Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-6-729/2021

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00121-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 16.9.10; 21.9.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. gegužės 6 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

nukentėjusiosios D. S. atstovui advokatui Alvydui Butai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. birželio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. L. už tai, kad jis 2020 m. birželio 3 d., apie 10:55 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Kuliškių kaime, Vilniaus pl., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 295,00 kilometre, vairuodamas vilkiką „Volvo FH12.460“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koehler STF 2D 33CA“, valstybinio numerio ženklas EE 205, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sudarė kliūtį kitam automobilio vairuotojui, dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti keisti važiavimo kryptį, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė į pakelės griovį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW 120D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesiėmė jokių reikiamų priemonių suteikti pirmąją medicinos pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims, į įvykio vietą nekvietė policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 101, 219.1, 219.2, 219.5, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusižengimų nepripažino ir parodė, kad įvykio metu važiavo apie 87–88 km/val. greičiu. Kita transporto priemonė važiavo dideliu greičiu, viršijo leistiną greitį, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kai pažiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį, atstumas iki kitos transporto priemonės buvo saugus. Taip pat pažiūrėjo, kad priekyje esantis vilkikas neatliktų kokio manevro, kad nerodytų posūkio signalo, ir tik tada pats parodė posūkio signalą. Kitas vairuotojas turėjo matyti jo rodomą posūkio signalą, signalas ryškus, signalą įjungė dar neišvažiavęs į antrą juostą. Jam tik pradedant rikiuotis į antrą juostą, už keleto sekundžių jį aplenkė iš paskos privažiavęs automobilis BMW, kuris pravažiavo labai arti žalios juostos ir jo vilkiko. Pamatęs R. L. vairuojamą automobilį kaip kliūtį vairuotojas turėjo stabdyti, bet to nepadarė, važiavo pro jį nestabdydamas, o aplenkęs nesuvaldė automobilio, jį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio. R. L. sustojo, bet ne iškart, nes išsigando didelio garso (vairuotojas labai arti pravažiavo ir dideliu greičiu). Sustojo nuvažiavęs apie 300–450 metrų, ties dujų trasa, išlipo ir paėjėjo link apsivertusio šalikelėje BMW automobilio, tačiau iki pat jo nebuvo priėjęs, nes likus apie 50-100 metrų pamatė, kad vairuotojas išlipęs ir jam viskas gerai (vaikšto, kalba telefonu), buvo sustoję dar du paskui važiavę automobiliai, BMW vairuotojas kalbėjosi su jų vairuotojais, nebuvo panašu, kad jam reikėtų medikų pagalbos. Matė, kaip tie liudininkai susėdo į mašinas ir nuvažiavo. Nemanė esant būtinybę kviesti policijos pareigūnus, nes matė, kad vairuotojas pats kalba telefonu. Mano, kad BMW vairuotojas vairavo chuliganiškai, neturėjo bandyti jo aplenkti tokiu greičiu. Peržiūrėjo vaizdo įrašą, matė, kad kitas vairuotojas padarė daug pažeidimų - laikė vairą neleistinu būdu (iš vidaus), lenkimo metu galėjo važiuoti apie 180 km/val. greičiu. Į bylą R. L. pateikė savo tachografo kortelę, kurioje matosi, kad jis važiavo neviršydamas greičio, po eismo įvykio buvo sustojęs ir stovėjo, tik prašo įvertinti tai, kad tachografo kortelėje nurodytas Europos laikas, nesutampantis su Lietuvos laiku, reikia žiūrėti viena valanda atgal, kas parašyta apie 10 valandą ir tai dar su kelių minučių paklaida; tai įvertinus, matyti, kad jis devynioms minutėms buvo sustojęs nurodytu 9:50 val. laiku. Nesijautė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir esąs kaltas, todėl ir nuvažiavo tolyn po BMW lenkimo ir apsivertimo; supranta, kad kaip vairuotojas turėjo sustoti ir įsitikinti, ar niekas nenukentėjo, jeigu reikia suteikti pagalbą, bet šiuo atveju ir to nereikėjo, nes BMW vairuotojas pats buvo pajėgus tai padaryti, o ir kiti vairuotojai buvo prie jo priėję. Tą dieną R. L. važiavo darbo metu, jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nematė, kokios būklės buvo nuo kelio nuvažiavęs „BMW“ automobilis, tik kad jis buvo apsivertęs, dugnu į viršų, taip pat matė, kad kita magistralės puse važiuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis, galvojo, kad pas šį vairuotoją. Vilkike yra radijo stotelė, bet ji neveikia.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad tai, jog R. L. vairuojamas vilkikas rikiuojasi į antrą juostą, „BMW“ automobilio vairuotojas turėjo galimybę matyti iš gana toli ir todėl privalėjo sumažinti savo vairuojamos transporto priemonės greitį, kaip numatyta KET, esant tokiai situacijai. BMW vairuotojo sprendimas didinant greitį aplenkti šią transporto priemonę kelio pakraščiu, kuris padengtas žvyru ir kelio sąnašomis, dalinai užvažiuojant ant žolyno, yra rizikingas ir prieštaraujantis KET, taip pat kai ir tai, kad BMW vairuotojas ženkliai viršijo leistiną greitį, ir tai taip pat buvo sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jam įvykus, R. L. neprivalėjo sustoti ir atlikti kažkokius veiksmus, nes T. S. pats pasielgė neatsargiai ir dėl to nuvažiavo nuo kelio.  