Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-4676-459-2013].doc
Bylos nr.: 2-4676-459/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Paveldėjimo teisė
Paveldėjimas
Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
Paveldėjimas pagal įstatymą
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas

Civ

                                                                                                            Civ.byla Nr.2-4676-459-2013

                                                                                          2-70-3-03587-2013-1

      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                         34.1.; 34.3; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 117.1; 128.19.;

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N  U  T  A  R  T  I  S

 

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                              2013 m. spalio 22 d.

                                                                          Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja  Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. B.,

jos atstovui, advokatui Petrui Rimantui Braziui,

suinteresuotam asmeniui B. L.,

jos atstovei, advokatei Eugenijai  Povilaitienei,

suinteresuotiems asmenims E. U.,

K. U. ir A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos R. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. L., E. U., K. U. ir A. U., dėl termino palikimui priimti prailginimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą, 

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja R. B. prašė patenkinti jos pareiškimą ir pratęsti terminą mamos palikimui priimti. Ji paaiškino, kad 1998 metų gegužės 18 dieną mirė jos mama J. U.. Po jos mirties liko palikimas, nekilnojamasis turtas įgytas tėvų santuokoje, tai gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą, nes pakluso tėvo autoritetui ir pasidavė jo draudimui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Ji patikėjo tėvo pažadu, kad jos turtiniai interesai po jo mirties nebus pažeisti. Tačiau 2013-01-31 tėvui mirus ji sužinojo, kad visas tėvų palikimas pagal tėvo S. U. testamentą atiteko jo draugei B. L.. Tame tarpe ir turto dalis priklausiusi jos mamai. Pareiškėja R. B. paaiškino, kad dėl šių įvardytų aplinkybių jaučiasi apgauta, nes paklausiusi tėvo praleido terminą mamos palikimui priimti. Todėl prašo jos nurodytą termino J. U. palikimui priimti praleidimo priežastį įvertinti kaip svarbią ir pratęsti terminą.

Pareiškėjos atstovas, advokatas Petras Rimantas Brazys palaikė atstovaujamosios pareiškimą ir prašė jį patenkinti visiškai. Jis paaiškino, kad pareiškėja prašo atstatyti terminą paveldėti turtą po pareiškėjos motinos J. U. mirties, kuris buvo apskaitomas S. U. vardu. Tai yra pareiškėjos tėvų santuokinis turtas, namas, kiemo įrenginiai ir sklypas, esantis Darželio  g. 35, Šiauliuose, todėl priklausęs J. U. ir S. U.. Kadangi 2013-01-31 mirus tėvui pareiškėja sužinojo, kad jos velionis tėvas nesilaikė pažado, kad turtą paliksiąs jai, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino atstatymo motinos palikimui priimti. Pareiškėja į tėvo dalį nepretenduoja ir nepretenduos, ji pageidauja paveldėti tik J. U. turtą. Atstovas atkreipė dėmesį, kad terminas praleistas dėl pateisinamos priežasties, nes pareiškėjos tėvas būdamas gyvas jai įteigė, kad iki jo mirties nuosavybė turi likti nesuskaldyta. Liudytoja K. Ž. tai patvirtino paaiškindama, kad minėtos nuosavybės dalinimas, kuomet vienas iš sutuoktinių dar gyvas, buvo nepriimtinas šiems konkretiems žmonėms. Todėl pareiškėja tikėjo tuo, kas jų šeimoje buvo nusistovėję ir reikalavimas atsirado tik po pareiškėjos tėvo mirties. Kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymas nedraudžia jį atstatyti. Dėl J. U. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nors daug kas galėjo kreiptis, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad niekas nedrįso pažeisti išsakytos S. U. valios. Atstovas prašė nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą J. U. palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo B. L. prašymui prieštaravo ir prašė neatnaujinti termino palikimui priimti. Ji paaiškino, kad su S. U. ją suvedė likimas po to kai jis patyrė insultą. S. U. paskambino ir pasakė, kad jam yra blogai. Ji nuvežė jį į ligoninę, tris mėnesius slaugė. Po trijų mėnesių parvažiavo kartu į jo namus, nes juo nesirūpino niekas iš artimųjų. Jis labai prašė ją nepalikti ir padėti jam ligoje, todėl po to ji dar 13 metų išbuvo prie ligonio lovos. Ji trylika metų slaugė sunkų ligonį, rūpinosi juo ir visu jo turtu, tvarkė namus, aplinką, namą ir sklypą. Viską reikėjo prižiūrėti, išlaikyti ir rūpintis pastatų stoviu, kitaip būtų sugriuvęs. S. U. už tai, kad slaugo, pažadėjo jai, kad sutvarkys dokumentus ir paliks jai palikimą. Todėl užrašė testamentu jai turtą. Tuo laikotarpiu S. U. gyveno vienas, nes jo sūnus buvo išėjęs gyventi kitur. Jo dukra gal ir buvo ligoninėje, bet per tuos 13 metų daugiau niekada neatėjo. Todėl ji ir palaidojo S. U., ir paminėjimus suorganizavo, ir paminklą jam pastatė. Ji pažinojo tik pareiškėjos brolio vaikus, kurie atvyko į šią bylą kaip suinteresuoti asmenys. Jie aplankydavo senelį, jis jų telefono numerius turėjo, bendraudavo. E. U. dalyvavo senelio laidotuvėse. Tuo tarpu R. B. tėvo laidotuvėse net nebuvo, nors buvo jai pranešta.

Suinteresuoto asmens B. L. atstovė, advokatė Eugenija Povilaitienė palaikė B. L. poziciją ir prieštaravo pareiškėjos prašymui. Ji prašė nepratęsti termino J. U. palikimui priimti. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjos prašymas atstatyti terminą jos motinos J. U., mirusios 1998-05-18, palikimui priimti yra visiškai nepagrįstas. Atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą ir nenurodė, kad būtų kitaip priėmusi palikimą. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo laikotarpiu kai mirė J. U., galiojo 1964 m. CK, kurio 588 str. numatė, kad „šio kodekso 587 str. numatytą terminą priimti palikimui teismas gali prailginti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“. CK 587 str. numatė ir testamentiniams įpėdiniams, ir įpėdiniams pagal įstatymą, kad kreiptis dėl palikimo reikia per tą patį terminą, t.y. per 6 mėnesius. Tiek dabar galiojantis įstatymas, tiek tada galiojęs įstatymas palikimo pratęsimo terminą siejo su svarbiomis priežastimis. LR AT 2007-10-29 civilinėje byloje 3K-3-455-2007 yra nurodęs, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą gali būti prižįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tuo tarpu pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad po motinos mirties kreiptis dėl paveldėjimo įsiteisinimo kategoriškai uždraudė tėvas, kuris garantavo, kad pareiškėjos turtiniai interesai susiję su paveldėjimu nebus pažeisti. Kadangi šitoks požiūris ir vertinimas yra tik subjektyvios valios momentas, todėl yra įsitikimui, jog tokios pažiūros negali būti pripažįstamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. 

Suinteresuotas asmuo E. U. prašymui prieštaravo ir prašė neatnaujinti termino jos tėčio K. U. mamos J. U. palikimui priimti. Ji paaiškino, kad R. B. yra jos teta. Su tėčiu K. U. ir mama vaikystėje gyveno tame pačiame name, (duomenys neskelbtini). Vėliau tėvai išsiskyrė, todėl ji su mama, seserimi ir broliu grįžo gyventi pas mamos tėvą, į E. gatvę. D. gatvės name liko gyventi tik senelis, kadangi tėvas turėjo kitą moterį, todėl išsikėlė gyventi kitur. Močiutė J. U. tuo laikotarpiu gyveno P. kaime. Ten ji ir mirė. Ji kitos šeimos neturėjo. Po močiutės J. U. mirties jos tėvas K. U. Gyveno (duomenys neskelbtini), dar apie 2-3 metus. Tėvas važinėjo į užsienį, jo nebūdavo namuose po 6 mėnesius ir turbūt dėl to po J. U. mirties laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Tuo tarpu jie senelį lankė, todėl jo namuose matydavo B.. Kadangi senelis pats neapsitarnaudavo, todėl B.rūpinosi seneliu, jį prižiūrėjo, prausė, atliko labai didelį darbą. B. L. senelio namuose atsirado gal prieš 14-15 metų. Visų peripetijų, kurios ten vyko, ji nelabai suprato, nes buvo dar maža.

