Civilinė byla Nr. 2S-1116-823/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05289-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jono statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rodsta“ ieškinį atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovas UAB „Rodsta“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovo UAB „Jono statyba“ priteisti 23 096,63 Lt skolos, 4 157,39 Lt delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose. Nurodė, kad atsakovas yra finansiškai nepajėgus vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinio suma atsakovui laikytina didele, dėl ko kyla reali grėsmė būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo UAB „Rodsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui UAB „Jono statyba“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius/nekilnojamuosius daiktus bei atsakovui priklausančias turtines teises, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą.
Teismas konstatavo, kad, įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie galimai prastą atsakovo finansinę padėtį, yra pagrindas manyti, jog atsakovui ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Teismas sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius atsakovo turto arešto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jono statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į ieškiniu prašomą priteisti sumą – 27 254,02 Lt.
2) Ieškovo teismui pateiktas 2012 m. balansas negali būti vertinamas kaip tinkamas dokumentas, galintis apibūdinti atsakovo finansinę padėtį. Atsakovui nėra iškelta bankroto byla, jokiame teisme nėra nagrinėjami pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus ar gali būti nemokus.
3) Teismas tik paviršutiniškai įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir suabsoliutino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąją galią. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo galimai prastą finansinę padėtį pagrindžia penki įrašai Turto areštų registre 310 000 Lt sumai, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neįrodo atsakovo blogos finansinės padėties. Bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, turėjo galimybę įvertinti ir minėtų įrašų teisingumą bei pagrįstumą.
4) Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriuos išsamiai įvertinus būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o ieškovo reikalaujama priteisti suma – didelė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Rodsta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai įvertino ieškovo pareikšto ieškinio tikėtiną pagrįstumą. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui konkrečius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo pareikštus reikalavimus, kuriuos preliminariai įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai, susiję su statybos leidimo, projektinės dokumentacijos pateikimu, darbų fronto perdavimu, darbų pradžia ir kt., šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi bus teismo analizuojami ir vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
2) Ieškovas pateikė teismui viešai prieinamus duomenis apie atsakovo finansinę būklę. Ieškovas neturėjo ir neturi galimybių gauti ir pateikti į bylą atsakovo balanso ir (ar) pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus, kadangi atsakovas nėra jų parengęs, patvirtinęs ir pateikęs Juridinių asmenų registrui. Be to, atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdama įrodyti savo gerą turtinę padėtį, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atspindinčius aktualią bendrovės finansinę situaciją. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė į bylą nei naujausios savo finansinės ataskaitos dokumentų, nei jokių kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių gerą bendrovės turtinę padėtį ir leidžiančių manyti, kad jis galės įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
3) Remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
4) UAB „Jono statyba“ šiuo metu dalyvauja atsakovu dar dvejose civilinėse bylose, apie kurias ieškovui nebuvo žinoma rengiant ieškinį. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas arba yra finansiškai nepajėgus, arba piktybiškai vengia vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
- Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Taikant nurodytą prezumpciją, teismo turi būti vertinama, ar konkreti suma laikytina didele konkrečiam atsakovui, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsakovas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovui yra didelė, atsakovo finansinė padėtis – sunki, o ieškovo teismui pateiktas atsakovo 2012 m. balansas negali būti vertinamas kaip tinkamas dokumentas, galintis apibūdinti atsakovo finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinama atsakovo turtinė padėtis tokio procesinio sprendimo priėmimo metu, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių gerą jo finansinę padėtį bei pagrindžiančių atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, taigi neįrodė ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Pažymėtina, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, atliekamo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones negalima sutapatinti su ieškovo reikalavimų vertinimu, atliekamu teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo visiškai patenkintas ir, nors dėl preliminaraus sprendimo yra pateikti prieštaravimai, ieškovui palankaus preliminaraus sprendimo priėmimas leidžia teigti, kad ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė