Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Nagrinėjamu atveju atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus rentvėjus“ sudarė sutartį trečiojo asmens (kitų RENTWAY grupės įmonių, tarp jų ir ieškovės) naudai (CK 6.191 straipsnis). Sutarties trečiojo asmens naudai esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015).

41.                      Jau minėta, kad įrangos nuomos paslaugas, naudojant ženklą RENTWAY, teikiančių įmonių grupę sudaro keturios įmonės, t. y. UAB „Vilniaus rentvėjus“, UAB „Kauno rentvėjus“, UAB „Šiaulių rentvėjus“ ir UAB „Panevėžio rentvėjus“. Iš šios nutarties 32–34 punktuose aptartų Sutarties sąlygų daroma išvada, kad pasirašius įrangos nuomos sutartį su bet kuria iš keturių grupės įmonių, tokiomis pačiomis Sutartyje nurodytomis sąlygomis įrangą gali būti nuomojama bet kurioje iš RENTWAY grupės įmonių, pasirašant Užsakymo aktą. Toks paslaugų teikimo principas yra nurodytas ir RENTWAY grupės oficialiame internetiniame tinklapyje. Tai, kad šios sąlygos atsakovei buvo gerai žinomos, patvirtina ieškovės teismui pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog pasinaudodama Sutarties 9.2 papunktyje įtvirtinta nuostata, atsakovė nuomojosi įrangą ne tik iš trečiojo asmens, bet ir visų kitų RENTWAY grupės įmonių – UAB „Kauno rentvėjus“, UAB „Šiaulių rentvėjus“ ir ieškovės. 

42.                      Atsakovė, sudariusi Sutartį su trečiuoju asmeniu, dėl įrangos nuomos kreipėsi į ieškovę, tokiu būdu pasinaudodama Sutarties 9.2 papunkčiu jai suteikta teise įrangą nuomotis iš kitos RENTWAY grupės įmonės – ieškovės. 2021 m. spalio 13 d. ieškovei ir atsakovei pasirašius Užsakymo aktą ir ieškovei nuosavybės teise priklausančią įrangą perdavus atsakovei, tarp šalių susiklostė įrangos nuomos santykiai, kuriems taikomos Sutarties ir Užsakymo akto nuostatos.

43.                      Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, šalis siejo sutartiniai įrangos nuomos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei, praradusiai išsinuomotą įrangą, taikė sutartinę civilinę atsakomybę.

44.                      Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

45.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 5.1 papunktį, pagal kurį faktiškai perdavus įrangą, atsakovei perėjo ir jos atsitiktinio žuvimo rizika, taip pat ir Sutarties 8.4 papunktį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ne tik tinkamai naudoti įrangą, bet ir atlyginti visus ieškovės nuostolius, susijusius su jos sugadinimu ar praradimu, bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir šalių neginčijamas aplinkybes, kad brangią išsinuomotą įrangą atsakovė saugojo nerūpestingai (tris paras įranga buvo palikta stovėti laukuose be jokios priežiūros ir apsaugos), pagrįstai nusprendė, kad įrangos vagystė, kurią atsakovė pastebėjo tik po keleto dienų, įvyko būtent dėl atsakovės neatsakingo ir nerūpestingo elgesio. Jei atsakovė būtų užtikrinusi tinkamą įrangos laikymą (garaže, aptvertoje ar saugojamoje teritorijoje), vagystės galimai būtų išvengta, o ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

46.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės argumentus, kad dėl įrangos praradimo yra kalta pati ieškovė, nes neva įrangą perdavė neįgaliotam asmeniui, nesuteikė jokių instrukcijų atsakovei kaip ją saugoti, o vėliau neperspėjo atsakovės, jog pagal GPS signalo duomenis ekskavatorius pajudėjo iš objekto. Visų pirma, atsakovė yra verslo subjektas, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl, net ir be konkrečių įrangos saugojimo instrukcijų, turėjo žinoti ir suprasti, kad palikti didelės vertės įrangą neaptvertoje, nesaugomoje teritorijoje neatitinka net minimalių rūpestingumo kriterijų ir toks elgesys yra netinkamas. Antra, atsakovė neįrodė, kad jos darbuotojas D. V. neturėjo įgaliojimo priimti įrangą, o teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V. patvirtino, kad yra ekskavatorininkas ir turi atitinkamą licenciją naudotis ekskavatoriais. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad įrangos vagystės metu buvo mechaniškai pažeista (sugadinta) GPS sistema, todėl sutiktina su ieškove, jog jos darbuotojai, net jei ir būtų stebėję GPS sistemos signalus, nebūtų žinoję apie įrangos judėjimą. Be to, aplinkybė, kad ne iš karto buvo pastebėtas GPS signalų dingimas, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už jos neteisėtus veiksmus.

47.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius įrangos įsigijimą, taip pat paaiškinimus dėl duomenų neatitikimų tarp ekskavatoriaus verčių skirtinguose dokumentuose ir dėl neatitikimų ekskavatoriaus numeryje, atsižvelgdama į tai, kad pati atsakovė ginčydama ieškovės nurodytą ekskavatoriaus kainą, nepateikė skaičiavimų, kokia jos manymu turėtų būti tikroji ekskavatoriaus kaina, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl įrangos vagystės ieškovė patyrė 46 896,94 Eur žalą.

48.                      Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius ir jų dydį bei priežastinį ryšį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino, iš atsakovės ieškovei priteisdamas 46 896,94 Eur žalą.

49.                      Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, o tik išdėstė analogišką atsiliepime į ieškinį nurodytai poziciją. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindas spręsti, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, t. y. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

50.                      Kiti apeliantės nurodomi argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

51.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52.                      Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

53.                      Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 697,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio rentvėjus“, juridinio asmens kodas 304856991, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Energetikos ranga“, juridinio asmens kodas 304758522, 1 697,03 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 3 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                            Vilija Mikuckienė