Suinteresuotas asmuo K. U. prašymui prieštaravo ir prašė neatnaujinti termino J. U. palikimui priimti. Ji paaiškino, kad R. B. yra jos teta, t.y. tėčio K. U. sesuo. Nors senelį aplankydavo nedažnai, tačiau tetos Reginos pas jį niekada nesutikdavo. Ji žino, kad močiutė J. U. mirė labai seniai, gal prieš 14 metų. Kada mirė močiutė ji su tėvais seserimi ir broliu dar tebegyveno D. gatvėje. Kodėl tėvas K. U. nesikreipė dėl paveldėjimo, ji nežinanti. Tėtis mirė 2003 m. Kuomet senelį ištiko insultas, ji name (duomenys neskelbtini), jau nebegyveno. Senelio laidotuvėse nebuvo, nes gyvena Škotijoje ir neturėjo galimybės atvykti.

Suinteresuotas asmuo A. U. prašymui prieštaravo ir prašė neatnaujinti termino J. U. palikimui priimti. Paaiškino, kad jis neatsimena kada mirė senelė. Apie tai jam pasakė mama ir sesės. Ar tėvas kreipėsi dėl savo mamos palikimo priėmimo, jis nežino. Kai mirė jo tėvas K. U., nutrūko ir jų bendravimas su teta. Mama taip pat su ja nebendravo. Iš to, kad teta nesilankymo pas senelį, mano, kad tarp jų buvo rimtas kivirčas. Jam žinoma, kad senelis buvo nelankomas 13 metų, nes teta nei telefonu, nei laiškais su juo nebendravo. Senelio laidotuvėse jis nebuvo, nes gyvena Škotijoje ir neturėjo galimybės atvykti. Apie laidotuves pranešė Lietuvoje gyvenanti sesuo E., kuri dalyvavo laidotuvėse.

Pareiškimas netenkintinas (LR CK  587 str., 588 str., galiojusio 1964 m. red., LR Civilinio proceso kodekso 178 str., 185 str.).

Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimo teismui akivaizdu, kad 1998-05-18 mirė pareiškėjos R. B. mama J. U. (6-10 b.l.). Po jos mirties paveldėjimo byla Šiaulių m. savivaldybės 7 – ame notaro biure neužvesta (5 b.l.). Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo akivaizdu, kad mirusios sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo S. U. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, gyvenamasis namas su ūkio ir kitais statiniais bei žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (13-15 b.l.). Iš mirties liudijimų akivaizdu, kad 2003-11-27 mirė pareiškėjos brolis ir  J. U. bei S. U. sūnus K. U. (54 b.l.), o 2013-01-31 mirė ir S. U. (11 b.l.). Iš testamento paskelbimo protokolo turinio akivaizdu, kad S. U. 2002-02-08 patvirtintu testamentu išreiškė valią dėl  savo palikimo (4 b.l.). 

Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimo teismui taip pat akivaizdu, kad J. U. palikimo atsiradimo metu jos paveldėtojai buvo du mirusiosios vaikai (pareiškėja R. B. ir K. U.), bei palikėjos sutuoktinis S. U.. Kadangi, kaip minėta aukščiau, paveldėjimo byla į J. U. palikimą nebuvo užvesta, todėl darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei duktė R. B., nei sūnus K. U., nei sutuoktinis S. U..

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad šalių civiliniams teisiniams santykiams taikytinas palikimo atsiradimo metu t.y. 1998-05-18 galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnis reglamentavo, kad norėdamas priimti palikimą asmuo turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimo nustatyta, kad palikėjos J. U. dukra, pareiškėja R. B. per įstatymu nustatytą šešių mėnesių terminą nepriėmė palikimo, vadinasi neįgyvendino savo teisės pagal įstatymą, kadangi per 6 mėnesių terminą neatliko įstatyme aptartų palikimo priėmimo veiksmų (LR Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.). Svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji negalėjusi to padaryti laiku, pareiškėja nurodė tai, kad ji pakluso savo tėvo (palikėjos sutuoktinio) autoritetui bei pažadui, esą jos turtiniai interesai nenukentėsią.

Įstatymas numato, kad terminas palikimui priimti gali būti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 588 str. 1 d.). Vadinasi tik tokiam įpėdiniui, kuris dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Teismui akivaizdu, kad palikėjos J. U. dukra, pareiškėja R. B. nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, nepriėmė palikimo, neįgyvendino savo teisės pagal įstatymą (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.), todėl R. B. įpėdinio teisė į palikimą pasibaigė (Civilinio kodekso 587 str.).

Įvertinant pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbumą teismas turi omenyje ne tik pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktų dokumentų duomenis, bet  ir liudytojų parodymus. 

Teismui akivaizdu, kad byloje apklausta liudytoja K. Ž. paaiškino, kad yra J. U. sesuo. J. U. prieš mirtį nebegyveno su S. U., o pastarasis nedalyvavo jos laidotuvėse. Tačiau ji po sesers J. U. mirties lankydamasi pas S. U. pastarojo namuose, (duomenys neskelbtini), yra girdėjusi S. kalbant, kad jo sūnus K. darys remontą, kels namo viršų ir eis gyventi pas jį. Ji prisimenanti pastarąjį sakius, kad paliksiantis viską tik vaikams. S. U. dar buvo sveikas ir bendravo su juo draugiškai. K. Ž. teismui tvirtino pritarianti R. B. elgesiui ir mananti, kad pastaroji po mamos mirties neturėjo kreiptis dėl palikimo, nes kas gi gali ieškoti vieno iš tėvų dalies, jei kitas iš tėvų yra gyvas. Byloje apklausta liudytoja J. F. paaiškino, kad yra suinteresuoto asmens B. L. pažįstama. Kadangi ji nuo 1989 m., dirbo sodininke Šiaulių kūdikių namuose, kurių sklypas ribojasi su S. U. sklypu, todėl pažinojo S. U. ir žino, kad J. U. ten tais metais jau nebegyveno. Ji buvo išėjusi gyventi į kaimą, nes turėjo žalingų įpročių. Patvirtino žinojusi, kad tėvo santykiai su vaikais buvo šalti, kad jie juo visiškai nesirūpino. Dukters pas tėvą ji niekada nematė. Sergantį S. U. prižiūrėjo B. L.. Jam buvo nupirktas treniruoklis, ji tvarkė namus, aplinką, prižiūrėjo namą, krovė malkas, todėl S. U. sakydavo, kad paliks turtą B. L.. Ji žino, kad S. U. mirus R. B. neatvyko nei į jo laidotuves, nei į 30 dienų paminėjimą. 

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl teisės normų susijusių su terminų pabaiga taikymo. Būtent, kad materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Turi būti atsižvelgta, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai ir stabilumui (Civilinė byla Nr.3k-3-46/2006). Todėl turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitos teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Turėtina omenyje, kad tiek dabar galiojantis įstatymas, tiek tada galiojęs įstatymas dėl termino dėl palikimo priėmimo pratęsimo, šį terminą siejo su svarbiomis priežastimis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-29 civilinėje byloje 3K-3-455-2007, yra nurodęs, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti gali būti prižįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Teismui akivaizdu, kad šioje byloje pareiškėja nuo 1998 m. iki 2013 m., t.y. pakankamai ilgą laiką nesidomėjo mamos palikimu ir aktyviais veiksmais neišreiškė valios priimti palikimą. Nors akivaizdu, kad 1998-05-18, motinos palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo pilnametė ir turėjo visiškai savarankišką apsisprendimo laisvę. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad jeigu įpėdinis galėdamas priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Manytina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, esą ji savalaikiai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes pakluso savo tėvo autoritetui ir pažadams, nereiškia, kad pareiškėja negalėjo pasidomėti savo teisių įgyvendinimo klausimais, kaip įstatyminė įpėdinė savarankiškai kreipdamasi tiesiogiai į notarą. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėja nesikreipė per šešis mėnesius į notarą dėl palikimo priėmimo ir pripažino, kad faktiškai nepradėjo valdyti palikto motinos turto, vertintina, jog ji netapo paveldėtoja. Aukščiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko priėmimo būtinų veiksmų. Todėl yra pagrindas manyti, jog pareiškėja savalaikiai ir neketino realizuoti įpėdinės įstatyminių teisių. Dėl aptarto darytina išvada, kad pasyvus pareiškėjos elgesys po mamos mirties neatitiko protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų ir nebuvo pakankamai atidus. Dėl aptarto darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų. Todėl teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinusi teisės į palikimą pareiškėja tokią teisę prarado. Manytina, kad praleistas net 15 metų terminas dėl palikimo priėmimo vertintinas kaip labai ilgas, o termino praleidimo priežastys vertintinos kaip subjektyvios, todėl nepripažintino svarbiomis. Darydamas tokią išvadą teismas turi omenyje ir Šiaulių apygardos teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr.2A-433-357/2009 motyvus, kuriame esant analogiškai praleisto termino trukmės situacijai, yra analogiškai aiškinama ir termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarba, ir teisės normos taikymas.

Įvertindamas pareiškėjos nurodytą vienintelę aplinkybę, kuria ji grindžia termino praleidimo priežastis, jog R. B. gerbė tėvo autoritetą ir kategorišką draudimą kreiptis į notarą bei tikėjo jo pažadu, kad jos turtiniai interesai susiję su paveldėjimu nebus pažeisti, teismas turi omenyje suinteresuotų asmenų ir liudytojos J. F. paaiškinimų pagrindu byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja net neatvyko į taip gerbiamo tėvo laidotuves. Todėl teismas šių aplinkybių nevertina kaip pagarbos tėvui išraišką. Teismas taip pat svarbia aplinkybe pripažįsta tai, kad suinteresuoti asmenys B. L., E. U., K. U. ir A. U. prieštarauja pareiškimui dėl termino atnaujinimo. Manytina, kad jeigu pareiškėjai būtų realizuota tokia teisė dabar, tai pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumą.

Todėl įvertinus visus įrodymus ir termino praleidimo priežasčių reikšmę ir jų svarbą darytina išvada, kad nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą, nes termino praleidimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis ir subjektyviomis.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.).

Suinteresuoto asmens B. L. atstovė prašė priteisti pastarajai 2000 litų sumą patirtų išlaidų dėl teisinės pagalbos (52 b.l.) ir pateikė įrodymą kad advokatei E. Povilaitienei už suteiktas teisines paslaugas, būtent susipažinimą su byla, atsiliepimo į pareiškimą surašymą bei atstovavimą teisme 2013-08-26, 2013-10-03 ir 2013-10-04 teismo posėdžiuose yra sumokėta 2000 litų suma. Byloje taip pat yra atstovavimo sutartis (28 b.l.) iš kurios akivaizdu, kad advokatei Eugenijai Povilaitienei pavedama atstovauti B. L.. Iš aptarto akivaizdu, kad B. L. patyrė 2000 litų išlaidas dėl teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į aptartą darytina išvada, kad nurodyta išlaidų suma yra pagrįsta, todėl priteistina iš pareiškėjos.

Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos.

              Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 178 str., 185 str., 577 str., 578 str., teismas

 

N u t a r i a :

 

Netenkinti pareiškėjos R. B. pareiškimo.

Priteisti iš pareiškėjos R. B. 2000 Lt (du tūkstančius litų) B. L., jos patirtų išlaidų apmokėjimui, už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, atskiruoju skundu.

 

 

Teisėja                                                                                                                 Raimonda Andrulienė                                                                                                   

               

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-46/2006
  • 2A-433-357/2009
  • CPK
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei