Administracinė byla Nr. eA-110-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00187-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad daug metų Klaipėdos jūrų uosto žemės teritorijoje aktyviai vykdo krovos ir sandėliavimo veiklą, įgyvendindamas valstybei svarbaus projekto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Uosto BP) sprendinius adresu: (duomenys neskelbtini). Vykdomai veiklai yra išduotas taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Bendrovė nuolat vykdo aplinkos monitoringą, pagal kurį nustatyta, kad į aplinkos orą išmetama apie 3 procentus pagal Taršos leidimą leidžiamo išmesti teršalų kiekio.

3.       Teigė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nomine Consult“ raštu pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) subjektams PAV programą „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB, birių medžiagų bei metalų krova ir sandėliavimas“ išvadoms gauti. Atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. vykusiame posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 8 straipsnio 5 dalimi, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nepritarė pareiškėjo planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis galiojančius įstatymus, neigiant įstatymu reglamentuotos uostinės veiklos galimybę Uosto teritorijoje ir valstybei svarbaus projekto valstybinio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Uosto BP – sprendinius, jo motyvai neparemti  objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis arba nėra susiję su pareiškėjo pagal PAV programą planuojama ūkine veikla (toliau – ir PŪV).

4.       Pareiškėjas akcentavo, kad paskatintas gyventojų ir aplinkosaugos institucijų reiškiamų abejonių dėl Bendrovės veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, nusprendė atlikti jos esamos ir planuojamos veiklos PAV procedūras be išankstinės atrankos dėl PAV, siekiant, jog tokio proceso metu būtų realiai įvertintas Bendrovės ūkinės veiklos poveikis aplinkai bei, kad šis vertinimo procesas būtų viešas, jame turėtų galimybę dalyvauti visuomenė ir suinteresuotos institucijos.

5.       Nurodė, kad Tarybos Sprendime yra daug prielaidų dėl galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės planuojama veikla, teigiama apie neigiamo poveikio tikimybes, galimus ribinių verčių viršijimus, teisės aktų pažeidimus, tačiau tokių teiginių nepagrindžiant konkrečiais duomenimis, teisės aktų reikalavimų apribojimais, kurie būtų taikomi konkrečių PAV programoje nurodytų įmonės veiklų atžvilgiu. Inicijuotos PAV procedūros ir skirtos šios PŪV galimybės įvertinimui. Pareiškėjo nuomone, galbūt tikrasis Tarybos Sprendimo tikslas yra užkirsti galimybę poveikio aplinkai procedūrų vykdymui ne dėl realaus įmonės veiklų poveikio aplinkai, bet dėl išankstinio neigiamo nusistatymo. Teigė, kad turi teisėtą lūkestį išsinuomotoje teritorijoje vykdyti veiklą bei įgyvendinti valstybei svarbaus projekto tikslus.

6.       Pareiškėjas tvirtino, kad jo naudojama jūrų uosto teritorija į Klaipėdos miesto bendruoju planu (toliau – ir Klaipėdos BP) suplanuotą teritoriją nepatenka, šioje teritorijoje galiojančius sprendinius numato Uosto BP. Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis teigė, kad planuojamai pareiškėjo veiklai atitinkant Uosto BP sprendinius, Tarybos Sprendimo argumentai dėl jo planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimo Klaipėdos BP neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad valstybės prioritetas yra uosto veikla ir siekis maksimaliai didinti krovos apimtis. Bendrovės planuojama veikla yra vykdoma ir bus tęsiama Uosto teritorijoje. Pareiškėjas su Uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) yra sudaręs Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), nuomos, kuria yra prisiėmęs minimalius krovos įsipareigojimus (kaip tai yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir KVJUĮ) 25 str. 2 d. 1 p.) iki šios sutarties galiojimo pabaigos 2066 metais ir moka uosto žemės nuomos mokestį. Bendrovės Uosto teritorijoje vykdoma ir planuojama ūkinė veikla visiškai atitinka šioje teritorijoje pagal KVJUĮ ir Uosto BP galimas veiklas, todėl Tarybos Sprendime ir jo aiškinamajame rašte daromos prielaidos ir motyvai dėl Bendrovės planuojamų veiklų prieštaravimo Klaipėdos BP yra neteisėti ir pažeidžiantys galiojančius teisės aktus. KVJUĮ įtvirtinta uostinių veiklų vykdymo Uoste galimybė negali būti paneigiama nei Klaipėdos BP, nei Tarybos narių sprendimu.

7.       Teigė, kad Tarybos Sprendimo 1.5 punkte neteisingai nurodoma, jog planuojama didinti birių krovinių krovos apimtį. Bendri birių krovinių krovos mastai palyginus su tais, kuriuos įmonė gali perkrauti vadovaujantis Taršos leidimo sąlygomis, pagal PAV programą ne tik nedidėja, bet net ir mažėja. PAV programoje buvo nurodomi ne planuojami pagal paraiškas, kurių tarša į aplinkos orą įvertinta Taršos leidime, bet faktiniai vidutiniai Bendrovės perkraunami kiekiai ir planuojami šių krovinių kiekių pokyčiai, kartu pergrupuojant pačius krovinius, kad toks grupavimas tiksliau atspindėtų Bendrovės kraunamų krovinių konjunktūrą bei numatant alternatyvias šių krovinių krovos vietas ne tik 7–9, bet ir 10–11 krantinėse, nekeičiant bendro planuojamo krovinių kiekio. Bendrovei išduotame Taršos leidime yra įvertinta tarša 5 milijonams tonų birių trąšų per metus ir nustatytos šį kiekį atitinkančios taršos normos, tačiau faktiškai Bendrovė perkrauna apie 1 milijoną tonų birių trąšų per metus ir PAV programoje numato, kad ši faktinė metinė krova gali augti 120 000 tonų per metus. Šis bendras 1,12 milijonų tonų kiekis vis tiek sudarys gerokai mažiau nei 5 milijonų tonų kiekis, pagal kurį nustatytos taršos normos Bendrovei išduotame Taršos leidime ir kurį Bendrovė turi teisę krauti neatliekant jokių PAV procedūrų. Akcentavo, kad iki šiol pagal Taršos leidimą metalurgijos žaliava buvo klasifikuodama kaip kasybos, rūdų ir iškasenų produktai, į šią grupę taip pat pateko bazaltas, molis, skalda, smėlis, kalkakmenis, žvyras, fosforitai, granitas, siera, kaolinas, špatas, šlakas ir pan., numatant, kad bendras jų krovos kiekis yra iki 1 000 000 tonų. Kiti birūs kroviniai, t. y. statybinės medžiagos sudaro 200 000 tonų, ketaus krova 1 000 000 tonų, metalo laužo krova 100 000 tonų, iš viso 2 300 000 tonų per metus. PAV programoje nurodytos iškasenų ir kitų birių krovinių grupės buvo perskirstytos į metalurgijos produktus, numatant 500 000 tonų krovą per metus ir 800 000 tonų kitų birių krovinių krovą per metus, kartu 500 000 tonų sumažinant ketaus krovą ir numatant 200 000 tonų didesnę metalo laužo krovą, iš viso 2 100 000 tonų per metus. Bendrovė, palyginti su paraiška Taršos leidimui gauti, pagal ką nustatytos Taršos leidimo sąlygos, PAV programoje numato gerokai mažesnę birių krovinių ir metalo laužo krovos apimtį nei yra numatyta paraiškoje Taršos leidimui. Bendras esamos ir planuojamos šių krovinių krovos mastas PAV programoje sudaro 6,22 milijonų tonų visų krovinių, kai paraiškoje, pagal kurią nustatytos šiuo metu galiojančios Taršos leidimo sąlygos yra nurodytas trečdaliu didesnis – 11,3 milijonų tonų bendras planuojamų krauti birių krovinių ir metalo laužo kiekis. Esant nurodytam planuojamam krovos mastui, nepagrįsti ir Tarybos Sprendimo 1.4. punkte nurodyti teiginiai dėl azoto dioksido koncentracijų didėjimo, be to, nėra pateikta duomenų, kad azoto dioksido koncentracijos apskritai būtų kaip nors siejamos su pareiškėjo veikla. Taigi ginčijamas Tarybos Sprendimas paremtas klaidingais duomenimis, neįsigilinus į faktinę Bendrovės veiklą, todėl nėra tinkamai motyvuotas.

8.       Pareiškėjo vertinimu, teiginiai dėl didelio dispersiškumo krovinių krovos apimties didinimo yra nepagrįsti. Didelio dispersiškumo krovinys (diamofosas) nėra naujas – tai yra birioms trąšoms priskiriamas krovinys, kuris yra numatytas paraiškoje, pagal kurią yra nustatytos pareiškėjo Taršos leidimo sąlygos, jis ir šiuo metu gali būti kraunamas ir buvo kraunamas, tačiau jo krova buvo vykdoma ir būtų vykdoma, turint atitinkamų užsakymų, visiškai uždaru būdu. PAV programoje nėra numatyta konkrečiai su diamofosu susijusių kokių nors veiklos pakeitimų, jo atvira krova nėra planuojama, todėl visiškai nesuprantami Tarybos Sprendimo motyvai, susiję su šia medžiaga. Pareiškėjo nuomone, teiginiai dėl planuojamos veiklos prieštaravimo Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, patvirtintų Aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 (toliau – ir Reikalavimai) nuostatoms yra visiškai deklaratyvūs, nes jie nenumato jokio draudimo pareiškėjui krauti net ir didelio dispersiškumo krovinių.

9.       Pareiškėjas akcentavo, kad Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinis tiriamasis darbas „Ore esančių suspenduotųjų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymas“ (toliau – ir KU tyrimas) neturi ryšio su PAV programa, nes šis darbas iš esmės buvo sietas su vienu kroviniu – aglomeruota geležies rūda, tačiau šio produkto krova pagal PAV programą apskritai nėra planuojama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjui Taršos leidimo sąlygomis yra nustatomi maksimalūs į aplinkos orą leidžiami išmesti teršalų kiekiai. Bendras pagal Taršos leidimą pareiškėjui leidžiamas išmesti teršalų kiekis, įskaitant kietąsias daleles yra 40,9599 t/m, tačiau faktiniai Bendrovės išmetami teršalų kiekiai yra ženkliai mažesni (2021 m. – 1,2104 t teršalų). Pažymėjo, kad jokie kietųjų dalelių koncentracijų normatyvų aplinkos ore viršijimai dėl pareiškėjo veiklos nebuvo nustatyti. Tarybos sprendimo 1.2.2 papunktyje minimi Aplinkos agentūros specialisto atlikto modeliavimo tikslai ir rezultatai nėra suprantami, nes neaišku, ką norima patvirtinti ar paneigti tokiu modeliavimu. Kietųjų dalelių emisijų normų pareiškėjas neviršijo, jų kiekiai iškritose nėra normuojami, o surinktų iškritų masė yra iš esmės niekinė, todėl KU tyrimas apskritai, kokie bebūtų jo rezultatai, negali nei patvirtinti, nei paneigti kokios nors rizikos dėl pareiškėjo veiklos. Realų veiklos poveikį patvirtintų ar paneigtų būtent pareiškėjo veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu gauti duomenys, kurie tiksliausiai įvertintų pareiškėjo veiklą visuose taršos šaltiniuose.

10.       Teigė, kad Bendrovė inicijavo PAV procedūrą, jog pareiškėjo emisijų į aplinką poveikis būtų įvertintas patikimais duomenimis, bet ne prielaidomis paremtomis spėlionėmis, ir esant nustatytam reikšmingam neigiamam poveikiui, parinkti emisijų į aplinkos orą mažinimo sprendimai. Tarybos Sprendimu daromos visiškai nepagrįstos prielaidos, kad planuojama veikla galbūt darys neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai. Akcentavo, kad realaus poveikio vertinimu pagrįstą suminį poveikį visiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir siekta įvertinti, užtikrinant tokių procedūrų viešumą ir galimybę dalyvauti jose visai visuomenei.

11.       Dėl nustatytų administracinių pažeidimų pareiškėjas nurodė, kad didžioji dalis patikrinimo aktuose nurodytų išvadų ir tariamų pažeidimų Bendrovei buvo inkriminuoti nepagrįstai. Pareiškėjo darbuotojui buvo taikyta viena administracinė atsakomybė, kitos bylos arba buvo nutrauktos arba kol kas nėra išnagrinėtos. PAV programoje aglomeruotos granuliuotos geležies rūdos krova nėra planuojama. Pareiškėjo nuomone, didžioji dalis gyventojų skundų dėl pareiškėjo veiklos kyla ne dėl jo veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, bet dėl to, kad gyventojai iš esmės siekia, jog pareiškėjo teisėtai valdoma teritorija būtų naudojama ne krovos, bet kitoms reikmėms. Tokie siekiai ir tikslai perimti iš pareiškėjo jo teisėtai valdomą teritoriją negali būti teisėtu pagrindu dirbtinai jo veiklą kvalifikuoti kaip neteisėtą.

12.       Pareiškėjas nurodė, kad nesupranta, kokiu pagrindu Tarybos Sprendimo 1.3. punkte teigiama, jog planuojama veikla turės neigiamos įtakos suformuotiems apžvalgos sektoriams, nes PAV programoje konkrečios sandėliavimo vietos nėra nurodytos. PAV programos 2.5.2. skyriuje nurodoma, kad PŪV numatoma vykdyti esamos veiklos (uosto) teritorijoje, todėl ši teritorija nepasižymi estetinėmis ar kitomis vertybėmis. Vadovaujantis Klaipėdos BP kraštovaizdžio tvarkymo brėžiniu, PŪV yra miesto užstatytoje ir užstatomoje teritorijoje ir nepatenka į rekreacines, miškų ir parkų ar kitas teritorijas. Poveikį minėtiems apžvalgos sektoriams galima vertinti tik PAV procese.

13.       Tvirtino, kad Tarybos Sprendimo 1.5. punkto teiginiai dėl neva 2018–2021 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) reguliariai fiksuoto dienos, vakaro ir nakties maksimalaus garso ribinių verčių viršijimo yra nepagrįsti, nes apskaičiuotas paros triukšmo lygis 2018–2021 m. sezono laikotarpiu Tarybos Sprendime nurodytame taške nebuvo viršytas. PAV metu būtų įvertintas atitinkamas triukšmo poveikis ir nustačius reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai PAV ataskaitoje būtų pateikti duomenys dėl reikšmingo neigiamo poveikio sumažinimo priemonių visuomenės sveikatai.

14.       Pareiškėjas pažymėjo, kad PAV programoje buvo visa esminė informacija apie planuojamas veiklas, apibūdintos veiklos vykdymo vietos, technologinės krovos schemos, nurodyti metodai, kuriais remiantis bus atliekamas PAV, ir, atsižvelgiant į tai, jog PAV programos rengimo stadijoje konkrečios reikalingos poveikio aplinkai mažinimo priemonės nėra žinomos, PAV programoje nurodyta, kad tokios priemonės bus pateiktos nustačius atitinkamą reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. PAV procese būtų identifikuotas ir nustatytas visų Bendrovės vykdomų ir planuojamų veiklų poveikis aplinkai pagal patį nepalankiausią scenarijų. Tokiu būdu ūkinė veikla būtų vykdoma galiojančių aplinkosauginių normatyvų ir standartų ribose ir jų nepažeidžiant, minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai, taikant efektyvias neigiamą poveikį aplinkai mažinančias priemones, tačiau ir toliau kuriant ekonominę ir socialinę naudą Klaipėdos miestui ir valstybei iš įmonės vykdomos veiklos, taip pasiekiant uosto ir miesto tikslų tarpusavio suderinamumą.

15.       Pareiškėjas teigė, kad Tarybos Sprendimo motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4–6 dalių reikalavimų, nes neturi faktinio ir teisinio pagrindo, jame remiamasi nepatvirtintais duomenimis, daromos faktiniais duomenimis neparemtos prielaidos dėl neva galimo pareiškėjo PŪV poveikio aplinkai. Tarybos Sprendimas yra nemotyvuotas.

16.       Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai teigė, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja KVJUĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies bei valstybei svarbaus projekto Uosto BP sprendiniams. Klaipėdos miesto savivaldybė neturi įgaliojimų planuoti teritorijos dalyje, kuri yra suplanuota Uosto BP sprendiniais, atitinkamai, ji neturi įgaliojimų neigti veiklos teritorijoje, kurios sprendiniai yra reguliuojami jos kompetencijai nepriskirto Uosto BP sprendiniais, galimybės. Teigė, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja konstituciniams imperatyvams, nepagrįstai ir nesant teisėto pagrindo ribojant ūkinę veiklą. Vadovaudamasis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 11 dalimi, nurodė, kad jei įvertinus PŪV poveikį aplinkai ši ūkinė veikla neatitiks aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, įstatymuose nustatytas leidimas ja verstis nebus išduodamas ir PŪV negalės būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu nuo gyvenamosios teritorijos yra planuojamas statyti ar pastatytas ūkinės veiklos objektas. Akcentavo, jog Tarybai suteikta teisė priimti sprendimą dėl planuojamos veiklos galimybių ne pagal planuojamus ūkinės veiklos PAV rezultatus, o remiantis kitais motyvais. Tarybos Sprendimas yra grindžiamas būtent su aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga susijusiais motyvais, dėl kurių ir planuojamas pareiškėjo planuojamos veiklos PAV, t. y. į visas Tarybos Sprendime dėstomas abejones ir prielaidas bus atsakyta PAV metu.

17.       Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo planuojama veikla ir jos vykdymo vieta nesikeičia. Tarybai, kaip institucijai, tvirtinusiai Klaipėdos BP, yra žinoma, kad uosto teritorijoje, kurioje bus vykdoma planuojama veikla, galioja valstybei svarbaus projekto sprendiniai. PAV programoje buvo nurodytos pareiškėjo planuojamo krauti ir trumpalaikiai sandėliuoti (ne naudoti) medžiagos ir jų kiekiai, o Aprašas nenumato detalizuoti medžiagų cheminių ir fizikinių savybių, šių medžiagų savybės būtų analizuojamos ir vertinamos būtent PAV procese. Remdamasis Aprašo 11.4 punktu nurodė, kad kai konkrečios priemonės PAV programos rengimo stadijoje nežinomos, jos neprivalo būti nurodomos. Pabrėžė, kad poveikio mažinimo priemonės bus įvertintos ir parinktos PAV procese. Taryba neturi duomenų apie pareiškėjo planuojamo krauti geležies šlako ar silikato poveikį aplinkai, toks poveikis bus įvertintas PAV metu, todėl visiškai nepagrįsti motyvai nepritarti PAV programai, kai su geležies rūda ryšio neturinčių produktų krova vertinama kaip daranti neigiamą poveikį aplinkai, remiantis su kitu produktu susijusiais institucijos, neturinčios teisės vertinti pareiškėjos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, moksliniais tyrimais. Akcentavo, kad pareiškėjo veikla, numatyta PAV programoje, savo esme nesiskiria nuo iki šiol vykdytos veiklos, tik numatomas krovinių ir krovos vietų diversifikavimas ir siekiama įvertini suminį esamos ir planuojamos pareiškėjos veiklos poveikį aplinkai. Tarybos Sprendimo teiginiai deklaratyvūs bei visiškai subjektyvūs, nėra aišku, apie kokią konkrečią neigiamą įtaką, kuriems sektoriams ir kokia apimtimi jame kalbama. Įvertinus, jog dėl PŪV bus sukeliamas papildomas poveikis kraštovaizdžiui, PAV ataskaitoje bus nagrinėjamos galimos poveikio mažinimo priemonės. 2018–2021 metų laikotarpiu 7 ir 15 taško rezultatai rodo, kad ne tik nebuvo ribinių verčių viršijimo, bet palyginus su kitais taškais, šie taškai yra net mažesnio triukšmo zonoje nei kiti taškai, vietose, nutolusiuose nuo uosto krovos zonų. Informacija apie leidžiamą krovą ir aplinkybes, kad planuojamas ne planuojamos krovos apimties didinimas, bet persiskirstymas, buvo pateikta Tarybai prieš posėdį rašte, o taip pat ir išsakytas Bendrovės atstovų Tarybos posėdžio metu, t. y. iki priimant Tarybos Sprendimą. Taršos leidimų duomenys yra vieši.

18.       Tarybos Sprendimu pažeidžiami konstituciniai imperatyvai, nepaisoma Lietuvoje galiojančių įstatymų ir sprendimų dėl valstybei svarbių projektų, neužtikrinamas pareiškėjo ir visuomenės interesų derinimas, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės ir iš jo išplaukiantis teisėtų lūkesčių apsaugos bei proporcingumo principai, kurių būtina paisyti nustatant bet kokius ribojimus ūkinei veiklai. Aplinkybė, jog Tarybai suteikta teisė priimti sprendimą nepritarti ūkinės veiklos galimybei, nepaneigia pareigos tokį sprendimą remti teisėtais, faktiniais duomenimis ir teisės normomis grįstais motyvais.

19.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

20.       Atsakovas nurodė, kad UAB „Nomine Consult“ 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ Administracijai pateikė pareiškėjo PAV programą. Išnagrinėjusi PAV programoje pateiktą informaciją (PŪV pobūdį, veiklos vykdymo vietą Klaipėdos mieste bei atstumus iki gretimybėje esančių gyvenamosios, visuomeninės paskirties objektų, sveikatos priežiūros įstaigų ir švietimo įstaigų aplinkos) bei atsižvelgusi į išreikštą Klaipėdos miesto gyventojų nuomonę ir pateiktas Klaipėdos miesto bendruomenių motyvuotas pastabas, Administracija nusprendė parengti Tarybos Sprendimo projektą. Pažymėjo, kad Tarybos teisė priimti sprendimą dėl PŪV galimybių numatyta PŪVPAVĮ 8 straipsnyje. Taryba Sprendimu nepritarė pareiškėjo PŪV galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje ir išdėstė nepritarimo motyvus.

21.       Atsakovas dėl Tarybos Sprendimo 1.1. punkto, remiantis Uosto BP (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278) aiškinamojo rašto 2.3. dalies, pažymėjo, kad aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas numatytas ne tik įmonės vizijoje ir misijoje, bet ir kaip vienas iš strateginių tikslų. Pareiškėjo akcentuojamos maksimalios krovos aspektas, kaip vienintelis tikslas, yra klaidinantis ir nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 (1) punkto nuostatomis bei Rekomendacijomis dėl PAV ataskaitos struktūros ir apimties, teigė, kad atsakovas priimdamas Tarybos Sprendimą negalėjo įvertinti PŪV svarbos valstybės strateginių tikslų atžvilgiu, nes ši informacija nebuvo pateikta PAV programos apimtyje, kaip to reikalaujama pagal teisės aktų nuostatas. PAV programoje numatyta PŪV ir planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo paskirtis neprieštarauja aukštesnio lygmens Uosto BP. Tačiau remiantis PAV programoje pateiktais duomenimis bei Tarybos Sprendime nurodytais kitais motyvais, numatoma, kad PŪV sukeliama tarša pasklis už veiklavietės teritorijos ir sanitarinės apsaugos zonos ribų esančioje artimiausioje aplinkoje, kurioje galioja Klaipėdos BP. PAV programoje nebuvo nurodyta, jog birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis šiuo metu kraunama ir ateityje numatoma krauti uždaru būdu.

22.       Atsakovas pažymėjo, kad Taryba rėmėsi KU tyrimo 2020 m. ataskaitoje pateiktais duomenimis bei Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus parengto Oro kokybės vertinimo modeliavimo būdu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje 2020 m. rezultatais, kadangi juose pateikiami duomenys apie birių krovinių (aglomeruota geležies rūda) poveikį aplinkai vykdant krovą atvirose aikštelėse. PAV programoje numatyta geležies šlako ir geležies silikato krova ir sandėliavimas, tačiau informacija apie šių medžiagų sudėtį ir dispersiškumą nepateikta, todėl yra pagrindo teigti, jog kitų/panašių medžiagų, nei šiuo metu uždraustos geležies rūdos, krova kelia riziką ir sudarys sąlygas panašiai aplinkos oro taršai. Pabrėžė, kad Tarybos Sprendimu nepritarta pareiškėjo PŪV galimybei numatytai PAV programoje, bet ne pareiškėjo veiklai kaip neteisėtai.

23.       Nurodė, kad įvertinusi PAV programoje pateiktą informaciją, jog didinama metalo laužo krova ir sandėliavimo pajėgumas bei keičiama krovos lokacija iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinusi nurodytą metalo laužo krovos ir sandėliavimo proceso taršos šaltinių išdėstymo schemą, Taryba nusprendė, jog atvirų krovinių iki 15 m rietuvėse krova darys neigiamą įtaką suformuotiems apžvalgos sektoriams.

24.       Teigė, kad Tarybos Sprendimo 1.4 punktas priimtas įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos oro monitoringo duomenis (toliau – ir monitoringo duomenys) ir PAV programoje pateiktą informaciją apie PŪV, t. y. 10 ir 11 krantinėse, atvirose aikštelėse planuojamus sandėliuoti ir krauti birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis, ir šios veiklos apimčių didinimą, kuris akivaizdžiai nulemtų ir azoto dioksido koncentracijos didėjimą gyvenamojoje aplinkoje šalia Naujosios Uosto gatvės, visuomenės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. Tarybos Sprendimo 1.5 punkte nurodytas motyvas, susijęs su PAV programoje analizuojamos PŪV sukeliamu fizikiniu taršos šaltiniu – triukšmu. Tarybos Sprendime buvo remtasi monitoringo duomenimis, pagal kuriuos gretimybėje PŪV esančiose aplinkos triukšmo monitoringo tyrimų vietose Nr. 7 ((duomenys neskelbtini) prie gyvenamo namo ((duomenys neskelbtini))) ir Nr. 15 ((duomenys neskelbtini))) reguliariai fiksuotas dienos, vakaro ir nakties maksimalaus garso lygio ribinių verčių viršijimas.

25.       Atsakovas tvirtino, kad PAV programos prieduose nebuvo pateiktas ir pačioje PAV programoje nėra minimas Bendrovės vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai išduotas taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), todėl Taršos leidimo duomenys nebuvo vertinti ir lyginami su PAV programoje pateiktais duomenimis. Priimant Tarybos Sprendimą buvo remtasi PAV programoje nurodytomis vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos apimtimis. Pabrėžė, jog nei atsakovas, nei Administracija nėra taršos leidimus išduodanti institucija, taip pat nedalyvauja vykdant taršos leidimuose nurodytos veiklos patikrinimuose, pažeidimų tyrimuose, todėl nurodyta informacija nedisponuoja.

26.       Nurodė, kad skundo teiginys dėl to, jog Bendrovė inicijavo PAV procedūras net nesant konkrečių įstatyme numatytų privalomų pagrindų tokiam poveikiui aplinkai vertinti, prieštarauja informacijai pateiktai pareiškėjo iniciatyva parengtoje PAV programoje, kurioje nurodyta, kad pagal PŪVPAVĮ planuojama ūkinė veikla patenka į įstatymo 2 priedo 11.5. ir 11.13 punktus. Pagal PAV programoje pateiktą informaciją, PŪV atitinka PŪVPAVĮ 2 priedo 11.5., 11.13. ir 14. punktuose nurodytą veiklą, todėl šiai veiklai turėjo būti atliekama atranka dėl PAV. Kadangi PAV programoje nurodyta, kad PAV atliekamas vadovaujantis PŪVPAVĮ 7 straipsnio 11 punktu, todėl pradėtas PAV be atrankos dėl PAV procedūros. Teigė, kad vadovaujantis Aprašo 11.1 ir 11.4 punktų nuostatomis PAV programoje nepateikta pakankamai informacijos apie planuojamų krauti birių medžiagų chemines ir fizikines savybes, galimas aplinkos oro taršos ir triukšmo slopinimo prevencines priemones.

27.       Pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog Tarybos Sprendimas netinkamai motyvuotas, neargumentuoja, kurie ir kodėl Tarybos Sprendimo motyvai jam atrodo netinkami ar nesuprantami. Atsakovo nuomone, kad priimdamas Tarybos Sprendimą įvykdė visus tokiam aktui keliamus reikalavimus, išsamiai išnagrinėjo ir išdėstė visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą, motyvus, apskundimo terminus ir tvarką, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

II.

 

28.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

29.       Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo nuspręsta nepritarti Bendrovės planuojamai ūkinės veiklos galimybei, numatytai UAB „Nomine Consult“ parengtoje PAV programoje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB, birių medžiagų bei metalų krova ir sandėliavimas“ (toliau – ir Programa).

30.       Iš Programos teismas nustatė, kad ja yra siekiama suplanuoti ūkinę veiklą (PŪV) – fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trašų ir grūdinių kultūrų krovą ir sandėliavimą prie krantinių Nr. 10 ir 11 bei metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumų didinimą bei krovos lokacijos pakeitimą iš krantinių Nr. 6 ir 7 į krantines Nr. 8 ir 9, adresu: (duomenys neskelbtini). Šios Programos organizatorius (užsakovas) yra Bendrovė, rengėjas – UAB „Nomine Consult“.

31.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas iš esmės analogišką ūkinę veiklą vykdo, tačiau Programa yra siekiama pakeisti jos pobūdį, pakeičiant (išplečiant) vykdomos ūkinės veiklos lokalizaciją, apimtis, pergrupuojant atitinkamų ūkinės veiklos sričių apimtis, pobūdį ir kt.

32.       Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas argumentais, jog: planuojamą ūkinę veiklą numatyta vykdyti intensyviai urbanizuotoje Klaipėdos miesto reprezentacinėje dalyje, kuri pasižymi dideliu gyventojų tankumu bei intensyviais gyventojų bei turistų srautais. PAV programoje numatyta, kad 10 ir 11 krantinėse, kurios patenka į įstorinę Klaipėdos naujamiesčio dalį, planuojamas birių krovinių sandėliavimas ir krova atvirose aikštelėse, dėl to kyla aplinkos oro būklės pablogėjimo rizika šalia planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos esančiai gyvenamajai aplinkai (atstumas iki (duomenys neskelbtini) apie 30 m), sveikatos priežiūros įstaigų aplinkai (atstumas iki (duomenys neskelbtini) 1 km), švietimo įstaigų aplinkai (atstumas (duomenys neskelbtini) apie 200 m) bei gretimybėje esančiai Klaipėdos senamiesčio dalyje (atstumas apie 900 m) vystomo „Memelio miesto“ projekto teritorijos aplinkai (atstumas apie 620 m). PAV programoje numatyta, kad 8 ir 9 krantinėse planuojamas metalo laužo sandėliavimas ir krova atvirose aikštelėse, dėl to kyla aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika šalia planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos esančiai gyvenamajai aplinkai (atstumas iki (duomenys neskelbtini) apie 30 m), švietimo įstaigų aplinkai (atstumas iki (duomenys neskelbtini) apie 100 m) bei Smiltynėje esančio Lietuvos jūrų muziejaus aplinkai (atstumas apie 600 m); atsižvelgiant į PŪV pobūdį, veiklos vykdymo vietą Klaipėdos mieste bei atstumus iki gretimybėje esančių gyvenamosios, visuomeninės paskirties objektų, sveikatos priežiūros įstaigų ir švietimo įstaigų aplinkos, numatoma, kad planuojama ūkinė veikla prieštaraus Klaipėdos BP, patvirtinto Tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui Nr. VI. „Inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir sandėliavimo teritorijose (funkcinės zonos ribose) bet kokia esama ar planuojama ūkinė veikla privalo atitikti teisės aktų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai <...>“, nes: 1) PAV programoje nurodyta, kad prie 10 ir 11 krantinės atvirose aikštelėse planuojama sandėliuoti ir krauti birius krovinius, tarp kurių yra medžiagų, pasižyminčių didelio dispersiškumo savybėmis (birios trąšos - diamofosas ir pan.). PAV programoje taip pat numatyta galimybė birius krovinius krauti ir 7–9 krantinėse, neviršijant nurodyto maksimalaus kiekio, jeigu 10 ir 11 krantinės būtų užimtos. Pagal PAV programoje pateiktą informaciją darytina išvada, kad urbanizuotoje Klaipėdos miesto dalyje planuojama didinti didelio dispersiškumo krovinių krova prieštarauja Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas nuostatoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682; 2) remiantis KU tyrimų 2020 m. ataskaitoje pateiktais duomenimis bei Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus parengto Oro kokybės vertinimo modeliavimo būdu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje 2020 m. rezultatais yra didelė tikimybė, kad PAV programoje nurodyti atviru būdu sandėliuojami birūs kroviniai lems padidėjusią aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis (KDio, KD^s, SKD) ir (ar) galimai kitais į aplinkos orą išmetamais teršalais; 3) atsižvelgiant į Klaipėdos miesto gyventojų išreikštą nuomonę ir bendruomenių pateiktas motyvuotas pastabas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateiktą informaciją apie 2018–2021 m. gautus fizinių asmenų pranešimus - skundus (susijusius su Bendrovės teritorijoje vykdytais krovos darbais) ir nustatytus administracinius pažeidimus bei į PAV programoje numatytą krovos apimties žymų didinimą, yra didelė tikimybė, kad dėl PŪV gretimoje aplinkoje žymiai pablogės aplinkos oro kokybė ir PŪV galbūt darys neigiamą poveikį greta esančiai ir planuojamai gyvenamajai, visuomeninei ir rekreacinei aplinkai bei žmonių sveikatai.

33.       Sprendime taip pat nurodyta, kad pagal Uosto BP sprendinius (Architektūrinės erdvinės struktūros brėžinį) teritorija patenka į vizualinių ryšių ir esamos masinės apžvalgos vietų, iš Smiltynės pusės, apžvalgos sektorius. Numatomi PŪV sprendiniai – atvirų krovinių iki 15 m rietuvėse krova – turės neigiamos įtakos suformuotiems apžvalgos sektoriams; remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos oro monitoringo duomenimis, gretimybėje PŪV esančioje aplinkos oro monitoringo tyrimų vietoje Nr. 27 (duomenys neskelbtini) sankryža ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. ir 2020 m. buvo fiksuotas azoto dioksido metinės ribinės vertės viršijimas. Atsižvelgiant į aplinkos oro monitoringo rezultatus ir į tai, kad planuojama ūkine veikla (11, 10, 9, 8 ir 7 krantinėse) siekiama didinti metinės krovos apimtį iki 935,0 tūkst. tonų per metus, darytina prielaida, kad numatomas sunkiųjų transporto priemonių eismo intensyvumo padidėjimas turės įtakos tolimesniam azoto dioksido koncentracijos didėjimui gyvenamojoje aplinkoje šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, visuomenės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. Oro taršos padidėjimas nėra pageidaujamas padidintos taršos zonoje šalia intensyvaus eismo gatvių ((duomenys neskelbtini)) esančioje aplinkoje; remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2021 m. laikotarpiu vykdyto aplinkos triukšmo monitoringo duomenimis, gretimybėje planuojamos ūkinės veiklos esančiose aplinkos triukšmo monitoringo tyrimų vietose Nr. 7 ((duomenys neskelbtini) prie gyvenamo namo ((duomenys neskelbtini))) ir Nr. 15 ((duomenys neskelbtini)) reguliariai fiksuotas dienos, vakaro ir nakties maksimalaus garso lygio ribinių verčių viršijimas. Išanalizavus Klaipėdos miesto aglomeracijos kelių transporto strateginių triukšmo žemėlapių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T2-52, informaciją, nustatyta, kad šalia planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų esančioje gyvenamojoje ir švietimo įstaigų aplinkoje vietomis yra viršijama paros (Ldvn) triukšmo lygio ribinė vertė. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją ir į tai, kad planuojama ūkine veikla (11, 10, 9, 8 ir 7 krantinėse) numatyta didinti birių trąšų krovos apimtį 120,0 tūkst. tonų per metus, kitų birių krovinių apimtį 615,0 tūkst. tonų per metus, o metalo laužo krovos apimtį didinti tris kaltus, tai yra iki 300 tūkst. tonų per metus, numatomas žymus aplinkos triukšmo lygio padidėjimas gretimybėje esančioje gyvenamojoje, visuomeninės paskirties objektų ir sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje. PAV programoje numatomas krovos apimties (ypač metalo laužo krovos) didinimas galimai padidins esamą triukšmo lygį, todėl net ir nedidelis triukšmo lygio padidėjimas nėra pageidaujamas padidinto triukšmo rizikos zonoje (šalia (duomenys neskelbtini) esančioje aplinkoje).

34.       Teismas nurodė, kad paminėtus argumentus galima suskirstyti į tris grupes: argumentai, susiję su vietos bendruomenės ir Klaipėdos m. lankytojų interesais, gyventojų, bendruomeninių organizacijų ir pan., skundais, nuomonėmis ir pageidavimais (Tarybos sprendimo 1.1; ir 1.2.3 p.); argumentai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika (Tarybos sprendimo 1. 1; 1.2.2; 1.2.3; 1.4; 1.5 p.); argumentai, susiję su PŪV prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams (Tarybos sprendimo 1.2; 1.2.1; 1.3 p.).

35.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis PŪVPAVĮ, Vietos savivaldos įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusiais kitais teisės aktais.