Protokole R. L. su tuo eismo įvykiu be pasišalinimo yra inkriminuojamas tik vienas KET 101 punkto pažeidimas, kiti KET pažeidimai inkriminuoti dėl pasišalinimo, todėl jo padaryta veika neatitinka administracinio nusižengimo sudėties, numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nes nėra padaryti paeiliui keli eismo saugumui grėsmę sukėlę KET pažeidimai. Būtent dėl tos aplinkybės, kai straipsnio dispozicijoje įvardintas KET pažeidimas neatitinka faktinių aplinkybių tam pačiame protokole surašius ir įvardijus pažeidimus, teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutrauktina. Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies, tai eismo įvykis įvyko greitkelyje, transporto priemonė, kokia ji bebūtų, važiuodama didesniu greičiu iškart nesustoja, o  R. L. sustojo ties dujų stotimi, kuri yra ties greitkelio užsisukimu ir ėjo į eismo įvykio vietą,  pamatė apvirtusį dugnu į viršų automobilį BMW, sustojusį baltą automobilį, nuvažiuojantį vilkiką, atvažiuojančią gaisrinę, įvardijo vairuotojų lytį, kad vairuotojas kalba telefonu, kokiu eiliškumu išvažiavo transporto priemonės; visos tos aplinkybės sutampa su kitų liudytojų parodymais ir R. L. nebūtų jų parodęs, jei nebūtų sustojęs. (matė apvirtusią transporto priemonę dugnu į viršų; matė, kad važiavo gaisrinė; įvardijo visas transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje bei kokios buvo sustojusios;).Eidamas R. L. pamatė, kad išvažiuoja baltas automobilis ir vilkikas, o vairuotojas kalba telefonu, matė priešgaisrinę tarnybą važiuojančią kita eismo juosta, pats tuo metu neįžvelgė, kad dėl jo veikos galėjo kilti eismo įvykis, jis kito vairuotojo elgesį vertino kaip chuliganišką vairavimą, dėl ko pats jis pats ir sugadino savo automobilį; todėl, pamatęs, kad viskas tvarkoje, pagalbos nereikia, grįžo į savo transporto priemonę ir nuvažiavo, taigi R. L. veikoje nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Iš 2020 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akto matyti, kad vienas KET 101 punkto pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, tačiau kito vairuotojo veiksmai, kad jis viršijo greitį, toje situacijoje pasirinkimas ne stabdymo manevro, kaip eismo įvykio išvengimo, o manevravimas, vairo sukimas, automobilio aplenkimas iš kairės važiuojant kelkraščiu, buvo netinkamas ir yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Kadangi nėra pavojingo vairavimo, pasitraukimo iš eismo įvykio, šiame eismo įvykyje nesant sužalotų žmonių, lieka tik toks pažeidimas kaip avarinės situacijos sukėlimas, kai nėra sužalotų asmenų, t. y. ANK 417 straipsnio 7 dalis. R. L. susipažinęs su visa bylos medžiaga pripažįsta kaltę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai prašo R. L. patraukti atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o dėl kitų administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nukentėjusiosios atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai D. S. nuosavybės teise priklauso automobilis „BMW 120D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), todėl dėl šio įvykio ji patyrė turtinę žalą. Mano, kad R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai, tą patvirtina bylos medžiaga. Pats R. L. parodė, kad vairuodamas vilkiką automagistralės pirmąja juosta ir ruošdamasis lenkti kitą vilkiką, važiavusį ta pačia juosta, pamatė atvažiuojančius antrąja eismo juosta du automobilius ir įvertino šią situaciją kaip tinkamą lenkimui, todėl ir pradėjo lenkti, nors, būdamas profesionaliu vairuotoju, turėjo pareigą ir galimybę įvertinti, ar lenkdamas vilkiką nesudarys kliūties artėjantiems automobiliams, preliminariai įvertinęs ir jų važiavimo greitį. R. L. nusprendė to nedaryti ir pradėjo lenkimo manevrą staigiai, manydamas, kad kiti vairuotojai stabdys ir palauks, kol jis aplenks vilkiką; tai yra  chuliganiško vairavimo požymiai, o ne šiaip neatsargumas. „BMW“ vairuotojas važiavo nuolat antra juosta, nedarydamas manevrų, maždaug 170 km/val. greičiu, jo padarytas greičio viršijimas 45 km/val. automagistralėje nėra toks pavojingas kaip būtų kur nors mieste, kur leistinas 50 km/val. greitis, jis netrukdė vairuotojui pastebėti kitus vairuotojus ir saugiai atlikti manevrus. Vaizdo įraše matyti, kad prieš tai „BMW“ vairuotojas pravažiavo du vilkikus, kurie nedarė staigių manevrų. Iš V. Ž. parodymų matyti, kad ji matė lygiai tokį patį vaizdą, kokį matė R. L., tačiau ji ,vairuodama greitesnį už vilkiką automobilį, įvertino, kad jai atlikti lenkimo manevrą bus nesaugu, kol nepravažiuos BMW ir paskui jį važiavęs automobilis, o R. L. nusprendė vilkiku lenkti kitą vilkiką. Liudytoja taip pat parodė, kad vilkikas staigiai metėsi į antrą juostą. R. L. taip pat viršijo greitį, nes kai buvo susilyginęs su kitu vilkiku, jo greitis buvo 100 km/val. Be to, ekspertizės akte pažymėta ir vaizdo įraše matyti, kad R. L. pirmiau darė manevrą, o tik tada rodė posūkio signalą. Ekspertizės akte nurodoma, kad priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu buvo susiję abiejų vairuotojų veiksmai, tačiau tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykiu turėjo R. L. veiksmai, todėl jis pripažintinas atsakingu dėl šio eismo įvykiu ir turėjusiu atitinkamai elgtis po jo, tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad  R. L. po šio jo paties sukelto eismo įvykio, pasibaigusio automobilio BMW apsivertimu šalikelėje, nesustojo, o nuvažiavo tolyn, taip pasišalindamas iš įvykio vietos. Pats R. L. nurodė, kad sustojo neiškart, o už kelių šimtų metrų, taip pat kad buvo išlipęs ir ėjo link įvykio vietos, tačiau likus 50 metrų iki jos šį grįžimą nutraukė. Tachografo kortelės tyrimas rodo, kad tokie parodymai yra neatitinkantys tikrovės ir pramanyti. Bylos medžiagoje matyti, kad Bernotu prisistatęs asmuo pranešė apie eismo įvykį 10:58 val., tai yra tas atskaitos taškas nuo kurio negalėjo eismo įvykis vykti vėliau. Ekspertizės akte antram paveikslėlyje matyti vaizdas prieš pat eismo įvykį ir laikas 56 min. 56 sek., valanda neatitinka, nes įvesta ne ta laiko juosta, tačiau minutės nurodytos teisingai. Taigi, eismo įvykis įvyko 10:57 val., o 10:58 val. asmuo skambina pagalbos telefonu. Eismo įvykio laikas nustatytas tiksliai ir aiškiai, nekelia jokių abejonių. Tachografo tyrime matyti, kad vilkikas iki 10:55 val. važiuoja 84–94 km/val. greičiu, po 10:55 val. važiuoja 65 km/val. greičiu, o po to didinamas iki 84–94 km/val. greičio. Akivaizdu, kad šis greičio sumažėjimas ir yra eismo įvykio laikas ir R. L. pamatęs prieš jį „BMW“ sumažino greitį iki 65 km/val. Tai visiškai atitinka vaizdo registratoriaus duomenis bei kitus byloje esančius duomenis. Tachografo tyrimas toliau rodo, kad jis stovi nuo 10:59 val. iki 11:02 val. ir tada vėl važiuoja, kas rodo, kad R. L. stovėjo tik tris minutes. Akivaizdu, kad R. L. pamatęs pirmąjį tachografo tyrimą, kuris jam buvo aiškiai nepalankus, pateikė versiją esą buvo laiko juostų skirtumas, todėl reikėtų tirti tachografo ankstesnius rodmenis. Atliktame antrame tachografo tyrime aktualus tik vienas sakinys, kuris taip pat nepalankus R. L.: nuo 9:50 val. iki 9:59 val., tai yra tas laiko tarpas, kurio metu įvyko eismo įvykis, R. L. stovėjo, niekur nevažiavo. Tai bandyta ištaisyti posėdyje nurodant, kad yra paklaida kelių minučių, bet apie šias paklaidas nėra patvirtinimų ir nepaneigia didžiulio skirtumo, kuris užfiksuotas tachografo tyrime. Akivaizdu, kad R. L. versija apie stovėjimą ir ėjimą link įvykio vietos yra paneigta, niekas jo nematė ateinančio ar kelkraštyje sustojusio jo vilkiko; liudytojas nurodė, kad matė stovint vilkiką prie degalinės už kilometro ar daugiau ir tai dar neaišku, ir ar tai buvo būtent tas vilkikas. Jis pats pirminiuose savo parodymuose nemini matęs baltą automobilį ar kitas eismo įvykio vietoje buvusias detales. Atstovas daro išvadą, kad R. L., nusprendęs, kad nieko, su kuo jis susijęs, neįvyko, tiesiog nuvažiavo toliau, greičiausiai gavęs iš kito vilkiko vairuotojo informaciją, kad niekas nenukentėjo ir niekas jo vilkiko numerio nematė. Atstovo vertinimu, tiek R. L., tiek liudytojo R. P. parodymai apie tai, kad jų automobiliuose esančios radijo stotelės neveikė, taigi jie nebuvo susisiekę, neatitinka tikrovės, nes be šio ryšio vilkikų vairuotojų praktikoje neapsieinama. Tai, kad kito vilkiko vairuotojas, kuris išties nesusijęs su eismo įvykiu, sustojo ir nuėjo iki vairuotojo, o R. L., kuris buvo arčiausiai „BMW“  ir darė manevrą, sąlygojusį šio automobilio nesuvaldymą, nuvažiavo, rodo, kad šis asmuo suprato, kad yra susijęs su eismo įvykiu, tik siekė išvengti nemalonumą. R. L. ginčija savo kaltę tais argumentais, kad manė nesąs susijęs su šiuo įvykiu, nes nebuvo automobilių susidūrimo ar pan., be to, įsitikino, kad pagalba nebuvo reikalinga, tačiau jis yra traukiamas atsakomybėn pagal  ANK 426 straipsnio 2 dalį, pagal kurią susijusio su eismo įvykiu vairuotojo pasitraukimas iš šio įvykio vietos baustinas ne dėl pagalbos nesuteikimo, o todėl, kad esant reikalui nebūtų apsunkinta galimybė nustatyti eismo įvykio dalyvius, ištirti aplinkybes ir t. t. Nekaltas asmuo taip pat turi sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje, kol bus nustatytos visos svarbios aplinkybės, atskleisti savo duomenis ir sudaryti galimybę užfiksuoti reikalingas tyrimui aplinkybes; šiame straipsnyje numatyta atsakomybė ne už pagalbos nesuteikimą – nesvarbu, ar pagalbos reikėjo, ar ne. R. L. tapatybę pavyko nustatyti ne dėl jo paties veiksmų (jis nesustojo, apie tai nieko neinformavo); jo tapatybė buvo nustatyta net ne iš liudytojų, o tik iš vaizdo registratoriaus įrašo. Atsižvelgiant į visa tai R. L. kaltė dėl pažeidimų padarymo yra visiškai įrodyta ir jam turėtų būti paskirtos atitinkamos nuobaudos.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 3 d. vilkiku važiavo iš Klaipėdos, 16 kilometre. Jį lenkė kitas vilkikas, todėl jis sumažino savo vairuotos transporto priemonės  greitį; po to staiga pakilo dulkės, pamatė lekiantį pro šoną BMW automobilį ir  pats sustojo dešinėje kelio pusėje. Sustojęs pamatė, kad automobilis perlėkė per tvorą į krūmus. Įvykio vietoje buvo sustojusi baltą automobilį vairavusi moteris. Jis sustojo šiek toliau, kai pavyko saugiai sustabdyti sunkvežimį, neišlipęs iš kabinos paskambino greituoju pagalbos numeriu ir pranešė apie autoįvykį. BMW vairuotojas priėjo prie jo, jis buvo sveikas, jam greitosios medicinos pagalbos nereikėjo, todėl R. P. netrukus  išvyko iš įvykio vietos. Važiuodamas automagistrale tolyn, jis pamatė, kad jį lenkusi transporto priemonė sustojusi apie 1 kilometro atstumu nuo įvykio vietos ir vairuotojas grįžta pėsčiomis, bet ar jis priėjo iki apsivertusio BMW – nematė, nes nuvažiavo tolyn. Mano, kad jį lenkęs vairuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio, nes jis jį normaliai lenkė, o autoįvykis įvyko ne iškart, o po trupučio laiko, R. P. nematė, ar buvo kontaktas tarp lengvojo automobilio ir jį lenkusio vilkiko. Mano, kad lengvasis automobilis lenkė kairiuoju kelkraščiu, nes ten pakilo dulkės. Lengvojo automobilio vairuotojas sakė, kad jam užkišo transporto priemonę ir kad jam ne pirmas toks kartas.

Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 3 d. vyko į Plungę iš Klaipėdos ir, neprivažiavus Gargždų viaduko, ruože, kuriame prasideda miškas, važiavo pirma juosta. Įvykis įvyko kelyje A1 Klaipėda-Kaunas, todėl leistinas greitis lengviesiems automobiliams turėjo būti 130 km/val. Prieš ją važiavo du vilkikai. Priartėjusi prie šių transporto priemonių, ji norėjo jas aplenkti, bet pasižiūrėjusi į veidrodėlį pamatė, kad antra juosta parvažiuoja du automobiliai, todėl pristabdė automobilį ir važiavo paskui vilkikus, kol tos transporto priemonės pravažiuos antra juosta. Tada antrasis vilkikas padarė staigų manevrą į antrą juostą, neįvertinęs, kad antra juosta atvažiuoja kitas automobilis ir jų greitis gali būti didesnis, o pirmasis iš antrąja juosta parvažiavusių lengvųjų automobilių dėl to metėsi į žalią veją, prasikeisdamas pataikė pro transporto priemonių tarpą ir kliudė dešinį kelkraštį, sukeldamas didelį dulkių debesį. Ji tada sumažino greitį ir stabdė, nes nebebuvo įmanoma matyti kur važiuoti. Įsijungusi avarinį signalą, sustojo šalutinėje juostoje. Dulkės prasisklaidė ir ji bandė važiuoti žiūrėti, kur vertėsi transporto priemonė, nes matė, kad automobilis vertėsi daug kartų, kliudė tvorą. Lėtai važiuodama pamatė, kad automobilis yra krūmuose ir šalia jo stovi vyriškis. Išlipusi paklausė, ar jis yra transporto priemonės vairuotojas ar nereikia pagalbos. Vaikinas buvo pasimetęs, bet atrodė sveikas. Jis pasakė, kad bando kviesti policiją. Įvykio vietoje taip pat sustojo pirmasis vilkikas. Jie abu nuėjo ir paprašė vairuotojo telefono numerio, kad galėtų įrašyti jį liudininku. Ji prabuvo eismo įvykio vietoje 10–15 minučių, o po to išvažiavo. Važiuodama automagistrale tolyn, ji pamatė vilkiką sustojusį netoli Gargždų esančios degalinės, o kelkraščiu ėjo žmogus, tačiau neužfiksavo to vilkiko valstybinio numerio ženklo ir nematė, ar tas žmogus priėjo prie apvirtusios transporto priemonės vairuotojo, nes ji jau buvo nuvažiavusi. Atstumas nuo įvykio vietos iki sustojusios transporto priemonės buvo gana didelis, apie 1 kilometras, nes nuo tos įvykio vietos transporto priemonės nesimatė. Mano, kad kitų transporto priemonių automobilis nekliudė, nes pirmoji transporto priemonė nebuvo apgadinta ir jos vairuotojas galėjo važiuoti toliau. Ji pati įvykio metu važiavo 115 km/val. greičiu, negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo apsivertęs lengvasis automobilis. Įvykio vietoje ji antrojo vilkiko vairuotojo nematė; tuo metu, kol ji ten buvo ir bendravo, jis tikrai nebuvo atėjęs. Pirmojo vilkiko vairuotojas sustojo iškart, buvo išsigandęs, jis sėdėjo vilkike ir su kažkuo kalbėjo telefonu. Pirmiau iš įvykio vietos išvažiavo vilkiko vairuotojas, o po to ji. Automobiliui verčiantis buvo triukšmas.

Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 3 d. jis magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda važiavo automobiliu „BMW 120D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo Klaipėdos link Kauno. Važiavo antra eismo juosta, apie 130-140 km/val. greičiu, niekad nėra važiavęs greičiau kaip 170 km/val. Pirmąja juosta važiavęs vilkikas netikėtai rikiavosi į antrą juostą, priversdamas jį arba staigiai stabdyti, arba, siekiant išvengti smūgio, daryti staigų lenkimą. Tai jis ir bandė padaryti, dėl to automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio. Bandė vilkiką aplenkti pro jo kairę pusę, stengėsi apvažiuoti jį dalinai kelkraščiu, neliesdamas vejos. Automobilį sumėčius, jis nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi dešinėje kelio pusėje. Automobilyje važiavo vienas pats. Po įvykio jam pavyko išlipti iš automobilio. Automobilis nusileido į krūmus, stogas buvo deformuotas, sudužo vairuotojo durelių langas, pro kur jis išlindo iš automobilio. Išlindo greitai, maždaug per pusę minutės, tada išbėgo ant kelio. Įvykio vietoje sustojo moteris, vairavusi baltą automobilį, bei vilkikas.T. S. iš pradžių manė, kad tai tas vilkikas, kurį jis lenkė, todėl nuėjo prie jo vairuotojo, sėdėjusio kabinoje, ir pasikalbėjęs suprato, kad tai pirmesnis važiavęs vilkikas. Kur nuvažiavo ir ar sustojo kitas vilkikas – nebuvo matyti, nors buvo geras oras ir iš įvykio vietos matėsi toli, apie 800 metrų ar kilometras. Toje vietoje yra kelio vingis, kuris riboja matomumą. Jam pačiam nebuvo reikalinga kitų pagalba, bet reikėjo pagalbos automobiliui. Po to atvažiavo priešgaisrinė pagalba, kuri padėjo. Jis priešgaisrinės pagalbos nekvietė, kažkas iš įvykio liudininkų iškvietė. Po įvykio pasikalbėjo su moterimi, vairavusia baltą automobilį, ir pirmojo vilkiko vairuotoju. Buvo privažiavę du medicininės pagalbos automobiliai, pasakė jiems, kad nereikia pagalbos, po dar penkių minučių atvažiavo policijos ekipažas. Priešgaisrinės pagalbos automobilis atvažiavo žymiai vėliau nei policija, tačiau policijos pareigūnai dar buvo įvykio vietoje, kai atvažiavo priešgaisrinė pagalba, nes užtruko, kol supildė dokumentus. Po visko peržiūrėjęs automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus įrašą, jame matė, kad vilkikas pirmiau persirikiavo, o tik tada pradėjo rodyti posūkio signalą. Jis to manevro nesitikėjo, iš pradžių manė, kad vilkikas vinguriuoja nuo vėjo gūsių ar panašiai, todėl nepradėjo stabdyti, juolab kad važiavo antra juosta, o už jo nemažu greičiu važiavo kitas automobilis, bet vilkiko vairuotojas tiesiog išvažiavo priešais jį ir užkirto jam kelią. Atstumas iki vilkiko, kai jis sudarė kliūtį, buvo apie 30–40 metrų. T. S. nemano, kad jo greičio viršijimas turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui; vilkiko vairuotojas turėjo ir galėjo prieš persirikiuodamas įsitikinti, ar antra juosta neparvažiuoja kita transporto priemonė, ar jį praleidžia ar ne, kokiu greičiu atvažiuoja, bet to nepadarė. Iš įvykio vietos pirmiau išvažiavo vilkikas, tada moteris su baltu automobiliu. Vilkikas stovėjo neilgai, apie 2–3 minutes. Su moterimi dar šnekėjo, todėl mano, kad ji automobiliu išvyko po 10 minučių ar dar keliomis minutėmis vėliau. Nematė nieko ateinančio kelkraščiu nuo Gargždų pusės, į tą pusę žiūrėjo tikėdamasis, kad vilkiko vairuotojas sustojo, bet ten nieko nebuvo ir nesimatė jokių sustojusių transporto priemonių.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: 2021 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2–4), BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (b. l. 5–6), duomenys apie eismo įvykį 07-20-9526733 (b. l. 7–10), tyrėjos Gerdos Neknedavičiūtės tarnybinis pranešimas (b. l. 11), administracinis sprendimas dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema ir jos juodraštis (b. l. 13, 14), T. S. paaiškinimas (b. l. 15), pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 16), informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone (b. l. 17), raštas dėl administracinio nusižengimo (b. l. 18), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašai (b. l. 19, 27, 28), elektroninis laiškas (b. l. 20–21), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 23–26), raštas dėl eismo įvykio (b. l. 29), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 30), V. Ž. paaiškinimas (b. l. 31–32), R. L. paaiškinimas (b. l. 33), prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą (b. l. 40), fotonuotrauka (b. l. 41–42), autoplius.lt parduodamų automobilių BMW 120 skelbimai (b. l. 43), tachografo kortelės kopija (b. l. 47), 2020 m. lapkričio 20 d. raštas dėl ekspertizės akto siuntimo Nr. SE1-307 (b. l. 69), 2020 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-231(20), 11-310(20) (b. l. 70–82), USB duomenų laikmena su vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu (b. l. 83), R. L. charakterizuojanti medžiaga (b. l. 108–125), 2021 m. kovo 15 d. raštas dėl ekspertizės akto siuntimo Nr. SE1-65 (b. l. 138), 2020 m. kovo 12 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-88(21) (b. l. 139–143), fotolentelė (b. l. 152–153).

Teismas

konstatuoja:

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-898/2020).

R. L. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį traukiamas už tai, kad jis 2020 m. birželio 3 d., apie 10:55 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Kuliškių kaime, Vilniaus pl., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 295,00 kilometre, vairuodamas vilkiką su puspriekabe, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sudarė kliūtį kitam automobilio vairuotojui, dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti keisti važiavimo kryptį, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė į pakelės griovį, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais R. L. pažeidė KET 101 punktą.

Taigi, R. L. traukiamas atsakomybėn būtent dėl pavojingą situaciją sukėlusio KET pažeidimo. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, todėl svarbu nustatyti 1) ar buvo padarytas administracinio nusižengimo protokole nurodytas KET pažeidimas, 2) ar kilo pasekmės – pavojus eismo saugumui ir 3) ar yra priežastinis ryšys tarp veikos, pasireiškusios konkrečiu KET pažeidimu, ir kilusių pasekmių (pavojaus eismo saugumui sukėlimo).

 KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Vaizdo įrašas, liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai patvirtina, kad R. L. 2020 m. birželio 3 d., apie 10:56 val., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairuodamas vilkiką rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą ir kad po to T. S. vairuojamas „BMW“ automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė į pakelės griovį. R. L. teismo posėdžio metu patvirtino pro galinio vaizdo veidrodėlį matęs antra juosta atvažiuojantį automobilį, tačiau manęs, kad atstumas iki jo dar pakankamas, kad jis galėtų saugiai atlikti norimą manevrą. Liudytojai T. S. ir V. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. L. rikiavimosi manevras buvo staigus ir netikėtas, net posūkio ženklą R. L. vairuojamas vilkikas pradėjo rodyti, tik pradėjęs manevrą. 2020 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11K-231(20), 11-310(20) konstatuota, kad vairuotojas T. S. viršijo leistiną greitį ir tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau taip pat konstatuota, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo R. L. veiksmai (b. l. 70–82). Teismo vertinimu, R. L., matydamas antrąja automagistralės juosta, kuria paprastai važiuojama greičiau negu pirmąja, parvažiuojantį kitą eismo dalyvį, tačiau rikiuodamasis į antrą juostą bei tokiu būdu pastarajam neduodamas kelio, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad dėl šio KET pažeidimo T. S. buvo priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį (po ko nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė), todėl darytina išvada, kad R. L. veiksmai sukėlė pavojingą situaciją. Iš aptartų aplinkybių viseto taip pat matyti, kad R. L. galimai nesuvokė, kad „BMW“ automobilis atvažiuoja antra juosta ženkliai viršydamas greitį, dėl ko jo atliekamas persirikiavimo manevras bus nesaugus, tačiau, būdamas profesionaliu vairuotoju, šioje situacijoje turėjo ir galėjo tai numatyti, tai yra, jo veika padaryta dėl nerūpestingumo. R. L. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį) KET pažeidimas.

R. L. traukiamas atsakomybėn ir už tai, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadintas automobilis „BMW 120D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesiėmė jokių reikiamų priemonių suteikti pirmąją medicinos pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims, į įvykio vietą nekvietė policijos pareigūnų ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 219.1, 219.2, 219.5, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41/2014).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju R. L. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo KET 219.1 punkte numatyta pareiga nedelsiant sustoti, KET 219.2 punkte numatyta pareiga užtikrinti saugų eismą įvykio vietoje, iš KET 219.5 punkto išplaukianti pareiga aiškintis, ar po eismo įvykio yra nukentėjusiųjų, kuriems reikalinga pirmoji medicinos pagalba, bei iš KET 220 punkto išplaukianti pareiga kviesti policiją į eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamoje byloje jau buvo konstatuota, kad R. L. veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija, dėl kurios įvyko eismo įvykis, todėl teismas pakartotinai dėl sukelto eismo įvykio, kaip administracinio nusižengimo požymio, nepasisako. Detaliau pasisakytina dėl pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybių ir su tuo susijusio pripažinimo ar nepripažinimo, kad R. L. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Šiuo klausimu yra nesutapimų tarp liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų bei rašytinės bylos medžiagos. R. L. parodė, kad jį aplenkusį automobilį BMW sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio, tačiau R. L. nepagalvojo, kad yra su tuo susijęs kaip to paties eismo įvykio dalyvis (į jo vairuotą vilkiką nebuvo atsitrenkta, neįvyko susidūrimas ar kt.), todėl nesuvokė, kad turi pareigą sustoti ir likti toje vietoje iki BMW automobiliui atsitikusio eismo įvykio aplinkybių užfiksavimo. Iš inercijos nuvažiavęs ne mažiau kaip 400 metrų, jis pagalvojo, kad gal reikia pasižiūrėti, ar vairuotojui nereikia pagalbos, todėl sustojo šalikelėje, išlipo ir ėjo link eismo įvykio vietos, bet likus 50–100 metrų pamatė, kad vairuotojas vaikšto aplink BMW automobilį, kalba telefonu, yra sustojusių kitų vairuotojų; iš to nusprendė, kad jo pagalba nėra reikalinga, todėl apsigręžė ir grįžo atgal į savo vairuotą vilkiką bei nuvažiavo tolyn. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jam būnant įvykio vietoje, jį aplenkusio vilkiko vairuotojas nespėjo prieiti, tačiau jam išvykus iš įvykio vietos, važiuodamas pamatė, kad jį lenkusi transporto priemonė sustojusi apie 1 kilometro atstumu nuo įvykio vietos ir vairuotojas grįžta pėsčiomis, jis į įvykio vietą nuo transporto priemonės buvo nuėjęs apie 50–100 metrų. Liudytoja V. Ž. parodė, kad įvykio vietoje antrojo vilkiko vairuotojo nematė; tik nuvažiuodama iš jos matė už apie 200 metrų  kelkraščiu einantį žmogų, o maždaug už 1 kilometro nuo įvykio vietos – šalikelėje stovintį vilkiką. T. S. parodė, kad apskritai nematė nieko ateinančio kelkraščiu nuo Gargždų pusės ir sustojusio vilkiko, bet pripažino, kad kelio vingis ribojo tolimesnį nei pora šimtų metrų matomumą.

Iš to, kad R. L. detaliai nupasakojo, ką matė priartėjęs prie eismo įvykio vietos, matyti, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su liudytojų parodymais (matė dugnu į viršų apvirtusią transporto priemonę, kad važiavo gaisrinė, įvardijo transporto priemones, kurios sustojo eismo įvykio vietoje, jų vairuotojų lytį, kad BMW vairuotojas kalbėjo telefonu, kokiu eiliškumu išvažiavo transporto priemonės iš įvykio vietos). Be to, 2020 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. 11K-88(21) pateikta išvada, kad tachografo kortelės rodmenimis R. L. vairuojamas vilkikas stovėjo nuo 9:50 val. iki apie 9:59:30 val. (b. l. 139–143), o R. L. tvirtino, kad daugmaž tokiam laikui ir buvo sustojęs. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant galimybių kategoriškai patvirtinti arba paneigti tachografo laiko nustatymo ( Lietuvos ar Europos) ir paklaidos buvimo aplinkybėms, jos vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pripažįstant, kad jis devynioms minutėms buvo sustojęs už 400 -1000 m nuo įvykio vietos ir, kaip rodo paties R. L. bei liudytojų R. P. ir V. Ž. parodymai, ėjo link įvykio vietos, tuo vykdydamas bendrą saugaus eismo dalyvių pareigą padėti vieni kitiems kelyje.

