Civilinė byla Nr. e2-1692-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01331-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4357-232/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei KIR1 dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei iš atsakovės UAB KIR1 administracinio prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę; 2) panaikinti administracinio prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre, atliktą atsakovės UAB KIR1 vardu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB KIR1 perleisti nuosavybės teisę į administracinį prakybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.). Nurodė, kad neuždraudus UAB KIR1 disponuoti pastatu, jis gali būti realizuotas, todėl net ir esant palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

4.       Teismas nustatė, kad savo ieškinio reikalavimus ieškovė iš esmės grindžia aplinkybe, kad turtas buvo parduotas nustačius per mažą, turto vertės neatitinkančią kainą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 jau sprendė klausimą dėl antstolio veiksmų įkainojant šį ginčo turtą. Nurodytoje byloje ieškovė kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymą Nr. S2-79911 dėl turto realizavimo iš varžytynių vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708, Nr. 0240/16/01706 ir sprendimą tęsti varžytynes Nr. 129679. Skunde ieškovė nesutiko su antstolio nustatyta 928 800 Eur pradine nuomos teisės ir pastato kaina varžytynėse. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas preliminariai vertino, jog ieškovės prašydamas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą remiantis iš esmės tik per maža parduoto turto kaina, tinkamai nepagrindžia ieškinio reikalavimo ir jis šioje proceso stadijoje laikytinas preliminariai nepagrįstu.

5.       Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant ir grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, apie atsakovės UAB KIR1 nesąžiningumą, ar kad atsakovė ginčo pastatą ketina perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.), siekdama išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Priimdamas skundžiamą nutartį teismas peržengė tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo ribas. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą ar kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų susijusios su pareikštais reikalavimais, todėl neturėjo pagrindo laikyti ieškovės ieškinio preliminariai nepagrįstu.

6.2.                      Nutartyje nurodytoje kitoje byloje ieškovė skundė antstolio veiksmus, tuo tarpu šiuo ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl negalima laikyti, jog šiose abiejose bylose nagrinėjamas tas pats parduodamo turto kainos nustatymo klausimas.

6.3.                      Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad naujoji turto savininkė UAB KIR1 jau yra įkeitusi ginčo turtą, todėl neatmetama galimybė, kad gali jį ir perleisti kitam asmeniui. Ketinimų taip pasielgti ieškovė negali įrodyti, nes tokie dokumentai nebūna viešai prieinami.

7.       Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

7.1.                      Ieškovė nėra tinkamai suformulavusi savo ieškinio reikalavimų, kadangi taikius restituciją ir grąžinus ginčo pastatą ieškovei ji, akivaizdu, turėtų grąžinti UAB KIR1 už šį turtą sumokėtas lėšas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iš viso neturėtų būti sprendžiamas.

7.2.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ginčo turto kainos nustatymo pagrįstumas aptariamose varžytinėse jau buvo išnagrinėtas kitoje byloje.

7.3.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie grėsmę jos interesams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.

8.       Atsakovė UAB KIR1 atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

8.1.                      Ieškovė neįrodė savo ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kadangi teismas, jau anksčiau išnagrinėjęs iš esmės tapačius ieškovės argumentus, jos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

8.2.                      Ieškovė nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė yra nesąžininga ir ketina perleisti ginčo turą ar kitaip jį suvaržyti. Turto įkeitimas buvo atliktas dar iki ieškovei inicijavus šią bylą bei buvo tinkamai išviešintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

10.       CPK 144

11.       Skundžiamoje nutartyje spręsdamas ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo neegzistuojant nei preliminariam ieškinio pagrįstumui nei grėsmei būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įgyvendinimui. Atskirajame skunde ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka. Pasisakydama dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nurodo, kad teismas negalėjo, įvertinęs kitoje byloje ieškovės inicijuotą ginčą dėl antstolio veiksmų, pasisakyti, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Toks ieškinio nepagrįstumas galėtų būti konstatuotas tik išimtiniais atvejais, ieškovei netinkamu būdu ginant savo teises ar pareiškus su ieškinio reikalavimais nesusijusį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualią teismų praktiką šiuo klausimu, sprendžia, jog su šiais ieškovės argumentais yra pagrindo sutikti.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti, ieškovės įsitikinimu, jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys teismo turėjo būti vertinamas, kaip preliminariai pagrįstas. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad ieškinys jo pateikimo metu nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas ir aplinkybė, jog kitoje byloje ieškovė, ginčydama antstolio veiksmus, nurodė teismui panašias faktines aplinkybes ar teisinius argumentus, nereiškia, kad šio ieškinio nepagrįstumas, ginčijant turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumą, yra akivaizdus. Nesutiktina ir su atsakovo antstolio V. M. argumentu, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš viso neturėjo būti vertinamas, nes ieškovės ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti. Šie reikalavimai galės būti tikslinami bylos nagrinėjimo metu, be to, teismas turi pareigą ex officio pasisakyti dėl restitucijos taikymo bylose, kuriose sprendžiamas sandorių negaliojimo klausimas. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovės ieškinį preliminariai nepagrįstu. Nepaisant to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina konstatuoti ir antrosios sąlygos egzistavimą.

14.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, gali būti konstatuojama tik tuomet, kai teismui pateikiami duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį ar ketinimus. Teismų praktikoje formuojami tokie nesąžiningo elgesio kriterijai: atsakovas gali paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo; atsakovas jau ėmėsi veiksmų, liudijančių apie jo ketinimus vengti sprendimo įvykdymo. Šis sąrašas, be kita ko, nėra baigtinis, o ieškovas turi diskrecijos teisę realios grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą įrodinėti bet kokiomis aplinkybėmis ar įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-302-464/2017).

15.       Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB KIR1 jau yra įkeitusi ginčo turtą, todėl neatmetama ir galimybė, kad ji gali jį perleisti arba dar kartą įkeisti, taip apsunkindama arba padarydama neįmanomu restitucijos taikymą šioje byloje. Taip pat ieškovė nurodo, kad realių nesąžiningumo įrodymų (ketinimų apsunkinti turtą) pateikti negali, nes tokie duomenys nebūna viešai prieinami.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi būtent proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė UAB KIR1 ėmėsi priemonių ginčo turtą realizuoti ar kitokiu būdu jį suvaržyti. Tai, kad ieškovė nurodo negalinti tokių įrodymų gauti, nereiškia, kad aukščiau minėta įrodinėjimo pareiga jai netaikoma. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovės varžytynėse įgytas turtas dar iki ieškovės ieškinio pateikimo (2018 m. liepos 20 d.) buvo įkeistas (2018 m. vasario 28 d.), taip pat nerodo šios atsakovės nesąžiningumo. Ieškovei neįrodžius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

17.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Kazys Kailiūnas