Baudžiamosios bylos Nr. e1-487-805/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10969-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 11 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis S. J., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pateikdamas savo asmens duomenis bei 1 500,00 eurų, bendrininkavo pagaminant netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą (duomenys neskelbtini) S. J. vardu, ir, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nuo (duomenys neskelbtini) jį laikė su savimi ir jį nuolat naudojo, o (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniajai specialistei A. A. ir specialistui E. D., sustabdžius jo vairuojamą automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pateikė policijos pareigūnams savo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kaip savo asmens dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti, nors tokios teisės nebuvo įgijęs ir vairuotojo pažymėjimas jam nėra išduotas.
Iš kaltinamojo S. J. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, su juo sutinka visiškai. Jis teisės vairuoti nėra niekada įgijęs. Jis iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) ir dirbo apie (duomenys neskelbtini) ten. Po to sugrįžo į (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo draugę J. R.. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), retkarčiais jam būdavo komandiruotės į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sugalvojo, kad jam reiktų pasidaryti vairuotojo pažymėjimą. Jis niekada nebandė ir nesilaikė teisės vairuoti automobilius. Kodėl negali pasakyti. Jis susirado internete asmenį, kuris skelbėsi, kad gali pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą. Koks tai buvo tinklapis pasakyti negali, bet jis buvo (duomenys neskelbtini). Koks tai buvo (duomenys neskelbtini) miestas, šiuo metu pasakyti negali, nes tai buvo seniai, tai yra (duomenys neskelbtini). Su tuo asmeniu, kurio nepažįsta ir nežino jo jokių duomenų, buvo susitikęs du kartus (duomenys neskelbtini), vieną kartą tada kai jis jį nufotografavo ir jam jis pateikė savo asmens duomenis: savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasakė, kad jam yra reikalingos lengvojo automobilio kategorijos, t. y. B ir B1. Po to, praėjus gal mėnesiui laiko, jis vėl važiavo į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su tuo pačiu asmeniu, kuris jam padavė padirbtą jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, o jis jam sumokėjo 1 500,00 Eur. Nuo to karto visada naudojo vairuodamas automobilį šį padirbtą vairuotojo pažymėjimą, vežiodamasis jį su savimi, pateikus anksčiau jį policijos pareigūnams nėra užkliuvęs, kad gali būti padirbtas. Jo draugė nežinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas. Niekam apie tai nesakė. (duomenys neskelbtini) jis kartu su savo drauge J. R. jam priklausančiu automobiliu M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, o jo draugė sėdėjo šalia jo. Jo draugė teisės vairuoti automobilį neturi. Jam važiuojant minėtu keliu per galinio vaizdo matymo veidrodėlį pamatė, kad paskui jį važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Jis galvojo, kad jie kažkur važiuoja tiesiai, pasitraukė į kelkraštį, tačiau jie jo neaplenkė, o sustojo paskui. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė jo automobilio dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Jis jam juos ir padavė. Tada paprašė, kad jis atidarytų savo automobilio bagažinės dangtį. Jis atidarė jį, pažiūrėjęs jam liepė eiti prie tarnybinio automobilio. Tada policijos pareigūnas jam liepė pūsti į alkotesterį. Pūtė į alkotesterį, parodė 00 promilių. Tada pareigūnas jam liepė palaukti savo automobilyje, o jo pateiktus dokumentus pasiliko pas save. Praėjus kažkiek laiko, policijos pareigūnai jį pasišaukė ir jam pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas padirbtas. Jis prisipažino policijos pareigūnams, kad jiems pateikė padirbtą jo vardu išrašytą vairuotojo pažymėjimą ir, kad teisės vairuoti automobilį išvis nėra įgijęs. Tada jam policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti ir liepė laukti kol atvyks kiti policijos pareigūnai. Jo padirbtą vairuotojo pažymėjimą pasiėmė ir negrąžino, o jo automobilį parvarė į namus jo draugas. Jis pilnai pripažįsta, kad nuo 2016 m. įgijo, laikė ir naudojosi iki 2023 m. padirbtu jo vardu išrašytu vairuotojo pažymėjimu, kurį pateikė kaip tikrą policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl savo poelgio labai gailisi.
