Civilinė byla Nr. 2A-1946-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06647-2013-9;

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 44.5.2.4.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-887/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį Ž. G. dėl civilinės atsakomybės draudimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Ž. G. 2011 m. vasario 25 d. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/178914642 TIA numeris 178914642, pagal kurią laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2012 m. vasario 24 d. buvo apdrausta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. 2011 m. kovo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo Ž. G. ir transporto priemonė RENAULT CLIO CRANDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. C.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta M. C. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta šia transporto priemone važiavusio asmens sveikata. Ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Inter Europe AG išmokėjo 123 794,87 Lt draudimo išmoką.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ž. G. 24 758,98 Lt žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas - 743 Lt žyminio mokesčio ir 224,82 Lt vertimo išlaidas. Nurodė, kad avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir vairuotojo Ž. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. reikalavimų – raštu nepranešė per 3 darbo dienas apie eismo įvykį draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, nepateikė turimų eismo įvykio bei žalos įrodymų, nepadėjo draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, nesilaikė draudiko ar Biuro nurodymų. Ieškovė, negavusi informacijos apie draudiminį įvykį, negalėjo tirti auto įvykio aplinkybių, žalos, nuostolio dydžio, ar visa žala padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, ar apskritai toks įvykis buvo, dėl nepranešimo laiku užtruko bylos administravimas. Ieškovė įvykusios avarijos metu padarytą žalą apskaičiavo pagal Europos tarpvalstybinių ieškinių valdymu užsiimančios bendrovės Inter Europe AG pateiktą informaciją, ir ją atlygino iš viso išmokėdama 123 794,87 Lt draudimo išmoką. Atsakovo transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo sutarties liudijimas LT/AEB 7963128), todėl draudimo bendrovė atlygino kaltininko padarytą žalą. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos pranešti ieškovui per 3 darbo dienas apie įvykį, ieškovė, vadovaudamasi 2004 m. birželio 23 d. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punktu reikalauja sumokėti 20 procentų nuo išmokėtos sumos, t. y. 24 758,98 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė Ž. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ 2 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 33,65 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis draudimo sutarties 2.5.5 punktu, transporto priemonės valdytojas įvykus eismo įvykiui per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Šalių sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.5.5 punkte atsakovo numatytą pareigą raštu pranešti ieškovei apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos, numato ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Tačiau minėta įstatymo norma numato išimtį, kad apie eismo įvykį draudikui galima nepranešti tuo atveju, kai yra svarbios priežastys. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymas nereglamentuoja. Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo Didžiojoje Britanijoje, todėl raštu pranešti apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes jis galėjo tik grįžęs į Lietuvą. Atsakovo teigimu, grįžęs į Lietuvą 2011 m. kovo 18 d. jis faksu pakartotinai informavo draudimo bendrovę apie buvusį eismo įvykį. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys apie fakso išsiuntimą ieškovės bendrovės faksu 8-52 431 264 (1t., 16, 19, 82-83 b. l.; 2 t., 26-27 b. l.). Tai, kad atsakovė neigia informaciją gavusi paneigia ieškovės į bylą pateiktas raštas, kuriuo ji 2011 m. balandžio 20 d. prašė informacijos iš atsakovo apie eismo įvykį (1 t. 16 b. l.). Taigi, rašytinis pranešimas apie eismo įvykį ieškovę pasiekė po 8 kalendorinių arba 6 darbo dienų, t. y. 2011 m. kovo 18 d.

Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį ieškovė būtų patyrusi žalą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo netinkamas ar pavėluotas pranešimas apie eismo įvykį neturėjo jokios įtakos draudiminio įvykio tyrimui, draudimo išmokos išmokėjimui. Nors atsakovas apie eismo įvykį ieškovei pranešė ne po 3, o po 6 darbo dienų, tačiau teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo savalaikis nepranešimas ieškovei apie įvykusį eismo įvykį sukėlė ieškovei neigiamų pasekmių įvykį tiriant, nustatant žalos dydį ar draudimo išmokos išmokėjimui. Ieškovė nepatyrė jokios žalos, neturėjo jokių papildomų išlaidų, kadangi ji draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo. Ieškovė tik 2011 m. balandžio 20 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama papildomų paaiškinimų, įrodymų ar kitokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu (1 t. 16 b. l.), tačiau atsakovas teigia, kad nei šio pranešimo, nei ieškovės pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo (1 t., 7-11 b. l.) negavo. Ieškovė pretenzijas ir raštą atsakovui siuntė Šilalės rajono adresu, kuriuo jis negyveno, nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos (1 t. 6 b. l.), todėl apie pretenzijas ir raštą jam nebuvo žinoma.                           

Kadangi atsakovas ginčijo ir ieškovės patirtų išlaidų dydį, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, jog ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis tretiesiems asmenims yra pagrįstas. Iš pateiktų bendrovės Inter Europe AG mokėjimo prašymų, susirašinėjimo medžiagos ir čekių, Žalos bylos Nr.1212418 dokumentacijos (1 t., 100-148, 149-185 b. l.) teismas nustatė, kad juose matyti tik tam tikras nurodytų išlaidų (advokatų, teisininkų, euro administravimo, įvairių kitų išlaidų) dydis - 41 829,45 EUR, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra pateikti. Ieškovė nepateikė autoįvykio medžiagos iš Didžiosios Britanijos, kuri galimai pagrįstų žalos dydį. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė Inter Europe AG, kuriai ieškovė išmokėjo reikalaujamas sumas, turi reikalavimo teisę ir kad atlygino nukentėjusiems Didžiosios Britanijos piliečiams jų patirtą žalą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovės atstovo teiginiai, kad tuo atveju, jei ieškovei apie įvykį būtų pranešta nedelsiant, ieškovės atstovai Didžiojoje Britanijoje būtų susisiekę tiesiogiai su nukentėjusiaisiais ir susitarę su jais dėl žalos atlyginimo tiesiogiai, nesikreipiant į teisininkus, dėl ko žala būtų žymiai mažesnė, todėl atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas pranešti ieškovei apie Didžiojoje Britanijoje įvykusį eismo įvykį, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas 2011 m. kovo 18 d. faksu nusiuntė ieškovei pranešimą apie eismo įvykį bei jo aplinkybes. Byloje esanti įrodymų visuma šios aplinkybės patikimai nepatvirtina. Ieškovė teigia nėra gavusi iš atsakovo pranešimo apie šį eismo įvykį. Ieškovė neturėjo galimybės gauti įrodymų, pagrindžiančių atsakovo fakso pranešimo neišsiuntimą ieškovei 2011 m. kovo 18 d., kadangi tokie duomenys neegzistuoja (ryšių operatoriai paaiškino ieškovei, kad jie nesaugo duomenų ilgiau nei šešis mėnesius). Atsakovui pateikiant į bylą fakso pranešimą ši aplinkybė jam buvo žinoma. Apie eismo įvykį ieškovė sužinojo iš užsienio žalų sureguliavimo partnerio, į kurį kreipėsi nukentėjusiųjų asmenų atstovai (advokatai), bet ne iš atsakovo. Šį argumentą pagrindžia byloje esantis „Obermeier, Balson“ Balson.Obermeier(a)intereuropeag.com 2011 m. balandžio 1 d. 13:04 elektroninis laiškas, kuriuo užsienio žalų sureguliavimo partneris pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką už žalą, atsiradusią dėl atsakovo Didžiojoje Britanijoje sukelto eismo įvykio. Sužinojusi apie atsakovo sukeltą eismo įvykį ieškovė 2011 m. balandžio 20 d. paklausimu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti įvykio administravimui reikalingus duomenis. Šį raštą ieškovė siuntė atsakovui Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje paties atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Ieškovės prašomų pateikti įvykio administravimui reikalingų duomenų atsakovas nepateikė. Apie įvykusį eismo įvykį ieškovę informavo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas užsienyje 2011 m. birželio 14 d. 08:54. Kompiuterinėje programoje pažymėta, kad draudėjas, t. y. atsakovas, apie eismo įvykį nepranešė. Ieškovės vertinimu bylą nagrinėjęs teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo minėtus ieškovės pateiktus dokumentus, todėl neteisingai juos įvertino.