36.       Nurodė, kad įvertinus teisinį reglamentavimą matyti, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektu, savivaldybės lygmenyje, yra savivaldybės vykdomoji institucija, kuriai suteikta kompetencija įvertinti PAV dokumentus ir teikti išvadas dėl jų, t. y. teikti išvadas dėl PAV programos ir ataskaitos. PŪVPAVĮ 4 straipsnyje nustatyti poveikio aplinkai vertinimo tikslai apibrėžia ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų kompetenciją bei funkcijas, šioje teisinių santykių srityje.

37.       Teismas, vertindamas PŪVPAVĮ 8 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies normų tarpusavio sąveiką ir pobūdį, sprendė, kad PŪVPAVĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, o 8 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš šios taisyklės, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji (3 d.) ir specialioji (5 d.) teisės normos. Šiuo atveju specialiojoje teisės normoje yra nustatytas specialus subjektas – savivaldybės taryba, kuriam suteikta teisė priimti sprendimą ir kuris (subjektas) pagal PŪVPAVĮ 2 straipsnio 10 dalį nėra priskiriamas poveikio aplinkai vertinimo subjektų, savivaldybės lygmenyje, kategorijai.

38.       Lingvistine prasme PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje naudojama sąvoka planuojamos ūkinės veiklos „galimybė“ suprantama, kaip „galėjimas, galimas daiktas“ (žr. Lietuvių kalbos žodyną), tai reiškia, kad savivaldybės tarybai yra suteikta kompetencija nuspręsti ar atitinkama ūkinė veikla, PAV aspektu, gali būti vykdoma savivaldybės teritorijoje, ar ne.

39.       Teismas, remdamasis PŪVPAVĮ 4 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad tai savo ruožtu lemia, jog ginčijamo Tarybos Sprendimo 2 ir 3 grupių argumentai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika (Tarybos Sprendimo 1. 1; 1.2.2; 1.2.3; 1.4; 1.5 p. ); susiję su PŪV prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams (Tarybos Sprendimo 1.2; 1.2.1; 1.3 p.), yra priimti peržengiant Tarybai nustatytos kompetencijos šioje srityje ribas (PŪVPAVĮ 8 str. 5 d.).

40.       Šiuo atveju plečiamas Tarybos kompetencijos aiškinimas, remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, yra negalimas, nes PŪBPAVĮ Vietos savivaldos įstatymo atžvilgiu taip pat yra specialioji teisės norma, skirta sureguliuoti specifinius teisinius santykius PŪV poveikio aplinkai vertinimo srityje, kurios (srities) nereglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo teisės normos.

41.       Teismas sprendė, kad Tarybos Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nepritarti Bendrovės PŪV galimybei, remiantis 2 ir 3 grupių argumentais, yra neteisėta dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Dėl šių priežasčių išsamesnis šių argumentų vertinimas yra neatliekamas bei neteikiamos dėl jų išvados, nes tai neturės įtakos ginčijamo Tarybos Sprendimo teisėtumui (neteisėtumui).

42.       Teismas nurodė, kad Tarybos Sprendimas yra grindžiamas ir pirmos grupės argumentais, kurie susiję su vietos bendruomenės ir Klaipėdos m. lankytojų interesais, gyventojų, bendruomeninių organizacijų ir pan., skundais, nuomonėmis ir pageidavimais (Tarybos Sprendimo 1.1; ir 1.2.3 p.).

43.       Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (13.1)-AD5-600 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2022 m. balandžio 8 d. raštas, adresuoti Tarybai, patvirtina, jog 2018–2021 m. laikotarpyje Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti 88 skundai/pranešimai, kurie buvo susiję su Bendrove, bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamente 2019–2021 m. laikotarpyje buvo gauti 44 skundai dėl oro taršos, 29 skundai dėl triukšmo, 6 skundai dėl dirvožemio taršos ir 2 skundai dėl kvapo. Byloje taip pat pateikti Klaipėdos bendruomenių asociacijos 2022 m. balandžio 6 d. raštas, asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją 2022 m. balandžio 6 d. raštas ir Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) tėvų komiteto 2022 m. balandžio 7 d. raštas, adresuoti Tarybai, kurie patvirtina, kad šios bendruomeninės organizacijos nepritaria Programai bei prašo Tarybos Programos nepatvirtinti.

44.       Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis teismas nurodė, kad Taryba atstovauja jos teritorijoje gyvenančią bendruomenę, todėl preziumuojama, jog jos sprendimai yra priimami jos teritorijoje gyvenančios bendruomenės interesais. Tai savo ruožtu lemia, kad tokie Tarybos sprendimai, kaip taisyklė, yra pripažįstami atitinkančiais viešojo intereso kriterijus, t. y., jog šie sprendimai yra priimami atsižvelgiant į visos savivaldybės bendruomenės interesus, kurie gali ir nesutapti su atskiro asmens individualiais interesais.

45.       Teismas sprendė, kad atsakovui priimti ginčijamą Sprendimą, remiantis 1 grupės argumentais, egzistavo tiek faktinis (gyventojų skundai, bendruomeninių organizacijų nuomonės ir pan., t. y., bendruomenės interesas), tiek teisinis (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1–3 d.; 5 str. 1 d. 1 p.) pagrindai. Dėl to priešingus šiuo klausimu pareiškėjo skundo argumentus teismas pripažino nepagrįstais ir atmetė.

46.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės analogišką ūkinę veiklą vykdo Uoste, tačiau Programa yra siekiama pakeisti jos pobūdį, pakeičiant (išplečiant) vykdomos ūkinės veiklos lokalizaciją, apimtis, pergrupuojant atitinkamų ūkinės veiklos sričių apimtis, pobūdį ir kt. Pažymėjo, kad byloje duomenų, jog dėl būtinybės keisti pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą būtų patvirtintas ar pakoreguotas atitinkamas Vyriausybės priimtu nutarimu valstybės strateginis planas arba šis veiklos keitimas būtų pripažintas reikalingu valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

47.       Savivaldybės tarybos teisė priimti „neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“, gali būti ribojama, „kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti“. Taigi ribojimas Tarybai priimti aptariamą sprendimą yra siejamas su ūkine veikla, kuri nustatyta tvarka turi būti pripažinta valstybinės reikšmės arba ji turi būti reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.

48.       Aplinkybė, kad pareiškėjo iki šiol vykdoma veikla (krovinių krova ir sandėliavimas) Uoste, nustatyta tvarka būtų pripažinta valstybinės reikšmės arba ji būtų pripažinta reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, nenustatyta. Tai pat ir dėl pareiškėjo veiklos pobūdžio, kurią siekiama įgyvendinti Programa.

49.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo vykdomos veiklos svarbą ir reikšmę sieja su jos vykdymo vieta – Uostu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį šiam uostui yra suteiktas tik valstybinio jūrų uosto statusas, kuris, uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti ir nėra pripažintas valstybinės svarbos projektu ir pan.. Šiame įstatyme nuostatų apie uoste vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos priskyrimą valstybinės reikšmės arba reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, taip pat nėra. Dėl to priešingus šiuo klausimu pareiškėjo teiginius teismas vertino kaip nepagrįstus.

50.       Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis savo vykdomos veiklos svarbą ir reikšmę sieja su Uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) BP sprendinių įgyvendinimu, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Uosto BP, tokių nuostatų taip pat nėra. Priešingai, šio Uosto BP aiškinamojo rašto 1.5 punkto 4 papunktyje yra nustatytas vienas iš Uosto BP planavimo tikslų – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų.

51.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, kiek tai susiję su 1 grupės argumentais, jam suteiktos PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje kompetencijos ribų neperžengė, Tarybos Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, dėl to tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

III

 

52.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kuria savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl PŪV galimybių, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams. Taip pat prašo priteisi patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog Tarybos Sprendimas prieštarauja KVJUĮ, nepagrįstai pripažino, kad Uostas ir Uosto BP nėra valstybei svarbūs projektai, ir PAV programoje nurodytą pareiškėjo veiklą nepagrįstai kvalifikavo kaip nereikalingą valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Tarybos Sprendimo nepritarti PAV programoje numatytai pareiškėjo veiklai faktiniu ir teisiniu pagrindu teismas nurodė gyventojų skundus ir nuomones, iš kurių tik keturi buvo pateikti dėl PAV programoje numatytos pareiškėjo veiklos (turinio prasme pateikti tik 2 raštai, nes kitų 2 raštų turinys tapatus pirmiesiems 2 raštams). Teismas neatsižvelgė į šių raštų turinį, kuris siejamas išimtinai su prielaidomis apie planuojamos veiklos poveikį aplinkai, kai pats teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad Taryba neturėjo įgaliojimų priimti Tarybos Sprendimo remdamasi su aplinkos apsauga susijusiais motyvais. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais jis įrodinėjo konstitucinių principų ir pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimą priimtu Tarybos Sprendimu. Pareiškėjas teigia, kad PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, suteikianti įgaliojimus Tarybai poįstatyminiu aktu uždrausti ūkinę veiklą, kuriai privalomos PŪVPAVĮ numatytos procedūros, prieštarauja Konstitucijai.

54.       Pareiškėjas, remdamasis KVJUĮ 1, 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, nurodo, kad iš nurodyto reguliavimo yra aišku, jog Uostui suteiktas specialus statusas – teritorija priklauso išimtinei valstybės nuosavybei, o veikla šioje teritorijoje reglamentuojama specialiu įstatymu – KVJUĮ. Pareiškėjas su Uosto direkcija yra sudaręs Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, moka žemės nuomos mokestį, o PAV programoje nurodyta Uosto teritorijoje planuojama vykdyti birių medžiagų bei metalo laužo krova ir sandėliavimas yra veiklos, visiškai atitinkančios uosto funkcinę paskirtį, kaip tai numato KVJUĮ. Be to, Uosto žemės naudotojas, nuomodamasis Uosto žemę pagal KVJUĮ ir Uosto žemės nuomos sutartį, privalo vykdyti minimalius krovos įsipareigojimus, t. y. krovos vykdymas uosto žemės nuomininkui yra ne tik galimas, bet ir privalomas pagal KVIUĮ 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teigia, kad PAV programoje nurodytos pareiškėjo planuojamos veiklos pobūdis nesiskiria nuo šiuo metu toje pačioje teritorijoje vykdomos krovos ir sandėliavimo veiklos. Ir vykdoma, ir planuojama pareiškėjo veikla visiškai atitinka Uosto funkcinę paskirtį, KVJUĮ ir Uosto žemės nuomos sutartį.

55.       Pareiškėjas teigia, kad Tarybos Sprendimu nuspręsta nepritarti Uosto funkcinę paskirtį atitinkančiai veiklai, kurios vykdymo galimybė specialiame šiai teritorijai galiojančiame įstatyme – KVJUĮ – yra įtvirtinta kaip privaloma pareiškėjui, besinuomojančiam uosto žemę. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti sprendimų, kurie konkuruoja ir paneigia įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą. Šiuo atveju Tarybos Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime įstatymo viršenybės principo nepaisyta, o teismo sprendime apskritai nepasisakyta dėl Tarybos Sprendimo atitikties KVJUĮ, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu aiškiai pasisakė dėl Tarybos Sprendimo prieštaravimo šiam įstatymui. Be to, jeigu priimant poįstatyminius teisės aktus nepaisoma teisės aktų hierarchijos, t. y. nesilaikoma aukštesnės galios teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

56.       Pareiškėjas akcentuoja, kad krovos veikla yra privaloma pareiškėjui kaip Uosto žemės nuomininkui pagal KVJUĮ ir Uosto žemės nuomos sutartį, o su Uosto funkcine paskirtimi nesusijusios veiklos uosto teritorijoje yra draudžiamos pagal KVJUĮ 4 straipsnio 2 dalį. Todėl KVJUĮ įtvirtinta uostinių veiklų vykdymo Uoste galimybė negali būti paneigiama nei gyventojų prielaidomis paremtais prašymais, nuomonėmis ar pageidavimais, nei Tarybos narių sprendimu, nes toks sprendimas prieštarauja KVJUĮ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

57.       Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Uostas ir Uosto BP nėra valstybei svarbus projektas. Aplinkybės, jog Uosto BP, kurio sprendinius pareiškėjas įgyvendina ir vadovaujasi vykdydamas savo veiklą, yra valstybei svarbus projektas, neneigia ir Taryba – tai vienareikšmiškai nurodyta ir Tarybos patvirtinto Klaipėdos BP aiškinamajame rašte. Be to, pareiškėjas skunde nurodė ir konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos Uostas ir Uosto BP yra pripažinti valstybei svarbiais projektais, todėl iš nurodyto reguliavimo nekyla jokių abejonių, kad Uostas yra ypatingos valstybinės svarbos projektas.

58.       Teismas sprendime abstrakčiai nurodo, kad KVJUĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime neva nėra nuostatų apie uoste vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos priskyrimą valstybinės reikšmės arba reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Pareiškėjas tokią sprendimo motyvaciją vertina kaip visiems žinomų faktų neigimą, nes yra aišku, jog be Uosto įmonių, vykdančių, krovą, nebūtų ir uostinės krovos veiklos Uoste. Teismo išvada dėl pareiškėjo veiklos nereikalingumo valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, yra padaryta visiškai neatsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir sisteminį teisės normų aiškinimą. 

59.       Pareiškėjas nesupranta, kokiu pagrindu teismo sprendime yra neigiama ir nepripažįstama, kad pareiškėjo planuojama krovos ir trumpalaikio sandėliavimo krovos tikslais veikla, numatyta PAV programoje, yra reikalinga ypatingos svarbos valstybiniam projektui įgyvendinti. Aplinkybę, kad būtent Uosto įmonių veikla užtikrina Uosto naudojimą pagal paskirtį, atitinkamai ir tokios veiklos reikalingumą valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, patvirtina ir Uosto BP sprendiniai. Uosto BP Uosto konkurencingumas yra nurodytas kaip pagrindinis Uosto tikslas, o efektyvi krovos operacijų veikla yra vienas iš esminių konkurencingumą nulemiančių faktorių. Akivaizdu, kad be Uosto krovos įmonių veiklos joks su uostine veikla siejamas rezultatas ar tikslas negali būti pasiektas, todėl nesupranta, kokiu pagrindu teismas sprendime pareiškėjo planuojamos veiklos nelaiko veikla, kuri reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti.

60.       Pareiškėjas teigia, kad jo PAV programoje nurodyta planuojama veikla yra reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, o Tarybos Sprendimas prieštarauja KVJUĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintam Uosto BP.

61.       Teismas nepagrįstai pripažino su gyventojų nuomonėmis ir pageidavimais susijusius motyvus kaip teisėtus ir neva sudarančius pagrindą priimti Tarybos Sprendimą.

62.       Teismas tą patį Tarybos Sprendime 1.1. punkte nurodytą pagrindą pripažino ir kaip peržengiantį Tarybos kompetencijos ribas, ir kaip sudarantį pagrindą Tarybos Sprendimo priėmimui, tai rodo teismo motyvų prieštaringumą, kai tas pats Tarybos Sprendimo priėmimo pagrindas pripažįstamas ir teisėtu ir neteisėtu. Iš Tarybos Sprendimo punktų, kurie teismo sprendimu pripažinti kaip sudarantys pagrindą Sprendimui priimti (1.1, 1.2.3 punktai), matyti, kad šie punktai yra siejami su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, nors pats teismas sprendime vienareikšmiškai nurodė, jog tokie argumentai vertintini kaip peržengiantys Tarybos kompetencijos ribas, t. y. priimti Tarybai veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus).

63.       Teismas, teigdamas, kad Taryba turėjo teisę priimti Sprendimą argumentais, kurie susiję su vietos bendruomenės ir Klaipėdos m. lankytojų interesais, gyventojų, bendruomeninių organizacijų ir pan., skundais, nuomonėmis ir pageidavimais, visiškai neatsižvelgė į tokių nuomonių turinį. Byloje pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija apie gautus skundus apskritai nėra susijusi su byla, nes šios institucijos pateikė informaciją apie skundus, kurie susiję ne su pareiškėjo PAV programoje numatyta veikla, bet su anksčiau pareiškėjo vykdyta veikla. Pabrėžia, kad Bendrovė yra nutraukusi palaidos aglomeruotos geležies rūdos operacijas Uoste, su kuriomis siejama dauguma skundų, ir aglomeruotos geležies rūdos krova PAV programoje neplanuojama.

64.       Byloje pateikti iš viso keturių organizacijų raštai (nuomonės), susiję su PAV programa. (duomenys neskelbtini) tėvų komiteto vardu ir (duomenys neskelbtini) priešmokyklinukų grupės tėvelių vardu pateikti beveik analogiško turinio el. laiškai. Klaipėdos iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE) vardu bei Klaipėdos bendruomenių asociacijos vardu pateikti savo turiniu identiški raštai, kuriais prašoma Tarybos priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos pareiškėjo veiklos galimybių, numatytų PAV programoje, siūlant Tarybai atitinkamus neigiamo sprendimo priėmimo motyvus. Pareiškėjas teigia, kad teismas, viena vertus, sprendime teigdamas, jog argumentai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, yra neteisėti, sprendimu nusprendė, kad gyventojų ir organizacijų skundai, kurie susiję su tomis pačiomis prielaidomis apie neva galimą taršą, jau yra pakankamas pagrindas Tarybos Sprendimui priimti, o tai vėlgi vertintina kaip teismo sprendimo motyvų prieštaringumas ir neteisėtumas.

65.       Teismas, teigdamas, kad Taryba turėjo teisę priimti Sprendimą argumentais, kurie susiję su vietos bendruomenių nuomonėmis, neatsižvelgė, jog tokios nuomonės ir pageidavimai ir, atitinkamai tokių nuomonių pagrindu priimtas Tarybos Sprendimas, prieštarauja KVJUĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintam Uosto BP. Gyventojų pateiktuose raštuose nėra jokių su aplinkosauginiais reikalavimais nesusijusių argumentų ir motyvų, dėl kurių Programoje nurodoma veikla būtų neteisėta ar negalėtų būti vykdoma, o į visas Tarybos Sprendime ir gyventojų raštuose dėstomas abejones, prielaidas ir nuogąstavimus dėl poveikio aplinkai gali būti atsakyta ir bus atsakyta PAV metu. Šio vertinimo metu nustačius, kad planuojama pareiškėjo veikla darys neleistiną ir neteisėtą poveikį aplinkai ar visuomenės sveikatai, tokia veikla, kaip nurodė Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 18 d. nutarime „Dėl atliekų deginimo jėgainių“, negalės būti vykdoma.

66.       Pareiškėjas pažymi, kad iš galiojančio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų akivaizdu, jog nėra pagrindo neatlikus PAV procedūrų veiklą a priori (iš anksto) vertinti kaip neatitinkančią aplinkosauginių reikalavimų, atitinkamai Taryba neturėjo pagrindo atsižvelgti į tokias prielaidas dėstančių institucijų ar organizacijų raštus bei priimti pareiškėjo ginčijamą Tarybos Sprendimą, atitinkamai ir teismo sprendimas, kuriuo tokie motyvai pripažįstami kaip neva pagrįsti, yra neteisėtas ir naikintinas.

67.       Pareiškėjas nesupranta, kokiu pagrindu Taryba ir teismas inicijuotas PAV procedūras vertino kaip neatitinkančias gyventojų interesų. Pareiškėjo įsitikinimu yra visiškai priešingai – būtent paskatinta Tarybos Sprendime ir jo aiškinamajame rašte nurodytų gyventojų ir aplinkosaugos institucijų reiškiamų abejonių dėl Bendrovės veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, Bendrovė nusprendė atlikti jos esamos ir planuojamos veiklos PAV procedūras. Neteisinga ir neteisėta įmonės planuojamą veiklą a priori, net neturint duomenų apie realų jos poveikį, Tarybos Sprendimu vertinti kaip neatitinkančią teisės aktų, kai teisės aktais ši veikla ne tik nėra draudžiama, bet yra KVJUĮ reglamentuota kaip iš esmės vienintelė galima Uosto teritorijoje bei įgyvendina valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento – Uosto BP tikslus. Atkreipia dėmesį, kad bendruomenių raštuose dėstomi motyvai, be kita ko, remiasi klaidingomis prielaidomis apie PAV programoje nurodytą pareiškėjo planuojamą veiklą, teigiant apie numatomą jos plėtrą.

68.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas iš esmės analogišką ūkinę veiklą vykdo, tačiau Programa yra siekiama pakeisti jos pobūdį, pakeičiant (išplečiant) vykdomos ūkinės veiklos lokaciją, apimtis, pergrupuojant atitinkamų ūkinės veiklos sričių apimtis, pobūdį ir kt., kadangi pareiškėjas įrodinėjo visiškai priešingai, t. y., kad Bendrovės veiklos pobūdis nekeičiamas – vykdoma ta pati krovos veikla, lokalizacija taip pat nekeičiama – vykdoma toje pačioje Uosto teritorijoje, tik diversifikuojant krovinius atsižvelgiant į besikeičiančius potencialių pareiškėjo klientų poreikius ir perskirstant krovinius tarp tų pačių krovai ir šiuo metu naudojamų krantinių. Taigi teismas visiškai klaidingai vertino paminėtas aplinkybes dėl planuojamos pareiškėjo veiklos.

69.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nepaisant aplinkybės, jog absoliuti dauguma Tarybos Sprendimo motyvų teismo sprendimu pripažinti kaip priimti Tarybai viršijant savo kompetencijos ribas, tačiau sprendimu visas Tarybos Sprendimas buvo paliktas galioti, įskaitant ir neteisėtus Tarybos Sprendimo motyvus.

70.       Pareiškėjas teigia, kad Tarybos Sprendimas ir teismo sprendimas pažeidžia konstitucinius imperatyvus ir konstitucijos garantuojamus teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo ir ūkinės veiklos laisvės principus. Pareiškėjas skundą grindė ir argumentais dėl pažeistų teisėtų pareiškėjo lūkesčių, kuriuos garantuoja Konstitucija, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

71.       Prielaidomis paremtu ir nepagrįstai pareiškėjo planuojamą veiklą kaip pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus kvalifikuojančiu Tarybos Sprendimu pažeidžiami konstituciniai imperatyvai, nepaisoma Lietuvoje galiojančių įstatymų ir sprendimų dėl valstybei svarbių projektų, neužtikrinamas pareiškėjo ir visuomenės interesų derinimas, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės ir iš jo išplaukiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Tarybos Sprendimas laikytinas neatitinkančiu ne tik teisėtų lūkesčių, bet ir proporcingumo principo, kurio būtina paisyti nustatant bet kokius ribojimus ūkinei veiklai.

72.       Pareiškėjo vertinimu, PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, kurios pagrindu priimtas Tarybos Sprendimas, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir teigia, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimas privalo atitikti visas Konstitucinio Teismo nurodytas sąlygas, jog toks ūkinės veiklos laisvės ribojimas būtų teisėtas. Tačiau įstatymo nuostata, kuria remiantis priimtas Tarybos Sprendimas, neatitinka nei vienos iš nurodytų sąlygų. Konkrečiai, įstatymo norma, kuria vadovaujantis priimtas ginčijamas Tarybos Sprendimas, t. y. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis.

73.       Nors ūkinės veiklos laisvės apribojimai privalo būti nustatomi įstatymu, teisė priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV galimybių deleguojama savivaldybės tarybai, kas savaime rodo, kad taryba yra įgaliota taikyti griežčiausią ūkinės veiklos laisvės ribojimą, t. y. uždrausti ūkinę veiklą, kuriai būtinos PAV procedūros (nes PAV procedūros galiojant tokiam sprendimui negali būti tęsiamos) poįstatyminiu aktu. Be to, PŪVPAVĮ net nereglamentuoja kriterijų tokiam ūkinę veiklą draudžiančio Tarybos Sprendimo priėmimui, o tai reiškia, kad įstatymu nėra užtikrinta, jog Tarybai suteikti įgaliojimai dėl ūkinės veiklos draudimo užtikrintų, kad tokie apribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves. Tokia įstatymo norma neatitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai. Aplinkybė, kad pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį tarybos sprendimas turi būti motyvuotas, nesuteikia tokiam reguliavimui nei aiškumo, nei užtikrina garantijų, jog tokie ribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje, nes, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pakankamu Konstitucijos garantuojamos ūkinės veiklos laisvės ribojimo motyvu laiko kelių organizacijų nuomones, paremtas prielaidomis apie tai, kad ūkinė veikla neatitiks aplinkosauginių reikalavimų, kai tą atitiktį ir siekiama įvertinti poveikio vertinimo metu. Pareiškėjas nurodo, kad suteikiant neribotą kompetenciją Tarybai, kaip politinei organizacijai priimti ūkinę veiklą draudžiantį sprendimą, paneigiama ūkinės veiklos subjektų teisių ir laisvių prigimtis bei esmė. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nėra konkretizuoti jokie su tokiu pareiškėjo veiklos ribojimu susiję kriterijai, pagrindžiantys ūkinės veiklos ribojimo būtinumą, o tai reiškia, kad neribotų įgaliojimų Tarybai uždrausti ūkinę veiklą suteikimas pažeidžia iš Konstitucijos išplaukiančius imperatyvus. Savivaldybės tarybai suteiktais įgaliojimais paneigiamas ūkinės veiklos laisvės ribojimams privalomas proporcingumo principas. Toks proporcingumo principas turi būti užtikrinamas įstatymu, kuris riboja ūkinę veiklą, tačiau komentuojama PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies nuostata savivaldybės tarybai suteikia jokiais proporcingumo matais neribojamus įgaliojimus priimti „motyvuotą“ sprendimą, draudžiantį ūkinę veiklą. Įstatymas neapibrėžia, kuo turi remtis tokio sprendimo motyvai.

74.       Pirmosios instancijos teismas vertino esant pagrįsta uždrausti įstatymu reglamentuotą ūkinę veiklą ypatingos svarbos projekto teritorijoje dėl kelių gautų nuomonių apie PAV programą, net neanalizuojant tų nuomonių turinio ir esmės bei to turinio atitikties teisės aktų reikalavimams. Minėtos įstatymo normos, deleguojančios savivaldybės tarybai teisę priimti sprendimus riboti ūkinę veiklą, kurios pareiškėjo įsitikinimu yra antikonstitucinės, įgalina savivaldybės tarybą sukurti dirbtines kliūtis ūkinės veiklos vykdymui, kaip yra ir jo veiklos atveju. Pareiškėjo vertinimu, tikrasis Tarybos Sprendimo tikslas yra užkirsti galimybę poveikio aplinkai procedūrų vykdymui ne dėl realaus įmonės veiklų poveikio aplinkai, ar gyventojų skundų, spekuliuojant teiginiais apie skundų gausą, bet siekiant pareiškėjo nuomos teise valdomos valstybei svarbaus projekto – uosto teritorijos panaudojimo ne krovos veiklai. Tą pagrindžia ne tik publikacijos ir tokių tikslų realizavimo galimybių svarstymai viešojoje erdvėje, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų raštai. Aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomi procesai Klaipėdos mieste yra orientuoti į pareiškėjo teisėtai pagal Uosto žemės nuomos sutartį valdomos teritorijos perėmimą ir krovos veiklos nutraukimą, yra, be kita ko, viešai pripažinta ir deklaruota dar 2018 metais.

75.       Pareiškėjas akcentuoja, jog šiuo atveju aiškiai atsiskleidžia PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos Tarybos teisės nepritarti ūkinei veiklai antikonstitucingumas, kai prisidengiant gyventojų nuomonėmis net neanalizuojant tų nuomonių turinio ir prielaidomis apie neatitikimus aplinkosauginiams reikalavimams, nepritariama ūkinės veiklos galimybei dėl su PAV programa nesusijusių motyvų, o siekiant sudaryti tokias sąlygas, kuriose būtų užšaldoma status quo (faktinė padėtis) situacija, kad įmonė neturėtų manevro laisvės reaguoti į besikeičiančius klientų krovos poreikius ir vienų krovinių keisti kitais bei būtų priversta dirbtinai stagnuoti, dėl aplinkosauginiais motyvais nepagrįstų Tarybos ribojimų. Taryba neabejotinai supranta, kad krovinių diversifikavimas, ypač dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis drastiškai krentant krovos mastams dėl Rusijos karo Ukrainoje ir dėl valstybės taikomų priemonių Baltarusijos atžvilgiu, yra būtinas veiksnys pareiškėjo veiklos gyvybingumui palaikyti, atitinkamai ir Uosto BP deklaruojamiems krovos mastams pasiekti. Tai suprasdama, Taryba priėmė pareiškėjo veiklą žlugdantį Sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu dėl keturių organizacijų raštų, kurių turinys nesudaro pagrindo pareiškėjo teisėtos veiklos, kurią reglamentuoja KVJUĮ, numato sudaryta Uosto žemės nuomos sutartis ir gina Konstitucija, ribojimui.

76.       Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, kuria savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai nepritarti ūkinės veiklos galimybei priimant poįstatyminį aktą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams.

77.       Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad Taryba Sprendimu nepritarė KVJUĮ įtvirtintai ūkinei veiklos galimybei Uosto teritorijoje, tai konkuruoja su įstatymu reglamentuojamomis veiklos sąlygomis Uosto teritorijoje ir tai laikytina šiurkščiu konstitucinių imperatyvų pažeidimu bei teisės aktų hierarchijos nepaisymu. Tarybos Sprendime nurodyti motyvai prieštarauja KVJUĮ, valstybei svarbaus projekto tikslams, ir atitinkamai Konstitucijai, todėl skundžiamas Tarybos Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini kaip neteisėti.

78.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

79.       Atsakovas nurodo, kad išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

80.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo įvertinti skundą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, taip pat papildomai keliamas reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kuria savivaldybės tarybai suteikti įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams.

81.       Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja KVJUĮ bei nepagrįstai pripažino, jog Uosto ir Uosto BP nėra valstybei svarbūs projektai, ir PAV programoje nurodytą pareiškėjo veiklą nepagrįstai kvalifikavo kaip nereikalingą valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Teismas, įvertinęs teisės aktus ir byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad byloje duomenų, jog dėl būtinybės keisti pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą būtų patvirtintas ar pakoreguotas atitinkamas Vyriausybės priimtu nutarimu valstybės strateginis planas arba šis veiklos keitimas būtų pripažintas reikalingu valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, nėra nustatyta. Todėl pareiškėjo argumentus aptariamu klausimu vertino kaip nepagrįstus.

82.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais jis įrodinėjo konstitucinių principų ir pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimą priimtu Tarybos Sprendimu, o PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis, suteikianti įgaliojimus Tarybai poįstatyminiu aktu uždrausti ūkinę veiklą, kuriai privalomos PAV įstatyme numatytos procedūros, apskritai prieštarauja Konstitucijai.

83.       Atsakovas nurodo, kad teismas pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimo nekonstatavo, išsamiai pagrįsdamas savivaldos vykdomų funkcijų, taip pat ir funkcijos, turėjusios įtakos šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių susiklostymą, konstitucingumą.

84.       Atsakovas sutinka su teismo konstatavimu, jog ginčijamo Tarybos Sprendimo priėmimo metu egzistavo faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas nurodė, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1–3 dalių nuostatas savivaldybės taryba atstovauja jos teritorijoje gyvenančią bendruomenę, todėl yra preziumuojama, kad jos sprendimai yra priimami jos teritorijoje gyvenančios bendruomenės interesais. Tai savo ruožtu lemia, kad tokie savivaldybės tarybos sprendimai, kaip taisyklė, yra pripažįstami atitinkančiais viešojo intereso kriterijus, t. y., kad šie sprendimai yra priimami atsižvelgiant į visos savivaldybės bendruomenės interesus, kurie gali ir nesutapti su atskiro asmens individualiais interesais. Atsižvelgiant į tai, vietos bendruomenės ir Klaipėdos miesto lankytojų interesai bei gyventojų, bendruomeninių organizacijų skundai, nuomonės ir pageidavimai laikytini tinkamu faktiniu pagrindu Sprendimo priėmimui.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

85. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, konstatavę, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, kiek tai susiję su 1 grupės argumentais (žr. nutarties 34 p.), jam suteiktos PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje kompetencijos ribų neperžengė (žr. nutarties 51 p.), pareiškėjo skundą atmetė (žr. nutarties 28 p.).

86. Pareiškėjas siekia panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr. nutarties 52 p.). Panaikinimo argumentai dėstomi šios nutarties 53–71 punktuose.

87. Bendrovė taip pat nurodo, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. nutarties 72–76 p.).

88. Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2022 m. balandžio 25 d., todėl bus vadovaujamasi teisiniu reguliavimu galiojusi Sprendimo priėmimo metu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai paliko galioti Sprendimą pastarojo 1.1 punkte ir 1.2. 3 punkte išdėstytų nuostatų pagrindu. Kitus Sprendimo priėmimo pagrindus (punktus) pripažino esant priimtus Tarybai viršijant jai apibrėžtos kompetencijos ribas (žr. nutarties 39–41 p.).

89. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą.

90. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 9 dalį (ginčui aktualios redakcijos PŪVPAVĮ 8 str. 5 d.), savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nebaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-107/2008; 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-103/2011).

91. Reikalavimai sprendimui dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai yra įtvirtinti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodoma, kad sprendimas turi būti motyvuotas, taigi Tarybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo straipsnio nuostatas, susijusias su individualiu administraciniu aktu, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, jei individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, t. y. nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-480-789/2022).

92. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

93. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

94. Vadinasi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą ir formuojamą administracinę jurisprudenciją, savivaldybės taryba ginčo klausimu buvo įpareigota priimti neigiamą motyvuotą sprendimą (kai jis yra neigiamas), laikantis VAĮ reikalavimų, nukreiptų į individualų administracinį aktą.

95. Apskųstame Sprendime Taryba Bendrovės ūkinės veiklos plėtojimo galimybę paneigė argumentų visuma, tai išdėstydama Sprendimo 1 punkte (1.1–1.5 papunkčiai). Pirmosios instancijos teismas dalies Sprendimo pagrindų nevertino, konstatuodamas, kad pastarieji priimti peržengiant Tarybai nustatytos kompetencijos ribas.

96. Kaip jau buvo paminėta neigiamo sprendimo dėl Programos atveju savivaldybės taryba saistoma imperatyvu tokio pobūdžio sprendimą motyvuoti. Nemotyvuotu sprendimu galėtų būti pripažintas toks sprendimas, kuriame apskritai nėra jokių motyvų arba yra vartojami neaiškūs, nesuprantami posakiai, nieko nereiškiančios frazės. Kai viešojo administravimo sistemos subjektas nurodo tam tikras faktines aplinkybes, remiasi teisiniu reguliavimu, net jei tai išdėstyta pakankamai trumpai, bet yra galimybė suprasti, kodėl priimamas tokio pobūdžio individualus administracinis aktas, spręstina, jog yra eliminuojama galimybė tokį teisės aktą pripažinti nemotyvuotu bei jį naikinti.

97. Gautas patikrinti Sprendimas, sprendžiant iš jo turinio, buvo pakankamai motyvuotas. Jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir apskųsto Sprendimo dalys tarpusavyje koreliuoja, todėl nekyla teisinių abejonių, kad Sprendimas atitiko PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateiktas neigiamas motyvuotas savivaldybės tarybos sprendimas.

98. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas priimti neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą dėl nepritarimo programai neapibrėžė savivaldybės tarybos kompetencijos priimtinų motyvų plotmėje. Teismas priimtiną sprendimą (neteikdamas išvadų dėl atitinkamų Sprendimo motyvų) grįsdamas PŪVPAVĮ 2 straipsnio 10 punktu (poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija ar savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjanti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese), neatkreipė dėmesio, kad ta pati teismo nurodoma specialioji teisės norma (PŪVPAVĮ 8 str. 5 d.) būtent savivaldybės tarybai numatė pareigą priimti sprendimą dėl programos (PŪVPVAĮ 2 str. 8 d.).

99. Reikia pažymėti ir tai, kad PŪVPAVĮ 4 straipsnis (kuriuo taip pat apibrėžiama savivaldybės tarybos kompetencija) yra nukreiptas į poveikio aplinkai vertinimą, paskesnę proceso dalį, galimą po programos, o ne į programą, apibrėžtą PŪVPAVĮ 8 straipsnyje – specialioje teisės normoje.

100. Pirmiau išdėstytų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad savivaldybės taryba, priimdama neigiamą sprendimą dėl programos iš esmės nėra saistoma motyvacijos apimtimi. Esminė aplinkybė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, kad priimamas negatyvus sprendimas dėl programos būtų motyvuotas (žr. nutarties 91–93 p.) ir jį būtų galima patikrinti teismine tvarka, nes tokio pobūdžio individualus administracinis aktas paneigia ūkinės veiklos ar jos plėtros galimybę – kai savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama (PŪVPAVĮ 8 str. 5 d.).

101. Dėl nurodytų priežasčių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atlikta Sprendimo argumentų atranka ir pasisakymas tik dalies jų atžvilgiu buvo teisiškai nepagrįstas, lemiantis išvadą dėl nevisapusiško administracinės bylos išnagrinėjimo. Tai kliūtis apeliacinės instancijos teismui priimti galutinį sprendimą ginčo klausimu, todėl turi būti atlikta pakartotinė Sprendimo patikra visa apimtimi (teismine tvarka tikrintini visi Sprendimo pagrindai).  

102. Priimtinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paneigia teisinį poreikį pasisakyti dėl pareikšto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

              Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

    Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

    Nutartis neskundžiama.

 

    Teisėjai        Arūnas Sutkevičius

        Dalia Višinskienė

        Skirgailė Žalimienė