Baudžiamoji byla Nr. e1-1179-1150/2024
        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07526-2024-1
        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.1.; 2.12.1.4. 
(S)

VILNIAUS REGIONO  APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus  prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1179-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini,) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 1 metams; turto konfiskavimas - automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       E. K. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1.1.       jis, 2024 m. vasario 22 d. 16.20 val. Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, vairuodamas jam priklausančią savadarbę neregistruotą nustatyta tvarka transporto priemonę - savadarbį bagį, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės – savadarbio bagio – nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apvirto. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 14 punkto, 18 punkto, 127 punktas, reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu savadarbio bagio keleiviui E. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kuris patyrė plėštinę žaizdą dešinės pusės ausies kaušelio srityje apie 5 cm ilgio, ko pasekoje neteko dešinės ausies kaušelio dalies vijoklio, ir nežymiai sutrikdyta kito keleivio A. U. sveikata, kuris eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje apie 2 cm ilgio. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

2.       Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis vairavo savadarbę transporto priemonę būdamas neblaivus. Nesuvaldęs transporto priemonės vertėsi, dėl ko buvo sužaloti kartu važiavę asmenys. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

3.       Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1.       Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 16 val., jam dukra pasakė, kad įvyko avarija netoli jo namų esančiame pagrindiniame kelyje. Pažiūrėjus į kelią pamatė, kad yra apsivertusi transporto priemonė, šalia kurios vaikščiojo žmonės. Nuėjus prie minėtos transporto priemonės pamatė, kad vienas iš asmenų buvo stipriai susižalojęs, todėl apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Iškvietus medikus ir kitas specialiąsias tarnybas asmenys buvę prie transporto priemonės pradėjo žodiškai su juo konfliktuoti ir jį išvarinėti sakydami, kad jie patys išsiaiškins. Grįžus į namus pamatė, kaip atvyko policijos pareigūnai.

3.2.       Nukentėjusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis sutiko paremontuoti kaltinamojo įsigytą nevažiuojantį savadarbį bagį. Kai sutvarkė, tą pačią dieną, tai galėjo būti 2024 m. vasario 22 d., jis, A. U. ir kaltinamasis nuvažiavo pasivažinėti. Vairavo kaltinamasis, o jis su A. sėdėjo susigrūdę šalia jo, nes tame bagyje buvo labai mažai vietos. Bagis buvo be langų, be skardų šonuose, tik stogas ir rėmas. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės išgėrė alkoholio – jis alaus, o jie degtinės. Nusipirkę turėjo daugiau alkoholio, tai važiavo pasivažinėti ir kitoj vietoje dar visi trys vartojo alkoholį. Viso išgėrė apie  4-5 0,5 l talpos butelius alaus, o E. K. su A. U. gal du degtinės butelius, nežino kokios talpos, gal po 0,5 l. Baigus visą alkoholį, važiavo dar nusipirkti į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Kaltinamais lėkė greitai, tačiau spidometro nėra, tai koks greitis buvo, nežino. Kaltinamajam kylant įkalne, nesuvaldė bagio, ir transporto priemonė vertėsi kelis kartus. Besiverčiant kaltinamąjį su A. išsviedė iš bagio, o jį prispaudė transporto priemonė užvirtusi ant jo. Pradėjo rėkti, jie atbėgę jį ištraukė. Kol buvo šoke, neskaudėjo nieko. Kol atvyko greitoji, suprato, kad skauda visą kūną, buvo nuplėšta dalis dešinės ausies. Kaltinamajam nebuvo jokių sužalojimų, tik skundėsi, kad skauda šonus, o A. buvo antakis praskeltas. Ligoninėje jam susiuvo ausį, vėliau lankėsi pas medikus dėl žaizdos perrišimų. Nedarbingume nebuvo, nes nėra socialiai draustas. Kaltinamajam pretenzijų dėl savo sužalojimo neturi. Vertina savo elgesį kaip neatsakingą, kad nesiėmė sulaikyti kaltinamojo, kad nevairuotų neblaivus. Bet jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tuo metu apie tai negalvojo. Dėl savo tokio neatsakingo elgesio gailisi nuoširdžiai. Dėl patirtos traumos pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų niekam neturi. Daugiau papasakoti neturi ką.

3.3.       Nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį atvažiavo E. G. ir kaltinamasis, su kaltinamojo vairuojamu savadarbiu bagiu. Išgėrė pas jį namuose 0,5 l talpos butelį degtinės. Atsimena, kad visi nusprendė važiuoti nuo jo namų iki (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės, nusipirkti alkoholio dar. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo asfaltuotu keliu. Kaltinamasis sėdo prie vairo, o jis su E. atsisėdo šalia irgi priekyje, nes ten tik dvi sėdimos vietos, vairuotojo ir šalia vairuotojo viena vieta. Jis sėdėjo tarp kojų E. priekyje jo, o E. už jo, kaltinamasis vairavo. Bagis atviras, be šoninių langų, skardų ant kėbulo, tik rėmas, be prietaisų skydelio, be spidometro, neregistruotas, be valstybinių numerių. Važiuojant ketvirtu bėgiu, posūkyje prie (duomenys neskelbtini) ženklo, kaltinamasis nesuvaldė bagio ir jie pakilo į orą ir vertėsi. Iškrito, jam bagis prispaudė koją, E. irgi buvo prispaustas. Jam buvo prakirstas antakis, o E. buvo sužalota kairė ausis. Jam ir dėl girtumo ir dėl bendro sutrenkimo ir šoko neskaudėjo nieko, nejuto antakio prakirsto ir tekančio kraujo iš jo ant veido. Atvykus medikams, jis pasakė, kad jam pagalbos nereikia, bet jį kartu su E. išsivežė į ligoninę Vilniuje. Jam susiuvo antakį kairės pusės ir išleido namo. Pretenzijų neturi jis dėl sužalojimo niekam, nei E. G. nei kaltinamajam. Su jais po eismo įvykio nebendravo. Pareiškimo nerašys dėl sužalojimo, civilinio ieškinio nereikš, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks.

3.4.       Iš tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 22 d. apie 16:21 val. buvo gautas pranešimas, kad Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), gatvėje apsivertė keturratis, nukentėjo 3 vyrai. Apie (duomenys neskelbtini) m. vienas be ausies, kito trauma nežinoma. Atvykus nurodytu adresu kelkraštyje, ant dešinio šono buvo rastas gulintis savadarbis bagis, ant kurio valstybinių numerių ir VIN kodo nebuvo. Taip pat įvykio vietoje buvo rasta GMP, kurie apžiūrinėjo 3 asmenis, vėliau buvo nustatyta, kad tai buvo A. U. (nustatytas 2,10 prom. neblaivumas), E. K. (nustatytas 2,26 prom. neblaivumas) ir E. G. (nustatytas 1,35 prom. neblaivumas). Asmenys trumpai paaiškino, kad savadarbį bagį vairavo kartu važiavęs ketvirtas asmuo, kurio jokių duomenų pasakyti negalėjo, tik nurodė, kad jis iš karto po eismo įvykio pasišalino nežinoma kryptimi. Patikrinus asmenims blaivumą, GMP darbuotojai nurodė, kad visus asmenis skubiai reikia pristatyti į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kadangi A. U. skundėsi krūtinės skausmais, ant E. G. dešinės pusės ausies buvo matoma plėštinė žaizda, ant kaltinamojo veido taip pat matėsi sužeidimai, todėl asmenims blaivumas buvo patikrintas po vieną kartą.

3.5.       Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), yra tiesus kelio ruožas, nuokalnė. Nuokalnės apačioje yra kelio vingis į kairę. Leistinas važiavimo greitis su skiriamąja juosta kelyje (duomenys neskelbtini) ties įvykio vieta yra 50 km/h, priešpriešinio eismo juosta skiria siaura ištisinė linija. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Savadarbio bagio, jo ratų pėdsakai ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane. Matuota naudojant matavimo ruletė „Stabil“ 30 m, patikros Nr. 2033044.

3.6.       Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – juodos-mėlynos spalvos savadarbis bagis. Nenustatytų gamybos metų, valstybinių numerių bei VIN kodo nėra. Įvykio vietoje guli ant dešinio šono, griovyje. Nustatyti bagio išoriniai apgadinimai, apdailos elementų nėra, sulaužyti, matomi bagio važiuoklės elementų pažeidimai. Bagis su mechanine pavarų dėže. Bagio gale žibintų nėra, priekyje esantys žibintai apgadinti. Vairo mechanizmo būklė: sukant vairą tiek į dešinę tiek į kairę, judesiai į priekinį ratą nepersiduoda. Nustatyta daug kitų bagio apgadinimų, bagis neeksploatuojamas.

3.7.       Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest“ ARKA0023 Nr. 1985569 teismas nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. 16.40 val. A. U. nustatytas 2.10 promilių girtumas; 16:42 val. E. K. nustatytas 2,26 promilių girtumas; 16:44 val. E. G. nustatytas 1,55 promilių girtumas.

3.8.       Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1037/2024(01) teismas nustatė, kad A. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,13 promilių etilo alkoholio.

3.9.       Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1038/2024(01) teismas nustatė, kad E. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,46 promilių etilo alkoholio

3.10.       Iš Medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad  nukentėjusysis A. U. 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje apie 2 dm ilgio. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą

3.11.       Iš Medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusysis E. G. 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykio metu patyrė plėštinę žaizdą dešinės pusės ausies kaušelio srityje apie 5 cm ilgio, ko pasekoje neteko dešinės ausies kaušelio dalies vijoklio. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

3.12.       Iš kaltinamojo pateikto įsipareigojimo teismas nustatė, kad kaltinamasis savanoriškai įsipareigoja nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai jo nusikalstamą veiką padarytą turtinę 798,84 Eur žalą, pervesdamas pinigus lygiomis dalimis kas mėnesį Į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą Nr. LT21730001000484333 su mokėjimo paskirtimi „Žala PSDF už A. U., E. G. gydymą“.

E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4.       Prokurorė inkriminuoja kaltinimą E. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.       Remiantis BK 281 straipsnio 2 dalimi, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

4.       KET numato:

4.3.       Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas);

4.4.       draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų (14 punktas);

4.5.       vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti (18 punktas);

4.6.       vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (127 punktas);

5.       Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. K. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir aplinkybėmis vairuodamas savadarbę kelių transporto priemonę, pažeidė KET 9, 14, 18, 127 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t. y. E. G. patyrė plėštinę žaizdą dešinės pusės ausies kaušelio srityje apie 5 cm ilgio, ko pasekoje neteko dešinės ausies kaušelio dalies vijoklio, kas visumoje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o A. U. patyrė nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje apie 2 cm ilgio, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6.       Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 5 punkte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, alkotesterio patikrinimo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų E. G. ir A. U. duoti parodymai, liudytojo R. A. parodymai, bei protokoluose (įvykio vietos apžiūros, kitų daiktų apžiūros) užfiksuoti duomenys. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, o tai, kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esantys teismo medicinos eksperto pateiktos išvados, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti.

7.       Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje.

8.       Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu

Dėl E. K. skirtinos bausmės

9.       Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, o paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones,

10.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

11.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12.       Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13.       Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, nevedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

14.       Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

15.       Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

16.       Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17.       BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18.       Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

19.       Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 795,84 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, įsipareigojo dalimis atlyginti civilinį ieškinį.

20.       Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

21.       Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtus nuostolius (t. y. nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašai). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.

22.       Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

23.       Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – savadarbį bagį, neregistruotą, be identifikavimo ir valstybinių numerių, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Priduotų daiktų saugojimo saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti E. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.

E. K.

E. K.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. K. 795,84 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 84 ct) turtinei žalai atlyginti. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – savadarbį bagį, neregistruotą, be identifikavimo ir valstybinių numerių, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Priduotų daiktų saugojimo saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti E. K.

Išaiškinti E. K.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas

Teisėja         [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]         Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė