Civilinė byla Nr. e2-5842-892/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01469-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 2.6.1.5; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, vertėjaujant A. S.,

dalyvaujant ieškovės A. G. atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui,

atsakovei S. A.,

atsakovų E. M., S. A., Ž. V. atstovei advokatei R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovams E. M., S. A., Ž. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

  nustatė:

1. Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. A., Ž. V. ir E. M. ieškovės A. G. naudai 17 394 Eur žalos atlyginimo negautų pajamų forma, 1 714,38 Eur už neapmokėtas komunalines paslaugas, 5 procentų  dydžio procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. įgijo 206,30 kv. m. ploto vienbutį gyvenamąjį namą su 0,1507 ha ploto žemės sklypu ir arteziniu šuliniu. Atsakovei S. A., kuri iki 2013 m. gruodžio 17 d. buvo minėto turto savininkė, buvo leista laikinai (iki vienerių metų) pagyventi minėtame gyvenamajame name. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą žodžiu buvo įspėta dėl išsikraustymo iš gyvenamojo namo, tačiau įspėjimus ignoravo, name be ieškovės sutikimo apsigyveno S. A. giminaičiai E. M. bei Ž. V.. 2016 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio 206,30 kv. m. ploto vienbučio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., (duomenys neskelbtini). Atsakovai buvo įspėti, jog iki 2016 m. balandžio 25 d. atsakovams neišsikrausčius iš gyvenamojo namo, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo priverstine tvarka ir nuostolių priteisimo. 2016 m. sausio 20 d. pretenzijoje buvo nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio 25 d. gyvenamasis namas bus išnuomotas, tačiau atsakovai piktybiškai neišsikėlė iš gyvenamojo namo sukeldami ieškovei nuostolius. Dėl atsakovų neteisėtų ieškovė prarado realų nuomininką, kuriam būtų nuo 2016 m. balandžio 25 d. išnuomojusi gyvenamąjį namą už 800 Eur/mėn. nuomos mokestį bent dvejų metų laikotarpiui. Nurodė, kad UAB „Ober - Haus" nekilnojamojo turto vertintojai pateikė ieškovei konsultacinę išvadą, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. kovo 5 d. ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (adresu: (duomenys neskelbtini)) nuomos kaina galėjo siekti apie 780 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (t. y. 22 mėn. 9 dienas, t. y. už 22,3 mėn.) ieškovė patyrė 22,3*780 Eur = 17 394 Eur žalą negautų pajamų forma. Pažymėjo, kad minėtos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ja buvo tikėtasi pagrįstai gauti, nes ieškovė buvo radusi potencialų turto nuomininką už 800 Eur/mėn., minėtų pajamų ieškovė negavo dėl neteisėtų solidarių bendrų atsakovų veiksmų. Ieškovė nurodė, kad atsakovai buvo deklaravę gyvenamąją vietą adresu Ąžuolų g. 9, Didžioji Riešė, Vilniaus r. bei be ieškovės sutikimo ir prieš jos valią gyveno iki pat 2018 m. kovo 5 d., naudojosi komunalinėmis paslaugomis jų neapmokėdami ir palikdami ieškovei dengti įsiskolinimus. 2018 m. kovo 5 d. antstolis užfiksavo elektros skaitiklio rodmenis, pagal kuriuos už sunaudotą elektros energiją pagal dieninį skaitiklį įsiskolinimo suma sudaro 419,48 Eur (3382,9 x 0,1240 Eur), pagal naktinį – 301,13 Eur (3309,13 x 0,0910 Eur), bendra įsiskolinimo už elektrą suma sudaro 720,60 Eur. Kaip matyti iš pažymos apie dujų apmokėjimą, 2014 m. gruodžio 17 d. egzistavo 993,78 Eur įsiskolinimas už dujas (neapmokėta iki rodmens 30834,33). 2018 m. kovo 5 d. antstolis taip pat užfiksavo tą patį rodmenį, iki kurio dujos nėra apmokėtos (neapmokėta iki rodmens 30834,33). Viso žala už komunalines paslaugas sudaro – 1 714,38 Eur, kurią prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

3. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka iš dalies. Pažymėjo, kad ieškovei 2013 m. gruodžio 17 d. tapus 0,1507 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4117-0600-0176, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - 206,30 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1840-3399, ir artezinio šulinio, unikalus Nr. 4400-1841-7662, savininke, panaudos teisės pagrindais atsakovei S. A. buvo leista gyventi aukščiau nurodytame gyvenamajame būste. Pažymėjo, kad dar iki turto perleidimo ieškovei, S. A. jai priklausančiame gyvenamajame būste gyveno su savo mama E. M. ir sūnumi Ž. V.. Ieškovei leidus toliau gyvenamajame būste gyventi atsakovei S. A., nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl jos motinos ir sūnaus gyvenimo tame pačiame objekte. Taigi, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Atsakovai nesutiko, kad ieškovė dėl atsakovų veiksmų patyrė nuostolį negautų pajamų forma. Teigė, kad ieškovė, įsigydama nekilnojamojo turto objektą žinojo, jog jame gyvena kiti asmenys, turtas buvo parduotas vykdomojoje byloje, tarpininkaujant antstoliui, ieškovė privalėjo žinoti, jog jame gyvenančių atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir jų galimybės surasti kitą gyvenamąjį būstą ir išsikelti yra sudėtingos. Ieškovė, pareiškusi siekį nutraukti neterminuotos panaudos teisinius su atsakovais, siuntė pretenziją atsakovams, tačiau pastaroji buvo įteikta tik E. M. per antstolį. Kitiems atsakovams pretenzija nebuvo įteikta. Atsakovė S. A. ir Ž. V. apie panaudos teisinių santykių nutraukimą nebuvo informuoti, taip pat jie nebuvo informuoti apie realų ieškovės ketinimą išnuomoti gyvenamąjį būstą, kuriame pastarieji asmenys gyvena. Ieškovei dar 2016 m. vasario mėnesio pradžioje buvo žinoma apie tai, kad atsakovų išsikėlimas numatytu laiku gali būti neįvykdytas, todėl laikytina, kad ji prisiėmė riziką dėl nuomos sutarties su nuomininku neįvykdymo. Atsakovai taip pat nurodė, kad jiems pagrįstai kyla abejonės, jog nuomininkas, kuris ketino nuomotis gyvenamąjį namą, sutiko jį nuomotis net neapžiūrėjęs būsto ir neįvertinęs gyvenimo jame sąlygų, tačiau siūlydamas jį nuomotis už 800 Eur per mėnesį sumą. Mano, kad nuomininkas, pasiūlęs nuomotis gyvenamąjį namą, kuriame gyvena atsakovai, galėjo atsisakyti savo pasiūlymo iki 2016 m. balandžio 25 d. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina realaus ketinimo išnuomoti jai priklausantį gyvenamąjį namą ir tokiu būdu gauti pajamų. Atsakovų teigimu, UAB „Ober-Haus“ konsultacija įrodo tik suteiktą konsultaciją apie galimą vidutinę namo nuomos rinkos kainą tame rajone, tačiau realiam ieškovo ketinimui nuomoti gyvenamąjį būstą nėra pakankamas įrodymas. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių realų ketinimą išnuomoti šį turtą ir to, kad tokio buvusio realaus ketinimo negalėjo įvykdyti išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir nuomininko (jei tokia sutartis iš viso buvo sudaryta), nebuvo įregistruota viešame registre. Atsakovai nesutiko, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos nuomos kaina sudaro 780,00 Eur. Pažymėjo, jog iš UAB „Ober-Haus“ pateiktų  lyginamųjų objektų ir turto kainos skaičiavimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektų nuomos kaina sudaro 2,30 Eur už 1 kv. m., kiti nekilnojamojo turto objektai, išskyrus objektą, esantį Didžiojoje Riešėje, kurie yra nurodyti lentelėse, nuo gyvenamojo namo yra nutolę - 11 km. - 17,1 km atstumu, todėl neteisinga lyginti jų nuomos kainų su ieškovei priklausančiu objektu, minėti objektai neatitinka ir verčių zonos numerio. Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas atlyginimo atsakovai nurodė, kad įsiskolinimas už tiektą elektros energiją ir dujas sudaro 1 714,38 Eur (993,78 Eur + 720,60 Eur). Atsakovai nurodė, kad jie turėtų pareigą apmokėti už sunaudotas dujas ir elektros energijos tiekimą tik tuo atveju, jei ieškovė šias išlaidas būtų apmokėjusi dujų ir elektros energijos tiekėjams.

4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais.

5. Atsakovų atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimų dalyje dėl sumokėtų lėšų už komunalines paslaugas priteisimo. Kitoje dalyje prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Pažymėjo, kad liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes liudytojas yra ieškovės draugas, liudytojo parodymai nepatvirtina, kad jis realiai ketino apsigyventi Lietuvoje, išsinuomoti ieškovei priklausantį namą.

     Teismas

      k o n s t a t u o j a:

      Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad  2013 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0128/12/02842 pagrindu ieškovė A. G. nuosavybės teise įsigijo 0,1507 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius - 206,30 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir artezinį šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai iš gyvenamojo namo geranoriškai neišsikėlė, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2652-892/2016 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo iš aukščiau nurodyto gyvenamojo būsto. Civilinėje byloje Nr. e2-2652-892/2016 konstatuota, kad tarp ieškovės A. G. ir atsakovės S. A. 2013 metų rugpjūčio mėnesį prieš sudarant namo pardavimo sandorį buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė A. G. leido atsakovei S. A. gyventi ginčo name iki vienerių metų.  2015 metų pradžioje ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei išsikraustyti iš ieškovės įgyto namo. Pasibaigus vienerių metų terminui atsakovei neišsikrausčius iš namo, ieškovei neprieštaraujant sutartis tapo neterminuota (CK 6.632 straipsnis). 2016 m. sausio 20 d. ieškovė surašė ir pateikė pretenziją atsakovams dėl išsikraustymo iš namo. Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai įspėjo atsakovus S. A., E. M. bei Ž. V. dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau nustatytu terminu atsakovai neišsikraustė iš ieškovei priklausančio turto. Teismo sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo įsiteisėjo 2017 m. spalio 3 d., tačiau atsakovai jo geranoriškai nevykdė. Atsakovų priverstinis iškeldinimas įvykdytas 2018 m. kovo 5 d., šią aplinkybę patvirtina užpildytas iškeldinimo protokolas Nr. B-142938, kuriame užfiksuoti komunalinių paslaugų (elektros, dujų, nuotekų) skaitiklių duomenys.

7. Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda)(CK 6.249 str.). Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas svarbią reikšmę turi aplinkybė dėl realios galimybės gauti nurodomas pajamas.

8. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl 17 394 Eur nuostolių atlyginimo už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu namu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. kovo 5 d. nurodydama, kad patyrė minėtus nuostolius negaudama pajamų iš gyvenamojo namo nuomos. Ieškovė teigė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neišsikraustymo iš namo nustatytu terminu) prarado realų nuomininką, kuriam pagal susitarimą būtų nuo 2016 m. balandžio 25 d. išnuomojusi gyvenamąjį namą už 800 Eur/mėn. nuomos mokestį bent dvejų metų laikotarpiui.

9. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime dėl atsakovų iškeldinimo buvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, t.y. kad jie neteisėtai, be ieškovės sutikimo, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnis) gyveno ieškovės vienbučiame gyvenamajame name nuo 2016 m. balandžio 26 d. Atsakovu priverstinis iškeldinimas pagal teismo sprendimą įvykdytas 2018 m. spalio 5 d. Taigi, byloje laikytini įrodytais ir nustatytais atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškę neteisėtu ieškovei priklausančių patalpų naudojimu ginčui aktualiu laikotarpiu (CPK 182 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnis).

10. Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovė nurodė, kad įgijusi namą ketino jį nuomoti. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys duomenys – 2016 m. sausio 20 d. pretenzija atsakovams, kurioje nurodoma, kad ieškovė ketina nuomoti įgytą turtą bei teismo posėdyje apklausto liudytojo R. P. parodymai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad su ieškove susipažino gyvendami Jungtinėje Karalystėje, liudytojas su drauge ketino vykti gyventi į Lietuvą, ieškovė 2016 m. pradžioje pasiūlė išsinuomoti jai priklausantį namą, liudytojui ir jo draugei patiko ieškovei priklausantis namas, jie buvo nuvykęs apžiūrėti namo, į jo vidų nepateko, tačiau buvo matę namo vidaus nuotraukas. Teismo posėdyje R. P. pažymėjo, kad ketino kraustytis gyventi į minėtą būstą nuo 2016 m. balandžio 25 d., planavo nuomotis dvejiems metams, vėliau – nuomą pratęsti, nuomos kainą su ieškove suderino atsižvelgdami į tuometines panašaus tipo gyvenamųjų namų, esančių aplinkiniuose rajonuose, nuomos rinkos kainas. Liudytojas parodė, kad sutarta gyvenamojo namo su baldais nuomos kaina buvo apie 800 Eur, be baldų – 700 Eur, tokia kaina atitiko panašaus būsto nuomos kainas. Atsakovams geranoriškai neišsikrausčius iš ieškovei priklausančio namo, nuomos sutartis pasirašyta nebuvo, liudytojas nuo 2016 metų liepos mėnesio su drauge apsigyveno (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini).

11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

12. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma pakankamai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. spalio 5 d. turėjo realią galimybę išnuomoti jai priklausantį būstą ir gauti pajamas (CPK 178, 185 straipsnis). Atsakovų atstovė nurodė, kad liudytojo parodymai neįtikinami, liudytojas yra ieškovės draugas, todėl liudytojo parodymais nėra pagrįsta remtis, tačiau vien aplinkybė, kad liudytojas yra ieškovės pažįstamas nesudaro pagrindo laikyti jo parodymus nepatikimais ir jais nesiremti. Liudytojas nuosekliai parodė reikšmingas bylos aplinkybes, atsakovų atstovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių liudytojo nurodytas aplinkybes  ar sudarančių pagrindo jais netikėti (pvz., kad namų nuomos kainos Vilniaus rajone 2016 m. buvo daug mažesnės nei ieškovės su liudytoju sutarta ir pan.). Liudytojas parodė, kad nepavykus sudaryti nuomos sandorio jis nepersikėlė gyventi į Vilnių pažymėdamas, kad patinkančio gyvenamojo būsto suradimas lemia pasirinkimą dėl gyvenamosios vietos. Tokie paaiškinimai yra įtikinami, nes logiški ir atitinka gyvenimišką praktiką, todėl vien aplinkybė, kad liudytojas nepersikėlė gyventi į Vilnių neįrodo jo parodymų nelogiškumo ar nepatikimumo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovų atstovės argumentai, kad neįrodytas negautų pajamų faktas, nes nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir neįregistruota viešame registre. Atsakovams nustatytu terminu neišsikrausčius iš ieškovei priklausančio namo, ieškovė pagrįstai nesudarė nuomos sutarties, nes negalėjo patalpų perduoti kitam asmeniui naudojimuisi (CK 6.576 straipsnis). Byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad namo nuomos sutarties ieškovė nesudarė dėl atsakovų, kurie nustatytu terminu neatlaisvino patalpų, neteisėtų veiksmų ir kaltės. Liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovo paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad, jei atsakovai būtų laiku išsikraustę iš ieškovei priklausančio namo, ieškovė būtų išnuomojusi jai priklausantį turtą. Taigi, byloje pakankamai įrodytas, todėl laikytinas nustatytu priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos negautų pajamų forma (CPK 178, 485 straipsniai, CK 6.247 straipsnis).     

13. Įrodinėdama nuomos mokesčio dydį (negautas pajamas) teismui ieškovė taip pat pateikė 2019 m. kovo 27 d. UAB „Ober - haus" konsultacinio pobūdžio išvadą dėl galimos turto nuomos kainos, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu Ąžuolų g. 9, Didžioji Riešė, Riešės sen., Vilniaus r. sav., nuomos kaina rinkoje 2016 m. balandžio 24 dienai, 2017 m. balandžio 25 d. dienai bei 2018 m. kovo 5 d. dienai galėtų siekti apie 780 Eur/mėn. Remiantis rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, UAB „Ober- haus“ konsultacine išvada) nustatyta, kad ieškovės vienbutis gyvenamasis namas yra 206,30 kv. metrų ploto, 2009 metų, su visais patogumais, įrengtas dujinis šildymas, yra židinys, apdailos, pastato konstruktyvinių elementų, inžinerinės įrangos būklė – vidutinė, gyvenamojo namo aplinka sutvarkyta, apželdintas, žemės sklypo plotas – 0,1507 ha, privažiavimas geras, namo teritorija aptverta. Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir teikė abejones dėl 2019 m. kovo 27 d. UAB „Ober - haus" konsultacinėje išvadoje nurodytos kainos pagrįstumo, duomenų apie panašių objektų nuomos kainas nepateikė, nenurodė, kokia galėjo būti reali tokio namo nuomos kaina, nepateikė jokių tokias aplinkybės patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). UAB „Ober - haus" konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad ji yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, ji nėra turto vertinimo dokumentu (ataskaita), tačiau pažymima, kad turto kaina skaičiuota taikant lyginamąjį metodą, kurio esmė – tiriamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos išvadas teikėjui yra žinomos. Išvadoje paaiškinama, kad atrinkus lyginamuosius turto sandorius buvo pažymėtos visų  nepanašių tiriamojo ir palyginamųjų objektų savybės ir, atlikus turto sandorių kainų pataisą, apskaičiuojama koreguota nagrinėjamo objekto nuomos kaina kiekvieno lyginamojo sandorio pagrindu. Atsakovai teigė, kad nesutinka su išvadoje nurodyta nuomos kaina, tačiau ją paneigiančių įrodymų (kitos įmonės vertinimo, kitų duomenų apie gyvenamųjų namų nuomos kainas ir pan.) nepateikė (CPK 185 straipsnis). Atsakovai nurodė, kad kiti nekilnojamo turto objektai, išskyrus objektą Didžiojoje Riešėje, kurie nurodyti lentelėse, nuo gyvenamojo namo nutolę 11 – 17,1 km., todėl neteisinga lyginti jų nuomos kainą su ieškovei priklausančiu objektu, tuo labiau, kad neatitinka ir verčių zonos numerio. Tokie atsakovų argumentai vertintini kaip deklaratyvi jokiais įrodymais nepagrįsta pozicija – atsakovai nekonkretizavo, kuo remiantis jie teigia, kad UAB „Ober - haus" pateiktas objektų lyginimas yra neteisingas, kokie objektų, nurodytų išvadoje (nutolusių nuo gyvenamojo namo nutolę 11 – 17,1 km.) nuomos kainos ypatumai, tai yra kokie veiksniai lemia kainą vietovėje, kur yra ieškovės namas ir kitose vietovėse ir pan. Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atsakovų argumentai yra pagrįsti (CPK 178, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, konsultacinėje išvadoje nurodyta ieškovei priklausančio namo su žemės sklypu nuomos kaina nėra itin didelė ar neprotinga, kad būtų pagrindo be papildomų įrodymų abejoti jos pagrįstumu. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 27 d. UAB „Ober - haus" nurodytą ieškovei priklausančio turto nuomos kainą 2016 metais patvirtina ir kitas byloje esantys įrodymas – liudytojo R. P. parodymai. Liudytojas patvirtino, kad sutarta nuomos kaina su baldais buvo 800 Eur, be baldų – 700 Eur. Liudytojas taip pat parodė, kad ieškovei pasiūlius išsinuomoti jai priklausantį namą, jis peržiūrėjo kitų panašių objektų pasiūlą, pastaroji iš esmės atitiko ieškovės pasiūlytas sąlygas.

14. Kaip minėta, 2019 m. kovo 27 d. UAB „Ober - haus" konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kaina rinkoje 2016 m. balandžio 24 dienai, 2017 m. balandžio 25 dienai bei 2018 m. kovo 5 dienai galėtų siekti apie 780 Eur/mėn. Iš konsultacinės išvados turinio matyti, kad jos metu buvo vertinta būsto kaina su baldais. Atsakovai nurodė, kad nuotraukose atvaizduotus baldus jie išsivežė. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Liudytojas taip pat parodė, kad sutarta nuomos kaina su baldais buvo 800 Eur, be baldų – 700 Eur. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad reali ir pakankamai įrodyta kaina, kurią ieškovė realiai galėjo gauti už gyvenamojo namo, esančio  adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. kovo 5 d. yra 700 Eur per mėnesį. Be to, nors ieškovė prašė nuomą priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 25 d., iš įspėjimo matyti, kad iki minėtos dienos atsakovai buvo įspėti įsikraustyti, taigi, jie privalėjo išsikraustyti iki minėtos dienos pabaigos (CK 1.122 str. 1 d.), todėl ieškovė pagrįstai galėjo minėtas patalpas išnuomoti tik nuo 2016 m. balandžio 26 d. Taigi, byloje pakankamai įrodyta, todėl laikytina nustatytu, kad ieškovės negautos pajamos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. kovo 5 d. sudarė 15 563 Eur (t.y. skaičiuojant po 700 Eur/mėn. už 22 mėnesius ir 7 dienas (15 400 Eur + 163 Eur)). Ginčo, kad šioje byloje, kad turėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė nekilo, dėl ko 15 563 Eur negautų pajamų ieškovei priteistina solidariai iš atsakovų, nes dėl kiekvieno iš jų kaltės ieškovė 2016 m. balandžio 26 d. – 2018 m. kovo 5 d. laikotarpiu negalėjo tinkamai naudotis savo turtu ir gauti iš jo pajamas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245 - 6.249 straipsniai).

15. Atsakovai nurodė, kad ieškovė negalėjo tikėtis gauti pajamų iš namo nuomos, nes galėjo numanyti, kad atsakovai neišsikraustys iš namo, tačiau atsakovai nepagrindė argumentų, sudarančių pagrindą ieškovei numatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, nepateikė jokių juos patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė įsigijusi nuosavybę, turi teisę ja naudotis (CK 4.37 str.), tačiau tokia teisė buvo apribota atsakovų neteisėtais veiksmais – naudojimosi ieškovei priklausančiu turtu be teisėto pagrindo. Prašoma priteisti žala kilo ne dėl ieškovės pasirinkimo nuomoti namą ar numanymo/nenumanymo dėl atsakovų galimų veiksmų, bet dėl atsakovų neteisėtų veiksmų neišsikeliant iš būsto, todėl atsakovų paminėti argumentai dėl jų neteisėtų veiksmų numatymo yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Atsakovai, be teisėto pagrindo naudodami svetimą turtą, tačiau už tai neatsilygindami, sutaupė. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-404-1158/2010, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019). Taigi, net ieškovei neįrodžius negautų pajamų realumo būtų pagrindas priteisti prašoma atitinkamą nuostolių sumą aukščiau nurodytu teisiniu pagrindu.

16. Ieškovė patikslinusi reikalavimą taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 714,38 Eur žalos atlyginimo už komunalines paslaugas. 2018 m. kovo 5 d. iškeldinimo protokole antstolis nurodė elektros energijos, dujų skaitiklių parodymus. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad jų įsiskolinimas iki minėtų skaitiklių rodmenų už elektrą pagal naktinį ir dieninį skaitiklius sudarė 720,60 Eur, už dujas – 993,78 Eur. Taigi, atsiliepime atsakovai pripažino, kad iškeldinimo metu nebuvo atsiskaitę už tiektą elektros energiją bei dujas (CPK 185 straipsnio 5 punktas). Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė minėtas sumas priteisti iš atsakovų solidariai. Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 15 d. mokėjimo išrašus apie atliktus skolos už elektrą apmokėjimus AB „Energijos skirstymo operatoriui“, UAB „Ignitis“, taip pat pridėjo skolos už dujas apmokėjimo išrašą. Taigi, ieškovė pateikė įrodymus, kad apmokėjo atsakovų išlaidas už komunalines paslaugas. 2019 m. spalio 30 d. teismo posėdyje atsakovų atstovė nurodė nesant ginčo byloje, jog patikslintame ieškinyje nurodyta suma už komunalines paslaugas yra apmokėta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 714,38 Eur skolą už gyvenamajam namui suteiktas komunalines paslaugas (elektrą ir dujas) yra pagrįstas, todėl tenkintinas  (CK 6.38, 6.50, 6.101 straipsniai, CPK 185 straipsnio 5 punktas).

17. Ieškovės prašymu solidariai iš atsakovų S. A., Ž. V. ir E. M. ieškovės A. G. naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (17 277,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 468 Eur žyminį mokestį (430 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir 1851,30 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 2 319,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vertinant bylinėjimosi išlaidų suvestinėse nurodytus procesinių dokumentų rengimo bei teisinių konsultacijų įkainius konstatuotina, kad jie neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų susidarymo pagrindas. Atsižvelgiant į bylos esmę, ieškovės atstovo nurodytus atliktus procesinius veiksmus bei kitus veiksmus, būtinus pasiruošti bylos nagrinėjimui, teismas neturi pagrindo netikėti jų pagrįstumu. Pažymėtina, kad atsakovai argumentų dėl bylinėjimosi dydžio nepagrįstumo taip pat nepateikė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirminiu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovų 1 833,17 Eur žalos atlyginimo už komunalines paslaugas, tačiau vėliau, po atsakovų atsiliepime išdėstytų argumentų iš esmės sutiko su jų teisingumu ir patikslino ieškinį sumažindama savo reikalavimą iki 1 714,38 Eur žalos atlyginimo už komunalines paslaugas.  Ieškinio sumą sumažindama 118,79 Eur, t.y. 0,62 procento reikalavimų (skaičiuojant nuo pirminio ieškinio sumos 19 227,17 Eur), ieškovė iš esmės atsisakė/atsiėmė dalį reikalavimų, nors tokio prašymo nepateikė. Dėl nurodyto, šioje dalyje proporcingai mažintinos ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (mažintina 14,37 Eur). Taigi, patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (89,85 proc.), iš atsakovų S. A., Ž. V. ir E. M. solidariai ieškovės A. G. naudai priteistina 2 083,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2018 ir kt.).

19. Tuo tarpu atsakovai bylos nagrinėjimo metu patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, todėl iš ieškovės priteistinos 50,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (10,15 procentų) atsakovų naudai, t.y. 10,15 Eur atsakovei S. A. ir 40,60 Eur atsakovui Ž. V. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20. Teismo turėtos pašto išlaidos nagrinėjant bylą sudarė 9,15 Eur. Iš ieškovės ir atsakovų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio, tenkamo kiekvienai šaliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 563 Eur negautų pajamų, 1 714,38 Eur skolos už apmokėtas komunalines paslaugas, iš viso – 17 277,38 Eur (septyniolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 38) sumą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 277,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 083,89 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,15 Eur (dešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 40,60 Eur (keturiasdešimt eurų 60 ct) atsakovo Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        Ieva Pluirienė