(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Ž. M. (buvusi pavardė – V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1708-967/2024 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. M. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – BUAB) „Studija1“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Ž. M. 209 057 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (209 057 Eur) atsakovės Ž. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.

3.       Nurodė, kad egzistuoja abi įstatyme nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovė pagrindė savo ieškinio reikalavimą, taip pat pagrindė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tyčiniais veiksmais organizavo įmonės veiklą, nesilaikydama bendrovei ir jos vadovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tyčia blogino bendrovės finansinę padėtį, siekdama išvengti privalomų mokesčių mokėjimo ir į bendrovės apskaitą neįtraukdama 209 057 Eur pajamų. Atsakovės tyčiniai veiksmai patvirtina grėsmę, kad atsakovė gali bandyti slėpti ar perleisti turtą, siekdama išvengti galimos atsakomybės ir jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Studija1“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuoti atsakovės tyčiniai neteisėti veiksmai, o tai dar labiau pagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei Ž. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, 209 057 Eur sumai, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuojant pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.

5.       Teismas nurodė, kad akivaizdžių duomenų, jog ieškinys negalėtų būti tikėtinai pagrįstas pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad preliminariai (lot. prima facie) ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.

6.       Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui konkrečius duomenis apie galimai nesąžiningus praeityje atliktus atsakovės veiksmus. Šios aplinkybės yra konstatuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad, vertinant bendrovės veiklą, buvo nustatyti pajamų neapskaitymo pažeidimai, bendrovė per patikrinimo laikotarpį veikė nepelningai, o bendrovės direktorė deklaruoja investuojanti į verslą gana dideles lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1249-803/2024, kurioje bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad nuostolinga bendrovės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo bendrovės valdymo, taip pat kad atsakovė, kuri buvo bendrovės vadovė, sąmoningai neapskaitė visų gaunamų pajamų, vengė mokėti mokesčius, o bendrovei jau esant nemokiai perleido jos depozitą už išsinuomotas patalpas naujai įsteigtai mažajai bendrijai. Vertindamas šiuos duomenis apie galimai nesąžiningą atsakovės elgesį, aplinkybę, kad ieškiniu atsakovei yra reiškiamas 209 057 Eur dydžio turtinis reikalavimas, taip pat atsžvelgdamas į galimo teismo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes atsakovė tikėtinai galėtų imtis nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir atitinkamai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

7.       Ieškovės pateikti duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami nustatyti grėsmę. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė Ž. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 209 057 Eur žalos atlyginimą, tačiau žalos ieškovei klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovė antrą kartą pareiškė tapatų ieškinį atsakovei.

8.2.                      Byloje nėra jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

9.       Ieškovė BUAB „Studija1“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Atsakovė klaidina teismą ir nepagrįstai teigia, kad ieškovės pareikštas ieškinys tapatus ieškiniui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023 buvo sprendžiamas žalos, kilusios dėl BUAB „Studija1“ vadovės neteisėtų veiksmų – pareigos kreiptis į teismą, įmonei tapus nemokia, nevykdymo atlyginimo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti BUAB „Studija1“ padarytą žalą dėl atsakovės neteisėtais veiksmais neįtrauktų bendrovės gautų pajamų.

9.2.                      Tai, kad atsakovė iki šioje byloje nagrinėjamo ieškinio nepaslėpė (neperleido) turto, nereiškia, kad tokių veiksmų nesiimtų ateityje. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tyčiniais veiksmais organizavo įmonės veiklą nesilaikant bendrovei ir jos vadovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tyčiniais veiksmais bendrovės veiklą organizavo nuolat bloginant finansinę padėtį, siekiant išvengti privalomų mokesčių mokėjimo ir į bendrovės apskaitą neįtraukiant 209 057 Eur pajamų. Tokie atsakovės tyčiniai veiksmai lemia grėsmę, kad atsakovė gali bandyti slėpti (perleisti) turtą, siekdama išvengti galimos atsakomybės ir jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

14.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Studija1“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Ž. M. įmonei padarytą 209 057 Eur žalą. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės BUAB „Studija1“ ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovės reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

16.       Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, įrodinėja, kad ieškovė antrą kartą pareiškė tapatų ieškinį atsakovei, nes įmonei padarytos žalos atlyginimo klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu. Pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023 buvo sprendžiamas atsakovės Ž. M., kaip buvusios UAB „Studija1“ vadovės, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, nesilaikius pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia. Paminėtoje byloje BUAB „Studija1“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašė priteisti 258 421,94 Eur žalą, kurią sudarė išaugusi kreditorių finansinių reikalavimų suma. Savo ruožtu šioje civilinėje byloje ieškovė BUAB „Studija1“, remdamasi VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas VMI 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo aktas, prašo priteisti jai iš atsakovės 209 057 Eur žalą, įrodinėdama, kad atsakovė neįtraukė į bendrovės apskaitą 209 057 Eur pajamų, kurias galimai pasisavino ir kurių būtų užtekę kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

18.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepaisant to, jog tiek išnagrinėtoje, tiek šioje civilinėje byloje ieškovė reikalauja priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, skiriasi abiejų civilinių bylų ieškinio pagrindas, todėl konstatuoti šios ir išnagrinėtos civilinės bylos tapatumą nėra pagrindo.

19.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

20.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).

21.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą.

23.       Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė įmonės veiklą organizavo nesilaikant bendrovei ir jos vadovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų. VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendime, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, nustatytos ir konstatuotos aplinkybės apie privalomų mokesčių mokėjimo vengimą, pajamų neapskaitymą. Be to, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Studija1“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustačius, kad nuostolinga bendrovės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo bendrovės valdymo, kad atsakovė Ž. M., kuri buvo bendrovės vadovė, sąmoningai neapskaitė visų gaunamų pajamų, vengė mokėti mokesčius, o bendrovei jau esant nemokiai perleido jos depozitą už išsinuomotas patalpas naujai įsteigtai mažajai bendrijai. Vertindamas šiuos duomenis (atsakovės elgesį) sąžiningumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovė, siekdama išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo ir prievolių įvykdymo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, pabloginant savo turtinę padėtį. Tokiu atveju galimai ieškovei palakus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebegalimas.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė (atsakovė) nepaneigė egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė