Civilinė byla Nr. 2-1091-273/2019

                                                                             Proceso Nr. 2-55-3-02174-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.;

 (S)

2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I m A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, dalyvaujant ieškovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl valstybės teisminių institucijų pareigūnų, teisėjų ir teismų neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę ir baudžiamąją bylą padarytos turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas A. P. ieškiniu prašo teismo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 4 789 540,00 Eur, įskaitant: 71 109 Eur turtinę žalą, 1 373 700 Eur negautas pajamas, 1 372 568 Eur palūkanas, 1 972 163 Eur neturtinę žalą; 2) pirmos instancijos teismo civilinėse bylose priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

1. Dėl neteisėtų pirmos instancijos teismo teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas

Ieškovas nurodė, kad žalos atsiradimo priežastinis ryšys yra siejamas su Vilniaus 2 apylinkės teismo civilinėse bylose; Nr. 2-(15)-629/1997, Nr. 2-(6)-259-98, Nr. 2-(2)-2191/1998, Nr. 2-(3)-2482/1999, Nr. 2-(23)- 4235/2000, Nr. 2-3877-01/2001, Nr. 2-540-294/2007, Nr. 2-6766-596/2008, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose; Nr. 2-2496-433/2011, Nr. 2-3460-819/2013, Nr. 2-29828-466/2013, Nr. 2-23579-592/2014, Nr. 240164-592/2014 teisėjų neteisėtais veiksmais bylose priimtais sprendimais, kurie ieškovui  lėmė 49 281,31 Lt žalos, t. y. 14 272,85 eurų atsiradimą - turto netekimą. Pirmos instancijos teismas, Vilniaus šilumos tinklų naudai (toliau - Vilniaus energija), už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, šilumą ir karštą vandenį, įvardintose bylose dėl 49 281,31 Lt bendros sumos išieškojimo, priimdamas šališkus sprendimus padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą t.y. iš esmės pažeidė; LR CK 6.383 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintą teisę, kurios pagrindu, energijos pirkimo pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius, ir nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti energijos teikimo tinklų, ir kai yra įrengti energijos apskaitos prietaisai.

Ieškovas nurodo, kad jis nėra Vilniaus energijos įvardintas abonentas, t. y. esamo buto (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam būtų taikomos energijos pirkimo pardavimo sutarties sąlygos ir šiuo atveju  ieškovas nėra Vilniaus energijos abonentas ar skolininkas, kuriam atsirastų prievolė mokėti nepagristą skolą, ką patvirtina ir Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8548- 433/2012 priimtas 2012-08-29 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2496-433/2011, kuriose UAB „Naujoji pilaitė“ pareikšti ieškiniai dėl skolos išieškojimo buvo atmesti. Ieškovas nurodo, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo būtent ieškovo Vilniaus energijos nusikalstami, tyčiniai, suplanuoti veiksmai (apgaulė), bei pirmos instancijos teisėjų neteisėti, pasikartojantys (tarp 13 nepagrįstų teismo sprendimų) veiksmai, padėję žalai atsirasti, buvo nulemti neatsargumo, nerūpestingumo ir didelio aplaidumo, priimant pareikštus ieškinius ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.

2. Dėl neteisėtų apeliacinės instancijos teismo teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas

Vilniaus apygardos teismas, civilinėse bylose; Nr. 2A (41) - 1432/2001, Nr. 2A (29) -566/2007, Nr. 2S-1341 -492/2010, Nr. 2A - 516-275/2012, Nr. 2S-1903-656/2013, Nr. 2S-245-881/2015, Nr. 2S-860-781/2015, Nr. 2-2474-803/2016 nagrinėdamas ieškovo apeliacinius skundus dėl pirmos instancijos teismo priimtų šališkų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad visapusiškai būtų ištirtas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas dėl pažeistos materialios teisės normų, Vilniaus energijai priteisiant 14 272,85 eurų sumą. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėtose bylose vengė vertinti pirmos instancijos teismo teisėjų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis teismas be teisinio pagrindo aukščiau įvardintose bylose išdėstė neįtikinamus argumentus, kurie prieštarauja įstatymui ir daro žalą. 

Apeliaciniam teismui, be teisinio pagrindo atmetus ieškovo apeliacinius skundus ir palikus galioti pirmos instancijos teismo priimtus šališkus sprendimus, iš esmės buvo pažeistas Konvencijos 1 protokolo 1 (nuosavybės apsaugos), 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas) nuostatos,  dėl ko ieškovui buvo padaryta 27 729,76 Eur žala.

 3. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos 

Ieškovas nurodo, kad dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro neteisėtų veiksmų, atsiradus nuosavybės teisės į valdomą 9,64 ha. ploto žemės sklypą Biržų rajone pažeidimams, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ITS-1466-296/2015, tiek ir Vilniaus apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1S-421 -318/2015, pažeidus proporcingumo principą (lygybė prieš įstatymą), ieškovui atsirado 71 109,00 eurų turtinė žala. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas civ. b. Nr. 2-2474-803/2016, Lietuvos apeliacinis teismas civ. b. Nr. 2A-827-516/2016, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. b. Nr. 3P-127/2017, spręsdamas atsakomybės klausimą dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, ieškovui sukėlė teisinius padarinius, kurie iš esmės ir nulėmė 1 373 700,00 eurų turtinės žalos ir nuostolių atsiradimą  Nurodo, kad valstybės valdžios institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėti veiksmai lėmė 1 372 568,00 eurų žalos ir nuostolių padidėjimą.  Iš viso padarytą žalą ieškovas vertina bendrai 4 789 540,00 eurų  sumai, tame tarpe neturtinę žalą – 1 972 163,00 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti, nes praleistas ieškinio senaties terminas arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinimas iš neva neteisėtų teismo veiksmų, kurių procesiniai sprendimai yra įsiteisėję bei buvo priimti nuo 1997 m. iki 2015 m., todėl atsakovė nurodo, kad ieškovas praleido trijų metų ieškinio esaties terminą, todėl tokiems reikalavimams taikomas ieškininės senaties terminas, todėl ieškinį minėtu pagrindu prašo atmesti (1964 m. CK 90 straipsnis, 2001 m. CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė nurodo, kad ieškovas, nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais remiasi savo subjektyvia nuomone ir iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus iš kitų civilinių bylų šioje civilinėje byloje. Tačiau ieškovas nebegali ginčyti teismo nustatytus faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nes šioje civilinėje byloje negali būti dar kartą vertinami įrodomai. Taip pat laikydamas teismų sprendimus neteisėtais, ieškovas iš esmės nenurodo tik vieną motyvą, kuris neva pagrindžia, kad sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, t. y., kad ieškovas neturėjo mokėti komunalinių mokesčių už butą, kuriame jis gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), nes nebuvo turto savininku.

Pažymėtina, kad klausimas dėl ieškovo pareigos mokėti už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius jau buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016), kurioje apeliacinis instancijos teismas nurodė, kad <.... kad ieškovas nors ir nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas, tačiau jame gyveno.

Nors ieškovas ieškinį grindžia teismų neteisėtais veiksmais civilinėse bylose, tačiau negali įvardinti teismo kaltų veiksmų, nes jų paprasčiausiai nėra, o iš  pateiktų su ieškinių procesinių sprendimų matyti, kad jokių akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų jose nėra.

Dalis procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo iš ieškovo buvo priimtos ieškovui už akių, nors iš sprendimų turinio matyti, kad procesiniai dokumentai ieškovui buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), todėl kvestionuodamas teismų procesinius sprendimus, pats ieškovas nesiėmė galimybės įrodyti byloje kitokius faktus, negu buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose, tuo pačiu ieškovas galėjo prašyti  teismo remtis teisės normomis, kuriomis, jo manymu, turėjo būti remiamasi. Ieškovui nuo procesinių sprendimų priėmimo apie juos buvo žinoma, tačiau daugelyje atvejų jis nepasinaudojo numatyta teise teikti apeliacinį bei kasacinius skundus, neteikė prašymų dėl sprendimų už akių peržiūrėjimo. Kadangi priimti teismų procesiniai sprendimas yra įsiteisėjęs, o jo teisingumas instancine tvarka nebuvo paneigtas, teismų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, galėtų būti nustatytas tik dėl grubių, akivaizdžių teisės taikymo klaidų, kurių nagrinėjant civilinius ginčus nebuvo padaryta.

Nors ieškovas nurodo apie proporcingumo principo pažeidimą nagrinėjant skundą ikiteisminio tyrimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme, bylos Nr. ITS-1466-296/2015 ir Vilniaus apygardos teisme, bylos Nr. 1S-421-318/2015. Tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir nesuprantami. Ieškovas konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškė proporcingumo principo pažeidimas, kaip nurodytu pažeidimu ieškovui buvo padaryta 71 109 Eur žalos, todėl mano, kad ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

 Ieškovo kitoks prejudicinę galią turinčių faktinių bei teisinių aplinkybių vertinamas nėra pagrindu pripažinti, jog neteisėti teisėjų (teismų) veiksmai, dėl jų atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos šioje byloje yra įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė valstybės deliktinei atsakomybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų atsirasti būtinųjų sąlygų - neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ar dydžio nustatymo.

