Civilinė byla Nr. e2A-290-368/2024
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01153-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Almos Jurgelienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Apsauga“, tretiesiems asmenims N. G. ir G. E. dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ORLEN Apsauga“, ieškovo naudai 644,16 Eur turtinę ir 8 000 Eur neturtinę žalą; 2) pripažinti AB „ORLEN Lietuva“ kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimą (kuris susijęs su 2023 m. kovo 31 d. minimu ieškinyje incidentu) panaikinti ieškovui V. Š. AB „ORLEN Lietuva“ išduotus leidimus patekti į bendrovės teritoriją ir objektus, negaliojančiu, aktyvuojant ieškovui elektromagnetinę identifikavimo kortelę, tikslu atkurti jam teisę ir galimybę netrukdomai patekti į bendrovės teritoriją ir objektus, kad galėtų atlikti darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įregistruoti bendrovės patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje, tuo pačiu ir dėl automobilio BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) ieškovui solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas
2. Nurodė, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo leidimą patekti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją ir jos objektus, tuo pačiu ir į savo darbovietę. Atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje poste Nr. 1 atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojas G. E. 2023 m. kovo 31 d. apie 15.30 val. pareikalavo iš einančio per postą ieškovo pateikti patikrinimui medžiaginį maišelį, kurį nešė ieškovas. Po trumpo pokalbio ieškovas sutiko leisti patikrinti jo nešamo maišelio turinį ir tuo tikslu padėjo maišelį ant stalo – ieškovas visiškai pakluso apsaugos darbuotojo G. E. reikalavimui. Apsaugos darbuotojas G. E. nevykdė pareigos atlikti kontrolinį patikrinimą, atsisakė tikrinti maišelio turinį ir visiškai be jokio teisėto pagrindo sulaikė ieškovą, neva pastarasis nevykdė nurodymo. Apsaugos darbuotojas šiurkščiai pažeidė savo įgaliojimus ir vietoje patikros neteisėtai ir nepagrįstai sulaikė ieškovą, apribodamas jo laisvę kelioms valandoms. Toks apsaugos darbuotojo G. E. elgesys iššaukė ieškovui neigiamą reakciją į stiprų stresą, todėl ieškovas telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Maža to, buvo surašyti be pagrindo pertekliniai dokumentai: 2023 m. balandžio 5 d. Pažyma apie rangovinės organizacijos įvykdytą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 31 d. Aktas dėl vidaus tvarkos pažeidimo, 2023 m. kovo 31 d. Tarnybinis pranešimas dėl V. Š. sulaikymo. Po 2023 m. kovo 31 d. įvykusio incidento AB „ORLEN Lietuva“ kontrolės ir saugos direktorius N. G., vadovaudamasis AB „ORLEN Lietuva“ generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. TV1(1.2-1)-462 patvirtintomis Leidimų režimo taisyklėmis (toliau – Leidimų režimo taisyklės), priėmė sprendimą panaikinti ieškovui išduotus leidimus patekti į bendrovės teritoriją ir objektus bei daugiau jo ten neįleisti. Tuo pačiu ieškovui buvo panaikintas leidimas įvažiuoti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją automobiliu BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį sprendimą N. G. priėmė neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi remiantis Leidimų režimo taisyklių 17.2.1. punktu leidimus patekti į bendrovės teritoriją ir objektus galima tiktai sustabdyti, o ne panaikinti, todėl šis punktas negali būti taikomas. Leidimų režimo taisyklių 17.3.1. punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas leidimų panaikinimo pagrindų, todėl už bet kokius kitus nesklandumus, nesusipratimus ir neaiškumus leidimai panaikinti negali būti. Ieškovo veiksmuose nenustatyta jokių galimų požymių, kurie yra aprašyti Leidimų režimo taisyklių 17.3.1. punkte, todėl N. G. sprendimas panaikinti ieškovui leidimą patekti į bendrovės teritoriją ir objektus yra neteisėtas. Panaikinus ieškovui leidimus patekti į bendrovės teritoriją ir objektus, jis neteko galimybės patekti į savo darbo vietą ir dėl to bus atleistas iš darbo. N. G. priėmė minėtą sprendimą žodžiu, o tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Rašytinio informavimo leidimų panaikinimo faktas, remiantis minėtų Leidimų režimo taisyklių 6.5. punktu, turi būti registruojamas bendrovės patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje.
3. Tokie nepagrįsti ir neteisėti trečiųjų asmenų G. E. ir N. G. veiksmai sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes – buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, jis buvo apšmeižtas prieš kolegas, nepagrįstai įtarus neteisėtų materialinių vertybių gabenimu, neteisėtai buvo sulaikytas. Be to, dėl minėtų neteisėtų veiksmų ieškovui sutriko sveikata, atsirado sveikatos sutrikdymas – neigiama reakcija į stiprų stresą. Šis ieškovo sveikatos sutrikdymas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtais G. E. ir N. G. neteisėtais veiksmais. Ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 8 000 Eur. G. E. ir N. G. neteisėtus veiksmu padarė, eidami darbines pareigas, todėl už jų veiksmus civiline tvarka atsako jų darbdaviai. Ieškovas dėl neteisėtų veiksmų taip pat patyrė turtinę žalą – dėl nedarbingumo, susijusio su minėtu sveikatos sutrikdymu, ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovo Sodros išmokos per du nedarbingumo mėnesius sudaro tik 80 procentų jo darbo užmokesčio, todėl jis prarado apie 644,16 Eur pajamų.
4. Atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023 m. kovo 31 d. 15.30 val. bendrovės apsaugos ir kontrolės poste Nr. 1, išeinant iš bendrovės gamybinės teritorijos, UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojų buvo sustabdytas ieškovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. Š., kuris, apsaugos darbuotojams vykdant savo pareigas, teisėtai pareikalavus, atsisakė pateikti identifikavimo kortelę ir asmens tapatybe patvirtinanti dokumentą bei atsisakė pats pateikti kontroliniam patikrinimui asmeniniame maišelyje gabenamas materialines vertybes, o padėjo maišelį ir liepė jį pasitikrinti patiems apsaugos darbuotojams, be to, fiziniais veiksmais (kūnu stumdė apsaugos darbuotoją) bandė pasišalinti iš apsaugos posto teritorijos. Tokiais veiksmais ieškovas nevykdė teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų, numatytų bendrovės Leidimų režimo taisyklėse, todėl ieškovui laikinai nebuvo leista išeiti iš bendrovės apsaugos posto teritorijos. Nesutikdamas su Leidimų režimo taisyklių reikalavimais ir apsaugos darbuotojo teisėtais reikalavimais ieškovas išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai susipažino su Leidimų režimo taisyklių reikalavimais ir ieškovui paaiškino bei patvirtino, kad apsaugos darbuotojų reikalavimai yra teisėti ir jis privalo juos vykdyti. Asmens tapatybės dokumentą ieškovas pateikė tik policijos pareigūnams, o vėliau, dalyvaujant policijos pareigūnams ir per atstumą, apsaugos darbuotojams. Ieškovas nurodė, kad pateikti patikrinimui maišelį ir jame gabenamas materialines vertybes jis sutinka tik policijos automobilyje, tačiau policijos pareigūnai nesutiko dalyvauti patikrinimo procese ir nurodė, kad šie veiksmai reguliuojami vidinėmis bendrovės tvarkomis, todėl nesiėmė jokių veiksmų ir išvyko, palikdami susidariusią situaciją spręsti UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojams pagal patvirtintą galiojančią bendrovės tvarką. UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojams iškvietus ir į apsaugos posto teritoriją atvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadovui, ieškovui buvo dar kartą priminta ir paaiškinta, kad pagal galiojančias Leidimų režimo taisykles apsaugos darbuotojui paprašius jis privalo pateikti kontroliniam patikrinimui iš bendrovės teritorijos įnešamas / išnešamas materialines vertybes. Ieškovas atsisakė tai padaryti ir tiesiog padėjo savo asmeninį maišelį ant poste esančio stalo ir pasakė, kad apsaugos darbuotojai patikrintąjį patys, taip provokuodamas apsaugos darbuotojus atlikti neteisėtus veiksmus. Ieškovui buvo dar kartą paaiškinta, kad gabenamas materialines vertybes kontroliniam patikrinimui jis privalo pateikti pats pagal Leidimų režimo taisyklių 34 punktą, tačiau jis dar kartą atsisakė tai padaryti. Nurodytais veiksmais ieškovas pažeidė Leidimų režimo taisyklių 33, 34 ir 47 punktus. Rašyti paaiškinimą ir pasirašyti pažeidimo aktą ieškovas atsisakė. Surašius pažeidimo aktą 19.14 val. ieškovą į namus išsivežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadovas. Nurodo, kad atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos skyriaus darbuotojai išanalizavo ir įvertino visą iš UAB „ORLEN Apsauga“ gautą informaciją apie incidentą, vaizdo medžiagą, iš kurios netinkamo apsaugos darbuotojų elgesio nebuvo nustatyta ir jie neperžengė profesinių pareigų vykdymo teisėtumo sąlygų. Apsaugos darbuotojai vykdė savo, kaip apsaugos darbuotojo tiesiogines darbo funkcijas, kurios reglamentuotos taisyklėmis ir įstatymu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos skyrius, vadovaudamasis Leidimų režimo taisyklių 17.2., 17.4. punktais priėmė sprendimą panaikinti ieškovui išduotus leidimus bei šio asmens į bendrovės teritorijas ir objektus daugiau neįleisti.
5. Atsakovė UAB „ORLEN Apsauga“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo V. Š. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „ORLEN Apsauga“ nuo 2012 metų AB „ORLEN Lietuva“ teikia ginkluotą asmens ir turto apsaugą. Atsakovių teisinius santykius dėl ginkluotos asmens ir turto apsaugos reglamentuoja 2021 m. gruodžio 30 d. sudaryta Apsaugos paslaugų teikimo sutartis Nr. OL-OA-2022. AB „ORLEN Lietuva“ 2021 m. rugsėjo 1 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. TV1(1.2-1)-462 yra patvirtinusi Leidimų režimo taisykles, kurios nustato pateikimo į AB „ORLEN Lietuva“ režiminius objektus (teritorijas) išvykimo iš jų, taip pat buvimo juose elgesio reikalavimus bei kontrolės tvarką. Apsaugos paslaugų teikimo sutarties 2 priedo II skyriaus 4.3. punktas nustato kad UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojai vadovaudamiesi AB „ORLEN Lietuva“ Leidimų režimo taisyklėmis vykdo materialinių vertybių gabenimo pro apsaugos ir kontrolės postą kontrolę ir registraciją, o taip pat patikrina asmenų nešamas materialines vertybes, įsitikina, kad į objektą nebus įnešti draudžiami daiktai. Materialinių vertybių gabenimo į AB „ORLEN Lietuva“ režiminius objektus tvarka yra detalizuota Leidimų režimų taisyklėse. 2023 m. kovo 31 d., apie 15.30 val. pro apsaugos ir kontrolės postą Nr. 1 iš Naftos perdirbimo produktų gamyklos teritorijos ėjo ieškovas nešdamasis rankose nepermatomą maišelį, todėl turto saugotojas G. E. paprašė ieškovo parodyti, ką šis neša maišelyje, tačiau, ieškovo reakcija į G. E. prašymą buvo neadekvati. Ieškovas vietoje to, kad turto saugotojui G. E. parodytų ką gabena maišelyje, t. y. tiesiog pradarytų maišelį, to nepadarė, o pradėjo atsikalbinėti. Tada turto saugotojas G. E. pakvietė ieškovą prieiti prie apsaugos ir kontrolės poste Nr. 1 esančio stalo, tikslu, kad ieškovas parodytų maišelyje gabenamus daiktus. Ieškovas priėjo prie stalo, tačiau toliau laikė maišelį rankose ir jame esančių daiktų turto saugotojui G. E. nerodė bei bandė pasišalinti iš apsaugos ir kontrolės posto Nr. 1 teritorijos. Nurodo, kad turto saugotojui G. E. griežtai pareikalavus, kad ieškovas prieitų prie stalo ir parodytų maišelyje gabenamus daiktus, jis priėjo prie stalo, padėjo ant jo maišelį siūlydamas turto saugotojui G. E. pačiam atidaryti maišelį, tačiau jam buvo atsakyta, kad tai ieškovas turi atidaryti maišelį, kad būtų galima apžiūrėti ieškovo jame gabenamus daiktus, bet ieškovas turto saugotojo G. E. teisėto reikalavimo neįvykdė, pasiėmė nuo stalo maišelį ir pasakė, kad tokį apsaugos darbuotojo elgesį vertina, kaip atsisakymą tikrinti jo gabenamus daiktus. Ieškovas pradėjo elgtis agresyviai ir pastumdamas turto saugotoją G. E. bandė pasišalinti iš apsaugos ir kontrolės posto Nr. 1 teritorijos. Į apsaugos ir kontrolės Nr. 1 postą atėjęs pamainos viršininkas V. M. taip pat paaiškino ieškovui, kad jis privalo pats parodyti apsaugos darbuotojui gabenamus daiktus, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Po šio atsakymo pamainos viršininkas V. M. pareikalavo, kad ieškovas pateiktų identifikacinę kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti ir bandė jėga stumdamas turto saugotoją G. E. pasišalinti iš apsaugos ir kontrolės posto Nr. 1 teritorijos. Ieškovui grubiai pažeidžiant Leidimų režimo taisyklėse nustatytą tvarką, pamainos viršininkas V. M. paaiškino ieškovui, kad jis nebus išleistas iš AB „ORLEN Lietuva“ teritorijos, kol nebus išspręsta susidariusi situacija. Tada ieškovas iškvietė policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams pareikalavus, ieškovas jiems pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Tik tuomet buvo nustatyta ieškovo tapatybė, bet policijos šalims susidariusią situaciją pasiūlė spręsti patiems. Apie 17.30 val. į apsaugos ir kontrolės postą Nr. 1 atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R.. Šis asmuo taip pat bandė išaiškinti ieškovui, kad jis turi pareigą ne tik pateikti apsaugos darbuotojams kontroliniam patikrinimui gabenamus daiktus, bet ir pats juos parodyti. Ieškovui susipažinimui buvo pateiktos Leidimų režimo taisyklės, kurias ieškovas skaitė prie apsaugos ir kontrolės poste Nr. 1 esančio stalo. Ieškovui perskaičius Leidimo režimo taisyklės, pamainos viršininkas V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R. bandė žodžiu įtikinti ieškovą gera valia pateikti kontroliniam patikrinimui jo gabenamus daiktus, tačiau ieškovas vėl atsisakė pateikti kontroliniam patikrinimui jo gabenamus daiktus. Esant tokiai situacijai, apie 18.25 val. pamainos viršininkas V. M. surašė vidaus tvarkos pažeidimo aktą ir pateikė ieškovui susipažinti apie 18.55 val. Ieškovas su jam pateiktu aktu dėl vidaus tvarkos pažeidimo susipažino jį perskaitydamas, tačiau pasirašyti atsisakė. Galutinai dokumentų dėl vidaus tvarkos pažeidimo įforminimas buvo užbaigtas 19.14 val., tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. R. išsivežė ieškovą iš AB „ORLEN Lietuva“ teritorijos. Incidento metu UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojų veiksmai buvo teisėti. Leidimų režimo taisyklių 34 punktas nustato, kad asmenys, gabenantys materialines vertybes, privalo patys jas pateikti kontroliniam patikrinimui apsaugos ir kontrolės postuose. Leidimų režimo taisyklių 34 punkte nustatyta pareiga visiems buvo žinoma, taip pat, kad UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojai patys neatidaro tikrinamų krepšių, maišelių ir pan. bei neišima iš jų jokių daiktų. Taip elgiamasi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo (toliau – Asmens ir turto apsaugos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reglamentavimą bei siekiant užtikrinti asmeninio gyvenimo privatumą, bei siekiant išvengti galimų kaltinimų dėl draudžiamų įnešti/išnešti daiktų įdėjimo į tikrinamus krepšius ar maišelius. UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojų ieškovui pateiktas reikalavimas pateikti jiems ieškovui išduotą indentifikavimo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą yra įtvirtintas Leidimų režimo taisyklių 33 punkte. Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovui neparodžius jo gabenamų daiktų UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojui nebuvo sudarytos sąlygos nustatyti ar ieškovas nepažeidžia nustatytų teisės aktų reikalavimų, UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojai turėjo pagrindo manyti, kad ieškovas gali daryti administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką ir iki bus išsiaiškintos visos incidento aplinkybės turėjo teisę sulaikyti ieškovą remiantis Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje 1 punktu. UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojai reikalaudami pateikti kontroliniam patikrinimui ieškovo gabenamus daiktus ir identifikacinę kortelę bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą elgėsi teisėtai.
6. Trečiasis asmuo G. E. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pritaria atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ atsiliepime į ieškinį išdėstytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. Š. atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ naudai 5 909,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad pagal Leidimų režimo taisyklių 33, 34 punktus, kiekvienas asmuo, bandantis patekti, esantis režiminiuose objektuose ar išeinantis iš jų, apsaugos darbuotojams pareikalavus, privalo pateikti identifikavimo kortelę, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir materialines vertybes kontroliniam patikrinimui.
9. Teismas įvertinęs bylos duomenis, peržiūrėjus ir išanalizavęs atsakovės pateiktus vaizdo įrašus, sprendė, kad ieškovas išeidamas iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminio objekto, apsaugos darbuotojui pareikalavus, nevykdė jo teisėtų nurodymų kontroliniam patikrinimui pateikti ne tik gabenamas materialines vertybes, bet ir identifikavimo kortelę (leidimą) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Teismas pastebėjo, kad ieškovas praėjęs pro elektroninius vartus ir sustabdytas apsaugos darbuotojo bandė pasišalinti iš objekto teritorijos, stūmė apsaugos darbuotoją, siekdamas eiti link išėjimo, o vėliau nuėjęs prie stalo, rankose laikomą maišelį padėjo ant stalo tik 7 sekundėms, jo neatidarė, neparodė maišelio turinio ir jo neiškraustė, nors Leidimų režimo taisyklių 34 punkte įtvirtinta, jog apsaugos darbuotojo reikalavimu ieškovas privalėjo pateikti gabenamas materialines vertybes kontroliniam patikrinimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas privalėjo pateikti apsaugos darbuotojui visas maišelio viduje nešamas materialines vertybes, iškraustant maišelio turinį. Ieškovas nešamą maišelį ant stalo ilgiau nei 13 sekundžių padėjo tik praėjus dvejoms valandoms, kai buvo laikinai sulaikytas. Be to, teismo posėdžio metu apklausti asmenys paaiškino, kad, į incidento vietą atvykus policijos pareigūnams, ieškovas nerodė maišelio turinio, o sutiko tai padaryti tik policijos automobilyje, t. y. ieškovas ir toliau bandė nuslėpti maišelio turinį nuo apsaugos darbuotojų.
10. Teismas sutiko, kad Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 straipsnio 3 punktas apsaugos darbuotojams leidžia, esant įtariamo teisės pažeidėjo leidimui sutikimui apžiūrėti jo nešamus daiktus, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog AB „ORLEN Lietuva“ režiminiame objekte yra priimtos Leidimų režimo taisyklės, kurių privalo kiekvienas asmuo bandantis patekti, esantis režiminiuose objektuose ar išeinantis iš jų. Teismas įvertinęs, kad šiose taisyklėse konstatuota, jog asmuo, gabenantis materialines vertybes, privalo jas pateikti apsaugos darbuotojui, padarė išvadą, jog apsaugos darbuotojas, vykdantis režiminio objekto apsaugą nepažeidė įstatymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su Leidimų režimo buvo supažindintas ir ne vienerius metus dirbamas atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminėje teritorijoje, žinojo apie nustatytus reikalavimus ir savo pareigas.
11. Teismas sprendė, jog iš vaizdo medžiagos akivaizdu, kad ieškovas apsaugos darbuotojui per visą laikino sulaikymo laiką nepateikė savo identifikavimo kortelės (leidimo) ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ko taip pat reikalavo apsaugos darbuotojas ir pamainos viršininkas. Šiais savo veiksmais ieškovas pažeidė ir Leidimų režimo taisyklių 33 punkte įtvirtintus reikalavimus, esant apsaugos darbuotojo reikalavimui, pateikti minėtus dokumentus.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė tik policijos pareigūnams, praėjus bent 43 minutėms po incidento pradžios, o ne apsaugos darbuotojams, kaip nurodyta Leidimų režimo taisyklių 33 punkte. Ieškovas identifikavimo kortelės (leidimo) per laikino sulaikymo laiką, apsaugos darbuotojams nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nevykdant teisėtų apsaugos darbuotojų reikalavimų, apsaugos darbuotojai nepažeidė savo įgaliojimų ir turėjo pagrindą sulaikyti ieškovą. Byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad apsaugos darbuotojai ieškovo atžvilgiu elgėsi korektiškai, leido jam išeiti į lauką įkvėpti gryno oro, ieškovas turėjo laisvę vaikščioti po režiminio objekto patalpą. Teismas ištyręs byloje esančių duomenų visumą padarė išvadą, jog ieškovo sulaikymo laikas išsitęsė dėl aplinkybių aiškinimosi, policijos pareigūnų atvykimo, ieškovo darbdavio iškvietimo, reikalingų dokumentų užpildymo.
13. Teismas vertindamas dėl leidimo ieškovui panaikinimo pažymėjo, kad įvykus incidentui, ieškovui pradžioje leidimas buvo tik sustabdytas ir tik išsiaiškinus aplinkybes, patikrinus informaciją, priimtas sprendimas ieškovui leidimą panaikinti. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminiame objekte nustatytų vidaus taisyklių reikalavimų nesilaikė nebe pirmą kartą – 2023 m. sausio 18 d. apie 07.40 val. apsaugos ir kontrolės poste Nr. 1 atsisakė pasitikrinti blaivumą ir pasišalino iš posto teritorijos.
14. Teismas aiškindamas Leidimų režimo taisyklių 17.4 punktą, konstatavo, kad atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktorius gali panaikinti leidimą nebūtinai tik esant Leidimų režimo taisyklių 17.3.1. punkto pažeidimams. Pagal minėtą punktą, leidimas gali būti panaikinamas ir tuomet, kai jis yra sustabdytas (Leidimų režimo taisyklių 17.2.1., 17.2.2., 17.2.3., 17.2.4. punktų pagrindai), prieš tai įvertinus padarytų pažeidimų sunkumą ir jų įtaką bendrovės veiklai, rezultatams, įvaizdžiui, pasibaigus ekstremaliosios ar ypatingosios situacijos grėsmėms. Priešingas minėto punkto aiškinimas pažeistų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės interesus.
15. Teismo įvertinęs, kad ieškovas per mažiau nei tris mėnesius antrą kartą pažeidė atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminio objekto vidaus taisykles, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo sunkumą, atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ keliamus aukštesnius standartus saugumo srityje, sprendė, kad atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktorius N. G., vadovaudamasis Leidimų režimo taisyklių 17.4. punktu, turėjo pagrindą savarankiškai nuspręsti ieškovui sustabdyto leidimo galiojimą visiškai panaikinti ir tai atitinka Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą.
16. Teismas pažymėjo, kad Leidimų režimo taisyklėse nenumatyta, kokia forma turi būti įforminamas toks sprendimas, o fizinis leidimo panaikinimas įvykdomas atsakingiems darbuotojams atliekant atitinkamus veiksmus elektroninėje pateikimo valdymo sistemoje, todėl tai, jog atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktorius N. G. sprendimą priėmė ir pavedė vykdymą atsakingiems darbuotojams žodžiu, nesudaro pagrindo naikinti priimto sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovo ieškinį dalyje dėl priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu, atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas pripažinęs atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojų veiksmus teisėtais bei pagrįstais, taip pat atmetęs ieškinio reikalavimą dėl atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl likusiu ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo: 1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l-1008/2024 visiškai panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo V. Š. 2023 m. birželio 6 d. ieškinį patenkinti visiškai; 2) jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad prašymą, nurodytą šio skundo pirmame punkte patenkinti neįmanoma, tai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l-l008/2024 panaikinti visiškai ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) visas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisti ieškovo naudai lygiomis dalimis iš atsakovų ir trečiųjų asmenų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Asmenų ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turo apsaugos funkcijas, turi teisę: sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to, tikrinti asmenų turimus daiktus ir juos apžiūrėti. Be to, 2021 m. Leidimų režimo taisyklių 34 punkte nurodyta, kad asmenys, gabenantys materialines vertybes privalo jas pateikti kontroliniam patikrinimui apsaugos ir kontrolės postuose. Šiose taisyklėse nenurodyta, kad apsaugos darbuotojas turi teisę ar pareigą tikrinti tas vertybes. Minėtas įstatymas turi didesnę įstatyminę galią, todėl apsaugos darbuotojas tokioje situacijoje turi vadovautis Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais.
17.2. Ieškovas, eidamas per apsaugos postą UAB „ORLEN Lietuva“, kuriame budėjo apsaugos darbuotojas (trečiasis asmuo) G. E., nedarė ir nepadarė jokio administracinio nusižengimo ar nusikaltimo, nešdamas su savimi maišelį su savo asmeniniais daiktais. Todėl jokio teisėto pagrindo sulaikyti ieškovą nebuvo. Apsaugos darbuotojui paprašius ieškovą parodyti jo nešamus daiktus maišelyje, ieškovas po trumpos diskusijos septynioms sekundėms padėjo savo daiktus ant apžiūros stalo. Tokio laiko visiškai užtektų, kad apsaugos darbuotojas atidengtų maišelį, iškratytų jo turinį ir patikrintų, kaip numato minėtas įstatymas, nešamus daiktus, nes apsaugos darbuotojas turi teisę. Vietoj to, jis visiškai be teisėto pagrindo sulaikė ieškovą, ir sulaikymas truko nuo 15:30 val. iki 19:00 val., t. y. 4,5 val. Be to, buvo surašyta visiškai nereikalingų, perteklinių ir nieko teisiškai nereiškiančių dokumentų, nes juose nebuvo užfiksuota jokio administracinio nusižengimo ar nusikaltimo. Pasėkoje tokių neteisėtų ir nepagrįstų apsaugos darbuotojo veiksmų ieškovui pradėjo vystytis psichikos sveikatos sutrikdymas.
17.3. Taip pat, UAB „ORLEN Lietuva“ kontrolės ir apsaugos direktorius N. G., pažeisdamas bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintų Leidimų režimo taisyklių 17.3.1 punktą, be teisėto pagrindo panaikino ieškovui leidimus patekti į bendrovės teritoriją, kurioje buvo ieškovo darbovietė, padarydamas atžymą apie tai elektroninėje valdymo sistemos duomenų bazėje. Tokiu neteisėtu būdu minėtas N. G. visiškai apribojo galimybę ieškovui patekti į savo darbo vietą, neteisėtai sudarydamas prielaidą jo atleidimui iš darbo.
17.4. Už kitas, bet kokias veikas, nenurodytas Leidimų režimo taisyklių 17.3.1 punkte, leidimų galiojimas gali būti tiktai sustabdytas (Leidimų režimo taisyklių 17.2 (1–4) punktai), o išsiaiškinus, kad asmens veikoje nėra požymių, numatytų Leidimų režimo taisyklių 17.3.1 punkte, leidimų galiojimas turi būti tuoj pat atnaujintas. Nustatyta, kad ieškovo veikoje nebuvo požymių, numatytų Leidimų režimo taisyklių 17.3.1 punkte, todėl leidimai jam buvo panaikinti be teisėto pagrindo. Pastebi, kad Leidimų režimo taisyklių 17.4 punkte nurodyta procedūra kaip panaikinti arba atstatyti leidimų galiojimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Leidimų režimo taisyklių 17.2 punkto, 17.3.1 punkto bei 17.4 punkto normas, painiodamas leidimų panaikinimo pagrindus su leidimų sustabdymo pagrindais bei procedūrą, kuri naudojama leidimų panaikinimams ir atstatymams. Nesant teisiniam pagrindui, numatytam Taisyklių 17.3.1 punkte, teismas pripažino sprendimą dėl leidimų ieškovui panaikinimo, teisėtu. Teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą ir tai turėjo įtaką neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Visi kiti teismo sprendimo nurodyti teiginiai, kuriais teismas pateisino neteisėtus trečiojo asmens G. E. veiksmu, sulaikant ieškovą ir trečiojo asmens N. G. neteisėtus veiksmus, panaikinant ieškovui leidimus, neturi esminės reikšmės ieškinio dalykui ir pagrindui. Tokie teismo teiginiai, motyvai ir argumentai skirti tik tam, kad pritempti situaciją prie teisėtos. Tai tik parodo, kad teismas yra šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi.
17.5. Tokių neteisėtų veiksmų, sulaikant ieškovą be teisėto pagrindo ir priimant sprendimą panaikinti jam minėtus leidimus be teisėto pagrindo, pasėkoje ieškovui išsivystė psichikos sveikatos sutrikdymas. Priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pasekmių, patvirtino duodama paaiškinimus liudytoja psichiatrė J. A., kuri gydė ieškovą. Byloje įrodyta, kad minėti neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo psichikos sutrikdymu, dėl kurio jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
17.6. Teismas netinkamai pritaikęs įstatymą dėl ieškovo sulaikymo ir leidimų panaikinimo, kitos bylos dalies dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo teismas neištyrė ir neišnagrinėjo. Surinktais byloje įrodymais: liudytojų J. A., R. K., pateiktais į bylą medicininiais ir kitais dokumentais įrodyta, kad minėti neteisėti veiksmai AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojų (trečiųjų asmenų G. E., N. G. ir kitų darbuotojų) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšium su išsivysčiusia psichikos sveikatos ieškovo V. Š. sutrikimu. Iš karto 2023 m. kovo 31 d. po neteisėto sulaikymo ir leidimų panaikinimo ieškovas kreipėsi į medikus, kurie konstatavo jam psichikos sutrikimą – stiprią reakciją į stresą. Ieškovo gydymas truko pakankamai ilgą laiką nuo 2023 m. balandžio pradžios iki 2023 m. liepos mėnesio vidurio, t. y. daugiau negu 3 mėnesiai. Tokie neadekvatūs esamai situacijai ir neatitinkantys teisės normas atsakovių darbuotojų veiksmai iššaukė ieškovui neigiamą psichinę reakciją į stiprų stresą ir jis ilgam susirgo. Leidimai patekti į AB „Orlen Lietuva“ teritoriją ieškovui buvo panaikinti nesant teisėtam pagrindui, todėl sprendimas panaikinti tuos leidimus turi būti pripažintas negaliojančiu, aktyvuojant ieškovui elektromagnetinę indentifikavimo kortelę, tikslu atkurti jam teisę ir galimybę netrukdomai patekti AB „Orlen Lietuva“ teritoriją.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakant į apelianto argumentus, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Asmenų ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, pažymi, kad apsaugos darbuotojai, atsižvelgdami į ieškovo elgesį – jis atsisakė pateikti identifikavimo kortele ir asmens tapatybe patvirtinanti dokumentą bei atsisakė pats pateikti kontroliniam patikrinimui asmeniniame maišelyje gabenamas materialines vertybes, o padėjo maišeli ir liepė ii pasitikrinti patiems apsaugos darbuotojams, be to fiziniais veiksmais (kūnu stumdė apsaugos darbuotoją) bandė pasišalinti iš apsaugos posto teritorijos – turėjo pagrįstų įtarimų manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika.
18.2. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad „pagal taisykles asmuo, gabenantis materialines vertybes, privalo jas pateikti apsaugos darbuotojui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apsaugos darbuotojas, vykdantis režiminio objekto apsaugą pažeidė įstatymo reikalavimus.
18.3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, bendrovės teritorijoje galioja Leidimų režimo taisykle, kurių privalo laikytis tiek bendrovės darbuotojai, tiek bet kurie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, esantys ir/ arba dirbantys Bendrovės režiminiuose objektuose (teritorijose) (Leidimų režimo taisyklių 4 punktas). Ieškovas su Leidimų režimo taisyklėmis buvo supažindintas ir žinojo apie nustatytus reikalavimus ir savo pareigas. Taisyklėse konstatuota, kad būtent asmuo, gabenantis materialines vertybes, privalo jas pateikti apsaugos darbuotojui, todėl laikyti, kad apsaugos darbuotojas, vykdantis režiminio objekto apsaugą pažeidė Asmens ir turto apsaugos įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo, o sprendime teisingai išdėstyta pozicija, kad apsaugos darbuotojas, vykdantis režiminio objekto apsaugą, nepažeidė Asmens ir turto apsaugos įstatymo reikalavimų.
18.4. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad jokio teisėto pagrindo sulaikyti ieškovą nebuvo. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. 2023 m. kovo 31 d. ieškovas buvo sustabdytas 15.30 val., ieškovo sustabdymas truko iki 19.14 val. Maždaug 3 valandų 44 minučių reikėjo apsaugos darbuotojams incidento aplinkybių išsiaiškinimui, sulaukti ieškovo išsikviestų policijos pareigūnų, jų situacijos išanalizavimui, įvertinimui, išaiškinimams, taip pat ieškovo darbdavio atstovo iškvietimui, sulaukimui, reikalingų dokumentų užpildymui ir kita. Ieškovas, pareikalavus apsaugos darbuotojui, nevykdė jo teisėtų reikalavimų, taip pat ieškovas savo iniciatyva išsikvietė policijos pareigūnus, dėl šių aplinkybių ieškovo sulaikymo laikas užsitęsė.
18.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apsaugos darbuotojams vykdant savo pareigas, teisėtai pareikalavus atsisakė pateikti identifikavimo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei atsisakė pats pateikti kontroliniam patikrinimui asmeniniame maišelyje gabenamas materialines vertybes, o padėjo maišeli ir liepė jį pasitikrinti patiems apsaugos darbuotojams, be to fiziniais veiksmais (kūnu stumdė apsaugos darbuotoją, bandė pasišalinti iš apsaugos posto teritorijos), apsaugos darbuotojai turėjo teisę sulaikyti ieškovą ir apsaugos darbuotojai, atsižvelgdami į ieškovo elgesį, turėjo pagrįstų įtarimų manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika. Ieškovas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė tik policijos pareigūnams, praėjus bent 43 minutėms po incidento pradžios, o ne apsaugos darbuotojams, kaip nurodyta Leidimų režimo taisyklių 33 punkte, be to, apsaugos darbuotojams nepateikė identifikavimo kortelės (leidimo) per laikino sulaikymo laiką.
18.6. Dėl skundo argumentų, kad ieškovas septynioms minutėms padėjo maišelį ant apžiūros stalo ir tiek laiko turėjo pakakti apsaugos darbuotojui patikrinti maišelio turinį, bet jis to nepadarė, pažymi, kad to apsaugos darbuotojai bendrovėje negali daryti prevencijos sumetimais (dėl elementarių higienos reikalavimų bei dėl to, kad vėliau nebūtų apkaltinti, kad jie patys įdėjo į asmens krepšį kokias nors ne jo materialines vertybes ir pan.). Gabenamas materialines vertybes kontroliniam patikrinimui ieškovas privalėjo pateikti pats pagal Leidimų režimo taisyklių 34 punktą, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti.
18.7. Ieškovo sustabdymas buvo teisėtas – jis pažeidė bendrovėje galiojančias Leidimų režimo taisykles, apsaugos darbuotojui pareikalavus, iš karto nepateikė nei asmens dokumento, nei identifikavimo kortelės, nei gabenamų daiktų, be to fiziniais veiksmais (kūnu stumdė apsaugos darbuotoją) bandė pasišalinti iš apsaugos posto teritorijos, taip pat ieškovo iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai, tai ir sąlygojo ilgą aplinkybių aiškinimąsi ir apsaugos darbuotojai, atsižvelgdami į ieškovo elgesį, turėjo pagrįstų įtarimų manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika.
18.8. Nesutinka su skundo argumentais, kad N. G. be teisinio pagrindo, pažeisdamas Leidimų režimo taisyklių 17.3 punktą, panaikino ieškovui leidimus pateikti į bendrovės teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tikslingai ir jau antrą kartą, nesilaikė bendrovės nustatytų vidaus taisyklių reikalavimų ir kėlė sąmyšį, elgėsi agresyviai, nesilaikydamas visuomenėje priimtinų taisyklių ir etikos normų, jo elgesys kėlė grėsmę bendrovės teritorijoje esantiems kitiems asmenims bei prieštaravo viešajai tvarkai, bendrovei kilo pagristos abejonės, kad ieškovas gali tai daryti ir ateityje, kad ieškovo elgesys yra neprognozuojamas bei yra rizika, kad nepanaikinus ieškovui išduotu leidimu, gali vėl būti pažeisti Leidimų režimo taisyklių reikalavimai, kas galėtu sukelti grėsme tiek bendrovės, tiek nacionalinio saugumo interesams. Įvykus incidentui, pradžioje ieškovui leidimas buvo tik sustabdytas ir tik išsiaiškinus aplinkybes, bendrovės Kontrolės ir saugos skyriaus direktorius N. G., įvertinęs 2023 m. kovo 31 d. ieškovo atliktus veiksmus ir tai, kad panašaus pobūdžio incidentas buvo įvykęs ir anksčiau t. y. 2023 m. sausio 18 d., bei tai suderinęs su bendrovės generaliniu direktoriumi, vadovaudamasis Leidimų režimo taisyklių 17.2.1. ir 17.4 punktais, priėmė sprendimą ieškovui leidimą panaikinti.
18.9. Tai, kad ieškovui buvo atimtas leidimas patekti į bendrovės teritoriją, sąlygojo kalti ieškovo veiksmai, kuriais buvo pažeisti tiek Leidimų režimo taisyklių reikalavimai, tiek iškilo rizika, kad nacionalinio saugumo interesai gali būti pažeisti, todėl bendrovės kontrolės ir saugos skyriaus direktorius sprendimas panaikinti ieškovui leidimus yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis Taisyklių, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimus.
18.10. Atsižvelgiant į tai, kad nėra sąlygų, kurioms esant taikytina civilinė atsakomybė – atsakovų veiksmai buvo teisėti, atitiko Leidimų režimo taisyklių bei teisės aktų reikalavimus, ieškovas savo kaltais veiksmais sąlygojo incidento kilimą, todėl ieškovo reikalavimą dėl turinės ir neturininės žalos teismas pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstą.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „ORLEN Apsauga“ ir trečiasis asmuo G. E. prašo Telšių apylinkės teismo 202 m. balandžio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje
Nr. e2-1-1008/2024, palikti nepakeistą, o ieškovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti; atsakovei UAB „ORLEN Apsauga“ priteisti iš ieškovo V. Š. bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas šio faktinės aplinkybės nustatė remiantis visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vaizdo įrašais ir byloje apklaustų asmenų parodymais, t. y. laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtinto įrodymo vertinimo principo.
19.2. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tik bendrai nurodo, kad apelianto sulaikymas nuo 15.30 iki 19 val. buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Įvertinus šias aplinkybes, remiantis Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovė UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojai turėjo teisę tikrinti apelianto asmens dokumentus ir jo gabenamus daiktus. Atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojų apeliantui nurodyti reikalavimai (pateikti indentifikavimo kortelę, asmens tapatybės kortelę ir gabenamas materialinės vertybės buvo teisėti, o apeliantas turėjo pareigą įvykdyti apsaugos darbuotojų reikalavimus, tačiau, kaip pagrįstai nustatė teismas, apeliantas nepakluso apsaugos darbuotojų reikalavimams.
19.3. Leidimo režimo taisyklių 34 punktas, nustato, kad asmenys, gabenantys materialines vertybes, privalo jas pateikti kontroliniam patikrinimui apsaugos ir kontrolės postuose. Apeliantas neginčija, kad teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantas pareikalavus apsaugos darbuotojui nepateikė indentifikavimo korteles ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o taip pat, kad apsaugos darbuotojui pareikalavus nei iš karto, nei vėliau nepateikė, neparodė, jo gabenamas materialines vertybes kontroliniam patikrinimui. Be to, iš apelianto veiksmų apsaugos darbuotojai neturėjo pagrindo prieiti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantas duoda sutikimą, kad jo gabenami daiktai būtų apsaugos darbuotojų būtų tikrinami, kaip tai nustato Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai. Apelianto apeliaciniame skunde pateikti paaiškinimai, kad jis tinkamai įvykdė Leidimų režimų taisyklių 34 punkte nustatytą pareigą pateikti jo gabenamas materialines vertybes kontroliniam patikrinimui, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
19.4. Apeliantui nevykdant teisėtų apsaugos darbuotojų nurodymų, nepateikiant kontroliniam patikrinimui jo gabenamų daiktų ir nepateikiant indentifikavimo kortelės (leidimo) ir asmens tapatybės dokumento, remiantis Asmens ir turto saugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apsaugos darbuotojas turėjo teisę laikinai sulaikyti apeliantą, nes turėjo pagrindo įtartį, kad apeliantas gali pažeisti Leidimų režimo taisykles, taip pat daryti administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką – neteisėtai per apsaugos ir kontrolės postą gabenti atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ priklausančias materialines vertybės. Esamoje situacijoje, kuomet apeliantas apsaugos darbuotojui pareikalavus nepateikė kontroliniam patikrinimui ne tik jo gabenamų daiktų, bet taip pat nepateikė indentifikavimo kortelės (leidimo) ir asmens tapatybės dokumento, apsaugos darbuotojas turėjo pagrindo manyti, kad asmuo režiminiame objekte randasi neteisėtai, ir bando iš teritorijos neteisėtai išsinešti materialines vertybes. Esant tokiai faktinei situacijai, apsaugos darbuotojas turėjo teisę neleisti apeliantui pasišalinti iš apsaugos ir kontrolės posto iki visų aplinkybių išsiaiškinimo t. y. iki bus nustatyta apelianto tapatybė ir nustatyta, kokias materialines vertybės jis nešasi iš režimines teritorijos. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė tik policijos pareigūnams.
19.5. Policijos pareigūnai išsiaiškinę situaciją, t. y. išklausę apsaugos darbuotojų ir apelianto paaiškinimų, susipažinę su Leidimų režimo taisyklėmis, jokių apsaugos darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatė ir išvyko iš teritorijos apie 16.50 val., pasiūlydami apeliantui įvykdyti Leidimų taisyklėse numatytas pareigas.
19.6. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas nebendradarbiavo su apsaugos darbuotojais, atsisakė pateikti pažeidimo įforminimui reikalingą informaciją (žr. 2023 m. kovo 31 d. Tarnybinį pranešimą dėl V. Š. sulaikymo), todėl dokumentų pildymas užtruko ir apeliantas iš apsaugos ir kontrolės posto kartu su savo darbdavio atstovu išvyko 19.14 val. Apeliantas apsaugos ir kontrolės poste iki 19.14 val. išbuvo išimtinai dėl savo kaltų ir neteisėtų veiksmų ir atsisakymo bendradarbiauti su apsaugos darbuotojais. Teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto sulaikymo laikas užsitęsė dėl aplinkybių aiškinimosi, policijos pareigūnų atvykimo, ieškovo darbdavio iškvietimo, reikalingų dokumentų užpildymo, todėl negali būti laikomas neproporcingai ilgu.
