Civilinė byla Nr.2-4765-777/2012

(Proceso Nr.2-06-3-02546-2012-3)

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9; 30.9.1; 30.9.2;

95.3; 99.1; 99.5; 99.7; 99.9; 116.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ atstovui A. M., sodininkų bendrijos „Tauras“ valdybos pirmininkei A. K., atsakovo P. Š. ir trečiojo asmens V. Š. atstovui advokatui H. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo, su trečiuoju asmeniu V. Š.,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 13594 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nurodė, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, kuris yra sodininkų bendrijos „Tauras“ (toliau – SB „Tauras“) teritorijoje. Atsakovas yra sodininkų bendrijos narys.

2007-06-16 SB „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu buvo nutarta sodininkų lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą. Preliminari inžinerinių tinklų statybos kaina buvo numatyta 22000 Lt vienam žemės sklypui. Nuspręsta, kad sodininkai kas pusmetį turėtų įnešti po 5000 Lt. Sodininkų bendrijos nariai, susirinkimo, vykusio 2008-05-31 metu nusprendė skelbti konkursą SB „Tauras“ teritorijoje kloti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengti, taip pat nutarta, kad visi bendrijos nariai turi sumokėti už techninio ir tinklų statybos parengimą, įmokos dydis – 1000 Lt vienam sklypui. Šį konkursą laimėjo UAB „Techsis“. Inžinerinių tinklų įrengimas buvo suskirstytas į 3 etapus, 2 etapai šiuo metu yra pilnai užbaigti. Atsakovo sklypas pateko į antrąjį tinklų įrengimo etapą.                2009-09-12 SB „Tauras“ narių susirinkime buvo nuspręsta, kad iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už tinklų įrengimą pilnos 13000 Lt sumos (12000 Lt už tinklus ir 1000 Lt už projektą) iki              2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka. Bendrijos narių susirinkimai vyko 2007-06-16,            2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18. Šių susirinkimų nutarimai yra galiojantys, teisėti, nėra teismo pripažinti negaliojančiais, todėl atsakovas privalo juos vykdyti.

Anot ieškovės, ta aplinkybė, kad atsakovas nėra pasirašęs su SB „Tauras“ sutarties dėl komunikacijų įrengimo yra nereikšminga, kadangi bendrijos nariams nusprendus šias komunikacijas įvesti, šis sprendimas yra privalomas visiems bendraturčiams (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 22 str. 4 d.). Juolab, kad nėra imperatyvaus draudimo bendrijos nariams priimti tokius sprendimus. Tiek SB „Tauras“ įstatai, tiek SBĮ leidžia tiek gyvenamųjų namų (gavus statybos leidimą), tiek sodo namų (statybos leidimas nereikalingas), tiek ir kitų bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) statybą. Šiuo metu yra atlikta apie 90 proc. darbų pagal inžinerinių tinklų sutartį, rangovui už atliktus darbus yra sumokėta 2,5 mln. Lt. Iš 365 sklypų savininkų 273 yra pilnai ar iš dalies atsiskaitę su sodininkų bendrija. Absoliuti bendrijos narių dauguma įvykdė sprendimus dėl komunikacijų finansavimo savo lėšomis ir jų neginčijo, todėl ieškovė laiko, kad bendrijos nariai pritarė tokių komunikacijų įrengimui. Atsakovas už inžinerinių tinklų įrengimą nėra mokėjęs, nors apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuotas ir raštu.

2009-07-11 SB „Tauras“ narių susirinkime buvo nustatytas 100 Lt nario mokestis, 20 Lt nedalyvavimo talkoje mokestis, 2010-05-29 SB „Tauras“ narių susirinkime buvo paliktas 100 Lt nario mokestis, 20 Lt nedalyvavimo talkoje mokestis, bei patvirtintas 50 Lt kelių priežiūros mokestis. 2011-06-18 vykusiame SB „Tauras“ narių susirinkime buvo patvirtintas bendrijos nario mokestis 150 Lt per metus už vieną sklypą, mokėjimo terminas einamųjų metų rugpjūčio 31 d., kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo vieno sklypo, galutinis mokėjimo terminas 2011-08-31, žemės mokestis, kurį sudaro 84 Lt už 2010 ir 2011 metus, mokėjimo terminas iki 2011-08-31, nedalyvavimo talkoje 20 Lt mokestis, mokėjimo terminas iki 2011-08-31. Iš viso atsakovui reikėjo sumokėti 594 Lt bendrijos nario ir kitų tikslinių įmokų ieškovei. Apie skolą atsakovas buvo informuotas raštu, tačiau jos nesumokėjo.

Ieškovė 2012-07-19 rašytinuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo sutuoktinė V. Š. negali būti laikoma sodininke pagal SBĮ 2 str. 4 d., nes nėra duomenų, kad ji nuosavybės ar kitomis teisėmis valdytų žemės sklypą. Kadangi V. Š. nėra sodininkė, jai negali priklausyti ir bendroji inžinerinė įranga, todėl byloje atsakove ji būti negali.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad prie ieškinio nepateikta jokių dokumentų, įrodančių, kad sutartis su UAB „Techsis“ yra sudaryta ir įvykdyta iš abiejų pusių – UAB „Techsis“ įvykdė savo įsipareigojimus, o ieškovė SB „Tauras“ apmokėjo už atliktus darbus. Ieškovas nepateikia sąmatos, t.y. nepagrindžia objektyviais įrodymais ieškinio reikalavimų, o patį ieškinio reikalavimą grindžia tik sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolais, iš kurių nematyti, kaip buvo parinktas rangovas bei kaip išskaidomi – padalijami patys darbų kaštai bendraturčiams. Ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl 13000 Lt išieškojimo tik bendrijos narių susirinkimų sprendimais, nepateikdama jokių kitų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje kyla du esminiai klausimai: kiek yra sodo bendrijoje narių bei kaip yra nustatyta darbų kainos dalis, tenkanti vienam sklypui. Atsakovui nesuprantamas pats ieškinio reikalavimas už inžinerinių tinklų sukūrimą mokėti 13000 Lt ir tokios sumos nustatymo metodika. Sutarties su UAB „Techsis“ šalis yra ne SB „Tauras“ ir jos nariai, o SB „Tauras“. Negalioja sodininkų bendrijos sprendimas, kuriuo sodininkai įpareigoti dalyvauti savo lėšomis naujo nekilnojamojo turto sukūrime, jei asmuo nesutiko su tokio nekilnojamojo turto sukūrimu ir neišreiškė savo valios prisidėti prie naujo turto sukūrimo. Asmuo bet kada gali išreikšti valią prisijungti prie jau sukurtų inžinerinių komunikacijų, tačiau tokiu atveju turėtų atlyginti dalį išlaidų, tekusių tokio objekto sukūrimui, arba mokėti už naudojimąsi tokiu objektu. P. Š. nėra ir negali būti laikomas bendraturčiu, jei neišreiškė valios tokiu tapti. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos nepriskiriamos prie išlaidų, skirtų bendro turto išsaugojimui ir išlaikymui, t.y. neatitinka CK 4.76 str. numatyto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtoto būtinumo kriterijaus. Mažiau nei pusė SB „Tauras“ narių priėmė sprendimą įrengti inžinerinius tinklus, priversdami nesutinkančius su tokiu sprendimu asmenis prisidėti prie naujo nekilnojamojo turto objektų sukūrimo. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos nėra priskirtinos prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, kadangi ieškovė prašo priteisti išlaidas, kurių paskirtis – naujo nekilnojamojo turto objekto, t.y. inžinerinių tinklų įrengimas, o ne seniau įrengtų inžinerinių tinklų išlaikymas. Iki atsakovui SB „Tauras“ teritorijoje įgyjant žemės sklypą, bendrijoje nebuvo inžinerinių tinklų, už kurių įrengimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dalį išlaidų, o atsakovas jokia forma nebuvo ir nėra išreiškęs valios ar sutikimo prisidėti prie naujo nekilnojamojo turto objekto – inžinerinių tinklų – sukūrimo.

Atsakovas dar iki centralizuotų inžinerinių komunikacijų įvedimo SB „Tauras“, minėtame žemės sklype naudojosi esančiu šuliniu ir nuotekų surinkimo sistema. Todėl inžinerinių komunikacijų centralizuotas sistemos sukūrimas yra daugiau aktualus tiems sodininkams, kurie turėdami ar ruošdamiesi statyti gyvenamąjį namą, neturėjo galimybės naudotis vandeniu iš šulinio ar nebuvo įsirengę vandens gręžinių, bei neturėjo savo įrengtų nuotekų surinkimo sistemų, arba tiems asmenims, kurie išreiškė valią sukurti bendro naudojimo nuosavybę ir prisijungti prie inžinerinių komunikacijų centralizuotos sistemos.

2007-06-16 sodininkų susirinkimas galėjo būti laikomas teisėtu ir galėjo priimti sprendimus, jei jame būtų dalyvavę ne mažiau nei pusė bendrijos narių. Nepriklausomai nuo to, ar minėto susirinkimo metu bendrijoje buvo 365 ar 358 nariai, akivaizdu, jog 2007-06-16 SB „Tauras“ susirinkime nedalyvavo SBĮ numatytas būtinas bendrijos narių skaičius, todėl minėtas susirinkimas bei jo metu priimtas sprendimas dėl inžinerinių tinklų įrengimo laikytinas neteisėtu. Bendrijos narių neteisėtai priimtas sprendimas ir jo padariniai turi būti vertinama tik kaip SB „Tauras“ narių, kurie balsavo ir priėmė sprendimą sukurti inžinerinius tinklus, prievolė. Net ir laikant                           2007-06-16 visuotinį susirinkimą teisėtu, kyla klausimas, ar šiame susirinkime iš tiesų nutarta sodininkų lėšomis pradėti inžinerinių tinklų SB „Tauras“ teritorijoje įrengimą, nes susirinkime dalyvavę sodininkai nutarė, jog dėl inžinerinių tinklų įvedimo papildomai turi būti sudaromos sutartys. Atsakovas sutarties dėl inžinerinių tinklų įvedimo su SB „Tauras“ nėra sudaręs, o tokios atsakovo pareigos nenumato ir įstatymas. Ieškovės pateiktame 2008-05-31 SB „Tauras“ narių visuotinio susirinkimo protokole taipogi nurodoma, jog visi bendrijos nariai turi pasirašyti sutartis su bendrijos pirmininke dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos.

Nurodė, kad sodininkų bendrija, veikdama per savo valdymo organus, gali spręsti jau esančių bendro naudojimo objektų valdymo, o ne naujų objektų sukūrimo klausimus. SB „Tauras“              2007-06-16, 2008-05-31, 2009-09-12 ir 2011-06-18 susirinkimuose buvo nustatinėjama naujų bendro naudojimo objektų – inžinerinių tinklų – įrengimo ir apmokėjimo už statybos darbus klausimai.

Nurodė, kad atsakovas nėra SB „Tauras“ narys, todėl neturi ir prievolės vykdyti SB „Tauras“ nario prievolių. Taigi jam negali būti keliamos pretenzijos dėl SB „Tauras“ nario prievolių netinkamo ir nesavalaikio įvykdymo.

Tretysis asmuo V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nuo 1993 metų yra sodininkų bendrijos narys. Atsakovas nemokėjo nario mokesčio nuo 2009 metų. 2011 metų susirinkime buvo detalizuota, kas sudaro sodininko mokestį. Žemės nuomos mokestis mokamas už bendro naudojimo žemę, kuris padalinamas visiems sodininkams. Bendrija surenka žemės mokestį ir jį perduoda savivaldybei. Visiems sodininkams priklauso išlaikyti bendro naudojimo objektus, nes jie tuo turtu naudojasi. 13000 Lt mokėtiną sumą nustatė susirinkimas. Bendra darbų kaina padalinta į 363 dalis. Inžinerinių tinklų įvedimą paskatino gyvenamųjų namų statyba bendrijoje. Sprendimas dėl 20 Lt sumokėjimo už nedalyvavimą talkose buvo priimtas visuotiniame narių susirinkime. Talka vyksta kartą per metus, apie ją buvo pranešta skelbimų lentoje. Kelių mokesčiai renkami už kelių priežiūrą, suma – 50 Lt kiekvienam sklypui. Atsakovas turi vietinį vandentiekį, nelegalią kanalizaciją. Pastovūs bendrijos gyventojai savo fekalijas išleisdavo ant kaimyno sklypo, tokiu būdu teršdami dirvožemį. Prašo iš atsakovo priteisti 13000 Lt skolą už inžinerinių tinklų įvedimą, 594 Lt nario mokesčio, procesines palūkanas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo, trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nelaiko savęs bendrijos nariu. Neprisimena, kaip išpirko žemės sklypą. Atsakovas suklydo du kartus sumokėdamas nario mokestį. Neaišku, kodėl jis turi mokėti pinigus ir netapti bendraturčiu. Bendrijos sprendimai yra niekiniai atsakovo atžvilgiu, jei jis nedavė sutikimo, sukurti naujus turtinius objektus. Mano, kad bendrijos priimti sprendimai su juo nesusiję, todėl jis jų ir neginčija. Atsakovas nei naudojasi, nei ruošiasi naudotis naujais įrenginiais. Atsakovo turimas namas nėra gyvenamasis ir jam nebūtinas prisijungimas prie miesto inžinerinių tinklų. Prie turto išlaikymo turi prisidėti bendraturtis, kuriuo atsakovas nėra. Bendrijos įstatų 8.9. punktas už nedalyvavimą talkoje numato kitą mokestį, negu nutarta susirinkime. Atsakovas apie rengiamą talką nežinojo. Nėra įrodymų, kad apie talką buvo paskelbta skelbimų lentoje. Neaišku, kodėl papildomai renkamas kelių mokestis, nėra jo būtinybę pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žemės mokesčio sumokėjimą savivaldybei. Atsakove byloje turėtų būti ir V. Š., nes ji yra atsakovo sutuoktinė nuo 1994 m. Neįtraukdamas atsakove V. Š., ieškovas atima iš jos teisę įgyti dalį turto. Sutuoktiniai turėtų būti bendraatsakoviais, nes bylos baigtis turės abiems įtakos. Abu sutuoktiniai nei pagal įstatymą privalo, nei davė sutikimą sukurti naują turtinį objektą. 13000 Lt suma nepagrįsta, neaišku, kaip paskaičiuota. Ieškinį prašo atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui P. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypas (1 t., b.l.29-32). 2007-06-16 susirinkime nuspręsta pradėti paruošiamuosius darbus dėl inžinerinių tinklų įvedimo (1 t., b.l.14-16). 2008-05-31 nuspręsta skelbti konkursą SB „Tauras“ teritorijoje kloti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengti (1 t., b.l.17-20). 2009-09-12 susirinkime buvo nuspręsta, kad iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už tinklų įrengimą pilnos 13000 Lt sumos iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka (1 t., b.l.22-24). 2010-05-29 susirinkime nustatytas 2010 metų nario mokestis 100 Lt, patvirtintas 50 Lt dydžio kelių mokestis (1 t., b.l.25).             2011-06-18 susirinkime skolas iš sklypų savininkų nutarta išieškoti teismine tvarka. Taip pat patvirtintas bendrijos nario mokestis 150 Lt per metus, privalomas sumokėti iki 2011-08-31, 50 Lt kelių priežiūros mokestis, privalomas mokėti iki 2011-08-31, žemės mokestis 84 Lt už 2010 ir 2011 m., privalomas mokėti iki 2011-08-31, patvirtintas 20 Lt metinis mokestis nedalyvavusiems talkoje, privalomas mokėti iki 2011-08-31 (1 t., b.l.26). Bendrojo naudojimo objektų sąraše nurodyti SB „Tauras“ inžineriniai tinklai (b.l.13). Pagal byloje pateiktus skelbimus,                     2009-04-25-26 d., 2010-04-17-18 d. buvo organizuojamos šiukšlių rinkimo talkos (Prieduose). P. Š. pagal pateiktus sąrašus talkoje nedalyvavo (Prieduose). 2009 m. – 2010 m. SB „Tauras“ pirko greideriavimo paslaugas iš UAB „Techsis“, bendros 7744 Lt vertės, iš UAB „Inkomsta“ nuomojo greiderį už 1996,42 Lt, už kelių įrengimą sumokėta 11505,22 Lt (Prieduose). SB „Tauras“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai už 2010 m. sumokėjo 14717,11 Lt žemės nuomos mokesčio, už 2011 m. – 7000 Lt (Prieduose).

Dėl atsakovo byloje.

Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama 13000 Lt skolą už inžinerinių tinklų įvedimą ir 594 Lt nario mokesčio priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos nario P. Š.. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nurodė, kad atsakovu byloje turi būti ir P. Š. sutuoktinė V. Š., nes bylos baigtis turės įtakos jiems abiems.

SBĮ 7 str. l d. numato, kad sodininkams - fiziniams asmenims, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantiems mėgėjų sodininkyste (SBĮ 2 str. 4 d.), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose. Šiuo atveju žemės sklypas, esantis Tauro 2-oji g. 7, Klaipėdoje, asmeninės nuosavybės teise priklauso P. Š., nes įgytas iki santuokos su V. Š. sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 1 t., b.l.45-49, 74). V. Š. laikytinas sodininku SBĮ 7 str. 1 d. prasme, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys sodo bendrijoje pastatyta bendroji inžinerinė įranga. Atsižvelgiant į tai, būtent P. Š., kaip bendraturtis, privalo apmokėti išlaidas, susijusias su jam bendrosios nuosavybės teise priklausysiančiu daiktu (CK 4.76, 4.86 str. l d.).

Atsakovas atsiliepime teigia, kad jis nėra SB „Tauras“ narys, todėl neturi ir prievolės vykdyti sodininko bendrijos nario prievolių. Vienok, byloje ištirtų įrodymų kontekste aišku, kad SB „Tauras“ susirinkimų metu nutarta sodininkų (nebūtinai bendrijos narių), lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą, kas atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą. Todėl, kaip jau minėta, atsakovui nuosavybės teise valdant žemės sklypą, priklausantį SB „Tauras“, jis savo lėšomis privalo prisidėti prie inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimo, t.y. privalo atsakyti pagal ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui ir pagrįstai nurodė, kad atsakovo sutuoktinė nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Dėl sodininkų bendrijos nario mokesčio priteisimo.

Atsakovas ginčydamas, kad yra sodininkų bendrijos narys, taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 594 Lt bendrijos nario ir kitų tikslinių išmokų. Tokia atsakovo pozicija, taip pat atsakovo atstovo teiginys, kad atsakovas kelis kartus neva suklydo sumokėdamas nario mokestį, vertintini, kaip pasirinktas gynimosi būdas siekiant išvengti ne tik minėtų bendrijos nario ir kitų tikslinių išmokų, bet ir skolos už inžinerinių tinklų įrengimą sumokėjimo. Byloje nustatyta, kad P. Š. už 2004, 2006, 2007 m. bendrijos nario mokestį sumokėjo (1 t., b.l.12, 68), šio bei kitų susijusių mokesčių įsiskolinimo už laikotarpius iki 2009 metų nėra. Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovas, nebūdamas sodininkų bendrijos nariu būtų sudaręs su bendrija sutartį dėl naudojimosi bendrosios paskirties objektais, kaip tai numato „Tauro“ SB įstatų 10 punktas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovas privalo vykdyti sodininkų bendrijos nario pareigas, t.y. mokėti nario mokestį bei tikslines išmokas. Atsakovo atstovo argumentai, kad atsakovas apie rengiamas talkas nežinojo, todėl jose nedalyvavo, nepagrįsti. Nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad apie talkas buvo paskelbta skelbimų lentoje, byloje pateiktas skelbimo tekstas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstas, teisėtas, todėl jai iš atsakovo priteistina: 100 Lt bendrijos nario mokesčio už 2009 metus, 20 Lt už nedalyvavimą talkoje 2009 m.; 100 Lt bendrijos nario mokesčio už 2010 metus, 20 Lt už nedalyvavimą talkoje 2010 m., 50 Lt kelių priežiūros mokesčio už 2010 metus; 150 Lt bendrijos nario mokesčio už 2011 metus, 20 Lt už nedalyvavimą talkoje 2011 m., 50 Lt kelių priežiūros mokesčio už 2011 metus, iš viso 594 Lt (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 1, 4, 6 p., Įstatų 8.4 p., 8.5 p.). Nurodyti mokesčių dydžiai nustatyti 2009-07-11, 2010-05-29, 2011-06-18 bendrijos narių susirinkimų metu (1 t., b.l.21-26).

Dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą priteisimo.

SBĮ 7 str. l d. numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose. Pagal CK 4.76, 4.86 str. l d. bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo nesutinka su pareikštu ieškiniu nurodydami, kad ieškovė negali reikalauti išlaidų, patirtų sukuriant naują nekilnojamojo turto objektą – inžinerinius tinklus, o ne siekiant išlaikyti įrengtus seniau.

SBĮ 15 str. 1 d. 15 p. numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šio įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus visiškai nedraudžia sodininkų lėšomis sukurti naujų bendrosios nuosavybės objektų. Taigi bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau egzistuojančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl plėtros, kas reiškia naujos infrastruktūros, tame tarpe ir inžinerinės, sukūrimą. Pažymėtina, jog aptariamų darbų atlikimo įgyvendinimas yra susijęs ne tik su bendrijos narių poreikiais, bet ir su viešuoju interesu. LR Konstitucijos 53 str. numato, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama užtikrinant SB „Tauras“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimą. Atsakovas, kaip ir kiti sodininkai, privalo savo lėšomis prisidėti prie infrastruktūros sukūrimo įgyvendinimo, nes tai atitinka daugumos sodininkų bei visos visuomenės interesus ir padeda užtikrinti ekologijos reikalavimus. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš                  2008-05-31 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokolo (1 t., b.l.17-20), susirinkime buvo iškelta problema, jog dalis sodo namelių ir gyvenamųjų namų savininkų, neturėdami nutekamųjų vandens susirinkimo sistemų yra įsirengę vietines nuotekas, iš kurių teršalai patenka į kaimyninius sklypus, kanalizacijos įrenginiai neatitinka reikalavimų. Taigi inžinerinės infrastruktūros sukūrimas SB „Tauras“ buvo sąlygotas siekiant ne tik įgyvendinti sodininkų privačius interesus, bet ir užtikrinti bendruosius aplinkosaugos, ekologijos reikalavimus, viešuosius interesus. Tokiu būdu minėtiems tikslams įgyvendinti teisės aktai numato galimybę įrengti naujus objektus, o šiuo atveju – inžinerinę įrangą, tampančią visų bendrasavininkių bendrąja nuosavybe.

Atsakovo argumentas, kad jis nedavė sutikimo skurti naują nekilnojamojo turto objektą, nepagrįstas. SBĮ 15 str. 4 d. numato, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems sodininkų bendrijų nariams, todėl privalomi ir atsakovui, nors jis tiesiogiai savo valios aptariamu klausimu ir neišreiškė (SBĮ 22 str. 4 d. 1 p., SB „Tauras“ įstatų 8.1. p.). Kad su sprendimu įrengti inžinerinius tinklus sutinka ir jam pritaria dauguma bendrijos narių rodo tai, jog net 273 nariai (iš 363) už minėtus darbus yra sumokėję visiškai ar iš dalies. Argumentai dėl bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų neteisėtumo, nes neva juose nedalyvavo reikiamas narių skaičius neanalizuotini, kadangi tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas nesinaudojo jam, kaip bendrijos nariui, suteiktomis teisėmis, numatytomis SBĮ 22 str. 2 d., bendrijos narių susirinkimuose nedalyvavo. Pažymėtina, kad sodininkų bendrijos narių minėtuose susirinkimuose priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra teismo pripažinti negaliojančiais. Atsakovo prievolė kilo iš visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimtų nenuginčytų sprendimų, papildomai sudaryti sutarčių su kiekvienu iš bendrijos narių nebuvo būtina (CK 6.2 str.). Nereikšmingas ir atsakovo argumentas, kad jis naudojasi jo sklype esančiu šuliniu ir nuotekų surinkimo sistema, nes mėgėjų sodo teritorijoje esantis sodo sklypas pagal SBĮ nuostatas yra priskirtas mėgėjų sodo teritorijai, kurioje minėtu įstatymu nustatyti specifiniai statiniams, bendrojo naudojimo objektams, žemei tvarkyti keliami reikalavimai ir tvarka. Kaip jau minėta, bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais, įgalinančiais visus sprendimus, tame tarpe ir infrastruktūros plėtros, įgyvendinti bendru sodininkų sutarimu.

