Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-460/2011 m.
Teisėja Daiva Kazlauskienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01917-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teisėjų Ryšardo Skirtuno, Stasio Lemežio,
sekretoriaujant Teresei Darulienei,
dalyvaujant prokurorei Liubovei Kuprusevičienei,
gynėjams advokatams Irenai Vaitiekaitienei, Romualdui Lelertavičiui,
nuteistiesiems V. S., O. S.,
vertėjai Oksanai Jakšto,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
O. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
n u s t a t ė:
V. S. ir O. S. nuteisti už tai, kad 2010-10-12 apie 4.00 val. Vilniuje, Panerių g. 10, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. D., kuris pasireiškė tuo, kad O. S. užlaužė nukentėjusiajam rankas už nugaros ir, prirėmęs nukentėjusiajam prie kaklo peilį, juo grasino, tokiais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tuo metu V. S. iš nukentėjusiojo G. D. striukės kišenių ištraukė nukentėjusiajam priklausančius: mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6020“ su SIM kortele, fotoaparatą „VITAL“, fotoaparato pakrovėją ir 25 Lt grynųjų pinigų. Po to, paleidęs nukentėjusįjį, O. S. dar sudavė vieną kartą kakta nukentėjusiajam į galvą, du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į akį ir vieną smūgį į nosį. Tokiu būdų bendrais veiksmais V. S. ir O. S. pagrobė nukentėjusiajam G. D. priklausantį 245 Lt vertės turtą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis O. S. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę. Tvirtina, jog jis peilio nenaudojo, nukentėjusiajam prie kaklo prirėmė tušinuką, tačiau nukentėjusysis, nematydamas jo kaklą palietusio daikto galėjo pagalvoti, kad tai buvo peilis.
Nuteistasis tvirtina, jog dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Pastarasis nei jam, nei V. S. pretenzijų neturi ir prašė teismo neskirti jiems griežtos bausmės. Teigia, jog teismas jo atsiprašymą nepagrįstai įvertino kaip nenuoširdų ir nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, jog praeityje buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi šeimą, yra užsiregistravęs darbo biržoje.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę.
Nuteistasis teigia, kad byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jis kartu su O. S. susitarė padaryti plėšimą panaudojant peilį. Tvirtina, jog pirmoje apklausoje jis neteisingai nurodė, kad O. S. nukentėjusiajam prie kaklo pridėjo peilį. Šios apklausos metu jis buvo neblaivus, be to visą naktį nemiegojo. Būdamas tokios būklės sutiko su įteiktu pranešimu apie įtarimą, tačiau jau kitą dieną, skiriant suėmimą teisme, jis pasakė, kad jokio peilio nematė. Iš tiesų, plėšimo metu jis negalėjo matyti, ką rankoje turėjo O. S., nes tuo metu buvo tamsu, įvykio vieta neapšviesta, be to peiliukas yra labai mažas. Pažymi, jog nukentėjusysis taip pat nematė jokio peilio, tik teigė, kad buvo grasinama papjauti prie kaklo pridėjus aštrų daiktą. O. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad nukentėjusiajam prie kaklo prirėmė ne peilį, bet tušinuką.
V. S. tvirtina, jog kratos metu pas O. S. buvo rastas ne tik peiliukas, bet ir tušinukas. Objektyvių duomenų, kad nusikaltimo metu buvo panaudotas būtent peiliukas, byloje nėra. Be to pas O. S. rastas pakabukas su peiliuku dėl savo dydžio, formos ir paskirties negali būti laikomas peiliu, nes geležtė nėra aštri.
Nuteistasis teigia, jog jis nukentėjusiajam negrasino ir nesudavė, jo atsiprašė, iš dalies prisipažino, turi šeimą, kurioje auga du vaikai. Mano, jog teismas, skirdamas bausmę, šių aplinkybių neįvertino.
Teismo posėdyje nuteistieji V. S. ir O. S., jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai V. S. ir O. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., nes pastarieji pagrobė svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą ir peilį.
O. S. tvirtina, kad jis nukentėjusiajam prie kaklo buvo prirėmęs ne peilį, bet tušinuką. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad O. S. ne tik užlaužė nukentėjusiajam rankas, bet prie kaklo pridėjo peilį (t. 1, b.l. 36). Šiems jo parodymams neprieštarauja nukentėjusiojo G. D. aiškinimas, kad O. S. prikišo jam prie kaklo metalinį aštrų daiktą ir grasino papjauti (t. 1, b.l. 17-18, t. 2, b.l. 59-60). Šie faktiniai duomenys rodo, jog grasinama nukentėjusiajam buvo ne tik peilio prie kaklo prikišimu, tačiau ir garsiai išreikštu grasinimu papjauti.
V. S. argumentas, jog jis su O. S. nesitarė apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant peilį ir nematė, kokį įrankį pastarasis prikišo nukentėjusiajam prie kaklo, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nepagrįstas. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika, susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau susitarti daryti nusikalstamą veiką galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Jis gali būti išankstinis, bet galima susitarti ir prieš pat nusikaltimo pradžią ar net darant nusikalimą, prisidedant prie jo, kai vienas kaltininkas jį jau pradėjo daryti. Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog V. S. įvykio metu buvo šalia O. S., matė, jog pastarasis užlaužė nukentėjusiojo rankas, girdėjo pastarojo išsakytus grasinimus, todėl puikiai suprato, kad bendrininkas grasina papjauti nukentėjusįjį ne pas jį rastu tušinuku, o peiliu. Matydamas tokius bendrininko veiksmus, jis tam neprieštaravo, o priešingai – pats apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir paėmė jo pinigus, telefoną ir kitus daiktus. Taigi jis pritarė nustatytam svetimo turto užvaldymo būdui ir plėšimą, panaudojant fizinį smurtą ir peilį, padarė kartu su O. S.. Nors pastarojo panaudoto peilio geležtės ilgis yra tik 3 cm, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad išsakytas grasinimas panaudoti peilį buvo realus, panaudotu peiliu realiai galėjo būti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji svetimą turtą pagrobė panaudodami peilį.
Nors nuteistasis V. S. tvirtina, jog pirmosios apklausos metu davė neteisingus parodymus, nes buvo neblaivus ir neišsimiegojęs, tačiau, kaip matyti iš pastarojo apklausos protokolo (t. 1, b.l. 35-39), jis buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui ir jokių pastabų dėl savo būklės nepareiškė, perskaitė protokolą ir savo parašu patvirtinto, jog protokolas surašytas teisingai. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiais jo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys.
Apylinkės teismas, skirdamas V. S. ir O. S. bausmes Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltino padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jų, kolegijos manymu, ir nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nors V. S. ir O. S. teisiamajame posėdyje tvirtino, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau, kaip jau minėta, jie savo kaltę pripažino tik iš dalies ir neigė esminę faktinę byloje nustatytą aplinkybę – peilio panaudojimą pagrobiant svetimą turtą. Taigi apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nuteistųjų aiškinimą, jog jie nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo, pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino, jog O. S. ir V. S. padarė sunkų nusikaltimą. O. S. praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. V. S. praeityje ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka. Kaltininkai savo kaltę iš dalies pripažino, gailėjosi. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas paskyrė nuteistiesiems bausmes, mažesnes negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos manymu, paskirtos bausmės, vertinant išvardintas aplinkybes, tikrai nėra per griežtos.
Nuteistųjų nurodytos aplinkybės, jog jie turi šeimas, o O. S. yra užsiregistravęs darbo biržoje, nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtas bausmes. Juolab, kad jų šeimos nesukliudė apeliantams nusikalsti.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių nėra įstatyminio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistųjų V. S. ir O. S. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė Regina Pocienė
Teisėjai Ryšardas Skirtunas
Stasys Lemežis