Civilinė byla Nr. e2A-161-823/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01569-2016-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.5;

(S)

                                                                                         2.8.1.2; 3.3.1.20                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-365-881/2017 pagal ieškovės UAB „Amitus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Narcizo Butikas“ dėl teisės į domeną pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl teisių į domeno vardą pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atsakovei komercinėje veikloje naudojant žymenį, esantį jos registruoto prekių ženklo elementu ir atitinkantį ieškovei priklausančio domeno vardą.
2. Ieškovei UAB „Amitus“ priklauso naktinis baras Vilniuje ,,MATÉRIALISTE“, veikiantis nuo 2015 m. vasario 13 d. Ieškovei taip pat priklauso domenas www.materialiste.lt, užregistruotas 2014 m. gruodžio 9 d. Šiuo metu ieškovė yra užregistravusi prekių ženklą ,,MATÉRIALISTE 1881“, fig., reg. Nr. 75046, paraiškos padavimo data 2016 m. gegužės 10 d., registracijos data 2017 m. sausio 25 d., ženklas registruotas 35, 43 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms žymėti.
3. Atsakovei UAB „Narcizo Butikas“ priklauso 2016 m. balandžio 8 d. Druskininkuose atidaryta parduotuvė, pavadinta „La boutique de Matérialiste“. Parduotuvėje prekiaujama moterims skirtais rūbais, kvepalais. Atsakovės akcininkės K. G. vardu 2017 m. sausio 30 d. registruotas prekių ženklas „LA BOTIQUE DE MATÉRIALISTE“, fig., reg. Nr. 75240, paraiškos padavimo data 2016 m. vasario 17 d. Ženklas registruotas 35 ir 40 klasių prekėms ir paslaugoms. 2016 m. kovo 30 d. Išimtinių teisių į prekių ženklą panaudos sutartimi išimtinės teisės į prekių ženklą „LA BOTIQUE DE MATÉRIALISTE“, fig., reg. Nr. 75240, neatlygintinai perduotos atsakovei UAB „Narcizo Butikas“.
4. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę nutraukti žymens ,,MATÉRIALISTE“ naudojimą atsakovės komercinėje veikloje, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovei priklausančios parduotuvės „La boutique de Matérialiste“ pavadinime, iškabose, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, taip pat 35 ir 40 klasių paslaugoms žymėti.
5. Ieškovė paaiškino, kad jai priklausantis naktinis baras yra įsikūręs istoriniame Vilniaus pastate, kuris XIX a. garsėjo kaip pasimatymų ir susitikimų vieta, 1946 m. čia įsikūrė viena pirmųjų Vilniuje prabangių juvelyrinių dirbinių parduotuvių. Siekiant išlaikyti vietos autentiškumą, baro koncepcija ir marketingo planas buvo kuriami juos siejant su juvelyro personažu ir jo darbus dievinančia grožio kolekcioniere – materialiste, kuri yra juvelyro mūza ir tikroji gyvenimo meilė. Baro logotipo koncepcinis centras yra žodis ,,MATÉRIALISTE“ (tarptautinio žodžio ,,materialistas (-ė)“ vertimas į prancūzų kalbą). Naktinio baro idėją, logotipą ir interjero dizainą pagal 2015 m. sausio 9 d. paslaugų sutartį ieškovei sukūrė UAB „IDEO LT“. Paraiška dėl logotipo registracijos prekių ženklu Valstybiniam patentų biurui buvo pateikta 2015 m. liepos 7 d., tačiau neatlikus tolimesnių registravimo procedūros veiksmų, prekių ženklas užregistruotas nebuvo. Ieškovė apie tai sužinojo 2016 m. balandį.
6. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovė sužinojo, jog Druskininkuose atidaryta parduotuvė, pavadinta „La boutique de Matérialiste“. Apie parduotuvę Druskininkuose ieškovė sužinojo, kai jos vadovo buvo pasiteirauta, ar naktinis baras plečia veiklos teritoriją. Vėliau ieškovės atstovų ne kartą teirautasi apie atsakovės parduotuvės sąsajas su ieškove.
7. Ieškovės teigimu, naktinis baras ,,MATÉRIALISTE“ per savo veiklos laikotarpį įgijo platų žinomumą ir reputaciją. Tai – vienas populiariausių naktinių klubų Vilniuje, socialinio tinklo Facebook paskyroje baras turi daugiau nei 19 tūkst. sekėjų. Paieškos sistemoje Google, suvedus žodį „materialiste“, pirmiausia teikiama informacija apie ieškovei priklausantį naktinį barą, apie barą ir jame vykstančius renginius nuolat skelbiami straipsniai žiniasklaidoje. Atsakovės komercinėje veikloje naudojamas žymuo buvo pasirinktas ir paraiška prekių ženklo registracijai pateikta ne atsitiktinai, o prekių ženklo pareiškėjai žinant, kad žymuo ,,MATÉRIALISTE“ priklauso ieškovei. Duodama interviu Druskininkų dienraščiui „Mano Druskininkai“, K. G. nurodė, kad yra vilnietė, jos pagrindinė veikla susijusi su Vilniumi, save pristatė kaip ekonomistę ir interjero specialistę, todėl ji negalėjo nežinoti apie ypač populiaraus ir išskirtinio įvaizdžio naktinio baro Vilniuje egzistavimą ir jo pavadinimą. Prieš atlikdami prekių ženklo registraciją, sąžiningi ir apdairūs pareiškėjai arba registracijos paslaugas jiems teikiantys asmenys atlieka naudojamų rinkoje žymenų paiešką. Paieškos sistemoje Google suvedus žodį „materialiste“ teikiamos nuorodos į ieškovės barą, taigi paieškos rezultatai rodo, kad žymuo yra sėkmingai ir aktyviai naudojamas kito ūkio subjekto, todėl joks apdairus ir sąžiningas verslininkas nebūtų pasirinkęs tokio žymens savo teikiamoms paslaugoms žymėti, o juo labiau tokio žymens registruoti savo ženklu.
8. Ieškovės teigimu, atsakovės veiksmai naudojant žymenį MATÉRIALISTE pažeidžia ieškovės teisę į domeną, kurio teisinei apsaugai pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio nuostatos, taip pat yra nesąžiningi pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jais siekiama pasinaudoti ieškovės reputacija ir keliama painiava dėl teikiamų paslaugų šaltinio.
9. Atsakovė UAB „Narcizo Butikas“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas yra apginti pažeistas teises į domeną, tačiau ieškinyje nurodomas faktinis pagrindas visiškai nesusijęs su ieškinio reikalavimu. Ieškovė neįrodė, kad 2014 m. gruodžio 9 d. įregistruotame domene ji aktyviai reklamuotų savo naktinį barą bei informuotų savo klientus apie jame vykstančius renginius. Atsidarius minėtą domeną „www.materialiste.lt“ yra tik „MATÉRIALISTE 1881“ prekių ženklas. Taigi, pati ieškovė savo domeno nenaudoja savo veiklos reklamavimui, t. y. domenas nėra naudojamas komercinės naudos gavimo tikslais, ar siekiant pritraukti interneto vartotojus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė turėtų ar naudotųsi panašiu domenu, ar kitokiu būdu reklamuotų savo visiškai tarpusavyje nesusijusią su ieškove veiklą internetinėje erdvėje. Atsakovė apskritai neturi nei domeno, nei internetinės svetainės.
10. Atsakovė pažymėjo, kad būtent atsakovės akcininkė K. G. pirmoji pateikė paraišką dėl prekių ženklo užregistravimo, o ieškovė savo prekių ženklo apsauga susidomėjo tik 2016 m. gegužės 10 d. Tai, kad domenui gali būti taikomas panašius teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas (įstatymo analogija) nereiškia, jog kiekviena PŽĮ norma be išimties gali būti pritaikyta domeno teisiniams santykiams, nes tai yra panašūs, o ne tapatūs, teisiniai santykiai. Ieškovė nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima uždrausti juridiniam asmeniui naudotis teisėtai įregistruotu prekių ženklu (jo dalimi). Sekant ieškovės logika, dėl jos įregistruoto domeno visiems verslininkams savo veikloje neįmanoma naudoti bendrinio žodžio „materialistė“ jokiame žodžių junginyje.
11. Atsakovės teigimu, ieškovės ir atsakovės vykdomos veiklos yra absoliučiai skirtingos. Atsakovė prekiauja moterims skirtais rūbais (kvepalais), neužsiima ir nevykdo jokios veiklos, susijusios su naktinių barų, kavinių ar kitų maisto ir gėrimų prekyba ar su šiomis paslaugomis susijusia veikla, dėl kurios yra pareikštas ieškinys, todėl nėra net galimybės kilti jokiems nesąžiningos konkurencijos veiksmams. Ieškovė nenurodo, kad jos prekių ženklas būtų pripažintas saugomu Lietuvoje teismo sprendimu ir pati pripažįsta, kad naktinis klubas veikia tik šiek tiek daugiau nei metus vieninteliame Lietuvos mieste – Vilniuje. Ieškovės ir atsakovės klientų ratas yra visiškai skirtingas – ieškovės klientai yra jauni vyrai ir moterys, mėgstantys naktinį gyvenimą, o butiko klientės yra solidaus amžiaus moterys, apsiperkančios dienos metu, kurios pageidauja ir gali įsigyti ne klubinio, o inteligentiško dizaino rūbus ir parfumeriją. Atsakovės valdomos parduotuvės pavadinimas yra žodžių junginys – „LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo ieškovės pavadinimo ir orientuotas tiesiogiai į parduotuvės veiklą – „butikas“. K. G. ieškovės nurodytame straipsnyje logiškai paaiškina, kad butiko pavadinimo idėja kilo iš jos pravardės. Taigi, ieškovės teiginiai apie atsakovės nesąžiningus veiksmus yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Amitus“ ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 100 Eur atstovavimo išlaidų.
13. Teismas nurodė, kad Lietuvos teisėje nėra tiesioginių teisės normų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, taip pat nustatančių pažeistų teisių gynimo būdus, todėl teismai, spręsdami ginčus dėl domenų vardų registracijos, taiko įstatymo analogiją – 2004 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Komisijos Reglamentą (EB) 874/2004, nustatantį .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 874/2004). Be to, tokio pobūdžio ginčams gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) (juridinio asmens teisė į pavadinimą), PŽĮ, 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/2424 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (prekių ženklo savininko teisės), Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas (autorių teisės), KĮ nuostatos (nesąžininga konkurencija).
14. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, naudojant žymenį ,,LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“, kurie pažeidžia ieškovės teises į domeną www.materialiste.lt ir, ieškovės vertinimu, laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tačiau byloje reikšminga ir ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovė yra įregistravusios prekių ženklus ir į šią aplinkybę teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negali neatsižvelgti.
15. Atlikęs ieškovės domeno www.materialiste.lt, naktinio baro logotipo ,,MATÉRIALISTE“ ir  prekių ženklo ,,MATÉRIALISTE 1881“, fig., reg. Nr. 75046, bei atsakovės veikloje naudojamo žymens ,,LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“ ir prekių ženklo „LA BOTIQUE DE MATÉRIALISTE“, fig., reg. Nr. 75240 vizualinį, fonetinį ir semantinį palyginimą, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės naudojamas žymuo ,,LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“ yra klaidinamai panašus į ieškovės naudojamą domeną ir naktinio baro logotipą ,,MATÉRIALISTE“. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šalys neneigė, jog ginčo žymenys yra naudojami skirtingoms paslaugoms žymėti. Kad ieškovė ir atsakovė veiklą vykdo skirtingose srityse, patvirtina ir ieškovės prekių ženklo ,,MATÉRIALISTE 1881“, fig., reg. Nr. 75046, bei atsakovės prekių ženklo „LA BOTIQUE DE MATÉRIALISTE“, fig., reg. Nr. 75240, registracija, iš kurių matyti, kad prekių ženklai yra įregistruoti skirtingoms paslaugoms žymėti.
16. Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008). Pagal KĮ 3 straipsnio 6 ir 9 dalis konkurentais gali būti pripažįstami tik ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija ir jų siūlomos prekės ir/ar paslaugos rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nei ieškovė, nei atsakovė nėra konkurentės pagal siūlomas rinkoje prekes ir paslaugas, kadangi veiklą vykdo skirtingose srityse, t. y. veikia skirtingose rinkose. Dėl šios priežasties, atsakovei savo veikloje naudojant žymenį ,,MATÉRIALISTE“, nekyla galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ieškovės domene ir naktinio klubo logotipe naudojamu žymeniu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė veikia skirtingose rinkose, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, savo veikloje naudodama ieškovės domene ir naktinio klubo logotipe esatį žymenį ,,MATÉRIALISTE“, neatlieka nesąžiningų konkurencijos veiksmų KĮ prasme.
17. Teismas sprendė, kad, nors atsakovė savo veikloje naudoja žymenį panašų į ieškovės domeną ir naktinio klubo logotipą bei įregistruotą prekių ženklą, atsakovės veiksmuose galima įžvelgti nesąžiningumo aspektų, tačiau tai savaime neleidžia teismui konstatuoti, kad lyginami žymenys ,,MATÉRIALISTE“ ir ,,LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“ pagal teismų formuojamą praktiką negalėtų koegzistuoti ir būti lygiavertės konkuravimo rinkoje priemonės prekių, kurioms žymėti jie naudojami, skirtingose prekių ir paslaugų rinkose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Ieškovė UAB „Amitus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas savo iniciatyva nepagrįstai išplėtė ieškinio dalyką ir pagrindą ir ne tik vertino ieškovės teisės į domeną pažeidimą bei atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet pasisakė ir dėl ieškovės ir atsakovės prekių ženklų klaidinančio panašumo. Ieškinys buvo pateiktas tada, kai prekių ženklų registracijos nebuvo atliktos. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl teisės į domeną pažeidimo ir dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl teismas savo iniciatyva negalėjo vertinti atsakovės ir ieškovės prekių ženklų klaidinančio panašumo ir dėl jų pasisakyti.
2. Teisė į domeną yra savarankiška intelektinės nuosavybės teisė ir negali būti tapatinama su teise į prekių ženklą. Taip pat ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra savarankiškas teisės pažeidimas ir negali būti tapatinami su teisių į prekių ženklą pažeidimu. Teismas, sutapatinęs teisę į domeną su teise į prekių ženklą, susiaurino domeno teisinę apsaugą prekėmis ir paslaugomis, kurioms užregistruotas ieškovės prekių ženklas, ir ieškinį atmetė iš esmės remdamasis vien tik ieškovės ir atsakovės veikimo skirtingose rinkose argumentu.
3. Teismo pozicija dėl lyginamų žymenų panašumo yra nenuosekli. Vienoje sprendimo dalyje teismas nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės naudojamas žymuo „LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“ yra klaidinamai panašus į ieškovės naudojamą domeną ir naktinio baro logotipą „MATÉRIALISTE“. Šią išvadą teismas padarė nenurodydamas jokių motyvų, pagrindžiančių lyginamų žymenų nepanašumą, be to, lygino ne domeną ir atsakovės žymenį, o ieškovės domeną, registruotą prekių ženklą ir ieškovės logotipą su atsakovės prekių ženklu. Kitoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad atsakovė savo veikloje naudoja žymenį, panašų į ieškovės domeną ir naktinio klubo logotipą bei įregistruotą prekių ženklą, atsakovės veiksmuose galima įžvelgti nesąžiningumo aspektų, tačiau tai savaime neleidžia teismui konstatuoti, kad lyginami žymenys „MATÉRIALISTE“ ir „LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“ negalėtų koegzistuoti ir būti lygiavertės konkuravimo rinkoje priemonės prekių. Tie patys lyginami žymenys negali būti tuo pačiu metu ir panašūs, ir nepanašūs, o toks teismo pozicijos nenuoseklumas nulėmė neteisingas išvadas dėl ieškovės teisių nepažeidimo.
4. Ieškovės reikalavimai šioje byloje grindžiami jos teise į domeną www.materialiste.lt ir teise į žymenį – logotipą MATÉRIALISTE. Ieškovės teisė į domeną atsirado jį įregistravus 2014 m. gruodžio 9 d. Ieškovės teisės į žymenį MATÉRIALISTE atsirado 2015 m. pradžioje, kai ieškovė savo veikloje pradėjo aktyviai naudoti žymenį MATÉRIALISTE. Ieškovė pateikė domeno ir žymens naudojimą ir žinomumą pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žymenys, kurie nors ir nėra įregistruoti kaip prekių ženklas, tačiau naudojami parduodamų prekių ar paslaugų atskyrimo prasme, laikomi verslo identifikatoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017). Įvairių neregistruotų žymenų naudojimas verslui identifikuoti, individualizuoti savo teikiamas paslaugas, išskirti jas iš kitų tokio pobūdžio paslaugų, jas reklamuoti, susikurti šį žymenį atpažįstančių ir su žymens naudotojo paslaugomis siejančių klientų ratą, lemia žymens naudotojo teisėta interesą ši identifikatorių ir toliau naudoti. Be to, vienoje naujausių nutarčių kasacinis teismas pažymėjo, kad verslo identifikatorių (logotipų, interneto svetainių, įvairaus tipo ir pobūdžio reklamų ir kt. panašaus pobūdžio priemonių) naudotojų teisės turi būti ginamos, jei nustatoma, kad tokios jų teisės yra ankstesnės, t. y. jeigu verslo identifikatoriai buvo pradėti naudoti anksčiau nei ginčijamos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68- 469/2017). Ieškovė yra teisės į domeną www.materialiste.lt ir teisės į žymenį MATÉRIALISTE, kuris yra naudojamas kaip ieškovės verslo identifikatorius, turėtoja. Šios teisės yra ankstesnės nei atsakovės teisės į ginčo žymenį ir, remiantis teisiniu reguliavimu bei nusistovėjusia teismų praktika, turi būti ginamos.
5. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nesant domenų vardų teisinio reglamentavimo, pagrindiniai teisės aktai, kurie taikytini sprendžiant ginčus dėl neteisėto domenų vardų naudojimo, yra CK 1.8 straipsnio 1 – 2 dalys, PŽĮ bei KĮ, taip pat Reglamentas (EB) Nr. 874/2004. Domeno teisinei apsaugai pagal analogiją taikant PŽĮ 38 straipsnį, taikytini tie patys kriterijai, kurie taikomi konstatuojant teisių į prekių ženklą pažeidimą, t. y. turi būti nustatyta, kad: 1) ieškovei priklausantis domenas yra ankstesnis už atsakovės naudojamą žymenį, 2) ieškovės ir atsakovės naudojamas žymuo yra tapatūs, arba, alternatyviai, kad atsakovės žymuo yra panašus į ieškovės domeną ir 3) panašumas yra klaidinantis. Šiuo atveju egzistuoja visos trys įvardintos sąlygos. Ieškovės domenas yra ankstesnis už atsakovės naudojamą žymenį. Atsakovė naudoja žymenį, kuriame panaudota visa ieškovei priklausančio domeno simbolinė dalis. Tai reiškia, kad atsakovės naudojamas žymuo „La boutique de Matérialiste“ yra panašus į ieškovės domeną. Žodis „materialiste“ neaprašo naktinio baro veiklos ir neaprašo jokių jo teikiamų paslaugų ar joms būdingų charakteristikų, taigi turi stiprų skiriamąjį požymį ieškovės teikiamų maisto, gėrimų prekybos, reklamos paslaugų atžvilgiu. Valstybiniame patentų biure nėra jokių prekių ženklų su žymeniu „materialiste“ registracijų, išskyrus bylos šalių pateiktas prekių ženklo registracijos paraiškas. Juridinių asmenų registre nėra juridinių asmenų, kurių pavadinime būtų naudojamas šis žymuo, registracijų. Šis žymuo ieškovės veikloje naudojamas kuriant sąsają su pastato, kuriame veikia klubas, istorija – taip stiprinamas žymens skiriamasis požymis ir jam suteikiama papildoma vertė ir išskirtinumas. Ieškovės naudojamas žymuo yra aukšto originalumo lygio, pasižymintis stipriomis individualizavimo savybėmis.
6. Ieškovės domenas ir atsakovės naudojamas žymuo, vertinant juos fonetiniu, semantiniu bei vizualiu požiūriu ir pagal bendrą suvokimo įspūdį, yra panašūs, o panašumo laipsnis yra didelis. Ieškovės domeno simbolinė dalis sudaryta iš žodinio elemento „materialiste“. Atsakovės naudojame žymenyje panaudota visa simbolinė ieškovės domeno dalis. Vertinant žodinius lyginamų ženklų elementus, atsakovės žymens panašumas į ieškovės domeną akivaizdus, nes juose sutampa stiprų skiriamąjį požymį turintis elementas. Net ir lyginant ieškovės domeną su atsakovės žymens vizualizacija, panašumas taip pat akivaizdus, nes grafiniame atsakovės žymens pavaizdavime taip pat dominuoja žodis MATÉRIALISTE, kuris pavaizduotas didesniu šriftu nei žodis boutique. Domenas ir atsakovės naudojamas žymuo yra panašūs fonetiškai. Atsakovės žymenyje naudojama visa ieškovei priklausančio domeno simbolinė dalis ir tariant aiškiai dominuoja žodis „materialiste“. Tai, kad atsakovė naudoja žodį užrašytą prancūziškais rašmenimis, situacijos nekeičia, nes tariama panašiai: materialiste, materialist arba materialiste. Reikšminis atsakovės naudojamo žodžių junginio akcentas yra žodis MATÉRIALISTE, kuris siejamas su prabangą, papuošalus, pramogas, taigi ir drabužius bei aksesuarus mėgstančia ir vertinančia mergina ar moterimi. Vadinasi, abu žymenys sukelia tas pačias semantines asociacijas. Ieškovės domeno ir atsakovės žymens bendro įspūdžio paliekamą panašumą  patvirtina ir tai, kad klientai ir vartotojai, pamatę atsakovės žymenį, jį sieja su ieškove ir jos veikla.
7. Teismas nepagrįstai susiaurino suklaidinimo tikimybės vertinimą lygindamas prekes ir paslaugas, kurioms registruoti ieškovės ir atsakovės prekių ženklai. Ieškovė teikė reikalavimą dėl teisių į domeną pažeidimo, o domeno atveju neegzistuoja registruotų prekių ir paslaugų klasių. Nors bylos šalių teikiamos paslaugos nėra identiškos, jos yra panašios: ir naktinio klubo, ir drabužių parduotuvės veikla nukreipta į stilių ir prabangą mėgstančias moteris; ir ieškovė, ir atsakovė teikia mažmeninės prekybos paslaugas, o visuomenės dalis, į kurią orientuotos šalių teikiamos paslaugos, didžiąja dalimi sutampa. Suklaidinimo tikimybę didina ir itin aukšto lygio lyginamų žymenų panašumas. Ieškovę pasiekę baro klientų paklausimai dėl klubo veiklos plėtros, akivaizdžiai įrodo ne tik vartotojų suklaidinimo tikimybės, bet ir realaus klaidinimo egzistavimą.
8. Teismas sprendime įrodymų, susijusių su faktiniu vartotoju klaidinimu, visiškai nevertino ir visiškai ignoravo rinkoje kilusios faktinės painiavos aplinkybę. Atsakovės naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į ieškovės domeną ir dėl to yra klaidinama visuomenė. Tai reiškia, kad atsakovė, naudodama žymenį savo komercinėje veikloje, pažeidžia ieškovės išimtinę teisę į domeną.
9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi pirmumo teisę į jos veikloje naudojamus verslo identifikatorius – domeną ir žymenį MATÉRIALISTE, kuris turi stiprų skiriamąjį požymį. Ieškovei priklausantis naktinis baras ir jos veikloje naudojamas žymuo turi reputaciją ir žinomumą. Atsakovės steigėja, akcininkė ir buvusi direktorė gerai žinojo apie ieškovę ir jos naudojamą logotipą, buvo susipažinusi su ieškovės naudojamais verslo identifikatoriais kaip reklamos paslaugų profesionalė, dalyvavo renginyje, vykusiame ieškovės patalpose, kurį betarpiškai organizavo. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, žinodama apie ieškovei priklausantį domeną ir žymenį, savo veikloje pradėjo naudoti žymenį, kuris savo bendru paliekamu įspūdžiu yra labai panašus į ieškovės žymenį. Toks panašumas, atsižvelgiant į ieškovei priklausančio žymens išskirtinumą ir originalumą, negalėjo būti atsitiktinis ir jo buvo sąmoningai bei nesąžiningai siekta dėl ieškovei priklausančio žymens reputacijos ir žinomumo. Veiksmai, kai žinant apie rinkoje egzistuojantį žymenį, sąmoningai pasirenkamas imituojantis žymuo, negali būti laikomi veiksmais, atitinkančiais ūkinės veiklos sąžiningą laisvę ar gerus papročius. Jie negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip savavališkas, sąmoningas ir nesąžiningas kitam asmeniui priklausančio žymens naudojimas, siekiant pasinaudoti susiformavusia to asmens reputacija, t. y. nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Atsakovės veiksmų nesąžiningumą pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime.
19. Atsakovė UAB „Narcizo butikas“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Amitus“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovės pareikšto ieškinio dalykas – įpareigoti atsakovę nutraukti žymens „MATÉRIALISTE“ naudojimą atsakovės komercinėje veikloje, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovei priklausančios parduotuvės „LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“ pavadinime, iškabose, reklamoje, komerciniuose dokumentuose, taip pat 35 ir 40 paslaugoms žymėti, yra akivaizdžiai sietinas su prekių ženklo registravimu bei teisėtu naudojimu, o ne su domeno teisine apsauga. Dar atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas visiškai nesusijęs su ieškinio reikalavimu.
2. Ieškovė pati pateikė ir pati lygino šalių veikloje naudojamus prekinius ženklus (logotipus) bei savo reikalavimą siejo su Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasių numeriais prekėms ir paslaugoms žymėti, todėl teismas privalėjo įvertinti nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nes priešingu atveju būtų buvusios pažeistos esminės įrodymų vertinimo taisyklės. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią medžiagą, laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydamas, koks įstatymas yra taikomas byloje.
3. Ieškovė skunde nenurodo, kad teismas būtų šioje byloje pritaikęs netinkamus įstatymus. Tai reiškia, kad ieškovė nesutinka tik su įrodymų vertinimu bei jų pagrindu teismo padaryta išvada. Ieškovė nori, kad teismas lygintų ne du prekių ženklus (kaip buvo lyginama ieškinyje), o domeną ir prekių ženklą. Ieškovės argumentai dėl grafinių prekės ženklo elementų reikšmės vertinant vizualinį žymenų panašumą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes prekių ženklo grafinė dalis negali būti atkartota ieškovės domeno pavadinime. Vartotojas vienu metu negali matyti ir lyginti ieškovės domeno pavadinimo ir atsakovės prekių ženklo, todėl grafinis prekių ženklo atvaizdavimas negalės daryti įtakos jo bendram žymens suvokimui ir asocijavimui su konkrečiu juridiniu asmeniu ar jo vykdoma veikla.
4. Ieškovės skundo argumentai yra alogiški, nes vienu atveju ieškovė teigia, kad teismas savo iniciatyva išplėtė ieškinio dalyką ir pagrindą bei vertino ne tik ieškovės teisės į domeną pažeidimą bei atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet pasisakė ir dėl šalių prekių ženklų klaidinančio panašumo, o kitu atveju jau teigia, kad išvada nepagrįsta ieškovės domeno ir atsakovės žymens lyginamąja analize.
5. Ieškovė nei ieškinyje, nei skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo galima būtų juridiniam asmeniui uždrausti naudotis šiuo metu teisėtai įregistruotu prekių ženklu (jo dalimi). Be to, teigdama, kad domeno atveju neegzistuoja registruotų prekių ir paslaugų klasių, ji taip pat patvirtina, kad domeno atveju negali būti svarbi ir prekinių ženklų vizualizacija, kurių panašumas ieškinyje ir skunde įrodinėjamas, nes domenas neturi prekiniam ženklui būdingo vizualinio išskirtinumo. Prekių ženkle – žodžių junginyje – pavartoto vieno bendrinio žodžio fonetika ir semantika negali skirtis, nes žodis susideda iš tų pačių raidžių, tų pačių garsų, jo reikšmė yra ta pati, tačiau kiekvienam protingam žmogui akivaizdu ir suprantama, jog žodžių junginyje jis įgyja visai kitą prasmę. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie simbolinės domeno dalies žodžio „materialiste“ aukštą originalumo lygį bei stiprias individualizavimo savybes, svarbias ieškovės veiklai, turėjo būti įrodyti.
6. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme pripažino atsakovės atsiliepime išdėstytą argumentą, jog semantinė žodžio „matérialiste“ reikšmė visiškai nesietina su jos vykdoma veikla, neaprašo teikiamų (naktinio baro) paslaugų, jų rūšies, pobūdžio ar kokybės, nes bendrinės reikšmės žodis „materialistas“ yra praktiškas žmogus, viską vertinantis naudos požiūriu“ (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, www.zodziai.lt). Netgi semantinė žodžio reikšmė yra priešinga ieškovės vykdomai veiklai bei susirenkančių klientų požiūriui ir tikslui (susirenkama į klubą atsipalaiduoti, pasilinksminti, vargiai galėtume įsivaizduoti praktišką bei gauti materialinę naudą siekiantį žmogų klubo klientu). Ieškovė pripažino ir tą aplinkybę, kad domene www.materialiste.lt faktiškai nėra vykdoma naktinio baro veiklos reklama, paaiškindama, jog bendrovė laikosi išskirtinio marketingo ir naktinis baras yra prieinamas tik išskirtiniams klientams, iš esmės tik asmeniškai pažįstamiems su vadovu M. P.. Todėl, po M. P. duotų parodymų teisme, iš esmės pasitvirtino triplike išdėstyta abejonė, kad visi nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. M. P. gauti elektroniniai laiškai, užfiksuoti faktinių aplinkybių protokole, yra iš pažįstamų žmonių, tik siekiant inicijuoti procesą ir nesąžiningai suklaidinti teismą.
7. Bylos šalys nėra ir negali būti konkurentės pagal savo vykdomas veiklos sritis (teikiamas paslaugas) bei siūlomas rinkoje prekes, jos dirba ne tik skirtinguose istoriškai pastatuose, bet ir miestuose. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovės domenas nuo jo registracijos pradžios buvo ir yra neaktyvus, ieškovės veikla aktyviai reklamuojama socialiniame tinkle Facebook. Atsakovė apskritai neturi domeno ir internete jokiais kitais būdais nesireklamuoja. Ši aplinkybė panaikina net mažiausią vartotojų suklaidinimo tikimybę. Atsakovės ir ieškovės klientų ratas yra visiškai kiti žmonės tiek pagal amžių, tiek pagal pomėgius, tiek pagal aprangos stilių: ieškovės klientai yra jauni, jos vadovo pažįstami vyrai ir moterys, mėgstantys naktinį gyvenimą, o butiko klientės yra solidaus amžiaus moterys, apsiperkančios dienos metu, kurios pageidauja ir gali įsigyti ne klubinio, o inteligentiško dizaino rūbus, parfumeriją. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokio suklaidinimo, ar net tikimybės suklaidinti vartotojus, nebuvo ir nėra.
8. Domeno ir šiuo metu jau registruotų šalių prekių ženklų pavadinimai skirtingi: ieškovės – „MATÉRIALISTE 1881“, atsakovės – „LA BOUTIQUE DE MATÉRIALISTE“. Vien tai, kad jau vykstant ikiteisminiam ginčui, prekių ženkle ieškovės buvo pasirinkta papildoma simbolika „1881“, darytina išvada, kad pačios ieškovės veiklai nebuvo tokios svarbios domene vartojamo žodžio „materialiste“ individualizavimo savybės, trūko aukšto originalumo lygio bei stiprumo, todėl bendrinis domene vartojamas žodis ‚materialiste“ prekių ženkle paženklintas skaičiais (metais) – „1881“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei savo komercinėje veikloje naudoti žymenį „MATÉRIALISTE“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčui taikytinų teisės normų

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirenka ir civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškovas, ieškinyje suformuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimus atsakovei pareiškė remdamasi savo teise į domeno vardą ir pirmumo teise naudojamą žymenį – logotipą „MATÉRIALISTE“. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ieškovės ir atsakovės prekių ženklų galimo konflikto ir dėl jo nepasisako, kadangi šis klausimas nesudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalyko.
22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažymėjo, kad, Lietuvos teisėje nesant tiesioginių teisės normų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, teismų praktikoje, sprendžiant ginčus dėl domenų vardų registracijos, pagal analogiją taikomas Reglamentas (EB) 874/2004. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėto reglamento nuostatos, konkrečiai šio reglamento 21 straipsnis, teismų taikomas tais atvejais, kai byloje pareiškiamas reikalavimas atsakovui, susijęs su neteisėta atsakovo domeno registracija ir naudojimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovei reikalavimų, susijusių su neteisėta domeno registracija ir/ar naudojimu, nėra pareikšta, todėl Reglamento (EB) 874/2004 nuostatos nagrinėjamam ginčui nėra aktualios ir šioje byloje netaikytinos. Tuo pačiu šioje byloje netaikytina ir apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, kurioje pasisakyta dėl ankstesnių teisių, ginamų nuo neteisėtos tokio pat ar panašaus domeno registracijos ir/ar naudojimo. 
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir bendrovės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Apeliantė pagrįstai pažymi, kad tiek domenas, tiek neregistruotas logotipas teismų praktikoje pripažįstami verslo identifikatoriais, kuriems taikoma teisinė apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo pobūdį (reikalavimas reiškiamas teisių į neregistruotus verslo identifikatorius pagrindu), pagrindinis nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės aktas yra KĮ.
24. Kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad, nors domenas pagal teismų formuojamą praktiką pripažįstamas verslo identifikatoriumi, atliekančiu dalį prekių ženklui būdingų funkcijų, galiojantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad domeno teisinė registracija suteikia domeno registracijos savininkui tokias pačias teises, kaip prekių ženklo registracija. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad domenas ir prekių ženklas, nepaisant dalies funkcijų galimo sutapimo, nėra identiški objektai, todėl PŽĮ nuostatos domeno atžvilgiu gali būti taikomos tik atsižvelgiant į domeno, kaip nematerialaus pobūdžio objekto, individualumą ir jo skirtumus nuo prekių ženklų. Iš prekių ženklų teisės pozicijų, tiek ieškovės registruotas domenas, tiek ieškovei priklausantis logotipas, vertintini kaip neregistruoti žymenys. Tačiau, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja uždrausti atsakovei žymenį „MATÉRIALISTE“ naudoti atsakovei priklausančiame prekių ženkle, t. y. konfliktas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilęs tarp neregistruotų žymenų ir prekių ženklo, nagrinėjamai bylai aktualios ir PŽĮ nuostatos, susijusios su atsakovės, kaip registruoto prekių ženklo savininkės, teisių apsauga.

Dėl galimybės taikyti KĮ 15 straipsnio 1 dalį šalių nesiejant tiesioginės konkurencijos santykiui

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo žymenį „MATÉRIALISTE“ naudoja Vilniuje veikiančio naktinio baro veikloje, o atsakovė – Druskininkuose esančios parduotuvės, prekiaujančios moterims skirtais rūbais ir kvepalais, veikloje. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovė nėra konkurentės KĮ 3 straipsnio prasme, todėl KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu negali būti taikomas. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad vien subjektų veikimo skirtingose rinkose faktas pats savaime neeliminuoja KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo galimybės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjant veiksmus, turinčius nesąžiningos konkurencijos požymių, konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų nėra suprantamas vien kaip realus jų veikimas toje pačioje rinkoje. Didesnę reikšmę turi objektyvus atliktų veiksmų pobūdis ir tų veiksmų įtaka subjekto, kurio atžvilgiu jie atliekami, galimybėms konkuruoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011; kt.). Pozicijos, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais turėtų būti pripažįstami ir tie veiksmai, kurie nėra atliekami toje pačioje verslo srityje ir todėl nereiškia konkuravimo siaurąja prasme, jeigu jais vis vien iš ieškovo kitoje verslo srityje turimos reputacijos yra gaunama nepagrįsta nauda, o ieškovo reputacija silpninama, laikomasi ir teisės doktrinoje, pažymint, kad aiškinant nesąžiningos konkurencijos sampratą negalima tiesiogiai vadovautis KĮ 3 straipsnyje numatytu konkurento sąvokos apibrėžimu, o reikėtų remtis tiesiogiai apsaugai nuo nesąžiningos konkurencijos skirtų KĮ normų, kurios akivaizdžiai apima platesnius nei tiesioginės konkurencijos atvejus, turiniu. KĮ 15 straipsnyje konkuravimas minimas tik nustatant, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra veiksmai, galintys pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Ši norma nereikalauja, kad dėl nesąžiningos konkurencijos sumažėtų ieškovo galimybės konkuruoti būtent su atsakovu (žr., pvz., Truskaitė J. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010).
27. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: 1) klaidinimą naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu ir 2) siekį nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto (jo žymens) reputacija, arba kito ūkio subjekto (jo žymens) reputacijos ar jo naudojamo žymens skiriamojo požymio silpninimą. Pirmosios rūšies nesąžiningos konkurencijos veiksmų atveju ginčo šalys paprastai yra konkurentės, kadangi konkurencinis ginčo šalių tarpusavio santykis yra viena iš aplinkybių, kurių visuma sąlygoja suklaidinimo galimybę. Tuo tarpu antroji nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis yra skirta reputaciją turinčių žymenų apsaugai būtent tais atvejais, kai ieškovo ir atsakovo veiklos sritys skiriasi ir todėl suklaidinimo galimybę sudėtinga įrodyti.
28. Pažymėtina, kad, nors nesąžiningos konkurencijos teisėje nėra taip griežtai taikomas prekių ženklų teisėje galiojantis specializacijos principas, prekių, paslaugų, ar veiklos sričių panašumas išlieka vienu iš svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl supainiojimo galimybės. Teisinės apsaugos apimtis šiuo aspektu skiriasi nuo prekių ženklų teisės tik išimtiniais atvejais, kai dėl žymens skiriamojo požymio stiprumo, vėlesnio žymens didelio panašumo, ar kitų reikšmingų aplinkybių faktiškai egzistuos supainiojimo galimybė net ir prekėms, paslaugoms ar veiklos sritims esant akivaizdžiai nepanašioms.
29. Žymens reputacijos sąvoka nesąžiningos konkurencijos bylose siejama su šio žymens žinomumu reikšmingai visuomenės daliai atitinkamų prekių ir paslaugų srityje. Reputacija yra tam tikrų pastangų ir investicijų rezultatas, turintis finansinę vertę, todėl nesąžiningi konkurentai gali siekti pasinaudoti kito subjekto sukurtu įdirbiu tam, kad iš to gautų finansinę naudą, patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų. Nesąžiningas naudojimasis žymens reputacija apima, be kita ko, atvejus, kai ankstesnio žymens įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms, akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio žymens sėkme. Tokio pobūdžio pažeidimai, jeigu jie padaromi, kyla dėl tam tikro ginčo žymenų panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė juos susieja, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioja (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. C‑487/0)
30. Ieškovo žymens reputacijos turėjimas savaime nereiškia atsakovo, savo veikloje naudojančio panašų žymenį, nesąžiningos konkurencijos veiksmų – dar turi būti nustatyta, kad atsakovas gali gauti iš to naudos savo komercinėje veikloje. Šiuo atžvilgiu reikšmingos yra reputaciją turinčio žymens kokybinės savybės (skiriamojo požymio stiprumas, įvaizdis) ir šio žymens žinomumas už juo žymimų prekių ar paslaugų rinkos ribų, t. y. tai visuomenės daliai, kuriai skirtos atsakovo prekės ir paslaugos, kuris sąlygoja, kad žymens įvaizdžiu gali būti nesąžiningai naudojamasi ir nepanašių prekių ar paslaugų rinkoje.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmai gali būti pripažįstami nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir tuo atveju, jei ieškovas ir atsakovas nėra konkurentai KĮ 3 straipsnio prasme, jei yra įrodoma, kad dėl ieškovo pirmumo teise naudojamo žymens skiriamojo požymio stiprumo ir žinomumo, vėlesnio žymens didelio panašumo, ar kitų reikšmingų aplinkybių, egzistuoja supainiojimo galimybė net ir šalių prekėms, paslaugoms ar veiklos sritims esant akivaizdžiai nepanašioms, arba kad ieškovo pirmumo teise naudojamas žymuo atsakovui savo veikloje pradedant naudoti ginčo žymenį jau buvo įgijęs tam tikrą reputaciją, žinomumą už juo žymimų prekių ar paslaugų rinkos ribų, dėl ko atsakovas gauna nepagrįstą naudą naudodamasis ieškovo pirmumo teise naudojamo žymens geru vardu, nepaisant to, kad supainiojimo galimybės nėra.
32. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad šios nutarties 31 punkte nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo išsamiai tiriamos ir vertinamos, teismui nepagrįstai pripažinus, kad šalių nebuvimas konkurentėmis KĮ 3 straipsnio prasme pats savaime pašalina KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo galimybę. Tačiau, dėl toliau šioje nutartyje dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytą procesinį pažeidimą pripažįsta formaliu ir nesudarančiu pagrindo ginčijamam sprendimui panaikinti (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės pasirinkto gynybos būdo

33. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia ne bet kokį, o savavališką, žymens, atitinkančio kitas šiame punkte numatytas sąlygas, naudojimą. Tai reiškia, kad tam, jog atitinkamo žymens naudojimas galėtų būti uždraustas taikant KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakovas, naudojantis ginčo žymenį, neturi turėti į jį savarankiškos subjektinės teisės.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žymuo „MATÉRIALISTE“ yra atsakovės registruoto prekių ženklo sudėtinis elementas. Registruoto prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija galioja tol, kol prekių ženklo registracija nėra pripažinta negaliojančia PŽĮ nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl tais atvejais, kai atsakovas yra įregistravęs atitinkamą žymenį kaip prekių ženklą, jam negali būti uždrausta šį žymenį naudoti, nenuginčijus atsakovo prekių ženklo registracijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje šiuo metu jau yra atsisakoma vadinamosios imuniteto dėl registracijos taisyklės taikymo, t. y. pripažinta, kad pramoninės nuosavybės objekto registracijos faktas savaime nėra kliūtimi kito (ankstesnio) objekto savininkui įgyvendinti savo teises vėlesnio (nors ir registruoto) objekto atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013), ši praktika taikoma sprendžiant teisinius konfliktus tarp dviejų registruotų pramoninės nuosavybės objektų (prekių ženklų ir/ar dizaino). Atsižvelgiant į tai, kad registruotų žymenų teisinė apsauga nėra tapati neregistruoto žymens teisinei apsaugai, nėra pagrindo teigti, kad imuniteto dėl registracijos taisyklės galėtų būti nepaisoma ir sprendžiant teisinį konfliktą tarp neregistruoto žymens ir prekių ženklo.
36. KĮ nereglamentuoja prekių ženklų registracijos ir registracijai keliamų reikalavimų. Tai reguliuoja specialaus teisės akto – PŽĮ, nuostatos. PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningos konkurencijos ir nesąžiningų ketinimų kategorijos tam tikrais atvejais gali „persipinti“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012), t. y. nesąžiningos konkurencijos argumentas galėtų būti pagrindu ieškovei ginčyti atsakovės prekių ženklo registraciją ir kartu reikalauti uždrausti ginčo žymens naudojimą atsakovės veikloje. Tačiau ieškovė reikalavimo dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu šioje byloje nereiškia (žr. ieškovės dubliko dalį „dėl ieškinio dalyko“). Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pirmosios instancijos teismo negalėjo būti tenkinamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad žymens „MATÉRIALISTE“ naudojimas atsakovės komercinėje veikloje, ieškovei neginčijant atsakovės prekių ženklo, kurio elementu yra ginčo žymuo, registracijos, negali būti laikomas savavališku žymens naudojimu KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
37. Atsižvelgdama į šios nutarties 36 punkte išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su jos žymens skiriamojo požymio stiprumu ir reputacija, atsakovės nesąžiningumu bei faktiniu vartotojų klaidinimu atsakovei naudojant ginčo žymenį, kadangi šių argumentų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kartu pažymėtina, kad sprendimo šioje byloje priėmimas neatima iš ieškovės teisės ateityje reikšti atsakovei reikalavimus dėl jos prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
39. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei UAB „Narcizo Butikas“ priteisiamos jos turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą – 1 000 Eur.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovės UAB „Amitus“ atsakovės UAB „Narcizo Butikas“ naudai 1 000 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                             Goda Ambrasaitė -  Balynienė

                                                                             Artūras Driukas

                                                                             Konstantinas Gurinas