Šioje vietoje svarbu akcentuoti, kad ėjimas link eismo įvykio vietos neeliminuoja šioje byloje neginčijamai nustatyto fakto, kad R. L. nedelsiant nesustojo, kaip reikalauja KET 219.1 punktas, o ir sustojęs už tam tikro atstumo bei paėjėjęs link eismo įvykio vietos į ją negrįžo, neprisistatė ir nepasisakė nei T. S., nei tuo metu greičiausiai jau su juo bendravusiems policijos pareigūnams, kad yra to vilkiko, kurį aplenkęs T. S. nesuvaldė automobilio, vairuotojas. Šiame kontekste tampa visiškai nesvarbu, už kiek metrų R. L. sustojo, kiek laiko stovėjo ir kokį atstumą iki įvykio vietos priartėjo; jeigu byloje būtų pakankamai duomenų nustatyti jo tiesioginei tyčiai pasišalinti iš įvykio, su kuriuo jis kaip eismo dalyvis yra susijęs, vietos, šios aplinkybės būtų visiškai nereikšmingos pažeidimo konstatavimui. Įvertinęs visus turimus šiuo klausimu byloje duomenis, teismas prieina išvados, kad aptariamuose R. L. veiksmuose buvo ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas, ir objektyvioji pusė, ir subjektas, tačiau kadangi šis šiurkštus administracinis nusižengimas (vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis, siekiant konstatuoti jo padarymą ar nepadarymą, ypatingai svarbu nustatyti šią - subjektyviąją nusižengimo pusę.

Byloje surinktais duomenimis tai, kad R. L. nesustojo iškart, pačioje eismo įvykio vietoje, buvo sąlygota to, kad, kaip matyti iš jo parodymų, jis suabejojo kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, nes jo asmeniniu vertinimu, R. L. jokių pažeidimų nepadarė, o BMW vairuotojas vairavo itin neatsargiai ir pats sukėlė eismo įvykį, kurio vienintelis dalyvis pats ir buvo, nes jokios transporto priemonės ar kiti eismo dalyviai nesusidūrė ir nenukentėjo. Toks jo vertinimas yra iš dalies pagrįstas, nes ekspertizės akte konstatuota, kad T. S. ženkliai viršijo leistiną greitį ( važiavo 171-184 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 130 km/h), lenkė R. L. vairuotą vilkiką dalinai kelkraščiu ir yra priežastinis ryšys tarp pastarojo veiksmų ir kilusio eismo įvykio. Be to, neabejotina, kad eismo įvykio metu R. L. patyrė stresą. Eismo įvykis įvyko automagistralėje, kur eismas vyksta dideliu greičiu, todėl patirdamas stresą bei abejodamas dėl to, kaip pasielgti, jis sustojo tik už kelių šimtų metrų. R. L. sustojo ir ėjo link įvykio vietos, manydamas, kad elgiasi pilietiškai, tačiau pamatęs, kad vairuotojui nereikia pagalbos, grįžo į vilkiką, vėlgi iš streso ir savo asmeninio suvokimo apie įvykio aplinkybes nesuvokdamas, kad turi ne tik kaip bet kuris vairuotojas pasirūpinti pagalba galimam nukentėjusiajam, bet ir prisistatyti į įvykio vietą kaip su juo susijęs vairuotojas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip ilgametis ir profesionalus vairuotojas galėjo ir turėjo visa tai suprasti, tačiau, veikiant jau aptartiems žmogiškiesiems faktoriams, nesuprato, todėl, surinkus ir ištyrus šioje byloje visus galimus įrodymus, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti esant R. L. tiesioginę tyčią padaryti nusižengimą.

Nenustačius būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, negalima, todėl nutrauktina.

R. L. traukiamas atsakomybėn ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokio KET punkto ir kokiais R. L. veiksmais tai pasireiškė, išskyrus jau aptartus KET pažeidimus, siejamus su ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies pažeidimais, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo nutrauktina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). R. L. nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo), jis yra baustas administracine tvarka už to paties pobūdžio (saugaus eismo taisyklių) pažeidimus; bylos duomenimis, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas (b. l. 23–26). R. L. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta. Darbdaviai R. L. charakterizuoja teigiamai (b. l. 108, 110–112, 113, 114), jis šeimoje augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 117, 118, 119, 120, 121), gyvena kartu ir rūpinasi pasiligojusia sutuoktinės motina (b. l. 123, 124–125). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nustačius šioje byloje aptartų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į R. L. charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, sprendžiama, kad R. L. taikytina minimali šios jam labai svarbios specialiosios teisės atėmimo trukmė ( trys mėnesiai) ir tai pakankamai taisomai paveiks, kad ateityje atidžiau laikytųsi visų KET reikalavimų. 

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji D. S. buvo pateikusi į bylą prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą (b. l. 40). Administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta), teismui palikta spręsti, ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti šį klausimą. Nukentėjusiosios atstovui pareiškus, kad žalos atlyginimo klausimas jau yra sprendžiamas vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarka, šios žalos atlyginimo klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje nenagrinėtinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

n u t a r i a:

pripažinti R. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę jam nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 420 straipsnio 5 dalimi, R. L. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui, šiuos terminus skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti R. L. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, teiseną.

Nutraukti R. L. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, teiseną.

Informuoti R. L., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20117198984, įmokos kodą 1001.

          Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja        Jurgita Grigonienė