Baudžiamoji byla Nr. 1-97-951/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38282-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.3.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,

sekretoriaujant V. A., L. J.,

dalyvaujant prokurorui M. F.,

kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei I. B.,

nukentėjusiesiems N. V., K. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2013-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2013-07-26, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. A. apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2019 m. liepos 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai pasisavinti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis statybos ir remonto darbais bei neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, pasinaudojęs N. V. pasitikėjimu, nuvyko su N. V. prie jo gyvenamo aštuonbučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur, dalyvaujant vienam iš aukščiau paminėto namo gyventojų S. T., melagingai pažadėjo greitai, nebrangiai ir kokybiškai pakeisti nurodyto namo stogo lietaus nubėgimo lietvamzdžius ir, iš anksto žinodamas, kad šio sutarimo įvykdyti negalės, iš S. T. ir N. V. už pažadėtus darbus ir medžiagas grynaisiais paėmė 400 eurų, tačiau savo įsipareigojimų pakeisti namo stogo lietaus nubėgimo lietvamzdžius neįvykdė, gautų 400 eurų jiems negrąžino ir nuo jų pasislėpė, tokiu būdu jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, bendrai S. T. ir N. V. priklausančius 400 eurų.

Be to, A. A. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. 2019 m. liepos 24 d. apie 10.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį K. V. iš A. I. nusipirkus už 500 eurų automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis VIN kodas (duomenys neskelbtini), tam, kad minėtu automobiliu kartu su juo vyktų dirbti į (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 26 d. apie 11.00 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas K. V. pasitikėjimu, paprašė K. V. leisti pasinaudoti aukščiau minėtu automobiliu ir, K. V. sutikus, jis tą pačią dieną, apie 11.05 val. iš daugiabučio namo kiemo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko ir nuo K. V. pasislėpė, tokiu būdu jis tyčia pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - K. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. V. 500 eurų turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį padarymo neprisipažino, o kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad taip tiesiog atsitiko, neturėjo jokių minčių apgauti žmogų, nes nebuvo dėl ko. Labai gaila. Prarado tuos 400 eurų ir nebežinojo ką daryti. Aišku, jam reikėjo kuo greičiau atsiskaityti su tuo žmogumi, bet jis nebeturėjo galimybės. Jo paprašė ant daugiabučio namo pakabinti vandens nubėgimo sistemą. Tas asmuo, kuris paprašė, yra salėje, tai nukentėjusysis N. V.. Viskas vyko praeitais metais, birželį ar liepą. Gali būti, kad tai buvo liepos 4 d., kaip prokuroras nurodė kaltinime. Apžiūrėti tų darbų su N. vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną. Nepamena, koks ten kaimas, bet gali būti (duomenys neskelbtini) kaimas. Ten buvo daugiabutis namas, kuriame reikėjo pakabinti lietaus sistemą. Tuo metu jis neturėjo išsipirkęs licencijos verstis tokia veikla, bet tokius darbus išmano. Jis turėjo nupirkti medžiagas, nes taip buvo sutarę. Buvo apskaičiavę, kiek reikia metrų, ir jis turėjo nupirkti lietaus sistemą. Medžiagas turėjo nupirkti iš nukentėjusiojo pinigų. Medžiagoms nupirkti iš nukentėjusiojo gavo 400 eurų. Po to, kai gavo tuos pinigus, tą pačią dieną važiavo į ,, (duomenys neskelbtini)“, pažiūrėjo, kiek kainuoja metras. Tų medžiagų parduotuvėje rado, bet jų nenupirko. Per pasitikėjimą jo vienas pažįstamas iš jo nugvelbė visą piniginę su pinigais, dėl to ir nenupirko. Net nežino, kur tas pažįstamas randasi. Nepamena, ar tuos pinigus prarado (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo pažįstamas A., su kuriuo kažkada dirbo. Tas A. pasisavino visus jo pinigus, t. y. 450 eurų, nes dar turėjo savo 50 eurų. Jis tikriausiai juos jau buvo išleidęs, tai ką ten iš jo atgausi, todėl į policijos pareigūnus ir nesikreipė. Tą pačią dieną medžiagų nepirko, nes galvojo, kad dar kur nors kitur laikiklių ras pigiau, kadangi toje parduotuvėje laikikliai buvo labai brangūs. Į (duomenys neskelbtini) važiavo pas vieną žmogų pasikalbėti dėl darbo. Nukentėjusiajam pažadėjo nupirkti visas medžiagas ir pakabinti lietaus sistemą. Buvo sutaręs viską padaryti per kelias dienas. Būtų suspėjęs viską pakeisti per kelias dienas, nes viską būtų darę dviese, todėl ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Tikrai ketino tuos darbus padaryti. Jis kaltas, nes pasiėmė tuos pinigus ir jam jų negrąžino. Nepranešė nukentėjusiajam, kad prarado tuos pinigus, nes nežinojo, ką pasakyti. Nukentėjusysis jam skambino, bandė su juo susisiekti. Keletą kartų su nukentėjusiuoju bendravo, bet, kai pinigų nebeturėjo, nežinojo, ką jam pasakyti. Tuos pinigus prarado liepos 7 ar 6 dieną. Jei būtų atvažiavęs su medžiagomis, tai per 2-3 dienas tą darbą būtų padaręs. Jam svetimų pinigų nereikia, jis tuos pinigus gali atiduoti per dvi dienas, sugrąžinti juos žmogui ir atsiprašyti. Tų pinigų nesugrąžino, kadangi negalėjo, buvo uždarytas. Iki uždarymo į nukentėjusįjį dėl pinigų grąžinimo nesikreipė, nes tuo metu neturėjo galimybės atiduoti, nes norėjo iškart atiduoti visą sumą. Nukentėjusiajam prisistatė savo vardu, A.. Jis su juo kalbėjo savo vardu. Tuos pinigus iš jo pavogė liepos 6-7 dienomis. Tas asmuo, kuris iš jo pavogė pinigus, buvo V., o jo pavardės nepasakys. Tris metus jį pažinojo, nes kažkada kartu dirbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Jis tuos pinigus paėmė iš jo automobilio daiktadėžės ir pavogė. Jis kaltas, kad nepasakė nukentėjusiajam. R. P. ir V. P. jam yra žinomi. Dirbo pas P., keitė stogą. Prašė R. P. į priekį paskolinti pinigų automobiliui. Nesudirbo galva, kad iš jos pasiskolintus pinigus galėtų atiduoti nukentėjusiajam. Ilgai galvojo, bet ir pats nesuprato, kur padarė sukčiavimą. Jis neketino sukčiauti, kadangi sukčiauti ne jo charakteriui. Sutinka su nukentėjusiojo V. 400 eurų dydžio civiliniu ieškiniu. Atlyginti jį galės per dvi dienas parduodamas labai brangius įrankius. Visi įrankiai yra pas pažįstamą. Įrankius turi, jie visi ,,(duomenys neskelbtini)“ firmos. Su ieškiniu sutinka. Jei teismas skirtų jam švelnesnę kardomąją priemonę ar priimtų nuosprendį neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, galėtų gyventi pas ūkininką E., bet jo pavardės nepamena. Jis pas jį yra atlikęs ne vieną darbą, tai labai rimtas žmogus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats turi sūnų ir dukrą. Su jais truputį bendrauja. Abu vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus (duomenys neskelbtini) pasistatė namą. Jis kaltas, labai kaltas, atsiprašo, nenorėjo, kad čia taip blogai viskas išeitų. Gėda buvo pasisakyti, kad viskas taip išėjo. Po to, kai pasiėmė tuos 400 eurų, kitą dieną ar po dviejų dienų jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuos pinigus laikė automobilio daiktadėžėje. Tie pinigai buvo piniginėje. Jis norėjo, kad tas žmogus padėtų įrengti lietaus sistemą. Nežinojo, kad jis turi problemų su gėrimu, bet dingo su jo pinigine ir viskas. Praeityje atlikinėjo panašaus pobūdžio statybos darbus. Dengė stogus, įrenginėjo lietaus sistemas, medinėmis lentelėmis apkalinėjo namus. P. naujai dengė stogą. (duomenys neskelbtini) soduose pas vieną verslininką darė terasą. Kai jis pas verslininką darė terasą, tai jį užkalbino kaimynė. Su ja pakalbėjo ir po kažkiek dienų ji paskambino, nes pas ją buvo atvažiavęs N., kuris paklausė, ar galėtų įrengti vandens sistemą. Jie kartu su juo nuvažiavo prie jo namo. Jis užlipo ant stogo, išsimatavo, susiskaičiavo, kiek medžiagų jam reikės. Kai matavo, tuos duomenis užsirašė. Tie 400 eurų buvo paduoti medžiagoms nupirkti, bet čia jau po tų matavimų. Galvojo pasiimti pagalbininką tik šitam vienam darbui. Nukentėjusiojo telefono numerį turi dar iki šiol. Kai jam pavogė tuos pinigus, galvojo kuo greičiau juos atiduoti, grąžinti skolą. Nepabaigė uždengti stogo pas R. P.. Tą dieną susižeidė koją, nebegalėjo vaikščioti, todėl ir nepabaigė dengti. Sugijęs negrįžo pabaigti uždengti stogą R. P., nes nežinojo, ką jai pasakyti. Ji jai į priekį buvo sumokėjusi 800 eurų. Už tuos visus pinigus dar neatidirbo. Tuo metu jis niekur nekeliavo. Kalbėjo su V. telefonu, o jis sakė, kad atvažiuotų ir važiuos kartu. Jis pats neturėjo su kuo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), neturėjo pinigų autobuso bilietui. Važiavo jo atsivežti. (duomenys neskelbtini) buvo dvi dienas, nes buvo aplankyti tokį amžiną atilsį A.. Kai dirbo pas R. P., turėjo visokių įrankių. R. P. parodymus skaitė. Vieną įrankį skardai karpyti ji buvo išnuomojusi. Turėjo savo įrankius: suktukus, perforatorių, lomzikus pjovimui. Su kitais asmenimis susitikęs nebuvo, iš nieko nesiskolino pinigų iki nukentėjusiojo stogo darymo. Alaus baras ,,(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), jam nieko nesako. Neprašė pasiskolinti pinigų iš nieko. Abejoja, ar tame bare jis iš viso yra buvęs. Piliečio G. K. nepažįsta. Tuo metu jo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Gali atvažiuoti ir už savo pinigus sutvarkyti jiems tą darbą, kaip ir buvo prižadėjęs. Jis yra kaltas, kad taip atsitiko. Kada bus laisvėje, iškart atvažiuos ir finansuos, nupirks viską, ko reikia. 

Dėl antros nusikalstamos veikos, t. y. svetimo jam patikėto turto – automobilio pasisavinimo kaltinamasis paaiškino, kad K. jam pasiūlė pirkti aikštelėje pas jo pažįstamą stovintį automobilį  „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad jis jį nupirks. Nukentėjęs automobilį pasirašė ant savęs, bet jis jam nieko dėl to nesakė, nukentėjęs pasakė, kad jis jį nusipirko, tai jis su juo ir važinės. Jis jo pasisavinti nenorėjo, jam svetimas automobilis nereikalingas. Dokumentaliai tas automobilis jam nepriklausė, bet jis važinėjo. Dokumentaliai tas automobilis priklausė K.. K. tą automobilį jam davė, bet nebuvo susitarimo, kuriam laikui jis jam jį davė. Tuo automobiliu naudojosi visus metus. K. jam skambino daug kartų. Jis jo prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini), o jis sakė, kad nevažiuos. Jis jam nieko nesakė apie automobilį, neprašė jį grąžinti. Nebekėlė ragelio ir nebekalbėdavo su nukentėjusiuoju K. V., nes jis primygtinai jo prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini), o jis sakė, kad nevažiuos. Jis to automobilio nesisavino. Visą žiemą tas automobilis stovėjo, jis su juo nevažinėjo. Automobilis stovėjo jo pažįstamo kieme. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo jo žinioje. Tą automobilį K. V. įsigijo praeitais metais birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje. Tas automobilis kainavo 500 eurų. Tuos 500 eurų K. pervedė R., o jis tuos pinigus atidavė aikštelės savininkui. Tai ta pati R. P., kuriai dengė stogą. Jis paprašė, kad ji jam paskolintų tuos pinigus. Šitos skolos jai dar neatidavė. K. V. tuos 500 eurų vedė už ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Tikriausiai K. tą ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir pirko už tuos pravestus 500 eurų. K. V. jo neprašė, kad jam paskolintų pinigų. Jis jam vedė tuos pinigus, kad sumokėtų už automobilį. Tai buvo R. pinigai. Jis R. turėjo grąžinti pinigus. Pinigus už automobilį mokėjo jis. Su savimi neturėjo pasiėmęs dokumentų, todėl ir neformino pirkimo – pardavimo sutarties savo vardu. Nukentėjęs pasakė, kad pasirašys ant savęs, taip ir pasirašė. Jis draudė automobilį, mokėjo draudimo įmonėje. Jis jam pasakė, kad reikėjo sumokėti tuos 500 eurų. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausė A.. A. yra jo buvęs bendradarbis, jie su juo kažkada dirbo (duomenys neskelbtini). Jis iš (duomenys neskelbtini) parvarė jo automobilį ir su tuo automobiliu važinėjo. To automobilio savininkas pagal dokumentus buvo A.. Jie su A. apie jo automobilio pardavimą nekalbėjo, nes jis jam už tą ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį buvo sumokėjęs 800 eurų. Tas automobilis priklausė jam, jis buvo pirktas 2018 m. Už tą automobilį buvo sumokėjęs visą sumą. K. susimainė, tą ,,(duomenys neskelbtini)“ atidavė savininkui ir todėl už tą ,,(duomenys neskelbtini)“ reikėjo sumokėti 500 eurų. Nežino, kiek jis visą tą sandorį įvertino. Dokumentaliai to automobilio įgijėjas buvo K., bet automobiliu važinėjo jis. Jis R. turėjo grąžinti pinigus, nes jis juos skolinosi. K. V. savo pinigais prie tos transporto priemonės pirkimo neprisidėjo. Teisiškai tas automobilis K., o faktiškai jo. Pagal dokumentus automobilis priklauso K., bet tas, kas moka pinigus, tai to ir automobilis. Tą automobilį nuo įsigijimo naudojo metus. Tą automobilį pirko važinėti į darbą. Tas darbas būtų buvęs mieste. K. V. neturi teisės vairuoti. Kiek žino, jis praradęs teisę vairuoti, jis jį paveždavo kur reikėjo. Čia ne jis sugalvojo, bet K. pasakė, kad jam reikia pakeisti automobilį į ,,(duomenys neskelbtini)“, bet kokiu tikslu, nežino. Jis nebuvo skolingas K. V.. Jis jam padėjo mūryti namą, tai jie su juo yra atsiskaitę. Jie vienas kitam nebuvo skolingi. Nežino, ką jis nurodo, bet jis jam neskolingas. Jis su juo atsiskaitė, nes jis mūrijo namą, o jis jį pabaigė. Jis jam neskolingas. Jis apie jokią skolą jam nieko nesakė, nekalbėjo.  Jis  nesisavino svetimo turto. Jis jam nereikalingas, galėjo jam jį atiduoti bet kuriuo momentu. Dar jį suremontavo, nuvarė pas meistrą ir sumokėjo 100 eurų. Jis nupirko naują akumuliatorių, kurio vertė 96 eurai. K. jam įkišo seną akumuliatorių, dėl kurio po dviejų dienų užgeso automobilis, ir ryte negalėjo jo užvesti. Paskui atvežė dar vieną seną akumuliatorių. Jis nuvažiavo į autoservisą, ir jam pažįstamas įdėjo naują akumuliatorių. Jie su tuo pažįstamu iš autoserviso yra lygu, jis jam visko gamino iš medžio. Tikrai neturėjo iš ko atiduoti pinigų nukentėjusiajam, bet šiuo metu gali atsiskaityti. Jis jo nesisavino. Automobilis yra įformintas nukentėjusiojo vardu, bet pirktas jo pinigais. Jis jo nepasisavino, jam jo nereikėjo. Turėjo savo automobilį, jis jį prigavo, įtaisė kitą automobilį, ir dar dėl to liko kaltas. Nepripažįsta dėl to kaltinimo, niekaip neįmanoma. Tas ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Su K. kartu dirbo, remontavo (duomenys neskelbtini) kultūros namus, taip su juo susipažino. Tas jo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis jau buvo per senas, tai nukentėjęs jam pasakė, kad yra toks automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, ar nenorėtų jo įsigyti. Jie  kartu atvažiavo apžiūrėti. Šeimininkas paprašė primokėti dar 500 eurų, kad būtų galima sukeisti su ,,(duomenys neskelbtini)“ mašina. Jis sutiko. Buvo kartu, kai buvo sudarinėjamas sandoris pas K. namuose. Negali pasakyti, galbūt viskas įvyko ir tą pačią dieną, kai P. K. pervedė tuos 500 eurų. Visi susirinko: jis, K. ir pardavėjas. Nežino, kodėl nukentėjęs mašiną užsirašė savo vardu, bet apie jokią skolą jis jam nekalbėjo, nes jis jam neskolingas. Jis neprieštaravo, jog jis rašosi savo vardu. Pardavėjas nieko nesakė, kadangi jie pažįstamai, pas jį K. statė namą. K. sakė, kad jis rašosi savo vardu, o vėliau persirašys. Jis juo pasitikėjo, dėl to ir neprieštaravo, kad jis savo vardu rašytųsi pirkimo–pardavimo sutartį. Neįsivaizduoja, kodėl taip išėjo, kad sutartį pasirašė jis. Kažkaip tuo metu to nesureikšmino. Nebuvo jokio tikslo sutarties nesirašyti savo vardu, viskas buvo spontaniškai. Tuos 500 eurų P. K. pervedė automobilio pardavimui. Šito pavedimo tikslas buvo automobilio pirkimas. Jie taip sutarė, kad 500 eurų sumokės ir galės paimti automobilį iš aikštelės. Negali pasakyti, kodėl pildė sutartį kitu vardu, jei pinigus sumokėjo pats.

Nukentėjusysis N. V. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. A.. Praeitą vasarą, gali būti liepos 4 d., buvo pas V. S. ir pradėjo kalbėtis, tuo metu kartu buvo kaltinamasis. Jis pasakė, kad remontuoja stogus. Tada kartu nuvažiavo pas jį į tą namą. Kaltinamasis viską apsižiūrėjo, su juo viską susitarė, jis dar jį atsivedė į kambarį, pavaišino kava, padavė jam pinigus. Jis jį parvežė. Jis dar važiavo pas tokią moterį (duomenys neskelbtini) gatvėje apžiūrėti stogo. Jam pasakė, kad darbus padarys už dviejų dienų, dar suieškos medžiagų. Jis už dviejų dienų skambino ir jau niekas nekėlė ragelio. Vieną dieną paskambino ir pasakė, kad dar negavo medžiagų. Jis jam paskambino už dviejų dienų ir jo telefonas jau buvo nepasiekiamas. Pagalvojo, jog gal dar grąžins pinigus, palaukė mėnesį ar du, bet jokių žinių nebuvo, todėl nuėjo pasiskųsti į policiją. Vis tik 400 eurų suma yra ne juokas. A. A. darbus turėjo atlikti (duomenys neskelbtini). Tame name turėjo pakeisti rinas. Sakė, kad tokius darbus padaryti moka. Buvo užlipęs ant stogo ir išsimatavo, nežino, kaip jis ten matavo, kiek išsimatavo. Jis sakė, kad tuos darbus moka, nes yra dengęs stogus, daugiau nieko jo neklausė. Neprašė, kad pateiktų kažkokį pažymėjimą, įrodantį, kad jis moka atlikti tokius darbus. Sakė, kad duos visus kvitukus, kiek išleido pinigų. Jam padavė 400 eurų medžiagoms, dar šiek tiek avansui, o daugiau jau būtų susitarę. Šie pinigai buvo surinkti iš kaimynų. Jis kaimynams tuos pinigus vėliau atidavė, nes liko kaltininkas, kadangi prirodė. Jokios pinigų sumos iš kaltinamojo neatgavo. Palaiko savo 400 eurų dydžio civilinį ieškinį. Jis jį nuvežė pas tą moteriškę S. ir paliko. Sakė, kad jis savo automobiliu važiuos pirkti medžiagų. Kieme buvo žalias ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis, su kuriuo jis buvo atvažiavęs. Tas automobilis buvo tinkamas parvežti medžiagoms, būtų atidaręs bagažinę, nes tos rinos neilgos, būna po tris metrus. Jis jam pasakė, kad jo vardas A., davė savo telefono numerį. Kai kaltinamasis išvažiavo su pinigais, jis jam paskambino po dviejų dienų, bet niekas jam neatsakė. Kaltinamasis buvo paskambinęs tik iš vakaro pasakyti, kad tokių medžiagų nėra ir, kai suras, paskambins. Sakė, jog  nerado kažkokių smeigtukų, o daugiau visos medžiagos yra. Padarė klaidą, kad pasitikėjo. Kai jis nepakėlė ragelio, tada suprato, kad kažkas negerai. Jis jam skambino 3-4 kartus ir vieną, ir kitą dieną. Galvojo, jog kažkur galbūt užbaliavojo ir nekelia ragelio. Tarėsi, kad rinas uždės per tris keturias dienas, bet tikslus terminas, per kiek būtų padaręs, nebuvo duotas. Kai kaltinamajam negalėjo prisiskambinti, jis suprato, kad kaltinamasis pasisavino tuos pinigus ir kažkur dingo. Suprato, kad buvo apgautas. Jie patys su S. T. kaltinamajam padavė pinigus. S. T. rinų kainą maždaug žinojo, jis rinko pinigus. Kaltinamasis irgi pasakė apytikriai kiek kainuos. Kaltinamasis pas S. buvo atėjęs pasiskolinti kažkokį kabelį. Negali pasakyti, ką jis tame name šalia S. dirbo. Tikriausiai ten darbus pabaigė, bet tiksliai nežino. Kai vieną dieną A. A. telefonu neprisiskambino, kitą dieną S. paklausė, ar jis ten kažkur šalia dirba pas kaimynus, o ji pasakė, kad jis jau ten nebesirodė. Tame daugiabutyje nėra bendrijos. Išėjo taip, kad žmogumi patikėjo, todėl ir nesusirašė raštiškos sutarties, sutartis buvo tik žodinė. Dirba pas žmones, todėl pagalvojo, kad viskas bus sąžiningai. Nežino, kiek būtų mokėję, jei jis būtų atlikęs darbus, gal nieko nebūtų tekę primokėti. Negali pasakyti, nes, kai būtų pabaigęs, būtų pakalbėję.