Apklausta liudytoja A. A. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnioji specialistė. (duomenys neskelbtini) dirbant nežymėtu tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) kartu su Kelių policijos skyriaus specialistu E. D. ir kursantu E. P. (duomenys neskelbtini), prasilenkė su automobiliu M. B., kurio valstybinio numerio ženklų neprisimena, patikrino valstybinius numerius POLIS naršyklėje mobiliems įrenginiams ir buvo nustatyta, kad šio automobilio savininkas neturi vairuotojo pažymėjimo. Todėl šis automobilis buvo sustabdytas. Šio automobilio savininkas sutapo su jo vairuotoju. Prisimena, kad vairuotojo pavardė buvo J., tačiau vardo šiuo metu neprisimena. Šis automobilio vairuotojas pateikė jiems vairuotojo pažymėjimą. Kai vairuotojas jiems pateikė vairuotojo pažymėjimą, jie jau žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti automobilį. Paėmus vairuotojo pažymėjimą iš vairuotojo akivaizdžiai matėsi, kad jis netikras, padirbtas. Automobilio vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti. Paklausus pas vairuotoją, iš kur jis gavo šį vairuotojo pažymėjimą, jis iš karto nepripažino, kad jis yra padirbtas. Vairuotojas sakė, kad jam šį vairuotojo pažymėjimą išdavė (duomenys neskelbtini). Po to pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas ir buvo pagamintas užsienyje ir, kad už jį sumokėjo 600,00 Eur. Kiek laiko jis naudojasi šiuo vairuotojo pažymėjimu ji neklausė. Jis jai ir nesakė. Kaip jau minėjo vairuotojas prisipažino jiems, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas ir, kad jis iš vis niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo.
Liudytoja J. R. parodė, kad ji su S. J. gyvena apie (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie kartu (duomenys neskelbtini). Ji teisės vairuoti automobilį nėra įgijusi. Prieš tai, kai ji susipažino su S., žinojo, kad jis ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ir dar jie abu buvo pusei metų išvykę gyventi ten. Nuo to laiko, kai ji susipažino su S. jis visada vairuodavo automobilį. Apie tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas gali būti padirbtas, jis nieko nepasakojo ir ji nieko nežinojo. Sužinojo tik tada, kai (duomenys neskelbtini) kai juos sustabdė važiuojančius automobiliu iš namų į Alytų policijos pareigūnai. Kai juos vežė namo jų draugas, S. pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas padirbtas ir, kad jis jį nusipirko (duomenys neskelbtini). Visų aplinkybių jis jai nepasakojo ir ji nelabai klausė pas jį. Jai pačiai buvo labai keista, kad jis yra taip pasielgęs. Kaip jau minėjo, apie tai, kad S. J. vairuotojo pažymėjimas padirbtas ji nieko nežinojo
Be kaltinamojo S. J. prisipažinimo, liudytojų A. A. ir J. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnioji specialistė A. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo autopatrulyje kartu su specialistu E. D. ir kursantu E. P. kelyje (duomenys neskelbtini), kur sustabdė patikrinimui automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. J. Automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktas dokumentas sukėlė įtarimą. Patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad S. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti nėra įgijęs, o pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra galimai suklastotas. Kaltinamasis S. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą;
(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės A. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad „šių metų (duomenys neskelbtini) dirbo autopatrulyje 1820, kartu su specialistu E. D. ir kursantu E. P. Apie 14.45 val. kelyje (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas automobilis(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), pateiktas dokumentas sukėlė įtarimų. Patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad S. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, teisės vairuoti nėra įgijęs, o pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra galimai suklastotas. Kaltinamasis S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) daiktų ir dokumentų savanoriško pateikimo protokole nurodyta, kad S. J. pateikė netikrą jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikto (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) blankas ir jame esantys personalizavimo duomenys išspausdinti ne pagal tokių dokumentų spausdinimo (gamybos) reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) yra netikras. Netikro (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) blankas, numeris (duomenys neskelbtini), duomenys, nuotrauka, parašas išspausdinti spalvinio rašalinio spausdintuvo būdu plastiko kortelėje, kurios abi pusės padengtos skaidriu plastiko sluoksniu. Dokumente imituoti liuminescuojantys piešiniai ir optiškai kintančios priemonės.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje baudžiamas areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
S. J.
inkriminuotas alternatyvusis BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytas objektyvus požymis – tikro dokumento vairuotojo pažymėjimo suklastojimas bendrininkaujant jį pagaminant ir laikymas bei panaudojimas iki buvo patikrintas policijos pareigūnų. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą (šiuo atveju), ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad S. J. metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pateikdamas savo asmens duomenis bei 1 500,00 eurų, bendrininkavo pagaminant netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą (duomenys neskelbtini) S. J. vardu ir, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nuo (duomenys neskelbtini) jį laikė su savimi ir nuolat naudojo, o (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniajai specialistei A. A. ir specialistui E. D., sustabdžius jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pateikė policijos pareigūnams savo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kaip savo asmens dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti, nors tokios teisės nebuvo įgijęs ir vairuotojo pažymėjimas jam nėra išduotas, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už S. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), toks jo elgesys laikytinas nusikalstamu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, suklastojo vairuotojo pažymėjimo dokumentą ir juo disponavo. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre psichikos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos jam neteiktos, dėl psichikos ligų ar sutrikimų nesikreipė. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, S. J. sutinkant, skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti trijų mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – neišeiti nuo 23 val. iki 6 val. iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose ir bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktą – turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kaltinamajam S. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, S. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. J. atidėti jam paskirtos ir neatliktos 16 parų arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti nuo 23 val. iki 6 val. iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti S. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė