Administracinė byla Nr. I-1731-739/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02770-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

  Panevėžys

              Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, ir teismo nutartimi (b. l. 7–8) priimtame skunde prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) teigė, kad jis serga žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2018 m. spalio 11 d. jam paskyrė antiretrovirusinį gydymą nuo šios ligos, tačiau Alytaus pataisos namai neužtikrino jam paskirto gydymo. Skunde ir atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 27) pareiškėjas nurodė, kad vaistai nuo ŽIV jam nebuvo duodami nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d., ir kad jis skundžiasi dėl minėto laikotarpio. Kėlė klausimą, jeigu gydytojos nebuvo nuo 2018 m. spalio 18 d. (kaip nurodyta Alytaus pataisos namų atsakyme jam), tai kur buvo gydytoja nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 18 d. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam reikalingo gydymo neužtikrinimas sukėlė jam tam tikrus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, orumo pažeminimą, depresiją, emocinį sukrėtimą. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 27) pareiškėjas nurodė, kad dėl to, kad jam laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo duodami vaistai, dėl šio neapdairumo jam pablogėjo sveikata: jį traukė miegoti, jis buvo išbalęs, jam spaudė galvą, jis negalėjo valgyti maisto, nes pykino. Kartu su atsikirtimu pareiškėjas pateikė medicinos pažymėjimą (b. l. 28), kuriame nurodyta, kad jam diagnozuota ŽIV liga.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą  į  skundą  nesutiko  su  skundu  ir  prašė  jį atmesti kaip nepagrįstą.  Atsiliepime į skundą (b. 14–16) nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą kildinamas dėl tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškino, kad pareiškėjui ŽIV liga buvo diagnozuota 2017 m. gegužės 25 d., pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus 2017 m. liepos 31 d., pirmą kartą kreipėsi į infektologą 2018 m. rugsėjo     3 d. ir buvo konsultuotas. Paaiškino, kad skubos tvarka skirti vaistus nebuvo indikacijų, todėl infektologas nutarė atlikti tyrimus ir gavus atsakymus 2018 m. spalio 11 d. skyrė vaistus Truvada ir Rezolsta. Dėl vaistų tiekimo sutrikimo Lietuvos Respublikoje pareiškėjui vaistai buvo skirti tik 2018 m. spalio 30 d. Kadangi pareiškėjas nebuvo pradėjęs vartoti vaistų ir nebuvo pertraukos tarp jų vartojimo, todėl žala jo sveikatai nebuvo padaryta. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. 

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) neaprūpino jo vaistais nuo ŽIV.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies     3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. BVK 174 straipsnis numato, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus (straipsnio 1 dalis); terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (straipsnio 2 dalis). Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba yra įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų asmens sveikatos priežiūrą (Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (b. l. 43–45) (toliau – Nuostatai) 1 punktas). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas (Nuostatų 31 punktas). Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas organizuoja šios tarnybos darbą ir atsako už jai priskirtų uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 32 punktas).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad vaistinius preparatus įstaigos įsigyja iš tiekėjų ir iš labdaros ir paramos gavėjų. Šio aprašo 19–20 punktuose numatyta, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio; vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus pataisos namams yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – jos veiklai reikiamais vaistais bei sudaryti jos uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus pataisos namai tinkamai vykdė šią pareigą.

Iš pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenų (b. l. 19), Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinimo teismui (b. l. 31), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos duomenų (b. l. 32–34), atsakovės atstovo paaiškinimo atsiliepime į skundą (b. l. 15) nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. gegužės 25 d. buvo diagnozuota ŽIV liga, pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus atlikti bausmę 2017 m. liepos 31 d., pareiškėjas Alytaus pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į infekcinių ligų gydytoją dėl antiretrovirusinių vaistų paskyrimo ŽIV ligai gydyti, šis gydytojas pareiškėją tą dieną konsultavo ir paskyrė tyrimus. Bylos duomenimis (b. l. 36, 38), pareiškėjui buvo atlikti tyrimai. Iš pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenų (b. l. 19), Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinimo teismui (b. l. 31), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos duomenų (b. l. 34), atsakovės atstovo paaiškinimo atsiliepime į skundą (b. l. 15) nustatyta, kad Alytaus pataisos namų gydytojas 2018 m. spalio 11 d. pareiškėjui paskyrė ŽIV ligai gydyti antiretrovirusinius vaistus – Truvadą ir Rezolsta.

Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinimu teismui, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Alytaus pataisos namai pritrūko vaisto Truvada, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame numatyta, kad visi sergantys ŽIV turi būti gydomi, du kartus padaugėjo gydomų nuo ŽIV pacientų (b. l. 31). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-384 patvirtinto Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo, nuo 2018 m. vasario 21 d. išdėstyto nauja redakcija, 7 punkte nurodyta, kad antiretrovirusinė terapija (ART) skiriama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą. Iki tol galiojusioje nebuvo tokios nuostatos, kad antiretrovirusinė terapija skiriama vos užsikrėtusiems ŽIV pacientams, t. y. nedelsiant (vaistai buvo pradedami skirti tik sulaukus tam tikrų indikacijų).

Alytaus pataisos namų 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 363-1760 – atsakymo pareiškėjui (b. l. 3) ir Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinimo teismui (b. l. 31) duomenimis, Alytaus pataisos namų infekcinių ligų gydytoja 2018 m. spalio 18 d. buvo išvykusi į gydytojų specialistų pasitarimą ŽIV diagnostikos, gydymo ir kontrolės laisvės atėmimo vietoje klausimais, kurį organizavo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo gydymo koregavimo.

Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gydytoja buvo išvykusi į pasitarimą tik vieną dieną – 2018 m. spalio 18 d.

Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lape (b. l. 40) prie žymų apie įvykdymą yra užrašyta data 2018 m. spalio 30 d., tačiau ties šia data taip pat yra užrašas, kad pareiškėjas neatėjo. Ties 2018 m. spalio 31 d. yra atžymėta, kad vaistai Truvada ir Rezolsta duoti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 15) nurodė, kad šie vaistai pareiškėjui pradėti duoti 2018 m. spalio 30 d. Tačiau Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas paaiškinime teismui (b. l. 31) nurodė, kad pareiškėjui šie vaistai buvo pradėti duoti 2018 m. spalio 31 d., ir pareiškėjas atsikirtime teigė, kad vaistai jam nebuvo duodami iki 2018 m. spalio 31 d. (b. l. 27). Todėl, esant neatitikimams dėl vaistų išdavimo datos, ir atsižvelgiant į minėtus ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapo duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjui vaistai buvo pradėti duoti 2018 m. spalio 31 d.

Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad Alytaus pataisos namai tam tikru laikotarpiu neužtikrino jam paskirto gydymo nuo ŽIV, t. y. jo neaprūpino vaistais nuo ŽIV. Pareiškėjas skunde teigė, kad gydymas jam nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. vaistų trūko, todėl sprendžia, kad minėtu laikotarpiu vaistai pareiškėjui nebuvo duoti dėl pateisinamos priežasties. Tačiau atsakovės atstovas teismui nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo aprūpintas vaistais nuo ŽIV laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (išskyrus 2018 m. spalio 18 d.),  t. y. kai šie vaistai pareiškėjui jau buvo paskirti, nebuvo šių vaistų trūkumo, ir gydytoja nebuvo išvažiavusi į gydytojų specialistų pasitarimą, vykusį 2018 m. spalio 18 d. 

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti šios tarnybos uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (išskyrus 2018 m. spalio 18 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomus fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus pataisos namuose būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į pažeidimo trukmę (reikiami vaistai pareiškėjui nebuvo išduoti iš viso 16 dienų), mastą, pobūdį, įvertinus atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 15) nurodytus duomenis, pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime Alytaus pataisos namų gydytojo (b. l. 19) ir Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinime teismui (b. l. 31) nurodytus duomenis, jog pareiškėjo sveikatai žalos dėl vaistų nedavimo nebuvo padaryta, nes jis nebuvo pradėjęs vartoti vaistų ir nebuvo pertraukos tarp jų vartojimo, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina ir į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-442/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3175-415/2018), teismas sprendžia, kad 30 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, kodas 188657363, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja        Dalia Pranckienė