VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akų išnagrinėjo ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. P., dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 1 670 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016 m. balandžio 28 d. ieškovas, sudarė sutartį dėl darbų atlikimo atsakovui bendrai 2 300 Eur sumai ir apmokėjimui išrašė 2016 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą JA Nr. 16 02. Paaiškino, kad ieškovas atsakovui pagal sutartį atliko papildomus darbus už 170 Eur sumą, o atsakovas ieškovui sumokėjo už visus darbus 800 Eur avansą, todėl ieškovas apmokėjimui išrašė papildomą 2016 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JA Nr. 16 02, pagal kurią atsakovui liko sumokėti likutį – 1 670 Eur. Nurodė, kad atsakovas surašė ir asmeniškai pasirašė 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą, kuriame patvirtino, kad įsipareigoja grąžinti ieškovui likusią skolą – 1 670 Eur už atliktus darbus pagal sutartį per tris darbo dienas (iki 2016 m. birželio 10 d.), taip pat patvirtino, kad nesumokėjus per nurodytą terminą sutinka sumokėti nuostolius.
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 28 d. ieškovas, sudarė sutartį dėl darbų atlikimo atsakovui bendrai 2 300 Eur sumai ir apmokėjimui išrašė 2016 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą JA Nr. 16 02. Nustatyta, kad atsakovas ieškovui sumokėjo už visus darbus 800 Eur. Ieškovas apmokėjimui išrašė papildomą 2016 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JA Nr. 16 02, pagal kurią atsakovui liko sumokėti likutį – 1670 Eur. Nustatyta, kad atsakovas surašė ir asmeniškai pasirašė 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą, kuriame patvirtino, kad įsipareigoja grąžinti ieškovui likusią skolą – 1 670 Eur už atliktus darbus pagal sutartį per tris darbo dienas (iki 2016 m. birželio 10 d.), taip pat patvirtino, kad nesumokėjus per nurodytą terminą sutinka sumokėti nuostolius. Duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu byloje nėra.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas pažeisdamas sutartį su ieškovu neatsiskaitė. Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1 670 Eur skolos.
R. C. kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 670 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 619 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis bei 600 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Valstybė patyrė 2.16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 670 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 670 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 619 Eur (šešių šimtų devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Alfonsas Guobys