Civilinė byla Nr. 2-900-960/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27085-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.; 2.6.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Ingridai Muchinai, Deimantei Mikelėnaitei ir Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui Mariui Bagdonui, atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Andraikėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 4038,98 Lt (1169,77 Eur) nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2013 m. liepos 19 d. Italijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio automobilį Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Fiat Grande Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju pagal lizingo sutartį buvo atsakovas, kuris nebuvo sudaręs privalomos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutarties. Italijos nacionalinis draudikų biuras (Ufficio Centrale Italiano) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 1 169,77 Eur sumai ieškovui, kaip transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1169,77 Eur ir įgijo teisę reikalauti grąžinti šią sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas valdomą transporto priemonę Scania R440, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraudęs Rusijos Federacijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 6 d. Atsakovo vairuotojas nesukėlė ieškinyje nurodyto eismo įvykio ir nėra atsakingas už eismo įvykį, o ieškovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Marius Bagdonas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog įvykusį eismo įvykį įrodo byloje esantis nukentėjusio pranešimas. Civilinė atsakomybė turi būti nustatoma pagal Italijos teisės normas. Byloje pateikti Italijos draudiko biuro paaiškinimai su Italijos teisės turiniu. Pagal Italijos CK 2054 straipsnį abu vairuotojai laikomi kalti, jeigu neįrodyta priešingai. Pagal Italijos CPK 244 straipsnį įrodinėjimas galimas bet kuriomis priemonėmis, nukentėjusiojo asmens paaiškinimais. Pagal Italijos Kelių eismo taisyklių 154 straipsnį asmuo važiuodamas atbulomis privalo nekelti pavojaus. Pavedime, su nurodyta 850,89 Eur suma yra sumokėta bendra suma už ekspertizes.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Andraikėnas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atsakovas nedalyvavo ieškovo nurodytame eismo įvykyje ir byloje neįrodytas šis įvykis. Byloje nepateikta Italijos teisė, o Italijos draudikų biuras negali nustatinėti kaltės. Byloje nėra įrodymų apie žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui. Nežino kur vilkikas buvo nurodyto eismo įvykio metu, bet vilkikas visada važiuoja su priekaba ir iš galo nesimato vilkiko numerio.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esančiu VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu laikomos įrodyta, jog automobilio Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju 2013 m. liepos 19 dieną buvo atsakovas UAB „Delintra“ (t.1, b.l. 28). Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigdamas, jog ši transporto priemonė buvo aprausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos Federacijos įmonėje, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl byloje nesant įrodymų apie draudimo sutarties sudarymą, teismas laiko įrodyta faktine aplinkybę, jog 2013 m. liepos 19 d. automobilis Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pažyma apie transporto priemones duomenis įrodo, jog automobilis Fiat 119 BXT1A 38C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso „Arval Service Lease Italia“ (t.1, b.l. 33-34). Ekspertizės atskaitų aktai su nuotraukomis, pagrindžia, jog automobiliui Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 19 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas dešinysis žibintas, variklio dangtis, priekinis dešinysis sparnas, priekinės dešiniosios pusės durelės, priekinis bamperis (t.1, b.l. 35-44). Šio automobilio visas žalos administravimas sudarė 1 169,77 Eur (t.1, b.l. 47-48). 2014 m. sausio 7 d. Italijos draudikų biuras sumokėjo automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui „Arval Service Lease Italia“ 850,00 Eur (t.2, b.l. 109), 2013 m. gruodžio 20 d. Italijos draudikų biuras apmokėjo 119,77 Eur už ekspertizės ataskaitą (t.2, b.l. 110-111). 2014 m. vasario 12 d. lėšų pervedimo nurodymas pagrindžia, jog ieškovas apmokėjo Italijos draudikų biurui 1 169,77 Eur (t.1, b.l. 63).
2013 m. spalio 31 d. raštu ieškovas informavo atsakovą apie administruojamą žalą dėl eismo įvykio, įvykusio 2013 m. liepos 19 d. Italijoje, Bardonecchia, kurioje dalyvavo transporto priemonė Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl šio įvykio (t.2, b.l. 84). Šis pranešimas teismo vertinimu yra laikytinas atsakovo informavimu apie pradėtą žalos administravimo bylą dėl įvykusios eismo įvykio, kuriame dalyvavo atsakovas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas teiktų prašomą informaciją ar nurodytų prieštaravimus, todėl byloje laikoma įrodytomis aplinkybės, jog atsakovas gavęs pranešimą apie administruojamą bylą dėl nuostolių atlyginimo įvykus eismo įvykiui, nepateikė ieškovui jokių prieštaravimų.
Byloje tarp šalių kilo ginčas ar atsakovo naudojamas automobilis Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo 2013 m. liepos 19 d. Italijoje įvykusiame eismo įvykyje, nes atsakovas nepripažino šios aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka 2015 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodė, jog atsakovo ginčijama kaltė dėl eismo įvykio turėjo būti įrodoma ir nustatoma remiantis Italijos teise.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas šią bylą iš naujo, remdamasis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 Dėl valstybės narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose, kreipėsi į kompetentingą Italijos teismą prašydamas pateikti prašomą Italijos teisę (t.2, b.l. 5-16), bet teisme buvo gautas atsakymas, jog pagal šį reglamentą tokie įrodymai apie teisę neteikiami (t.2, b.l. 39-40). 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis 1968 m. birželio 7 d. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę, nutarė kreiptis į Italijos teisingumo ministeriją per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl užsienio teisės pateikimo (t.2, b.l. 48-54). Negavęs jokio atsakymo, teismas 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į LR Teisingumo ministeriją prašymas pateikti informaciją apie prašymo neįvykdymo priežastis. 2017 m. gruodžio 5 d. raštu LR Teisingumo ministerija informavo, jog nėra gauta jokia informacija iš Italijos teisingumo ministerijos ir kai bus gauta, teismas bus informuotas (t.2, b.l. 60). Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė, jog išnaudotos visos galimybės teismui gauti informaciją apie Italijos teisę, tolesnis laukimas nepagrįstai užvilkina bylos nagrinėjimą bei pasiūlė pačioms šalims pateikti įrodymus apie Italijos teisę, susijusią su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Byloje yra ieškovo pateikti įrodymai apie šios bylos nagrinėjimui reikšmingą Italijos teisę, t.y. elektroniniu paštu iš Italijos draudikų biuro gautos ištraukos iš Italijos teisės aktų (t.1, b.l. 172-177). Esant šioms aplinkybėms, teismui nepavykus iš oficialių institucijų pačiam gauti įrodymų apie Italijos teisę ir bylos esant būtinybei taikyti Italijos teisę, atsakovui iš esmės neginčijant ieškovo pateiktos Italijos turinio ir pačiam neteikiant įrodymų apie kitokį Italijos teisės turinį, teismas spręsdamas šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, remsis ieškovo pateiktais įrodymais apie Italijos teisę.
Italijos Civilinio proceso kodekso 2697 straipsnis numato pareigą įrodyti faktus, kuriais asmuo grindžia savo teises, o atitinkamai Italijos Civilinio proceso kodekso 244 straipsnis numato, jog liudytojų parodymai turi būti surinkti nurodant konkrečius apklausiamus asmenis ir faktus, suformuotus atskirais straipsniais, dėl kurių kiekvienas iš tokių asmenų turi būti apklausiamas. Byloje yra pateiktas liudytojos M. T. G. 2013 m. spalio 3 d rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog 2013 m. liepos 19 d. 23.45 val. važiavo kaip keleivė „Fiat Punto“ automobiliu kartu su ponu M. M.. Kadangi greitkelis buvo uždarytas, privalėjo išsukti Chinocco sankryžoje ir pasukti Bardonecchia kryptimi. Išvažiavus iš sankryžos netoli žiedinės sankryžos, jungiančio sankryžą su SS 25 keliu, priešais važiavęs TIR pradėjo važiuoti atbuline eiga. Ponas Marcella pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, norėdamas įspėti važiuojantį vairuotoją, tačiau TIR vairuotojas nieko nepastebėjo. Po susidūrimo, TIR nuvažiavo, p.M. bandė jį sustabdyti, tačiau ties išvažiavimu iš greitkelio susidarė transporto grūstis, tad šio sumanymo atsisakė, tačiau užrašė transporto priemonės valstybinį numerį: (duomenys neskelbtini). Buvo padaryta tik turtinė žala p.Marcella priklausančiai transporto priemonei. (t.1, b.l. 31-32).
Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog automobiliui Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 19 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas dešinysis žibintas, variklio dangtis, priekinis dešinysis sparnas, priekinės dešiniosios pusės durelės, priekinis bamperis. Atsakovas gavęs ieškovo pranešimą apie administruojamą eismo įvykį nepateikė ieškovui jokios informacijos ir prieštaravimų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepripažindamas įvykusį eismo įvykį, negalėjo paaiškinti kur nurodytu eismo įvykio laiku buvo automobilis Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs visų aplinkybių visumą, liudytojos rašytiniame paaiškinime numatytas eismo įvykio aplinkybes, kurios leidžia teigti, jog automobilio Scania R440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galėjo ir nepajusti įvykusio automobilių kontakto, liudytojos nurodytas įvykio aplinkybės, kurios iš esmės sutampa su automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytais apgadinimais, daro išbadą, jog remiantis Italijos civilio proceso kodekso 2697 straipsnio ir 244 straipsnio normomis laikytina įrodytos aplinkybės, jog 2013 m. liepos 19 d. Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Scania R440, valst Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilio Fiat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinę dalį ir jį apgadino. Teismo vertinimu, atsakovo iškeltos abejonės dėl galimybės pamatyti vilkiko numerį, kai jis yra su priekaba, nepaneigia anksčiau teismo padarytos išvados, nes liudytojos rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog Fiat vairuotojas po įvykusio susidūrimo bandė stabdyti vilkiką, todėl galėjo pamatyti vilkiko numerius.
Italijos Kelių kodekso 154 straipsnis numato, jog vairuotojai, kurie nori atlikti manevrą ir įvažiuoti į eismo srautą, pakeisti kryptį arba juostą, apsisukti, važiuoti atbula kryptimi [...] privalo patikrinti, ar gali atlikti manevrą nesukėlę pavojaus arba kliūčių kitiems kelio naudotojams, atsižvelgę į jų padėtį, atstumą ir kryptį. Italijos Civilinio kodekso 2054 straipsnis numato, jog transporto priemonės [...] vairuotojas privalo atlyginti žalą žmonėms arba materialinę žalą, kuri kilo dėl transporto priemones eksploatavimo, jeigu neįrodo, kad padarė viską, kas įmanoma, kad išvengti žalos. Susidūrus transporto priemonėms yra laikoma, kol nebus įrodyta priešingai, kad kiekvienas vairuotojas yra vienodai kaltas dėl žalos, kurią patyrė atskiros transporto priemones. Teismas įvertinęs anksčiau nustatytas faktines aplinkybes apie įvykusį eismo įvykį kuomet atsakovo naudojamas automobilis Scania R440, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulai atsitrenkė į automobilį Fiat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Italijos Kelių kodekso 154 straipsniu ir Italijos Civilinio kodekso 2054 straipsniu, pripažįsta dėl įvykusio eismo įvykio ir automobiliui Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, yra kaltas atsakovas.
Kadangi atsakovas įvykusio eismo įvykio Italijoje metu dėl kurio jis yra kaltas, nebuvo apdraudęs civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, ieškovas, išmokėjęs kitos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijos reikalaujamą žalą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis ) ir todėl teismas atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1169,77 Eur nuostolius yra pagrįstas, įrodytas, todėl teismo tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 proc. procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog 6 proc. procesinės palūkanos mokamos, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Ieškovas pagal savo teisinę formą yra asociacija, t.y. viešuoju juridiniu asmeniu (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi jis neturi teisės gautis 6 proc. palūkanas, o remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi jam gali būti priteistos tik 5 proc. palūkanos. Įvertinęs šias aplinkybės ir tai, jog teismas priteisė iš ieškovui 1169,77 Eur nuostolius, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo iš dalies ir priteisia iš atsakovo ieškovui 5 proc. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis. 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 30 Lt (8,69 Eur) ir 91,00 Lt (26,36 Eur) dydžio žyminį mokestį bei pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas už dokumentų vertimą: 304,00 Lt (88,04 Eur) (t.1, b.l. 67-68), 9,73 Eur (t.1, b.l. 145), 15,81 Eur (t.1, b.l. 186-187), 75,05 Eur (t.2, b.l. 114-115).
Teismas byloje patyrė 24,97 Eur (t.2, b.l. 2) ir 50,43 Eur vertimo išlaidas (t.2, b.l. 53) ir 5,14 Eur pašto išlaidas.
Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintas, t.y. netenkintų reikalavimų dalis yra nežymi, susijusi su procesinių palūkanų sumažinimu vienu procentiniu punktu, tai teismas priteisia iš atsakovo ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“, j.a.k. 125254993, 1 169,77 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 223,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j.a.k. 125709291, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį netenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“, j.a.k. 125254993, 80,54 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski