Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-1444-270/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01070-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.1
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,
sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K.,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui A. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė:
L. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi darbdaviui atstovaujančiu asmeniu statybos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), 2018-03-28, apie 13.30 val. leido dirbti R. M., T. M., ir M. Č. nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. Tokiais veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, jo gaunamos pajamos yra mažos – 460 eurų, šeimoje augina du mažamečius vaikus ir prašė skirti kuo švelnesnę bausmę.
Darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje prašė atsižvelgti į tai, kad pažeidėjas su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi ir nuobaudą skirti teismo nuožiūra.
L. K. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą be jo paties prisipažinimo įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas ( b.l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas ( b.l. 3-4), R. M., T. M., M. Č., J. G. paaiškinimai ( b.l. 6-9) bei kita byloje surinkta medžiaga.
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini)2018-03-28 buvo gauti duomenys apie M. Č., T. M. ir R. M. cocialinio draudimo pradžią ( b.l. 12).
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. K. kaltę.
Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje numatyta darbo sutarties sudarymo ir darbuotojo priėmimo į darbą tvarka. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Taigi L. K. veiksmai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šiame straipsnyje padarytą pažeidimą skiriama nuo 1000 iki 5000 eurų dydžio bauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad L. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokį pažeidimą jis padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, augina du mažamečius vaikus.
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta itin griežta bausmė. Teismo vertinimu L. K. paskyrus net ir minimalaus dydžio baudą, įvertinus padarytą pažeidimą bei kitas nustatytas aplinkybes, ji būtų per griežta ir neadekvati.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Taigi, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes mano, kad L. K. atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir už padarytą nusižengimą jam gali būti skiriama švelnesnė bauda, nei sankcijoje numatytas jos minimalus dydis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,675 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
L. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18083449571. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Olegas Zaicevas
Nuorašas tikras