Nukentėjusysis K. V. teisme parodė, kad vasarą, truputį daugiau nei prieš metus pas jį atvažiavo A.. Jie, kaip kartu dirbę, buvę bendradarbiai, pradėjo bendrauti, truputį darbavosi, paskui jis sugalvojo, kad kaltinamasis su juo kartu važiuotų dirbti į užsienį. Kaltinamasis turėjo mašiną, turėjo kažkokių bėdų, todėl jis jam paskolino pinigų. Paskui kaltinamasis buvo susitaręs su jo draugu nusipirkti ir pasikeisti mašiną. Mašiną pasikeitė ir ją užrašė jo vardu. Ta mašina buvo jo vardu, nes buvo žadėjęs grąžinti pasiskolintus pinigus, sakė: „kelios dienos, savaitė, dvi praeis, ir aš grąžinsiu“. Kaltinamajam buvo bėda su pinigais, todėl jis paskolino. Tada kaltinamasis sugalvojo nusipirkti mašiną, tiksliau pasikeisti mašiną, turėjo savo mašiną „(duomenys neskelbtini)“, nupirko naują mašiną ir ją užrašė jo vardu. Po to praėjo ilgas laiko tarpas, jam pradėjo skambinti iš policijos, kad jam priklausančiu automobiliu važinėja ir nusižengė eismo taisyklėms, kad yra skirta bauda už važiavimą, už greičio viršijimą. Jis nuėjo į policiją, ten jam pasakė, kad mašina yra jo vardu, liepė atnešti dokumentus. Todėl jis ir parašė pareiškimą, kad mašina jo vardu, bet jis pats neturi teisių, mašiną yra padavęs kitam žmogui, tada tuo viskas ir pasibaigė. Jis kaltinamajam dar prieš tai skambino, norėjo išvažiuoti dirbti į užsienį. Rašinėjo žinutes, buvo sutaręs, kad važiuos dirbti į užsienį, bet nesusiskambino, su juo nesusisiekė, tuo viskas ir pasibaigė. Jis iš jo skolinosi 200 Eur. Iki automobilio pirkimo ta suma buvo vienintelė, kurią jis buvo jam skoloje. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis pirko jo vardu. Jeigu su skola, automobilis buvo perkamas dalinai už A. A., dalinai už jo pinigus. A. A. mokėjo 500 Eur. Tuos pinigus, t. y. 500 Eur, kuriuos jam buvo persiuntęs kažkoks žmogus, jis paėmė, nuvežė ir sumokėjo I. už tą mašiną. Jam persiuntė pinigus, jis ir sumokėjo. Jis nežino, kas jam į sąskaitą persiuntė pinigus. Tie pinigai buvo persiųsti, kad sumokėti už mašiną. Jis nežino, kieno tai pinigai, jam juos pervedė į banko sąskaitą. Tie pinigai buvo nuo kaltinamojo, jam atsiuntė į sąskaitą, nes jie susiskambino, kaltinamasis pasakė, kad jis perves pinigus. Kaltinamasis kažkur dirbo, tai gal žmogus, pas kurį jis dirbo, jam pinigus persiuntė už darbą. Atrodo, jog tai buvo moteris. Jie buvo nuvažiavę dirbti prie tokio namo, norėjo dirbti, dengti stogą, tai gal jis ten ir dirbo. Prie to namo dirbo A.. Tas žmogus, kuris jam pervedė pinigus, jam skoloje nebuvo. Tie pinigai buvo skirti tam, kad jis sumokėtų už mašiną. Turbūt pinigai buvo pervesti jam A. iniciatyva. Taip išeina, kad tie pinigai buvo kaltinamojo. Ne jis turėjo grąžinti pinigus, kurie buvo pervesti. Jo dalis už mašinos pirkimą buvo skola. Jie buvo sutarę, kad važiuos į užsienį. Jis norėjo kaltinamąjį vežtis į užsienį, bet jam nebeprisiskambino. Manė, jog nuvažiuos į užsienį ir ten viską atsiskaičiuos. Kaltinamasis jam buvo skoloje 200 Eur, plius pinigai už akumuliatorių. Jie su A. A. neaptarė, kad perkant automobilį, tie 200 Eur skolos nurašomi. Jis tik galvojo, kad tuos pinigus atgaus, kai dirbs užsienyje, ar kai pas jį atvažiuos, jis jam mašiną perrašys jo vardu, tada atsiims savo skolą. Dėl automobilio pirkimo jis savo pinigų nepridėjo. Jis nereikalavo grąžinti automobilį, jis galvojo, kad jis važiuos su juo į darbą, bet paskui praėjo kažkoks laikas, tvarkėsi popierius išvažiuoti į užsienį, rašinėjo jam žinutes, skambino, bet niekas ragelio nekėlė, į žinutes niekas neatsakinėjo. Jis norėjo pasiimti jį su savimi į darbą, nes jis geras darbininkas. Mašiną jis užsirašė savo vardu, kad apsidrausti savo skolą, jokio raštelio iš jo nepaėmė, kad jam paskolino 200 Eur. Nieko jie neaptarė, aptarė, kad dirbs ir atsiskaičiuos. Automobilį užrašė jo vardu, bet jis taip galvoja, kad automobilis ne jo. Tas automobilis tik teisiškai jo vardu, o kieno jis yra faktiškai, nežino. Ar to žmogaus, kuris atsiuntė pinigus, ar kaltinamojo, jis nežino. Jis galvoja, jei dalis pinigų yra jo, dalininkas yra ir jis. Jie neaptarė, kad ta paskolinta 200 Eur dalis bus A. skolos dalis už automobilį. Kaltinamasis turėjo reikalų, nusipirkęs mašiną, pirmą dieną ją pasiėmė ir važiavo dirbti. Vėliau atvažiavęs kaltinamasis pasakė, kad jo mašina nepasikuria, tada jie kartu su tuo asmeniu, iš kurio pirko mašiną, nuvažiavo mašiną pakurti, nuvažiavo pas jį į namus, jis dar jam davė akumuliatorių, pakeitė kitą ir tiek, daugiau su juo susitikęs nebuvo. A. A. 200 Eur jam neatidavė, už akumuliatorių taip pat neatidavė, todėl skoloje yra 250 Eur. Dėl šitos skolos grąžinimo kreipėsi tada, kai atėjo kvietimas, kad turi ateiti į policiją, atnešti įrodymus, kad mašina užrašyta jo vardu. Jis nešėsi popierius, kad jis yra savininkas, o mašiną yra davęs važinėti A. A.. A. A. suprato, kad tai jo automobilis, ir gali juo važinėtis. Kaltinamasis jam prižadėjo grąžinti 200 Eur, sakė, kad per kelias dienas padarys darbus ir grąžins skolą. Jis jam neprisiskambino, kiek skambino, kiek žinučių siuntė. Skambino ir dėl važiavimo dirbti, norėjo pašnekėti ir dėl automobilio, gal reikia ką nors sutvarkyti, nes žadėjo su ta mašina kartu važiuoti į užsienį. Tuo metu teisės vairuoti neturėjo, negalėjo vairuoti, todėl jis ir norėjo, kad su juo važiuotų kaltinamasis, nes jis turi vairuotojo teises. Jis nežino, kam jam reikėjo pinigų, kuriuos jis paskolino. 200 Eur paskolinimas įvyko prieš automobilio pirkimą. Prieš tai kaltinamasis turėjo kitą automobilį, t. y. mašiną „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kam jis skolinosi, remontui ar kažkam kitam, jam reikėjo pinigų ir jis paskolino. Jis galvojo, kad kai jis atiduos skolas, tada mašiną ir perrašys. Bet jie apie šitą dalyką nešnekėjo. Kai pas jį namuose rašė dokumentus, tai galvojo, kad jam bus garantas, jog atiduos skolą, o vėliau mašiną persirašys. Automobilį atgavo, jis jį atgavęs nepraturtėjo, neturėjo kur jį dėti. Jam atidavė automobilį, o jis turėjo išvažiuoti, neturėjo ką daryti, todėl mašiną atidavė atgal į tą pačią aikštelę, kad ją parduotų, kad paskui jam grąžintų dalį, bet kaltinamojo nebebuvo. Jis jam būtų grąžinęs dalį pinigų už tą mašiną, nes ta mašina jau yra parduota. Už automobilį gavo 450 Eur, jo dalis yra 250 Eur skola. Jis su kaltinamuoju mėnesį laiko kartu dirbo (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, įmonėje, jie ten darė apdailą. Jie dirbo vienoje firmoje, matė, kaip jis atlieka darbus, dirbo tvarkingai, darbštus žmogus. Buvo pasikeitę kontaktais, turėjo telefono numerius, jis atvažiavo pas jį, pasiskambino, klausė, ar turi darbų, sakė, kad turi. Klausė, kur jis buvo, nes ieškojo, pradėjo bendrauti. Dvi dienas jis buvo pas jį. Nežino, kieno vardu buvo automobilis, kurį jis turėjo. Tą automobilį, kurį jis turėjo, greičiausiai atidavė į aikštelę A. I., jie kažką tarėsi, nežino, ar mainė, ar pardavė, o tą nusipirko ar pakeitė. Kai nupirko automobilį, kaltinamasis pas jį buvo atvažiavęs, tada iš jo pasiėmė akumuliatorių, nes tos nupirktos mašinos akumuliatorius buvo užgesęs. Jo iniciatyva buvo nuvažiavę pas moterį dėl darbų, ten turėjo keisti stogą. Dėl darbo tarėsi A., jis būtų buvęs kaip darbininkas. Jis moka keisti stogus, jei A. dirbo įmonėje, (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, darė medines grindis, klojo parketą, tai žino, kaip dirbti. A. jam paskambino ir pasakė, kad žmogus į sąskaitą perves 500 Eur, ir kad jis nuvežtų ir atiduotų tuos pinigus A. I. už mašiną. Jis taip ir padarė, paėmė pinigus, nuvežė ir padavė. Už kokią kainą „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamas, net neįsivaizduoja, jis nieko nesitarė, pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas jį namuose. Kad automobilis bus užrašytas jo vardu, iniciavo A. A., kodėl jis nenorėjo rašyti jo savo vardu, neklausė, nesidomėjo. Sakė, kad jam nesunku, užrašys ir paskui perrašys, gal bėdų turėjo, būna visokių bėdų, gal antstoliams buvo skoloje, gal dar kažkam. Kad turi skolų, jis pats nesakė. Bet jis taip galvojo, gal žmogus sąskaitos neturėjo. Juridiškai tai automobilis jo, o jei pagal viską, žmogiškai, galvojo, kad jie su juo susitars nuvažiavę į darbus, tą mašiną perrašys ir jokių problemų nebus, pasiskaičiuos su tais pinigėliais ir viskas, nedidelės tos sumos. Byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio, jis atsisakė. Jei už tas skolas mašiną jam grąžino, tai jis atsisakė. A. A. jam nepasakė, kad važiuos kartu dirbti į užsienį, nors jis jam užsiminė, kad yra labai geras darbas, yra susitaręs, sakė, jog važiuotų su juo, užsidirbtų pinigėlių. Tuo metu kaltinamasis neturėjo kur gyventi, nes porą dienų jis buvo gyvenęs jo namuose, norėjo padėti žmogui. Tas automobilis buvo kažkiek ir jo, nes jis buvo jam skoloje. Su A. A. kartu dirbo, kiek laiko kartu išdirbo, nepasakys, jis dirbo iki Naujų metų, o kada jis atėjo, tiksliai pasakyti negali. Jis dirbo neilgai, nežino, ar kas turėjo pretenzijų dėl jo darbo. Jis jam buvo padėjęs, jis turėjo išsiėmęs individualią veiklą, darė tokį namelį. Matosi iš žmogaus, jei žmogus ateina į darbą ir pradeda dirbti, nieko neklausia, vadinasi, dirbti sugeba, jeigu nereikia jokių patarimų, vadinasi, moka, bent jis taip supranta. Prieš (duomenys neskelbtini) kultūros namus jis su juo nedirbo. Jis dirbo tokiam žmogui, tvarkė namą, ir kaltinamasis jam padėjo, čia viskas vyko ne lygiagrečiai, tai buvo po to laiko, kada jie su juo susitiko, kai jis sakė, kad gali prirodyti darbą. Jis sakė, kad jam reikia darbo. Tuo momentu jam paskambino, siūlė buvo labai gerą darbą užsienyje, bet kaltinamasis tada nesutiko, net nekėlė jam ragelio, jie nebesusitiko. Kai skolino 200 Eur, jokio skolos dokumento nepasirašė, jis sakė, kad grąžins pinigus po savaitės laikotarpio, savaitės bėgyje. Paskui pradėjo rašinėti žinutes, skambino, jis jam nebekėlė ragelio, rašė žinutes, jokio atsakymo negavo ir tuo pasibaigė. Jis nebūtų kėlęs klausimų, kol jam nepradėjo skambinti iš policijos. Nuo to laiko, kai paskolino pinigus, iki to laiko, kai pirko automobilį, buvo praėjusi savaitė, čia viskas buvo greitai, savaitės bėgyje. Iš policijos pradėjo skambinti dėl to, kad jo mašina viršijo leistiną greitį, dėl nuobaudų, ir jis turi ateiti į policiją, atsinešti mašinos dokumentus, jis pasakė, kad mašinos neturi, yra padavęs kitam žmogui, kad automobilis tik jo vardu. Prašė, kad jis atneštų pirkimo sutartį, bet sutartį buvo įdėjęs ir palikęs mašinoje, su kuria važinėjosi kaltinamasis. Tada jis ėjo pas I., prašė, kad jis jam iš tų dokumentų atšviestų sutartį, jam atšvietė, ir jis turėjo dublikatą. 200 Eur paskolino, iš viso žala 250 Eur, nes 50 Eur skola buvo už akumuliatorių, kurį įdėjo po automobilio pirkimo, akumuliatorius buvo ne naujas. Dabar automobilį pardavė, gavo 450 Eur, 200 Eur žada ir gali atiduoti A. A.. Jis skambino kaltinamajam, galvojo, kad jis kartu su juo važiuos, užsidirbs pinigų, ir jie viską susitvarkys, tas mašinas persirašys, su skolomis atsiskaičiuos. Dėl jo duoto akumuliatoriaus kaltinamasis nesiskundė, nieko nesakė, jis jam neskambino, apie tai kalbėta nebuvo. Nuo to laiko niekas neskambino ir niekas nieko nesakė. Automobilis buvo būtinas darbui, kad išvažiuoti. Jei A. A. nebūtų pervedęs 500 Eur, būtų už automobilį mokėjęs iš savo pinigų. Sutartį pasirašė pas jį namuose. Jis nusipirko mašiną, jis jam tuos raktelius ir padavė, mašina jam buvo reikalinga, jis ir išvažiavo. Jis išvažiavo ir išvažiavo, kažkokio jo leidimo nereikėjo. Papildomai teisme parodė, kad sausio 4 d. teismo posėdyje apklaustas nurodė, kad tas automobilis priklausė tiek jam, tiek A. A.. Jis jam leido naudotis automobiliu. Tuo automobiliu kaltinamasis galėjo naudotis su jo leidimu todėl, kad manė, jog ta mašina buvo jų abiejų. Jie su juo iki galo nesusitarė, nes jis kaip išvažiavo, taip ir išvažiavo. Jis tą dalį pinigų jam persiuntė. Turi dokumentą. Jie nesutarė, kaip tuo automobiliu reikės naudotis. Jis sau pagalvojo, kad atvažiuos, bet nebesusisiekė, nebesusišnekėjo. Kartu nieko apšnekėję nebuvo, pats sau vienas buvo pagalvojęs. Perkant mašiną nieko nesušnekėjo, nes ta suma buvo nedidelė, tai galvojo važiuos ir dirbs. Jis norėjo jį pasiimti su savimi į darbą. Jis jam davė leidimą naudotis mašina, nes mašina ant jo vardo, o pas jį buvo dokumentai, viskas. Parašė pareiškimą tik tada, kai pradėjo eiti baudos, tie kaltinimai, jog jis važiuoja su mašina ir padarė nusikaltimą, viršijo greitį. A. A. buvo davęs naudotis mašina dvi savaites, kol susitvarkys dokumentus. Turbūt A. A. nesuprato, kad jam davė leidimą naudotis mašina dvi savaites. Nes jis pats sau pagalvojo, kad pavažinės dvi savaites ir grąžins. Bet šito dalyko A. A. nežinojo. Buvo tokia kalba, jis sakė, kad jis pasirodys savaitės ar dviejų savaičių bėgyje. Pasirodys dėl automobilio susitvarkymo, kad susitvarkyti visus dokumentus, ar automobilį užrašyti ant jo vardo, ar tą mašiną pasiimti jam pačiam, taip pat, kad susitarti dėl išvažiavimo į užsienį. Nieko nesirašė, jis juo pasitikėjo ir viskas. Tokia iniciatyva, kad rašyti automobilį ant jo, buvo kaltinamojo. Jis irgi juo pasitikėjo. Abu vienas kitu pasitikėjo. Pats kaltinamasis jam pasiūlė užsirašyti automobilį savo vardu. Galvojo, kad toks prašymas buvo dėl skolos. O jis galvojo, kad tą mašiną rašo ant jo, tada kaltinamasis niekur nebepabėgs. Jis pagalvojo, kad rašymas vyko jo vardu dėl kažkokių A. A. skolų antstoliams. Čia taip gavosi ekspromtu, nebuvo kažkokio susitarimo. Sakė, kad rašytų, tvarkytųsi tą mašiną, o jis pasakė, kad jis rašytųsi. Padarė 200 eurų pervedimą, bet dabar nepamena pavardės kam. Tas mokėtojas A. V. yra jo sūnus, nes per savo kortelę jis pats pavedimų daryti negali. Pavedimas buvo N. V., kurį jis atliko už A. A..