Ieškovė prašo iš atsakovo už inžinerinių tinklų įrengimą priteisti 13000 Lt skolos.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kaip buvo parinktas rangovas darbams atlikti, kaip nustatyta darbų kainos dalis, tenkanti vienam sodo sklypui.

Teismui pasiūlius, ieškovė pateikė konkurso rangovui parinkti dokumentus, iš kurių matyti, kad rangovu parinkta mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Techsis“ (1 t., b.l.113-136). Taip pat pateikė 2009-05-15 Statybos rangos sutartį Nr.1, kuria UAB „Techsis“ (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti SB „Tauras“ (užsakovo) bendro naudojimo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotakų tinklų su siurblinėmis darbo projekto parengimo darbus bei vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotakų tinklų su siurblinėmis įrengimo statybos darbus SB „Tauras“, Klaipėdos mieste, pagal techninę užduotį. Bendra statybos darbų kaina – 4219740 Lt (3456000 Lt statybos darbų kaina, 90000 Lt projektavimo paslaugų kaina, 673740 Lt – PVM (1 t., b.l.108-111). Papildomu susitarimu Nr.1 projektavimo darbų kaina pakeista ir numatyta –             60000 Lt, PVM – 668040 Lt (1 t., b.l.112). Viso sutarties kaina – 4.184.040 Lt. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už darbus UAB „Techsis“ (1 t., b.l.137-200, 2 t.,              b.l.2-55). Pagal AB „Klaipėdos vanduo 2012-02-13 pažymą, vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai laikinam eksploatavimui statybos reikmėms tinkami naudoti (1 t., b.l.27). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartyje numatyta bendra darbų kaina buvo padalinta 363 sodo sklypams. Tokiu būdu vienam sklypui tenkanti darbų kainos dalis sudaro 11526,28 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad darbai dar nėra užbaigti, ateityje atsiras papildomų išlaidų (dėl inžinerinių tinklų registravimo ir pan.), darytina išvada, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti visuotiniame narių susirinkime nustatyta 13000 Lt suma nėra neprotinga ar akivaizdžiai per didelė.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38, 6.59 str.). Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. l d.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ieškovės pateiktais nurodytais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą priteisimo yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, jai iš atsakovo priteistina 13000 Lt skola.

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas turėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l.6, 34). Šios išlaidos, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 408 Lt dydžio žyminis mokestis, kurio sumokėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-29 nutartimi ieškovei buvo atidėtas, bei 6 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (1 t., b.l.37). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 414 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK               93 str.). Duomenų apie trečiojo asmens V. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškovės pateiktos dokumentų kopijos: žalias (sunumeruota 120 lapų) ir melsvas (sunumeruota 67 lapai) paliktini prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. Š. 13000 Lt (trylika tūkstančių Lt 00 ct) skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 594 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt keturis Lt 00 ct) bendrijos bario ir kitų tikslinių mokesčių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 13594 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-02-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų sodininkų bendrijai „Tauras“.

Priteisti iš atsakovo P. Š. 414 Lt (keturis šimtus keturiolika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Jolanta Gailevičienė