Civilinė byla Nr. 2T– 156/2009

Procesinio sprendimo kategorija 130.3.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,  

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį, kuria pripažintas Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo III Šeiminio ir Nepilnamečių skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas ir leista jį vykdyti.

Teisėjų kolegiją, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. P. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo III Šeiminio ir Nepilnamečių skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo R. D. priteistas išlaikymas G. D. periodinėmis išmokomis po 500 zlotų per mėnesį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti minėtą sprendimą.

Atsakovas R. D. 2009 m. liepos 31 d. pateikė prašymą dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo, prašydamas nutartį panaikinti ir atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo III Šeiminio ir Nepilnamečių skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dėl išlaikymo priteisimo. Nurodo, kad atsakovui nebuvo ir iki šiol nėra įteiktas prašomas pripažinti Lenkijos Respublikos teismo sprendimas, todėl jis negalėjo pasinaudoti savo teise jį apskųsti. Atsakovas teigia, kad jis buvo informuotas apie tai, kad Lenkijoje yra nagrinėjama byla dėl išlaikymo atsakovo dukrai priteisimo, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Tačiau po 2007 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio atsakovas negavo daugiau jokių pranešimų bei paties teismo sprendimo. Be to, atsakovo nuomone, buvo pažeisti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai, nes byla dėl išlaikymo priteisimo teisminga Lietuvos Respublikos teismui.

Atsiliepimu į minėtą prašymą pareiškėja A. P. prašo klausimą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas R. D. padengė susidariusią skolą, tai yra sumokėjo dukters išlaikymui skirtą sumą. Šuo metu G. D. yra pilnametė, todėl įsiskolinimas nedidėja, o pareiškėja A. P. nereiškia atsakovui jokių pretenzijų dėl dukros išlaikymo. Dėl to, pareiškėjos nuomone, prašytas pripažinti teismo sprendimas yra jau įvykdytas ir byla dėl jo pripažinimo bei leidimo vykdyti neteko prasmės.

Prašymas atmestinas.

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos CPK nustatytą tvarką (Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 str.). Pagrindai atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą, priimtą civilinėje ar komercinėje byloje kitoje valstybėje narėje, yra nurodyti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 ,,Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo“ 34 straipsnyje, taip pat 35 straipsnio pirmojoje dalyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovo R. D. , prašydamas panaikinti minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo III Šeiminio ir Nepilnamečių skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo remiasi tuo, kad jam nebuvo ir iki šiol nėra įteiktas prašomas pripažinti Lenkijos Respublikos teismo sprendimas, todėl jis negalėjo pasinaudoti savo teise jį apskųsti. Be to, byla dėl išlaikymo priteisimo turėjo būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti atsakovo motyvai neduoda pagrindo konstatuoti esant pagrindus atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. 

Kaip matyti iš nagrinėjamo prašymo dėl nutarties peržiūrėjimo turinio, atsakovas pripažįsta, jog buvo informuotas apie Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjama byla dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei pateikė atsiliepimą į nagrinėtą ieškinį. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2T-68/2009 medžiaga.

Atsakovo nurodomas Reglamento 34 straipsnio 2 punkte numatytas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas tiesiogiai susijęs su asmens teise į teisminę gynybą, su teise būti išklausytam teisme, todėl galėtų būti taikomas nustačius, jog ši asmens teisė buvo pažeista. Reglamento požiūriu ne tiek svarbus yra faktas, jog procesinis dokumentas atsakovui buvo įteiktas tinkamai arba nevisiškai tinkamai, nes svarbiausia - jog dokumentai jam būtų įteikti tokiu būdu, kad jis galėtų tinkamai pasirengti teisminei gynybai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas pripažįsta, jog apie teismo procesą Lenkijos Respublikoje buvo informuotas, pateikė atsiliepimą bei pats prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi atsakovas įsitraukė į bylos nagrinėjimą, naudojosi savo galimybe gintis nuo pareikštų reikalavimų ir turėjo pareigą domėtis šio proceso eiga bei rezultatu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjui taip, jog nėra pagrindo konstatuoti buvus jo teisės į gynybą suvaržymų ar pažeidimų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti išvada, kad jis ne tik žinojo apie Lenkijos Respublikos teisme vykusį bylos jo atžvilgiu nagrinėjimo procesą, tačiau ir jame dalyvavo (CPK 178, 185 str.). Dėl to, įvertinus dokumentų įteikimo tinkamumą teisės į gynybą įgyvendinimo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti esant pagrindų, trukdančių teismo sprendimo pripažinimui. Šios išvados nepaneigia ir kiti atsakovo prašyme nurodyti argumentai (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog pareiškėja A. P. atsiliepime į prašymą nurodė, jog atsakovas padengė susidariusią išlaikymo skolą, o šiuo metu G. D. yra pilnametė, todėl įsiskolinimas nedidėja ir pareiškėja nebeturi atsakovui jokių pretenzijų dėl dukros išlaikymo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo III Šeiminio ir Nepilnamečių skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą nėra, todėl nėra ir pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu,

n u t a r i a :

            Atsakovo R. D. prašymą atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Gdansko Starogardo rajono teismo III Šeiminio ir Nepilnamečių skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, palikti nepakeistą.

Ši nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                                           Virginija Čekanauskaitė  

                                Kazys Kailiūnas  

                    Egidijus Žironas