Liudytojas S. T. teisme parodė, kad kaltinamąjį matė vieną kartą. Visi kaimynai iš daugiabučio namo susidėjo pinigus, nes žadėjo keisti rinas ir ieškojo, kas jas uždės. Vienas kaimynas pasakė, kad brangu, todėl jis atveš vieną pažįstamą, kuris uždės pigiau. Pasakė, kad atvežtų. Vieną dieną neatvežė, kitą dieną neatvežė. Paskui su tuo pažįstamu atvažiavo. Užlipo ant viršaus, pažiūrėjo, kur tas rinas dėti. Jis lyg ir pasimatavo, tiksliai nebeatsimena, pasakė, kad ryt poryt uždės, bet jam reikėjo pinigų medžiagoms. Jis pasakė, kad gerai, gali duoti pinigų, nes yra surinkta 400 eurų ir jam juos padavė. Jie dar su kaimynu kalbėjo ir sakė, jog važiuos kartu nupirkti pigesnių medžiagų. Išvažiavo ir išvažiavo, tiek žinių. Jis dar pasakė, kad jam paliktų elektros laidą, jog galėtų dirbti, tą laidą paliko. Parvažiavęs iš darbo klausė, kur tos rinos, bet buvo pasakyta, kad nėra, nes nebuvo nuolaidų. Kai kitą kartą pradėjo skambinti, niekas nebeatsiliepė. Kai buvo užlipęs pasižiūrėti, pamatuoti, sakė, kad čia viskas normaliai, ne tiek baisiai darbo, nesirašė matmenų, tik pamatavo, kiek metrų ir vieną latako nubėgimą. Ten buvo tik du matmenys – namo ilgis ir aukštis. Jis sakė, jog ryt poryt sutvarkys. Nieko jis neminėjo apie kitą asmenį, kuris padės jam tuos darbus atlikti, suprato, kad dirbs vienas. Nieko nesakė, kad vešis draugą, nes jam reikės pagalbos. Vienam žmogui tuos darbus padaryti įmanoma. Kaltinamasis  pasakė, kad medžiagoms reikia pinigų, o jų jis neturi. Davė jam iš gyventojų surinktus 400 eurų, paprasčiausiai pasitikėjo, kadangi kaimyno draugas. Pasakė jam, kad jei trūks už darbą pinigų, tai visi kaimynai susidės ir atiduos. Tą draugą atsivedė kaimynas N. V.. Jis išvažiavo į darbą, parvažiavęs namo matė, kad dar kabo elektros kabelis, ir niekas nepadaryta. Tada nieko nesakė ir antrą dieną vėl išvažiavo į darbą. Grįžęs jis nuėjo pas kaimyną, paklausė, kame čia reikalas, o jis pasakė, kad antrą dieną negali prisiskambinti. Dar, kai su juo pakalbėjo, jam sakė, kad tokių darbų pilna, padarys po savaitės, po dviejų savaičių. Todėl po savaitės, dviejų dar nebuvo tokios minties, kad jis dings, buvo tokia mintis, kad gal jis užgėrė. Tą patį galvojo ir  kaimynas. Jis kaltinamajam atidavė tuos 400 eurų, o paskui N. V. atskirai paskaičiavo kiekvienam, kiek jie buvo sunešę, ir kiekvienam kaimynui atidavė atskirai iš savo pinigų. To asmens telefono numerio nepasiėmė, nes pasitikėjo, kadangi sakė, kad draugas. Jis paklausė kaltinamojo, ar daug kainuos, nes gal jie tiek pinigų nesudės. Kaltinamasis pasakė, kad tikrai daug nenulups, nes jie draugai ar kaimynai su tuo V.. Nebuvo jokios sutartos sumos. Tada po savaitės jis pasakė N., kad važiuotų žiūrėti, nes vis tiek daugiau jį pažinojo, žinojo kas, kaip arba sakė, kad važiuotų į policiją rašyti pareiškimą. N. dar tempė, sakė gal kaltinamasis užgėrė ar panašiai. Paskui jis vienas nuvažiavo ir parašė tą pareiškimą, nes suprato, kad apgavo. Kai parašė pareiškimą, dar galvojo, kad jis gal kažkur geria, nes 400 eurų per dieną nepragersi, o gal kažkur išvykęs su draugais baliavoja. Bet suprato, kad tų pinigų nebebus. Jis ėjo rodyti darbininkui, kokius darbus reikėjo atlikti. Dar buvo N., bet jis aukštyn nelipo, kadangi žmogus vyresnis. Užlipo dviese, pasižiūrėjo, o visi trys -V., jis ir kaltinamasis apkalbėjo sutarties sąlygas. Jie kartu išvažiavo, nes sakė, kad dabar kaip tik kažkokios akcijos, bet nuvažiavus tų akcijų nebebuvo. Todėl tą dieną nenupirko. Kaltinamasis jiems sutrukdė, nes būtų užsidėję rinas. Dabar visi kaimynai atsisakė, niekas nebenori.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Gal prieš kokius metus vyko statybos. Kažkurio iš meistrų dėka pas jį objekte atsirado šitas žmogus. Jis dirbo pas jį, nes statėsi namą. Kaltinamasis dirbo įvairius darbus: statė malkinę, darė apdailą terasai. Darbai vyko adresu (duomenys neskelbtini). Tai turėjo būti praeitų metų pavasaris, kai pas jį dirbo kaltinamasis, tiksliai nepasakys. Jis kaip meistras elgėsi labai keistai. Esmė tokia, kad buvo labai keista darbo etika. Ateidavo į objektą, paskui kažkur pradingdavo, telefonai būdavo išjungti. Dvi, tris dienas nebūna, paskui sako, kad jam kažkokios problemos, negalima prisiskambinti. Darbas nebuvo sklandus. Aišku, darė ką padarė, sumokėjo pinigus ir išsiskyrė. Jo darbų kokybės negalėtų vertinti 10 balų. Nes ir dabar turi perdaryti kai kuriuos darbus. Perdarys stogelį, kuris yra prie įėjimo į namą, nes jį padarė prastai. Gali patvirtinti tokią aplinkybę, kad kaltinamasis savo darbų neišmano, kaip jau buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Nesako, kad visiškai viso darbo, bet kai kurių darbų neišmano. Buvo pasiūlymas padaryti terasos apdailinimą ne pagal standartą. Kaltinamasis darė taip, kaip jam atrodė, ir jis, būdamas ne meistras, turėjo konsultuoti bei aiškinti, kaip turėtų būti. Jis nėra patenkintas jo darbo kokybe, nes darbai yra atliekami ne taip. Tikriausiai kaltinamasis dirbo ir pas kitus asmenis, nežino, nelabai domėjosi. Nepažįsta V. S.. Atlikus darbus apmokėdavo, jam už viską atsiskaitė. Jis atsirado pas jį per kitus statybininkus. Jie su kolega buvo nupirkę tokį medinį namą. Kadangi dirba nekilnojamojo turto srityje, tai kartais perka, parduoda, remontuoja. Jų meistras, kuris ten dirbo, kažkokiais būdais jį atsivedė. Pamena, kad atvežęs medžiagas, rado savo kolegą su šituo žmogumi. Jis nežinojo to asmens nei vardo, nei pavardės. Savo kontaktuose buvo jį įsivedęs ,,(duomenys neskelbtini)“. Žinojo tik jo telefono numerį, tą, kurį yra nurodęs ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo parodymais. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tuos darbus, dėl kurių susitarė su asmeniu, jis atliko pas jį. Tas namas, apie kurį kalba, kur jis dirbo, yra parduotas. Terasos apdaila, kurią jis darė, viskas ten išsižergė, skylės didžiausios. Per stogą, kurį jis darė, per visur bėga vanduo, todėl jis dabar žmogui turi kompensuoti to naujo stogo darymą. Tame mediniame name, kur dirbo, lyg ir tvarkingai viską padarė. Susidarė nuomonę, kad jis labiau dirba su medžiu nei su kitais darbais. Kitus darbus apsiėmė daryti gal kažko iki galo nelabai suprasdamas. Jaučiasi, kada žmogus supranta, ką jis daro, o kada ne. Tame mediniame name, kuriame jis dirbo, fasado apdailos darbai buvo, aplink langus su medžiu reikėjo padaryti apdailą, dar kažką darė sandėliuke. Ten buvo padaryta tvarkingai, jokių pretenzijų neturi, bet darbai, kurie buvo daromi pas jį, tai jie buvo daromi tvarkingai, tačiau nebuvo tokios kokybės, kokios norėjo. Tikriausiai turėjo kažkokius savo įrankius. Ten dirbdavo daug brigadų, dėl to jam sunku pasakyti, kieno koks įrankis. Jis asmeniškai jo įrankiais neaprūpino, tik medžiagomis. Paprastas pavyzdys, jis  turi vaizdo kameras, matosi, kad ryte atvažiuoja, dirba, o nuo pietų nebėra ir neaišku, ar jo dieną ar dvi nebus. Ta darbo etika jam labai nepatiko. Užbaigė tą rezultatą, kurį buvo sutarę. Nebuvo sutarę jokių laiko terminų, nes lauko darbai, ar savaitę trumpiau, ar savaitę ilgiau, jokio skirtumo. Žmogus dirbo, bet darbo etika buvo keista, kadangi nėra pratęs, jog žmonės po kelias paras pradingtų. Visumoje jų santykiai buvo neblogi, viską susitardavo. Atsirasdavo ir iškart skųsdavosi sveikatos problemomis, tai blogai, tai ligoninėje. Visa tai rodė nerimtumą, negali taip būti, kad žmogus dingsta nepasakęs, o paskui atsiranda. Pabaigoje, kada atsiskaitinėjo, dėl tos kokybės kažką sprendė lyg ir piniginiais klausimais, dabar tiksliai nepasakys. Atsiskaitė, išsiskyrė ir jis suprato, kad daugiau tokiems darbams jo nesamdys. Stogelio karkasas buvo surinktas vieno meistro, o apdaila buvo daroma kaltinamojo. Žmogus, kuris dirba darbą, taip nesielgia, palieka sujungtus įrankius ir dingsta, kažkur išvažiuoja. Pas jį kieme vaikšto 3-4 metų vaikas, o ten visokie įrankiai, kuriais galima ranką, pirštus nusipjauti. Kai pamatė, buvo pakraupęs. Kadangi darbus buvo pradėjęs ir didžiąją dalį atlikęs, tai leido pabaigti. Dėl malkinės jokių priekaištų neturi. Tačiau tai nebuvo pats geriausias sandoris.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Ji dirbdavo pas savo kaimyną, pjaudavo žolę, o kaltinamasis dirbo pas kitus kaimynus, bet nežino, ką jis ten darė. Jam reikėjo prailginimo ir jis jos paprašė prailginimo, ji jam jį padavė. Vieną dieną jai atnešė prailginimą, tuo metu pas ją buvo tas seniukas, kurio pavardę pamiršo. Jie kažką susitarė dėl rinų ir išvažiavo, o daugiau iš to pokalbio nieko nežinojo. Vėliau jai pasakė, kad kaltinamajam įdavė 400 eurų, po ko jis dingo ir pradingo. Turėjo kaltinamojo telefono numerį, bandė jam skambinti, bet jis būdavo užblokuotas. Pavardės nežino, bet vardas A.. Nežino, kokius darbus jis atlikinėjo pas kaimynus, bet jam reikėdavo ilgo kabelio. N. V. nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), sakė, kad nori sutvarkyti rinas, o A. A. pasakė, kad gerai ir kad viską nupirks. Padavė tuos pinigus - 400 eurų ir daugiau skambučio jam nebebuvo. Jis skambino, bet niekas daugiau neatsakė. Tą dieną, kai N. V. tarėsi su A., jį matė pirmą kartą. Turbūt A. A. kažką kalbėjo, kad tuos darbus padarys vienas. Pas A. A. ji nematė įrankių, prietaisų, kad jis tuos darbus galėtų dirbti. Tikriausiai turėjo kažkokių įrankių, kad jau dirbo, bet gal įrankiai buvo žmonių. Gal neturėjo kabelio, nežino. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) soduose. Jie su N. yra draugai. Pažįsta jį nuo 16 metų. V. į (duomenys neskelbtini) sodus atvažiavo pas ją. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo panašiai tą patį. Girdėjo kažkokį pokalbį, o tada jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iš pat pradžių sakė lyg tai skambino, sakė, kad dar negavo, bet nupirks. N. V. parvažiavęs pasakė, kad padavė tuos 400 eurų. Kai jie išvažiavo, N. V. tą pačią dieną nebeatvažiavo. Kitas jos kontaktas su N. V. buvo už savaitės, 4 ar 5 dienų, tiksliai pasakyti negali. Po to atvažiavęs N. V. sakė, kad apšovė jį ir viskas, pradėjo nekelti ragelio. Po to karto tuose soduose A. nebematė. A. į tuos sodus atvykdavo automobiliu, gal žalios spalvos, nebeprisimena. Girdėjo kažkokį pokalbį. Kaip jos paklausė ikiteisminio tyrimo metu, taip ir atsakė. Jai atrodo, kad visus tuos pačius parodymus ji sako teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji pas kaimynus pjaudavo žolę, tai iš matymo matydavo A., bet kalbėti su juo nekalbėdavo. Pirmą kartą su juo kalbėjo tada, kai jis jos paprašė prailgintojo. Tuo metu jis ten tvarkė terasą. Tą pačią dieną, kai senukas atvažiavo, jis jam grąžino tą laidą. N. pradėjo kalbėti, kad jam reikia susitvarkyti namą, nes namas (duomenys neskelbtini) baigia nugriūti. Neklausė A., kokia jo pavardė. Dabar tas kaimynas, pas kurį jis dirbo, yra išsikėlęs. Tas kaimynas turėjo tokį verslą, pardavinėdavo butus. Lygtai N. V. buvo nuėjęs pas tą kaimyną pakalbėti, bet jis nieko nepasakojo. Nežino, kaip jam ten sekėsi, ar pabaigė tuos darbus.

Liudytojas A. I. teisme parodė, kad kaltinamąjį turbūt yra matęs. Nežino, dėl ko teismas jį kviečia liudytoju. Keitė automobilius. Vieną paliko, o kitą pasiėmė, ir jam dar turėjo primokėti pinigų. Jis pasiėmė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, o pardavė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, dar turėjo papildomai gauti 500 eurų. Bet kažkaip neturėjo pinigų, paskui tuos pinigus jam sumokėjo K. V.. Jis užsiima mašinų prekyba. K. V. yra jo pažįstamas. Kažkuris iš jų, K. ar kaltinimasis sugalvojo, kad reikia didesnės mašinos. Tas buvo prieš metus ar daugiau. Jie atvažiavo į aikštelę, (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurį jis pardavinėjo, nebeatsimena, už kokią sumą pardavinėjo savo automobilį, gal už 700 eurų. Dokumentaliai viskas vyko ant K. V.. Šiaip jie abu kalbėjo ir derino. Negali atsakyti, kam jiems reikėjo didesnio automobilio. Gal didesnio automobilio reikėjo dirbti prie statybų. Sutarė, kad palieka tą „(duomenys neskelbtini)“ ir jam primoka pinigų. Domėjosi, kam priklausė automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“. Pažiūrėjo į dokumentus, tai tas ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausė dar trečiam asmeniui. Sakė, kad iš to asmens buvo nusipirkęs, bet iki galo nesusitvarkė dokumentų. Šiaip jis pasitikrina per VĮ ,,Regitra“ puslapį, nes ten yra tokia programėlė. Pažiūrėjo, kad viskas ten tvarkoje, įregistruota, apribojimų nėra, neareštuota. Tas automobilis faktiškai priklausė kaltinamajam. Jis nieko nevertino, tik pasakė, kad jam plius 500 eurų ir pasikeičia, jis pasiima „(duomenys neskelbtini)“, o jiems atiduoda savo „(duomenys neskelbtini)“. Ne iš karto atidavė automobilį, nes pas juos nebuvo pinigų. Kai gavo pinigus, tai tada ir apsikeitė. Gal abu atvažiavo. V. sumokėjo 500 eurų,  tuos pinigus jam atvežė gal už poros savaičių. Tas automobilis gal 10 dienų stovėjo pas jį, tuo metu jis tos kitos mašinos neturėjo. Kada jie gavo pinigus, tada ir apsikeitė. Gal abu atvažiavo, bet dabar neprisimins. Tuos 500 eurų sumokėjo V.. Nesidomėjo, iš kur pas juos pinigai, nes kažkaip jam nekilo tokių minčių. Automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ atidavė kaltinamasis. Automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ savininku tapo V.. Jie sakė, kad yra bendri pažįstami, lyg ir kartu dirbo, nes jis dar specialiai klausė, jam reikėjo, kad tas žmogus išregistruotų tą ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai sakė, jog jie bendri pažįstami, ryt poryt paduos dokumentą. K. V. kažkada sakė, kad jis buvo praradęs teisę vairuoti. Tada nesidomėjo, ar jis dar turi tas teises ar neturi. Dėl to ,,(duomenys neskelbtini)“ po savaitės skambino V. ir paklausė, kaip ten reikalai su išregistravimu, jis pasakė, kad nebeprisiskambina kaltinamajam. Tai pasakė jam, kad jam ją reikia išregistruoti, kadangi jis ją pardavė savo vardu, žmogus nori ją prisiregistruoti, bet neįmanoma, kol ji neišregistruota. Paskui jis kažkaip surado tą žmogų, tas žmogus atvažiavo į aikštelę. Tas žmogus, tai ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkas, kuris buvo parašytas ant dokumentų. Jis pasakė, kad nelabai nori išregistruoti. Paklausė kodėl, o jis atsakė, jog su kaltinamuoju dirbo, ir jis „nuvežė“ jo įrankius ar kažkas tokio. Tą ,,nuvežė“ suprato, kad tuos įrankius pasisavino, o, ar tie įrankiai buvo bendri ar ne, nežino. Tas žmogus pasakė, kad kaltinamasis pasisavino įrankius. Tas ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas pagal dokumentus dar pasakė, kad jam atėjo bauda už greitį ar dar kažką, ir dėl to nelabai ruošiasi mokėti. Tada paklausė, ar didelė ta bauda. Jis atsakė, kad ta bauda nedidelė, bet ji jam nepriklauso. Pasakė, kad jei bauda nedidelė, tai jis ją sumokės, nes žmogus norės prisiregistruoti. Tas žmogus pasakė, kad normaliai šneka, ir jis tą baudą sumokės bei išregistruos automobilį. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė 220 eurų dydžio sumą, o ne 500 eurų dydžio sumą, nes ten, kur jis pirko iš tos savininkės, suma buvo įrašyta apie 200 eurų, todėl taip sutarė bendru susitarimu. 

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Ji jį vadindavo A., nežino jo nei vardo, nei pavardės. Brolis prirodė, kad neva jie gerai dengė stogus, o ji kaip tik namui dengė stogą. Jis atvažiavo pas ją ir sutarė dengti stogą. Jie buvo atvažiavę dviese. Dar buvo toks K.. Sutarė, kad kokią dieną nupirks medžiagas, ir jie pradės. Nuardė stogą. Kai jau sutarė dengti, kaltinamasis buvo tiek pristojęs, kad jam reikia 200 eurų. Brolis sakė, kad jis geras, todėl kai jis tiek pristojo, tai davė tuos 200 eurų. Kaip jis paaiškino, tų 200 eurų prašė, nes jam reikėjo nusipirkti kopėčias, kadangi savo kažkam paskolino ar kažkas pavogė. Tada jis jau atvažiavo pradėti dengti stogo, bet atvažiavo vienas, be to K., su kuriuo buvo atvažiavęs apžiūrėti stogą. Jis tą stogą pradėjo tvarkyti. Padirbo vieną ar dvi dienas, tada vėl jam davė 100 eurų, nes sakė, kad reikia kurui, nes neturi, su kuo važinėti. Jau buvo pradirbta kokias 3-4 dienas. Daugiau jis pasakė, ar negali jam pravesti 500 eurų, kad neva pardavėjas kitam neparduotų mašinos. Ji pati bankininkystės neturi, tai vyras paėmė ir pravedė 500 eurų. Bet tuos 500 eurų pervedė K. V.. Kiek kaltinamasis pas ją  dirbo, važinėjo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jai atrodo, ten buvo trečias ,,(duomenys neskelbtini)“. Kai pervedė tuos pinigus, tai jis vieną dieną dar padirbo. Daugiau kraustė „(duomenys neskelbtini)“ mašiną, o paskui parvažiavo su žaliu ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Jis padirbo kelias dienas, buvo išsišokėlis, kad neva čia jis vienas dirbo, nors faktiškai nieko nesuprato, iš tikro dirbo jos trys žmonės. Jis išvažiavo pasiimti kažkokio darbininko, bet kaip išvažiavo, taip ir išvažiavo. Daugiau jo nebematė. Dar kelias dienas jo telefonas buvo įjungtas. Bandė ir iš vieno numerio, ir iš kito numerio skambinti, o paskui visai tas numeris dingo. Jis nekėlė ragelio nei iš vieno, nei iš kito numerio. Taip ir pasiliko, jis išvažiavo, o ji pabaigė stogo keitimo darbus savo jėgomis. Faktiškai galima sakyti sukišo 800 eurų, o jo darbas nevertas daugiau nei 300 eurų, kadangi dirbo jos trys žmonės, o kaltinamasis buvo kaip pagalbinis žmogus. Jis sugadino kelis gabalus skardos, nes net nežinojo, nuo kurio galo pradėti dengti skardą. O tuos pinigus prašė, tai pervedė. Klaida yra jos, jog ji davė pinigus, bet ji stogą pabaigė savo jėgomis. Iš kaltinamojo nieko neieško. Tegul jis aiškinasi. Vienas sukčius ir kitas sukčius. Jos pinigų prašė kaltinamasis, o pravedė tam K.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir tuo adresu buvo keičiamas stogas. Kaltinamąjį prirodė brolis. Ten jis atvažiuodavo pas kažkokį kaimyną. Kaltinamasis yra mėgstantis išgerti, ir jo brolis mėgėjas. Kaip sakydavo, kad geras žmogus, tai vieną kartą 10 eurų davė, kitą kartą butelį nupirko. Tikriausiai tokie ir draugai. Tas geras žmogus ir yra, kuris duoda išgerti. Sutarė, kad mokės po 6 eurus už kvadratą. Paskui jis atvažiavo vienas, nes neva tas K. pradėjo gerti. Ieškojo darbininkų, kas padėtų, bet nerado. Tada dirbo visi trys: jos vaikas, žentas ir jos kaimynas. Sakė, kad neva kopėčioms reikia 200 eurų. Jis neturėjo kopėčių, nes kažkam paskolino kopėčias ir jam nebegrąžino. Po pinigų paskolinimo neatsivežė jokių kopėčių. Nieko ji nebeklausė, kur tos kopėčios, nieko nebedarė. Jis atsivežė įrankį skardai pjaustyti ir prailgintuvą, kuris neveikė. Reikėjo dar ir suktukų, nuomojosi aparatą skardai pjaustyti. Neklausė jo, kur jo įrankiai. Jis prašė 20 eurų kurui, bet uždengė priekį, tai pagalvojo, jog kažkiek padirbo, matė, kad jis nei valgyti, nei gerti neturėjo. Kai pakalbėjo su broliu, suprato, kad tikriausiai net neturėjo kur nakvoti, nes dar kelias dienas nakvojo pas ją, todėl jam davė 100 eurų. Darbo metu jam pastoviai skambino telefonu. Jis sakė, kad neparduotų tos mašinos, bet nesakė, kas tą mašiną pardavinėja. Prašė, kad jam pervestų tuos 500 eurų, o ji vyrui pasakė, kad jis pravestų iš savo sąskaitos, vyras ėmė ir pravedė. Kaltinamasis  jiems telefonu atsiuntė vardą, pavardę, sąskaitos numerį, kam pervesti. Neklausė, kodėl netinka grynieji pinigai, kodėl būtinai reikia pervesti į sąskaitą. Neklausė, kodėl pinigai vedami į kito asmens sąskaitą. Jis nieko nepasakojo, tik dejavo, kad neparduotų mašinos. Kai pervedė tuos pinigus, jis vieną dieną nevažiavo, nakvojo pas ją. Paskui už 2 ar 3 dienų išvažiavo. Tikriausiai antrą dieną išvažiavo tos mašinos, vėliau jis atvažiavo su tuo nauju ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Brolis su juo išgėrė, jis permiegojo. Ryte reikėjo aukštai sukti, todėl pasakė, kad važiuoja parsivežti kažkokio darbininko, kaip išvažiavo, taip ir išvažiavo. Kadangi jis atidavė ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, tai grįžo su žaliu ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Daugiau nieko nežino. Brolio klausė, ar kaltinamasis pasirodo, o jis pasakė, kad nebepasirodo, net ir pas tą kaimyną nebepasirodo. K. V. iš viso pas ją nedirbo, tik atvažiavo, pasižiūrėjo ir sutarė, jog 6 eurai už kvadratą. Jo neklausė, kodėl jis perka kažkokius automobilius, nors neturi, kur gyventi ir ką valgyti. Pas juos dirbo trys žmonės: sūnus, žentas ir dar kaimynas, tai A. faktiškai buvo kaip pagalbinis žmogus, o ne meistras. Kiek jis pridarė, kol jie nespėjo sužiūrėti, vėliau jie tas klaidas ištaisė. Kai jis išvažiavo, tai jie baisiausiai vargo, kol išlygino visą namą. Kaltinamasis buvo toks, kad mokėdavo prieiti kalbomis, saldžiai kalbėti, įtikinti, ir ji pasitikėjo. Per tą kalbėjimą įgijo jos pasitikėjimą. Tiek buvo pristojęs prie jos su tais 200 eurų, kad ji jau net į skambučius nebeatsakydavo. Dabar, kai pagalvoja, gal ir keista, kad stogdengys be kopėčių. Kaltinimasis A., o pavardės nežino, neklausė. Nieko nešnekėjo, kieno bus įrankiai, kieno bus medžiagos. Viskas buvo organizuota jos. Dar klausė, kieno bus medžiagos, o ji pasakė, kad medžiagos bus grynai perkamos jos pačios, nes jai reikėjo sąskaitos. Nebuvo kalbos dėl įrankių. Darbo eigoje išsprendė tuos klausimus dėl įrankių. Reikėjo suktuko, tai atnešė jį žentas, reikėjo metalą pjaustyti, išsinuomojo pjaustymo įrankį. Jo visas darbas buvo kaip pagalbinio žmogaus, vertas 300 eurų ir ne daugiau. Buvo reikalinga mokėti už darbą, bet mažesnę sumą. Kaltinamasis mokėjo apsukti, tačiau ji nesibylinės, nes neturi sveikatos. Buvo sutarę 6 eurus už kvadratą, jei būtų pabaigęs iki galo, tai būtų paskaičiavę, nes ten 130 kvadratų su trupučiu. Jis pasiėmė tuos 800 Eur, tai daugiau nebebuvo ką skaičiuoti, nei ką bedaryti. Gal atlygis už darbą būtų buvęs didesnis nei 800 eurų. Kadangi būtų išmatavę namą, nes namas 142 kvadratai, ir būtų skaičiavę kvadratūrą. A. su K. neva bendradarbiai, kartu dengė stogus. Jie abu buvo atvažiavę, abu lipo pasižiūrėti. A. prašė jos to vadinamo avanso. Jis nieko nesakė, prašė 200 eurų, nes sakė, kad reikia nusipirkti kopėčias. Ji irgi tokių ilgų metalinių kopėčių neturėjo, nes ilgiausios buvo 6 m. Jis sakė, kad to K. nebebus, ar jis pradėjo gerti, nežino. Kai vedė tuos 500 eurų, tai nuo ryto buvo pradėjęs skambinti telefonu, kalbėjo apie mašiną, tai taip suprato, kad reikia kažkokiai mašinai. Suprato, kad tą mašiną pirks K.. Jo pavardės iš pradžių nežinojo, žinojo tik, kad K., o vėliau, kai vedė tuos pinigus, sužinojo ir pavardę. Su A. apie tą mašiną nekalbėjo. Ji kaltinamajam A. iš viso yra sumokėjusi 800 eurų.

Liudytoja R. R. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Prieš keturis metus gal pusantrų metų gyveno kartu. Buvo jį priėmusi pas save, kaip sakoma, įsileido velnią į namus. Paskui jis viską pradėjo meluoti. Tada paprašė išeiti iš namų. Ji išsireikš gal ne visai lietuviškai ir taisyklingai, bet jis buvo meluojantis sukčius, visą laiką meluodavo. Tas momentas, kai jam reikėjo laikyti teises ir reikėjo jį priregistruoti. Jis visą laiką sakydavo, kad jokių skolų, jokių įsipareigojimų antstoliams neturi. Vienu žodžiu, „ledinis berniukas“. Kai tik priregistravo dėl tų teisių, kad jis išsilaikytų, iš karto parėjo antstolių šaukimas, kad jis susimokėtų. Tada jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet ji nespėjo kartu įeiti. Jis tik išsinešė lapelį, kad vyksta paieška dėl kažkokių pinigų ir ieško kažkokia moteris iš (duomenys neskelbtini). Tada jai užteko. Matyt, apgaudinėjo ne tik ją, jau buvo prasiskolinęs visur. Tada jis išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Jo paties mama sakė, kad kažkokia mokytoja iš karto paskolino pinigų. Keturis metus apie jį nieko nežinojo. Per tą laiką nebendravo, nežino, kuo A. A. užsiima. Pradžioje dar jo mama paskambindavo, paklausdavo, gal žino, o ji sakė, kad nieko nežino, nes jau gyveno savo kitą gyvenimą. Paprasčiausiai ji sakydavo, kad su melu negyvens. Jis vis būdavo kažkur išėjęs, kažkur dirbdavo, sakydavo, kad dirba, bet, kai ji nuvažiuodavo, jo ten nebūdavo. Visą laiką buvo tokie vaikiški melai, o jai tokie dalykai nepatinka. Ji jo niekada nerasdavo, nors jis sakydavo, kad ten dirba, sakydavo, kad jau yra išėjęs, o pasirodo vėl nėra. Galvojo, kad kol laikas, tegul eina lauk. Eidavo į mišką, dar dirbdavo kažkur prie statybų, buvo išvažiavęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Paskui pusei metų ar trims mėnesiams iš viso dingo. Ji norėjo jau jį anksčiau iškraustyti, bet kažkur buvo dingęs ir kažkokius vėjus kalbėjo, kad jam kažkas atsitiko. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Iš jo draugų rato ji nieko nepažinojo. Jis sakydavo, kad dirba prie statybų, bet visą laiką šaukdavo, kad jau nebedirba, nes anie nieko nesumokėjo. Dirbdamas prie statybų dėdavo kažkokias plyteles. Bet kur jis eidavo, užgarantuoti negali. Pas jį buvo įrankiai, kaip ir pas kiekvieną. Ji nematydavo, ar jis nešdavosi tuos įrankius į darbą. Nematydavo, kad jis būtų susipirkęs kažkokių brangesnių įrankių. Jis parnešdavo nupirkęs maisto, bet pastoviai turėdavo mažai pinigų. Ji sakydavo, kad „Alfonso“ jai namuose nereikia. Vienoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis lyg ir dėjo plyteles. Vis paklausdavo, ką daro, o jis sakydavo, kad dirba. Atvažiuoja, o jo ten iš viso nėra. Turbūt tas santaupas jis gaudavo iš darbo santykių, bet paskui sužinojo, kad daugiausiai jis skolindavosi iš mamos. Ji pati tose statybose nebuvo, bet jis vis sakydavo, kad įsidarbino ir eis ten dirbti. Pati išeidavo į darbą ir grįžusi rasdavo jį parėjusį, o kaip, kur, ką dirbdavo, užgarantuoti negali. Ji jo draugų tikrai nematydavo. (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkas vyko, ar jis ten kavinę įrenginėjo, plyteles dėdavo, bet jis kažkaip ten ilgai nepadirbo, nežino dėl ko, ar nesugebėjo, ar jį išvarė, nesidomėjo.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kiek atsimena, su A. A. susipažino bare, kartu susitikdavo, yra tekę dirbti, kartu leisti laiką. Bare susipažino 2019 m. Būdavo, kad jei trūksta pinigų, jis iš jo pasiskolindavo, kai jam trūksta, jis iš jo pasiskolindavo. Vienas iš kito skolindavosi pinigus, santykiai buvo draugiški. Paskutiniu metu pinigų negrąžino, dėl ko negrąžino, aplinkybių nežino. Suma, kurią yra pasiskolinęs ir negrąžino, yra apie 100 Eur. Prašė, kad grąžintų pinigus, buvo susitikę, bet jis kaip dingo, taip dingo, jie kalbėjo, buvo vienas niuansas, antras niuansas, dėl ko jam nepavyko grąžinti, o paskui žmogus dingo ir viskas. Bendraudavo su juo telefonu, susitikdavo. Turėjo įsivedę vienas kito telefono numerį. Kai skambindavo, kartais A. A. pakeldavo, kartais nekeldavo, perskambindavo. Kai prašė, kad grąžintų 100 Eur, buvo, kad telefonu atsakinėjo, bet paskui dingo ir viskas. Bet viskas iki tol buvo normaliai, buvo, kad dalį grąžino, paskui vėl jam pritrūko, vėl pasiskolino. Dirbo jis prie statybų, skolindavosi medžiagoms, kažkiek pinigų gaudavo. Kiek jis yra girdėjęs iš jo pasakojimo, jis daug ką sugeba dirbti. Jis su kaltinamuoju  kartu yra dirbęs, jis statybose yra pagalbinis, praktiškai tik nueidavo ten tada, kai turėdavo laisvo laiko, nes pagrindinis jo darbas yra prie kapų, bet ne sezonu jis nesėdi ant sofos, eidavo pas pažįstamus, kur kartu dirbdavo, kad išmokti. Galima sakyti, kad porą kartų yra padėjęs A. A., jam reikėjo palaikyti ir viskas. Jo akiai, palyginus su jo sugebėjimais, A. A. statybos darbus supranta. Jam atrodo, kad jie susipažino 2019 m. vasarą, jis pradėjo dirbti kapuose, birželį jie dar bendravo, paskui dingo, o tada, jam atrodo, liepos mėnesį pareigūnas jį apklausė. Dirbti kartu jis pats siūlėsi A. A., reikėjo pritvirtinti stogelį, paskui apsibrėžė, apipjovė terasą kažkuriame naujame rajone, jis pats ne vairuotojas, tai dabar adreso nepasakys. Su A. A. kartu išgerdavo. Kai jam reikėdavo kapuose pagalbos, privežti medžiagų, pasiskolinti įrankių, jis atvažiuodavo. Jis turėjo kažkokius įrankius, bet dažniausiai būdavo pasilikęs objektuose, jeigu jam reikėdavo ir jis nenaudodavo, tai jis jam paskolindavo. Kokius objektus turėjo, jis nežino, kiekvieną dieną jis su juo nedirbo. Kai su juo dirbo, ten virš durų dėjo tokį stogelį, iš naujo darė stogelį, gręžė, tvirtino visą karkasą. Kur jis gyveno, jis nežino, jis niekad pas jį svečiuose nėra buvęs, žino, kad jis iš Šiaulių, išsiskyręs, lyg turi sūnų.

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį

Iš 2019-08-12 N. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019-07-04 jis, būdamas pas savo pažįstamą „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, jog kaimynystėje darbuojasi meistras, kuris remontuoja namą. Jam reikėjo paremontuoti jo namo stogo rinas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjęs pas tą vyrą, kuris prisistatė A., su juo sutarė, kad pastarasis jam viską sutvarkys už 400 eurų. Darbus žadėjo pradėti kitą dieną, t. y. nuo 2019-07-05. Pinigus jam padavė tą pačią dieną ir apsikeitė kontaktais. Kitą dieną jis dar su tuo vyru bendravo telefonu, vyras jam pasakė, kad reikia jam paieškoti pigesnių medžiagų. Po to karto minėtas vyras pareiškėjui telefonu nebeatsiliepdavo, o telefonas buvo išjungtas. To vyro pavardės jis nežino. Taip pat nežino, kur tas vyras gyvena. Su juo jokios sutarties nepasirašė, o tik sutarė žodžiu. Į policiją iki šio laiko nesikreipė, nes laukė ir dar tikėjosi, kad minėtas vyras darbus pradės. Padaryta 400 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 24-25).

Iš 2019-10-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. V. parodė, kad jis neprisimena, kaip atrodė asmuo, kuriam davė 400 eurų už stogo tvarkymą. Iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų panašiausias asmuo yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3, t. y. A. A., tačiau jis nėra tikras, ar tai yra būtent šis asmuo. Kai bendravo su tuo asmeniu, jis buvo be barzdos (1 t., b. l. 56-60). 

Iš 2020-08-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. V. patvirtino savo parodymus ir teigė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo atvežęs, kaip dabar žino, A. A., pastarajam rodė, kur reikės pakeisti namo stogo lietaus nubėgimo vamzdžius, parodė vietą, kur S. T. padavė A. A. 400 eurų už medžiagas ir darbą (1 t., b. l. 61-66).

Iš 2019-10-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. P. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 4, asmenį, t. y. A. A., kuris pas jį namuose statė pavėsinę, ir kurio telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-142). 

Iš 2019-10-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. K. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, asmenį, t. y. A. A., apie kurį  davė parodymus šioje byloje. Tai tas pats vyriškis, kuris iš jo pasiskolino 100 eurų ir negrąžino (1 t., b. l. 149-154).

Iš 2020-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių apskrities VPK areštinėje, adresu Purienų g. 48, Šiauliuose, areštinės specialistas S. K. pateikė iš kaltinamojo A. A. paimtą pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio  IMEI1 (duomenys neskelbtini),  IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele (1 t., b. l. 192). 

Iš 2020-07-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas kaltinamojo A. A. pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele, buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Ant telefono matyti smulkių nubraižymų. J. K. telefono numeris randamas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. G. M. telefono numeris randamas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) prie rinktų numerių. Atidarius katalogą „(duomenys neskelbtini)“, tarp kitų nereikšmingų šiame ikiteisminiame tyrime pranešimų matomi pranešimai nuo abonento, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini): 2020-04-24 pranešimas „Tau nekas lauk sweciu atiduosi dwigubai matuysi neanto raga sugalwojei uzstumti“; 2020-04-25 pranešimas „Kur saibos a...“; 2020-04-25 pranešimas „Nebus saibu parui pasakysiu n... durikes loma tau p... wakar pasake mate kas per wienas l... be yrankiu dirbi“; 2020-04-25 pranešimas „Ir m... pirmadieni zajawa a.. parasysiu kad turetum reikalu biski numeri masinos zinau“. Taip pat matyti 2020-05-12 pranešimas nuo abonento „T. S.“: „Nebereik galit nebedaryt. Ateinantį mėnesį susitvarkysiu. Ne žodžio žmogus. Ačiū“. Peržiūrėjus katalogą „(duomenys neskelbtini)“, randamas „T. S.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius katalogą, matomos nuotraukos, kuriose užfiksuoti smulkūs gaminiai iš medienos, mediena. Daugiau duomenų, reikšmingų šiam tyrimui, telefone nėra (1 t., b. l. 194-196; 2 t., b. l. 1-7).

Iš 2019-10-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliktus telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės ir priklausomybės analizę, nustatyta, jog ši SIM kortelė nuo 2018-10-03 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo sistemos vartotojui. Laikotarpiu nuo 2019-03-12 iki 2019-08-09 buvo naudojama ir veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefono numeriu, yra sakoma, kad adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas (2 t., b. l. 70-71).

Iš 2019-11-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliktus analizę, buvo nustatyta, jog mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-03-16 iki 2019-08-09 buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-09-13 buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76-77).

Iš 2019-10-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atliktus telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės ir priklausomybės analizę, nustatyta, jog ši SIM kortelė nuo 2019-03-23 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo sistemos vartotojui. Laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-09-18 buvo naudojama ir veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefono numeriu, yra sakoma, kad adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas (2 t., b. l. 81-82).