Ieškinio pareiškimas atmestinas.

Ieškovas A. P. ieškinio pareiškimą, jo nuomone, grindžia neteisėtais Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais išnagrinėtose civilinėse ir ikiteisminio tyrimo bylose bei Vilniaus energijos neteisėtais veiksmais. Pagal ieškovą jo nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose buvo atlikti neteisėti ir kalti teismo veiksmai, dėl kurių ieškovui turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala bei palūkanos, iš viso 4 789 540 Eur. Į bylą ieškovas pateikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, t.y.:

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 1997 m. vasario 3 d. sprendimu (bylos Nr. 2-(15)-629/1997 iš atsakovo A. P. priteista SP UAB „Naujoji pilaitė“ 1125,57 litų bei 56.40 litų žyminio mokesčio valstybei.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 07 d. sprendimu (bylos Nr. 2-(6)-259/1998 iš atsakovų A. P. ir S. P. solidariai priteista ieškovo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 4625,76 Lt mokesčių už šilumą ir karštą vandenį įsiskolinimą ir 155,15 Lt teismo išlaidų.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (bylos Nr. 2-(2)-2191/1998) iš A. P. priteista spec. paskirties UAB „Naujoji Pilaitė“ 423, Lt mokesčio už komunalines paslaugas ir 21,17 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Vilniaus m 2-os apylinkės teismo 1999 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(3)-2482/1999 iš A. P. priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas 589,72 Lt SP UAB „Naujoji Pilaitė“ ir teismo išlaidos 29,50 Lt į valstybės biudžetą.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(23)-4235/2000 iš A. P. ieškovo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai priteista 3666,10 Lt skolos ir delspinigių, 183,30 Lt žyminio mokesčio bei 18,60 Lt pašto išlaidų valstybei.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3877-01/2001 iš A. P. priteista ieškovo UAB „Naujoji pilaitė“ naudai 1067,07 Lt mokesčių už komunalines paslaugas, 53,35 Lt žyminio mokesčio ir 4,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Vilniaus apygardos teismas 2001 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-540-294/2007 iš A. P. priteista ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai 7334,44 Lt skolos už šildymą bei karštą vandenį, 519,69 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidų 278,62 Lt – iš viso 8132,75 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6766-593/2008 iš A. P. priteista UAB „Vilniaus energija“ naudai 4942,08 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją, 309,03 Lt delspinigių, 157,53 Lt žyminį mokestį, 8,70 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašus, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą ir 11 Lt už Juridinių asmenų registro duomenų išrašą bei 63,20 Lt į valstybės pajamas.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7443-141/2010 ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinys dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų A. P., S. P. – F.  ir J. J. – netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-7443-141/2010  ir pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitė.

Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2143-433/2011 iš A. P. priteista ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 7582,57 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi buvo netenkintas ieškovės UAB „Naujoji Pilaitė“ pareiškimas dėl Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3460-819/2013 iš A. P. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai priteista 6514,84 Lt skolos, palūkanų, 294,73 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-29828-466/2013 iš A. P. priteista ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 3293,37 Lt skolos ir palūkanų, 115,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniau miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį dėl atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-23579-592/2014 iš A. P. ieškovui UAB „Vilniaus energija‘“ priteista 207,30 Lt skolos, palūkanų, 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2S-245-881/2015), kurioje apeliacinis procesas nutrauktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis dėl atsisakymo peržiūrėti sprendimą už akių, palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2474-803/2016 buvo atmestas A. P. ieškinys dėl neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą atsiradusios turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, jog Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 26-259-98 yra neteisėtas ir priimtas be teisėto pagrindo, tuo jam padarant 121 781,63 eurų žalą. Tačiau teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog teisėja, nagrinėjusi bylą pažeidė teisinę pareigą priimti teisingą sprendimą, o tai reiškia, kad neįrodytas valstybės veikos neteisėtumas. Be to, minėto sprendimo 12 p. yra konstatuota, kad nagrinėjant šią bylą, ieškovas pripažino, kad 1998 metais naudojosi patalpomis adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, teismas pasinaudodamas informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-781-560/2016 ieškovas įrodinėjo esąs 3 kambarių buto adresu: (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių turėtojas. Teismas nurodė, kad tai patvirtina nagrinėjamojoje byloje ieškovo išsakytus paaiškinimus, kad tik nuo jo valios priklausė naudojimasis butu, į kurį buvo tiekta šiluma ir karštas vanduo.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą 2016 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo argumentais, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas buvo sudaręs rašytinę sutartį su šilumos ir karšto vandens tiekėju, ar ne, nustačius faktą, kad jis bute gyveno ir naudojosi jam suteikiamomis komunalinėmis paslaugomis, kyla pareiga už šias paslaugas atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, atsisakė priimti.

Į bylą ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį ITS-1466-296/2015, kuria A. P. skundas dėl priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis palikta nepakeista.

Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, iš ieškovo A. P. buvo priteistos skolos už teikiamas komunalines paslaugas, šilumą ir karštą vandenį butui (duomenys neskelbtini). A. P. nurodo, kad jis nebuvo šio buto savininkas, todėl iš jo mokesčiai buvo priteisti nepagrįstai. Ieškovas  pirmosios instancijos teismų teisėjų veiksmus laiko neteisėtais dėl jo nuomone, priimtų neteisėtų procesinių sprendimų,  dėl kurių ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad teisėjų neteisėti veiksmai buvo nulemti neatsargumo, nerūpestingumo ir didelio aplaidumo, priimant pareikštus ieškinius ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys, kuriomis  palikta galioti šališki pirmosios instancijos teismo sprendimai, jam lėmė žalos padidėjimą.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 272 straipsnio 3 dalis).

Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-249 straipsniai). Šių normų pagrindu asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmu ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų.

Be to, pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui, nes pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą įrodinėjimo pareigą, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nenustačius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kaip matyti iš pateikto ieškinio pareiškimo argumentų, ieškovas iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus iš kitų civilinių bylų šioje civilinėje byloje. Tačiau CPK 279 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje negali būti dar kartą vertinami įrodomai, dėl kurių teismai pasisakė ir juos įvertino.

Be to, ieškovas teismų sprendimus laikydamas neteisėtais, ieškovas iš esmės nenurodo tik vieną motyvą, kuris neva pagrindžia, kad sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, t. y., kad ieškovas neturėjo mokėti komunalinių mokesčių už butą, kuriame jis gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), nes nebuvo turto savininku.

Tačiau klausimas dėl ieškovo pareigos mokėti už buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016.

Pažymėtina ir tai, kad dalis procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo iš ieškovo buvo priimtos už akių, nors iš sprendimų turinio matyti, kad procesiniai dokumentai ieškovui buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), dalis procesinių sprendimų buvo priimta atsakovui dalyvaujant. Taigi, kvestionuodamas teismų procesinius sprendimus, žinodamas apie pareikštą reikalavimą, kuris ieškovo nuomone buvo neteisėtas, pats ieškovas nesiėmė galimybės įrodyti byloje kitokius faktus, negu buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose. 

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jo nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės ieškovo teisių pažeidimui. Teismo sprendimai yra įsiteisėję, pažymėtina, kad tik keliose bylose ieškovas pasinaudojo teise priimtus sprendimus apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Kaip matyti iš aptartų procesinių sprendimų bylose teismai nagrinėdami bylas dėl skolų priteisimo iš A. P. teisingai vertino faktus, susijusius su jo gyvenimu bute, nors jis nebuvo nei buto savininkas nei nuomininkas ir nesudaręs rašytinės energijos pirkimo pardavimo sutarties

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas neįrodė ne tik bylas nagrinėjusių teismų ar teisėjų neteisėtų veiksmų, bet ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246—6.249 str.), todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinio pareiškimą nurodo, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinimas iš neva neteisėtų teismo veiksmų, kurių procesiniai sprendimai yra įsiteisėję bei buvo priimti nuo 1997 m. iki 2015 m., tokiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. 

Pagal galiojusio CK (1964 m.) nuostatas (83, 84, 86, 90 straipsniai) ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal galiojusį CK (1964 m.) bendras ieškinio senaties terminas buvo 3 metai. Analogiškas ieškinio senaties terminas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK 1.127 straipsnio l dalis, 1.125 straipsnio 8 dalis).

Iš ieškovo ieškinio pareiškimo argumentų nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas apie procesinius dokumentus sužinojo praėjus trijų metų terminui nuo jų priėmimo, todėl spręstina, kad ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti išsprendus bylas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų būti atnaujintas, dėl to reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kildinamo iš neva neteisėtų teismo veiksmų, kurių procesiniai sprendimai priimti nuo 1997 iki 2015 metų, atmestinas pritaikius ieškinio senatį (CK 1.126 str.).

Kaip minėta, ieškovas negali ginčyti teismo nustatytų faktų kitose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nes teismo ir teisėjo procesinius veiksmus gali vertinti tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka ir konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 111 straipsniai), todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais teismo sprendimus atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi ieškinio pareiškimas atmetamas iš ieškovo priteistina 5,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais  teismas

n u s p r e n d ė:

        Ieškinio pareiškimą atmesti.

        Priteisti iš ieškovo A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos j. a. k. 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                 Izolda Nėnienė