Kritiškai vertinamas bylą nagrinėjusio teismo argumentas, kad dėl nepranešimo apie eismo įvykį ieškovė nepatyrė jokios žalos, neturėjo jokių papildomų išlaidų. Dėl draudėjo nepranešimo apie eismo įvykį (per 3 paras įstatymo nustatyta tvarka neinformavo draudiko apie eismo įvykį D. Britanijoje) ir nepadėjimo aiškintis eismo įvykio aplinkybių (neatsakė į draudiko pakausimą 2011 m. balandžio 20 d. paklausimą „Dėl 2011-03-10 eismo įvykio D. Britanijoje“) draudikas patyrė papildomų išlaidų, šių pareigų nevykdymas turėjo įtakos draudiko išmokos dydžiui: ieškovė neturėjo galimybės patikrinti, ar advokato pateikti žalos dydžio dokumentai atitinka faktines aplinkybes, ar visi sąskaitose nurodyti transporto priemonės apgadinamai, nukentėjusiojo asmens kūno sužalojimai buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu. Tuo atveju, jei draudėjas būtų pranešęs per 3 paras, kaip tai numato įstatymas, draudikui, ieškovė nedelsiant pavestų šią žalą sureguliuoti savo užsienio atstovui, kuris tiesiogiai kreiptųsi į nukentėjusius asmenis, aiškintųsi kaltės klausimą ir tiesiogiai derėtųsi dėl draudimo išmokos, siekiant spręsti žalos atlyginimo klausimą ekonomiškiausiu būdu be papildomų išlaidų (advokatų, nepriklausomų ekspertų), taip pat operatyviai sureguliavus žalą, būtų išvengta išlaidų, kurias nukentėję nurodė kaip negautas pajamas. Nors teismas konstatavo, kad išlaidos advokatų, teisininkų, ir kt. paslaugoms sudaro didelė draudimo išmokos dalį, apeliantė pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ mokestis užsienio tarpininkui, kuris reguliuoja žalą, jei draudėjas 3 parų bėgyje praneša draudikui apie eismo įvykį, sudaro 200 EUR, o nukentėjusiųjų asmenų žalos sureguliavimo tarpininko įkainiai dar didesni.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, atsakovas įvykdė visas LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytas pareigas: pasirūpino, kad įvykęs įvykis būtų užfiksuotas; apie įvykį pranešė policijai; apie įvykusį įvykį informavo ieškovą. Apie įvykusį įvykį buvo informuota Draudimo bendrovę telefonu bei nurodytos visos įvykio aplinkybės. Tokiu būdu atsakovas ieškovui pateikė tokią pačią informaciją, kurią ieškovas gavo iš užsienio subjektų administruojančių šį eismo įvykį (kada įvyko eismo įvykis, kur įvyko eismo įvykis, kokios ir kieno vairuojamos transporto priemonės susidūrė, koks buvo susidūrimo mechanizmas). Atsakovas jokios kitos informacijos, susijusios su eismo įvykiu neturėjo ir negalėjo pateikti. Juo labiau pranešus apie eismo įvykį draudėjas buvo informuotas, kad su juo susisieks ir esant būtinumui pareikalaus papildomos informacijos. Būtina pažymėti ir tai, kad Ž. G. buvo užsienyje ir atvykti pas ieškovą ir pateikti paaiškinimus raštu nustatytu terminu neturėjo jokios galimybės. Grįžęs į Lietuvą jis faksu pakartotinai informavo draudimo bendrovę apie buvusį eismo įvykį. Teismui buvo pateikta faksogramos originalo šaknelė, kuri atspindi kokiu telefono numeriu buvo siunčiamas faksas, kada buvo siunčiamas faksas, fakso siuntimo laikas. Minėtas įrašas spausdinamas ant specialaus popieriaus. Tokio originalaus dokumento negalima atspausdinti kitokiu būdu, nei siunčiant faksą nurodytu telefono numeriu. Ieškovas nagrinėjant bylą teisme neginčijo šio dokumento tikrumo, priešingai jis patvirtino, kad faksogramoje nurodytas tel. numeris tikrai priklausė AB „Lietuvos draudimas“. Šiuo atveju ieškovas surinko visą informaciją susijusią su eismo įvykiu, o atsakovo pasak ieškovo netinkamas pranešimas apie eismo įvykį, neturėjo jokios įtakos draudiminio įvykio tyrimui ir draudimo išmokos išmokėjimui. Ieškovas neįrodė, kad apskritai registruoti laiškai atsakovui buvo siunčiami, ar kad šią korespondenciją būtų gavęs atsakovas Ž. G.. Pažymėtina, kad minėtu adresu atsakovas niekada nėra gyvenęs ir niekada minėtu adresu nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Be to, atsakovo manymu, TPVCAPDĮ ir Taisyklės nustato, kad draudėjui neįvykdžius TPVCAPDĮ 12 str. numatytų pareigų draudikas gali reikalauti sugrąžinti iki 20 procentu išmokėtos draudimo išmokos sumos, o ne konkrečią 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumą. Visos draudiko išlaidos, patirtos draudikui tiriant aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tenka pačiam draudikui ir draudikui nėra atlyginamos. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. numato, kad draudėjui pažeidus TPVCAPDĮ 15 str. numatytas pareigas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų visą ar dalį išmokėtos draudimo išmokos. Draudiko patirtos išlaidos įgyvendinant įstatyme numatytas pareigas (išlaidos už į pagalbą pasitelktiems asmenims padedantiems tirti, administruoti draudžiamuosius įvykius, išlaidos teisininkams/advokatams ir kt.) nėra laikomos draudimo išmoka. Todėl draudikas net neturi teisės reikalauti grąžinti draudiko išmokėtų sumų tretiesiems asmenims, kuriuos draudikas pasitelkė vykdydamas įstatymo draudikui nustatytas pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas,

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Ž. G. 2011 m. vasario 25 d. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/178914642 TIA numeris 178914642 (1 t. b. l. 13), pagal kurią laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2012 m. vasario 24 d. buvo apdrausta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. Sutarties 2.5.5. draudėjas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Sutartyje nurodytas Ž. G. gyv. vietos adresas – Dariaus ir Girėno g. 6, Šilalės m, Šilalės r. sav., telefono Nr. 8 614 42564. 2011 m. kovo 10 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė RENAULT CLIO CRANDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama M. C.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta M. C. priklausanti transporto priemonė ir sutrikdyta šia transporto priemone važiavusio asmens sveikata. Ginčo dėl šių aplinkybių nekyla. Iš ieškovės 2014 m. balandžio 20 d. rašto matyti, kad ieškovė nurodyto rašto surašymo momentu buvo informuota apie įvykusį autoįvykį. Raštu atsakovas buvo prašomas pateikti detalią informaciją apie autoįvykį. Šis raštas, kaip ir kitos ieškovės pretenzijos, buvo išsiųstas sutartyje nurodomu adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 7-12, 16). Ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio bendrovei Inter Europe AG išmokėjo 123 794,87 Lt draudimo išmoką (2011-10-10 - 2012-06-27 sprendimai dėl draudimo išmokų 1 t. b. l. 17-24, pateiktos žalos sąskaitos 1 t. b. l. 25-40, mokėjimo pavedimai 1 t. b. l. 41-49, 99-185). Atsakovo pateiktas faksu Draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ adresuotas laiškas patvirtina, kad 2011 m. kovo 18 d. 05:21 PM (17:21 val.) atsakovas informavo draudiką apie įvykį faksu Nr. 8 52 431264, iš fakso įteikimo šaknelės matyti, kad laiškas adresatą pasiekė sėkmingai („rezult“ – „ok“) (1 t. b. l. 83). Savo adresą atsakovas minėtame laiške nurodęs – (duomenys neskelbtini). Teigdama, jog atsakovas nepranešė ieškovei apie įvykį per įstatyme nustatytą terminą, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 20 proc. dydžio draudimo išmokos dalį, remdamasi TPVCAPDĮ 12 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, skųsdama teismo sprendimą, skundą grindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad šalys privalo įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas  sprendimą,  įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas.

Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. kovo 10 d. didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio yra atsakingas atsakovas, todėl, vadovaujantis įstatymo ir sutarties nuostatomis, jis raštu pranešti per nustatytą terminą (iki 2011 m. kovo 15 d.) ieškovei objektyviai neturėjo galimybės. Kaip minėta, atsakovas pateikė pranešimą Draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, kuris buvo išsiųstas faksu (tą patvirtina fakso šaknelė), iš kurio matyti, jog ieškovė apie įvykį raštu buvo informuota 2011 m. kovo 18 d. 05:21 PM (17:21 val.). Tai, kad fakso Nr. 8 52 431264 priklausė ieškovei, patvirtino 2014 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje ir ieškovės atstovas. Be to, kaip nurodyta anksčiau, iš fakso įteikimo šaknelės matyti, kad laiškas adresatą pasiekė sėkmingai („rezult“ – „ok“) (1 t. b. l. 83).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punkte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykių aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. CK 6.280 str. 1 d. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais draudikas privalo įrodyti, kokia dalimi padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala dėl pareigos pranešti nustatytu laiku ir tvarka apie įvykį neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.). Draudėjas, pažeidęs pareigą laiku pranešti apie draudžiamąjį įvykį draudikui, įgyja pareigą įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kad nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo nustatyta, kad atsakovas apie eismo įvykį nepranešė raštu per 3 darbo dienas, tačiau dėl objektyvių priežasčių tą padarė per 6 darbo dienas, be to, kaip paaiškino atsakovas, jis draudimo bendrovę iškart po įvykio informavo ir telefonu, spręstina, kad susiklosčius sudėtingoms faktinėms aplinkybėms (įvykis įvyko užsienyje), jis įrodė, kad savo pareigą informuoti draudiką įvykdė tinkamai. Ieškovas savo reikalavimą priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo sumos, grindžia ir aplinkybe, kad atsakovas vėliau nepateikė prašomos informacijos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovui raštus 2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. spalio 10 d., 2011 m. lapkričio 24 d., 2012 m. sausio 2 d., 2012 m. liepos 10 d. adresu, nurodytu sutartyje, nors, kaip pateikė duomenis pati ieškovė, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2011 m. gruodžio 15 d. buvo (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 6). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie minėtų laiškų išsiuntimą (įteikimą/neįteikimą) atsakovui, be to, ieškovė neišnaudojo galimybių su atsakovu susisiekti telefonu, kurio numeris buvo nurodytas sutartyje (telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atsakovas ieškovę apie įvykį informavo 2011 m. kovo 18 d. faksu, taip pat atsižvelgiant į ieškovės atsakovui 2011 m. balandžio 20 d. siųsto rašto turinį, paneigiamas ieškovės tvirtinimas, jog ji nėra gavusi jokios informacijos iš atsakovo apie įvykusį draudiminį įvykį. Šios aplinkybės nustatytos ir pirmosios instancijos teismo. Todėl akivaizdu, kad ieškovė savo reikalavimo priteisti žalą, atsiradusią dėl ieškovės neinformavimo apie įvykį, neįrodė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir žalos dydžio, t. y. kiek pasikeitė draudimo išmokos dydis dėl atsakovo kaltės. Tačiau, nustačius, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo 20 proc. išmokėtos draudimo sumos dėl pareigos pranešti apie įvykį pažeidimo, ieškinio, skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentai dėl pačios žalos dydžio, nesvarstytini.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei neįrodžius draudimo sutarties pažeidimo, atsakovei nekyla pareiga atlyginti jo patirtų nuostolių dėl išmokėtų draudimo išmokų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatų bei LR Vyriausybės nutarimo ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ tvarka bei pagrindais.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, ir apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).      

 Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Byloje atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio parengimą atsakovė patyrė 1500 Lt advokato pagalbos išlaidas (2 t. b. l. 65). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad  iš ieškovo priteistina atsakovei 1500 Lt  išlaidų, patirtų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį  skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) (atitinka 434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.               

Teisėjai                                                        Virginija Lozoraitytė

Arūnas Rudzinskas

                                                                      Egidijus Tamašauskas