Iš 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) veikė laikotarpiais nuo 2019-03-26 iki 2019-07-31 bei nuo 2019-08-06 iki 2019-08-09, ir buvo naudojama mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-04 veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. 2019-07-05, kai kaltinamasis A. A. nurodė nukentėjusiajam N. V., kad atvyks remontuoti stogo lietvamzdžių, veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose. Laikotarpiu nuo 2019-07-06 iki 2019-07-27 SIM kortelė veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose, t. y. laikotarpiu, kuriuo A. A. nurodė, kad lankėsi (duomenys neskelbtini), kur jam iš piniginės buvo pavogti pinigai, matyti, kad jis nurodytu laiku buvo tik (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo 2019-07-27 SIM kortelė veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose. Iš išklotinės matyti, kad 2019-07-26 16.16 val. iš A. A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2 kartus skambinta į N. V. telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau į skambučius neatsakyta, taip pat skambinta 19.04 val., pokalbis truko 206 s. 2019-07-31 19.04 val. N. V. parašė A. A. 2 SMS žinutes, 2019-08-08 15.21 val., 15.22 val., 15.25 val., 15.26 val., 18.50 val., 19.01 val. parašė 9 SMS žinutes. Daugiau ryšių tarp A. A. ir N. V. išklotinėje neužfiksuota. Ryšių tarp A. A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir S. T. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje neužfiksuota (2 t., b. l. 118-121).

Iš 2019-10-03 duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, kur ir kada A. A. dirbo, kad nuo 2018-07-10 oficialiai A. A. nieko nedirbo ir neturėjo leidimo verstis statybos ir remonto darbais bei neturėjo teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas (2 t., b. l. 185).

LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių sukčiavimo objektyviųjų požymių. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Šiuo atveju paminėtina, kad kaltinamojo gynėja bylos nagrinėjimo metu teigė, jog A. A. inkriminuota veika negali būti laikoma nusikalstama, nes jį ir nukentėjusįjį N. V. siejo tik civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš sutarties, ir tai negali lemti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste tampa svarbus baudžiamųjų teisinių santykių atribojimas nuo civilinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.). Esminis momentas, susijęs su civilinių teisinių santykių atribojimu nuo baudžiamųjų teisinių santykių dėl sukčiavimo, yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tą atspindi ir gausi teismų praktika: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013, 2K-336/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt. Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-697/2016). Be to, visų apgaulės būdų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Kaip antai, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017). Taigi iš sutarties kylančios prievolės nevykdymas savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio delikto atveju asmuo elgiasi sąžiningai, neklaidina kitos šalies, nenuslepia nuo jos esminių aplinkybių ir prievolės neįvykdo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-895/2020).

Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas LR BK 182 straipsnyje numatytą veiką padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu jis iš esmės pripažino, kad N. V. jo paprašė ant daugiabučio namo pakabinti vandens nubėgimo sistemą, tuo metu jis neturėjo išsipirkęs licencijos verstis tokia veikla, sutarė, kad jis nupirks medžiagas lietaus sistemai, buvo apskaičiavę, kiek reikia metrų, medžiagas turėjo nupirkti iš nukentėjusiojo pinigų, medžiagoms nupirkti iš nukentėjusiojo gavo 400 eurų, tačiau per pasitikėjimą jo vienas pažįstamas iš jo nugvelbė visą piniginę su pinigais, dėl to tų medžiagų ir nenupirko, lietaus sistemos nepakeitė, nukentėjusysis jam skambino, bandė su juo susisiekti, dar keletą kartų su nukentėjusiuoju bendravo, bet, kai pinigų nebeturėjo, nežinojo, ką jam pasakyti ir neatsiliepė. Tačiau kaltinamasis neigė esminę sukčiavimo aplinkybę, t. y. apgaulės panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu, teismui teigė, kad jis nieko apgauti nenorėjo, gavęs 400 Eur iš nukentėjusiojo, išvyko į (duomenys neskelbtini) atsivežti žmogaus, kuris jam būtų padėjęs keisti lietaus vamzdžių sistemą, tik (duomenys neskelbtini) iš jo vienas pažįstamas pagrobė nukentėjusiojo pinigus. Šiuo atveju paminėtina, kad teismas tokiais kaltinamojo A. A. paaiškinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, taip siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Teismas pažymi, jog kaltinamojo iškelta versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to, kaltinamasis, aiškindamas pinigų praradimo aplinkybes teismui, nebuvo nuoseklus. Kaip antai, iš pradžių kaltinamasis teigė, kad jis net pats nežino, kur tas pažįstamas, nugvelbęs iš jo pinigus, randasi, teigė, jog nepamena, ar tuos pinigus prarado (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Vėliau teismui jau aiškino, kad jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo pažįstamas A., su kuriuo kažkada dirbo, tas A. pasisavino visus jo pinigus, t. y. 450 eurų, nes dar 50 eurų turėjo savo. Dar vėliau A. A. jau teigė, kad tas asmuo, kuris iš jo pavogė pinigus, buvo V., o jo pavardės nepasakys. Dar daugiau, A. A. teismui taip ir negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių, kitam asmeniui jo atžvilgiu neva įvykdžius vagystę, jis nesikreipė pagalbos į teisėsaugos institucijas. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjęs N. V. parodė, kad sutarė, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) pakeis lietaus nubėgimo vamzdžius, sakė, kad tokius darbus padaryti moka, nes remontuoja stogus, pasakė, kad darbus padarys už dviejų dienų, dar suieškos medžiagų, medžiagoms jis A. A. padavė 400 Eur, jam kaltinamasis pasakė, kad duos visus kvitukus, kiek išleido pinigų, bet po pinigų padavimo kitą dieną paskambino pasakyti, kad dar negavo medžiagų, o kai už dviejų dienų jis jam bandė paskambinti, niekas nekėlė ragelio, jo telefonas jau buvo nepasiekiamas, iš pradžių dar galvojo, jog gal dar grąžins pinigus, palaukė mėnesį ar du, bet jokių žinių nebuvo, todėl nuėjo pasiskųsti į policiją. Nukentėjęs taip pat teigė, jog padarė klaidą, kad pasitikėjo žmogumi, nesusirašė raštiškos sutarties, pagalvojo, kad, jei dirba pas kitus žmones, tai viskas bus sąžiningai. Teisme liudytoju apklaustas S. T. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis, atvažiavęs prie namo, pasimatavo, pasakė, kad ryt poryt viską uždės, bet jam reikėjo pinigų medžiagoms, todėl kaltinamajam padavė 400 Eur, paprasčiausiai juo pasitikėjo, kadangi jis kaimyno draugas. Liudytojas taip pat teigė, jog kaltinamasis nieko neminėjo apie kitą asmenį, kuris padės jam tuos darbus atlikti, suprato, kad jis dirbs vienas, nieko nesakė, kad vešis draugą, nes jam reikės pagalbos, be to, vienam žmogui tuos darbus padaryti įmanoma. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, šių asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. tiek vykusių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytos aplinkybės sutampa, be to, jos atitinka ir nukentėjusiojo protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje protokolą, taip pat teisme duotus parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Analogiškas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja V. S., kuri teisme parodė, kad pas ją būnant N. V., atėjo A. A., jie kažką susitarė dėl lietaus nubėgimo vamzdžių ir išvažiavo, vėliau N. V. jai pasakė, kad kaltinamajam įdavė 400 eurų, po ko jis dingo ir pradingo, apšovė jį, pradėjo nekelti ragelio. Liudytoja teismui taip pat tvirtino, kad po to karto tuose soduose A. nebematė, be to, sakė, kad A. A. tuos darbus padarys vienas, tačiau pas A. A. ji nematė įrankių, prietaisų, kad jis tuos darbus galėtų dirbti. Tai, kad po 400 Eur paėmimo nukentėjusysis jau nebegalėjo susisiekti su kaltinamuoju, patvirtina ir byloje esantis 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota A. A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė.

Kaip minėta, kaltinamasis teismui kėlė versiją, jog gavęs pinigus iš N. V., neva buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur iš jo A. ar V., turėjęs kartu padėti keisti lietaus nubėgimo sistemą, pagrobė pinigus. Tačiau tokia versija prieštarauja byloje esantiems duomenims. Visų pirma, kaip rodo aukščiau aptarti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, A. A. jiems nekalbėjo apie tai, kad ketina lietaus nubėgimo sistemą keisti kartu su kitu asmeniu, jie teigė supratę, kad darbus kaltinamasis dirbs vienas. Dar daugiau, 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad SIM kortelė su A. A. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-07-04 veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose, 2019-07-05, kai kaltinamasis A. A. nurodė nukentėjusiajam N. V., kad atvyks remontuoti stogo lietvamzdžių, veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose, laikotarpiu nuo 2019-07-06 iki 2019-07-27 SIM kortelė veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) r., veikimo zonose. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog A. A. išvykęs į (duomenys neskelbtini) atsivežti tariamo pagalbininko nebuvo.

Kaip rodo bylos medžiaga, tuo metu, kai N. V. kreipėsi į A. A. dėl lietaus nubėgimo vamzdžių keitimo, jis dirbo V. S. kaimynystėje pas A. P., kas N. V. leido kaltinamuoju pasitikėti ir manyti, kad asmuo tokio pobūdžio darbus išmano, įvertinant ir tai, kad pats kaltinamasis nukentėjusiajam nurodė, kad tokius darbus padaryti moka, nes remontuoja stogus. Tuo tarpu teisme liudytoju apklaustas A. P. teigė, kad kaltinamasis savo darbų neišmano, buvo pasiūlymas jam padaryti terasos apdailinimą, tai kaltinamasis darė taip, kaip jam atrodė, o jis pats, būdamas ne meistras, turėjo konsultuoti bei aiškinti, kaip turėtų būti, jis nebuvo patenkintas kaltinamojo darbų kokybe, nes darbai yra atliekami ne taip, terasos apdaila, kurią jis darė, viskas ten išsižergė, skylės buvo didžiausios, per stogą, kurį jis darė, per visur bėga vanduo, todėl jis dabar žmogui turi kompensuoti naujo stogo darymo išlaidas. Liudytoja R. P. taip pat teisme teigė, jog ji su kaltinamuoju buvo sutarusi, kad jis pakeis jos namo stogą, tačiau jis padirbo tik kelias dienas, pasiėmęs iš jos 800 Eur daugiau nepasirodė. Taip pat liudytoja tvirtino, jog A. A. buvo išsišokėlis, sakantis, kad neva čia jis vienas dirbo, nors faktiškai nieko nesuprato, iš tikro dirbo trys jos žmonės, kaltinamasis neva išvažiavo pasiimti kažkokio darbininko, bet kaip išvažiavo, taip ir išvažiavo, daugiau jo nebematė, dar kelias dienas jo telefonas buvo įjungtas, bandė jam skambinti, bet jis nekėlė ragelio, kol jie nespėjo sužiūrėti, dirbdamas jis visko pridarė, vėliau jie tas klaidas turėjo ištaisyti, kai jis išvažiavo, tai jie baisiausiai vargo, kol išlygino visą namą.

Vertinant sukčiavimo įvykdymo aplinkybes, iš dalies yra svarbūs ir kitų liudytojų parodymai. Teisme liudytoja apklausta R. R. tvirtino, jog kaltinamasis yra buvęs jos sugyventinis, kol jie gyveno kartu, jis buvo meluojantis sukčius, visą laiką meluodavo, jis vis būdavo kažkur išėjęs, sakydavo, kad dirba, bet, kai ji nuvažiuodavo, jo ten nebūdavo, niekada jo nerasdavo, vėliau pradėjo eiti laiškai iš antstolių dėl skolų. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad su A. A. susipažino bare, kartu susitikdavo, yra tekę dirbti, kartu leisti laiką, vienas iš kito skolindavosi pinigus, santykiai buvo draugiški, bet paskutiniu metu kaltinamasis jam pinigų negrąžino, dėl ko negrąžino, aplinkybių nežino, suma, kurią A. A. yra pasiskolinęs ir negrąžino, yra apie 100 Eur.

Tokių aplinkybių visumos analizė neginčijamai patvirtina A. A. panaudotą apgaulę nukentėjusiojo N. V. atžvilgiu, t. y., kaip rodo bylos medžiaga, buvo piktnaudžiaujama nukentėjusiojo pasitikėjimu, atkreipiant dėmesį ir į N. V. amžių (įvykio metu jam buvo beveik 80 metų), taip pat melagingai pažadėta, kad darbus atliks greitai, nebrangiai ir kokybiškai, nors iš anksto žinojo, kad tokio susitarimo jis neįvykdys, nes iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. tokio pobūdžio darbų kokybiškai dirbti nemokėjo, o ir gavęs iš nukentėjusiojo 400 Eur, tų darbų pas jį dirbti taip ir neatvyko, bei nuo jo pasislėpė, dėl ko nukentėjęs asmuo patyrė materialinį nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis būtų buvęs apsunkintas. Taigi konstatuotina, kad minėti A. A. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius ir A. A. padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – LR BK 182 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį

Iš 2019-10-30 K. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019-07-26 apie 11.00 val. ar 12.00 val. pas jį į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas A. A., kurio gyvenamosios vietos jis nežino. Gali būti, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2018 m. pabaigoje ar 2019 m. pradžioje jis su A. A. kartu dirbo apie mėnesį laiko. A. A. jo paprašė paskolinti pasivažinėti jo tamsiai žalios spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jis jį pažinojo iš anksčiau, be to, A. A. prieš kelias dienas pas jį namuose surinko medines kėdes, nieko blogo nepagalvojęs, sutiko jam paskolinti pasivažinėti automobiliu. A. A. nurodė, kad automobilio jam reikia vykimui į darbą. Automobilį prašė paskolinti ir juo pasinaudoti dviem savaitėms laiko. Jis sutiko. Tuomet A. A. sėdo į aukščiau paminėtą jam priklausantį automobilį, kuris stovėjo jo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Taip pat A. A. jo paprašė dar paskolinti 200 eurų. Jis paskolino. A. A. pažadėjo, kad pinigus grąžins kitą dieną, tačiau jų negrąžino. Kitą dieną jam skambinant į A. A. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), jis buvo išjungtas. Daugiau jam nepavyko susisiekti su A. A.. Minėtą automobilį jis nusipirko 2019-07-24 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. A. A. jam pasiskolintų 200 eurų negrąžino ir pasisavino jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio pasisavinimo jam padaryta 417 eurų turtinė žala. Prie pareiškimo prideda 2019-07-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (1 lapas), iš kurios matyti, kad K. V. iš A. I. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 220 eurų (1 t., b. l. 80-88).

Iš 2020-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. M. pateikė A. A. priklausantį sąsiuvinį su užrašais, kuris pridėtas prie bylos pirmo tomo galinio viršelio (1 t., b. l. 187).

Iš 2020-06-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK automobilių aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11).

Iš 2020-06-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020-06-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, kuris 2020-06-12 tyrėjo nutarimu grąžintas nukentėjusiajam K. V. (2 t., b. l. 12-30, 33-34).

Iš 2020-08-04 VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos kaina yra 1220 Eur su PVM (2 t., b. l. 42).

Iš 2020-06-23 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir 2020-08-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ turi banko sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto K. V. sąskaitos išrašo laikotarpyje nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 matyti, kad 2019-07-18 į minėtą sąskaitą iš V. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 500 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad gautieji 500 Eur 2019-07-18 11.00 val. išgryninti AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 59-60, 61-63).

Iš 2020-08-10 – 2020-08-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išklotinėje užfiksuoti šie ryšiai tarp A. A. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo K. V. telefono numerio (duomenys neskelbtini): 1) 2019-06-25 7.58 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 217 s, 8.08 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 18 s, 9.56 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 10.08 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 119 s; 2) 2019-06-26 13.37 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 249 s; 3) 2019-06-27 15.15 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 79 s, 16.25 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 152 s, 18.51 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 163 s; 4) 2019-06-28 11.27 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 11.28 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 90 s, 18.50 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 174 s, 19.00 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 52 s; 5) 2019-06-29 10.09 val. A. A. 3 kartus skambino K. V., tačiau į 2 skambučius neatsakyta, 1 pokalbis truko 37 s, 11.50 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 38 s, 12.12 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 8 s, 12.13 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 33 s, 12.53 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s, 13.39 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 44 s, 16.18 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 51 s, 17.14 val. A. A. skambino K. V., tačiau į skambutį neatsakyta; 6) 2019-07-01 5.56 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 161 s; 7) 2019-07-03 18.31 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 305 s; 8) 2019-07-05 9.02 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 30 s, 18.21 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 248 s, 18.41 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 44 s; 9) 2019-07-06 A. A. skambino K. V., pokalbis truko 254 s, 9.01 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 38 s, 13.05 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 161 s, 18.03 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 54 s; 10) 2019-07-08 7.09 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 74 s, 7.39 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 8.15 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 10 s, 8.30 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 26 s, 11.57 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 12.21 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 12.23 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 54 s, 12.26 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 12.28 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 68 s, 16.35 val. ir 16.36 val. A. A. 4 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta; 11) 2019-07-09 15.03 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta, 17.11 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 33 s; 12) 2019-07-10 13.09 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 3 s, 13.19 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 4 s, 17.32 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 85 s, 17.39 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 68 s, 18.08 val. A. A. 2 kartus skambino K. V., pokalbiai truko 3 s ir 28 s, 18.09 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 12 s; 13) 2019-07-11 21.02 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s; 14) 2019-07-12 9.17 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 90 s, 9.32 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s, 9.37 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 20 s, 9.59 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 6 s, 12.24 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 26 s, 16.55 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 46 s; 15) 2019-07-13 8.34 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 156 s, 10.58 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 36 s, 11.01 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 8 s, 11.10 val. A. A. skambino K. V., tačiau į skambutį neatsakyta, 11.11 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 5 s; 16) 2019-07-15 11.13 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 88 s, 13.42 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 64 s; 17) 2019-07-16 8.45 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 134 s, 10.17 val., 10.18 val. ir 10.20 val. A. A. 3 kartus skambino K. V., tačiau į skambučius neatsakyta; 18) 2019-07-18 10.00 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 29 s, 10.04 val. K. V. parašė SMS žinutę A. A., 10.06 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 20 s, 10.08 val. K. V. parašė SMS žinutę A. A., 10.15 val. A. A. 3 kartus skambino K. V., tačiau į 2 skambučius neatsakyta, 1 pokalbis truko 17 s, 10.45 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 62 s, 10.47 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 35 s, 19.21 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 163 s; 19) 2019-07-19 8.06 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 53 s; 20) 2019-07-20 8.34 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 48 s, 12.46 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 12 s; 21) 2019-07-22 10.15 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 155 s; 22) 2019-07-23 7.58 val. ir 7.59 val. K. V. parašė 2 SMS žinutes A. A., 8.00 val. A. A. skambino K. V., tačiau į skambutį neatsakyta, 10.02 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 39 s, 11.58 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 139 s; 23) 2019-07-24 7.26 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 10 s; 24) 2019-07-26 10.39 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 84 s; 25) 2019-07-27 9.00 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 146 s, 9.08 val. K. V. skambino A. A., pokalbis truko 32 s, 11.27 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 31 s, 19.16 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 70 s; 26) 2019-07-28 11.25 val. A. A. skambino K. V., pokalbis truko 121 s; 27) 2019-08-06 laikotarpiu nuo 8.14 val. iki 14.54 val. K. V. parašė 8 SMS žinutes A. A.; 28) 2019-08-07 8.17 val. K. V. parašė 1 SMS žinutę A. A.; 29) 2019-08-08 laikotarpiu nuo 9.16 val. iki 15.27 val. K. V. parašė 10 SMS žinučių A. A.. Daugiau ryšių tarp A. A. ir K. V. išklotinėje neužfiksuota. Iš išklotinės matyti, kad 2019-08-08 15.24 val. iš automobilio pardavėjo A. I. telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. A. buvo nusiųsta SMS žinutė. Daugiau ryšių tarp A. I. ir A. A. išklotinėje neužfiksuota (2 t., b. l. 118-121).

Pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-648/2017, 2K-21-628/2019).

Nagrinėtinu atveju, aiškinantis įvykio aplinkybes, visų pirma svarbu nustatyti, kam priklausė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio pasisavinimu buvo kaltinamas A. A.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo. Teisme A. A. paaiškino, kad jis to automobilio nesisavino, nes tas automobilis tik pagal dokumentus priklausė nukentėjusiajam K. V., o faktiškai jis buvo jo, tuo metu, kai formino pirkimo-pardavimo sutartį, jis nebuvo pasiėmęs dokumentų, todėl kartu buvęs K. V. automobilį pasirašė ant savęs, nors K. V. savo pinigais prie tos transporto priemonės pirkimo neprisidėjo. Aiškindamas, kaip atsiskaitė už perkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis teigė, kad jis automobilio pardavėjui atidavė savo ,,(duomenys neskelbtini)“ mašiną ir dar papildomai jam sumokėjo 500 Eur, kuriuos į K. V. banko sąskaitą pervedė V. P.. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais, nes, kaip rodo bylos medžiaga, juos patvirtino ne tik teisme apklaustas nukentėjęs asmuo, bet ir liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Byloje esanti 2019-07-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija iš tiesų patvirtina, jog K. V. iš A. I. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 220 eurų. Teisme liudytoju apklaustas A. I. taip pat patvirtino, jog jis pardavė „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį K. V., už automobilį jam K. V. davė 500 Eur, jis nesidomėjo, iš kur pas jį tie pinigai, o kaltinamasis jam atidavė savo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjęs asmuo taip pat patvirtino, jog jis savo vardu su A. I. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, A. I. už šį perkamą automobilį A. A. atidavė savo ,,(duomenys neskelbtini)“ mašiną, o jis pardavėjui sumokėjo 500 Eur, kuriuos jam į sąskaitą buvo persiuntęs kažkoks žmogus, tie pinigai jam buvo persiųsti į sąskaitą, kad sumokėti už mašiną A. A. iniciatyva, todėl išeina, kad tie pinigai buvo kaltinamojo. Nukentėjęs taip pat patvirtino, jog dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo jis savo pinigų nepridėjo. Dar daugiau, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P. taip pat parodė, kad kaltinamasis jos paprašė, jog ji pravestų į sąskaitą 500 eurų automobilio pirkimui, ji pati bankininkystės neturi, todėl, kai kaltinamasis jiems telefonu atsiuntė vardą, pavardę, sąskaitos numerį, kam pervesti pinigus, jos vyras pravedė 500 eurų K. V.. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, jie sutampa tarpusavyje ir juos patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga. K. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos  Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas liudija, kad 2019-07-18 į minėtą sąskaitą iš V. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 500 Eur, kurie  2019-07-18 11.00 val. išgryninti AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Aukščiau aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo būtent kaltinamasis A. A., sumokėdamas V. P. K. V. į banko sąskaitą pervestais 500 Eur ir pardavėjui A. I. atiduodamas savo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“. Kas reiškia, kad byloje nebuvo nustatyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. A., jam būtų buvęs svetimas.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nukentėjęs K. V. teismui ir nurodė, jog jis dar iki automobilio pirkimo kaltinamajam buvo paskolinęs 200 Eur, o savo vardu užsirašydamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manė, kad bus garantuotas, jog pinigai jam bus grąžinti, tačiau tai nereiškia, kad tokie susiklostę galimai skoliniai santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo leidžia kalbėti apie K. V. nuosavybės teisę į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Itin svarbu pažymėti, kad ir pats nukentėjęs patvirtino, jog A. A. perkant automobilį, jis su kaltinamuoju neaptarė jokių aplinkybių dėl 200 Eur skolos grąžinimo, taip pat teigė, kad jie su A. A. neaptarė, jog perkant automobilį, tie 200 Eur skolos nurašomi, jis tik pats galvojo, kad tuos pinigus atgaus, kai dirbs užsienyje, ar kad kai jis atiduos skolas, tada mašiną jam ir perrašys, bet jis apie šitą dalyką su pačiu A. A. nešnekėjo. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad pats K. V. pripažino, jog po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A. A. suprato, kad tai jo automobilis, ir gali juo važinėtis.

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).

Nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečių neteisėtų A. A. veiksmų, A. A. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), nes, kaip rodo bylos medžiaga, K. V. sūnus A. V. nukentėjusiajam N. V. pervedė 200 Eur žalos atlyginimą už kaltinamąjį A. A.. Kitų kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Nors kaltinamasis teigė, kad jis pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Šiuo atveju matyti, kad A. A., duodamas paaiškinimus teismui, nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą, atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas švelninti savo teisinę padėtį, kas rodo, jog nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, teistumui išnykus (2 t., b. l. 172-180 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), šiuo metu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 181-182), nedirbantis (2 t., b. l. 185), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 186). Todėl, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas A. A. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-06-12 9.10 val. iki 2021-01-19, ir laikytina, kad A. A. yra visiškai atlikęs jam šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Nukentėjusysis N. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75). Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo N. V. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė 400 Eur turtinę žalą, tokią žalą patyrė dėl sumokėtų pinigų už stogo remontą, kurio niekas neatliko, pinigų taip pat neatgavo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamų veiksmų, t. y. N. V. atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo, nukentėjusysis prarado 400 Eur, taip pat įvertinus ir tai, kad teismo posėdžio metu buvo pateiktas dokumentas apie operacijos įvykdymą, rodantis, jog K. V. sūnus A. V. 2021-01-07 nukentėjusiajam N. V. pervedė 200 Eur žalos atlyginimą už kaltinamąjį A. A., nukentėjusiojo N. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš A. A. priteisiant nukentėjusiajam N. V. atlyginti 200 Eur sumą.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajam A. A. buvo skirta gynėja advokatė I. B.. Byloje gauta 2020-10-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 24), iš kurios matyti, kad A. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 239,16 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra, yra nedirbantis), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktinis įrodymas - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2020-06-12 tyrėjo nutarimu buvo grąžintas nukentėjusiajam K. V. saugoti, paliktinas neribotai savininko nuosavybei (2 t., b. l. 33-34).

Daiktinis įrodymas -  pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele, paimtas iš kaltinamojo A. A. ir saugomas pagal 2020-08-12 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamojo A. A. neribotai nuosavybei (2 t., b. l. 10).

Daiktinis įrodymas - 2020-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas kaltinamajam A. A. priklausantis sąsiuvinis su užrašais, kuris pridėtas prie 1  tomo bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su telefonų pokalbių išklotinėmis, kuri pridėta prie 2 tomo bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020-06-12 9.10 val. iki 2021-01-19, ir laikyti, kad A. A. yra visiškai atlikęs jam šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

A. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo N. V. pareikštą 400 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. A. priteisti nukentėjusiajam N. V. 200 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktinį įrodymą - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2020-06-12 tyrėjo nutarimu buvo grąžintas nukentėjusiajam K. V. saugoti, palikti neribotai savininko nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir 16 GB atminties kortele, paimtą iš kaltinamojo A. A. ir saugomą pagal 2020-08-12 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamojo A. A. neribotai nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - 2020-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtą kaltinamajam A. A. priklausantį sąsiuvinį su užrašais, kuris pridėtas prie 1 tomo bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su telefonų pokalbių išklotinėmis, kuri pridėta prie 2 tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Ilona Jakubėnienė