19.7. Pripažinus, kad atsakovių veiksmuose nėra kaltės ir neteisėtų veiksmų, teismas pagrįstai nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir apelianto patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo, nes civilinės atsakomybės taikymas tokioje situacijoje iš viso nėra galimas.
19.8. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo apeliacinio skundo ir ieškinio reikalavimus, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2018 m. gegužės 2 d. Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas V. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsikūrusi atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminėje teritorijoje.
22. AB „ORLEN Lietuva“ generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. TV1(1.2-1)-462 patvirtintos Leidimų režimo taisyklės.
23. Iš darbuotojui privalomų žinoti saugos darbe instrukcijų sąrašo Nr. 1, 18 punkto ir pridėto priedo su instruktuojamų darbuotojų parašais nustatyta, kad apeliantas raštiškai patvirtino, kad buvo supažindintas su Leidimų režimo taisyklėmis, galiojančiomis atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminėje teritorijoje. Apeliantui buvo išduota identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), leidžianti patekti į atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminę teritoriją.
24. Iš 2021 m. gruodžio 30 d. apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. OL-OA-2022 ir jos priedo Nr. 2 Apsaugos paslaugų teikimo sąlygos nustatyta, kad atsakovė UAB „ORLEN Apsauga“ teikia atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ apsaugos paslaugas, tame tarpe užtikrina ir patekimo į atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminius objektus, materialinių vertybių gabenimo į ir iš režiminių objektų kontrolę bei leidimų ir identifikavimo kortelių patekimui į režiminius objektus naudojimosi kontrolę.
25. Iš 2023 m. kovo 31 d. atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ Mažeikių pamainos viršininko V. M. tarnybinio pranešimo Dėl V. Š. sulaikymo, 2023 m. kovo 31 d. akto dėl vidaus tvarkos pažeidimo, byloje esančio 2023 m. kovo 31 d. vaizdo kamerų įrašų (Kovo_31_diena_1_postas) (t. 5, b. l. 35) nustatyta, kad 2023 m. kovo 31 d. apie 15.31 val. apeliantui baigus darbą ir išeinant iš AB „ORLEN Lietuva“ režiminės teritorijos, apsaugos ir kontrolės poste Nr. 1 apeliantas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo G. E.. Atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos skyriaus direktorius N. G. išanalizavęs situaciją, žodžiu priėmė sprendimą, kuriuo apeliantui panaikino leidimą patekti į atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminę teritoriją, nenurodant leidimo panaikinimo termino. Leidimo panaikinimas įvestas į atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ vidinę informacinę sistemą, pastabose nurodant 2023 m. kovo 31 d. užblokuota N. G. nurodymu. Po 2023 m. kovo 31 d. įvykusio incidento apeliantas kreipėsi į medikus, jam buvo išduotas nedarbingumo lapelis.
Dėl Asmens ir turto apsaugos įstatymo ir Leidimų režimų taisyklių taikymo
26. Apeliantas skunde teigia, kad atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojas, reikalaudamas, kad apeliantas pateiktų patikrinimui maišelyje esančius daiktus bei sulaikydamas apeliantą, nepagrįstai nesivadovavo Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, o vadovavosi Leidimų režimo taisyklėmis, kurios turi mažesnę galią, nei minėtas įstatymas.
27. Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 priedą, atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ yra įtraukta į trečios kategorijos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1-9 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių energetikos įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Apsaugos reikalavimai) atsakovei AB „ORLEN Lietuva“ nustatyti fizinės apsaugos principai, organizavimo pagrindai, fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimai. AB „ORLEN Lietuva“ Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklai nustatytas trečiasis fizinės apsaugos lygis (19.4. papunktis). Be kita ko, minėtame įsakyme įtvirtinta, jog įmonės fizinė apsauga organizuojama ir vykdoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais (3 punktas).
28. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos apsaugininkų, apsaugos darbuotojų teisės, kuriame nustatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, taip pat apsaugos darbuotojas stažuotojas, dirbdamas kartu su apsaugininku arba apsaugos darbuotoju, be kita ko, turi teisę: 1) sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to; 2) saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas, tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius ir jų dokumentus; 3) užtikrindamas režimą saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, juos apžiūrėti.
29. Apsaugos reikalavimų 24 punkte nustatyta, kad įmonės vadovas tvirtina įmonės leidimų režimą, kuriame turi būti nustatyta patekimo į saugomą objektą ir išvykimo iš jo, taip pat buvimo saugomame objekte kontrolės tvarka, pasireiškianti darbuotojų pažymėjimų ar kitų dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ir kitą reikalaujamą informaciją, ir su savimi turimų daiktų, transporto priemonėse esančių krovinių bei su jais susijusių dokumentų patikrinimu. Jeigu objekto teritoriją dalinasi keli ūkio subjektai, leidimų režimas rengiamas bendrai ir jį tvirtina jų vadovai.
30. Įmonės leidimų režimo taisyklėse turi būti numatyta patekimo į padidinto saugumo zonas sankcionavimo, buvimo jose ir išvykimo iš jų tvarka (Apsaugos reikalavimų 16 punktas).
31. Įmonės fizinė apsauga – įmonės apsaugos sistemos dalis, kurią sudaro organizacinių, teisinių, techninių, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų visuma, užtikrinanti saugomų objektų ir jų apsaugos zonų apsaugą nuo neteisėto fizinio poveikio, incidentų ir ekstremaliųjų situacijų (Apsaugos reikalavimų 4.7. papunktis).
32. Apsaugos reikalavimų 4.8. papunktyje paaiškinta incidento sąvoka – incidentas, tai įvykis, pažeidžiantis nustatytą įmonės fizinės apsaugos režimą ir galintis turėti neigiamą įtaką įmonės fizinei apsaugai.
33. AB „ORLEN Lietuva“ generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. TV1(1.2-1)-462 patvirtintos Leidimų režimo taisyklės, kurių VI skyriuje nustatyti reikalavimai asmenų elgesiui atvykus, išvykstant ir esant bendrovės režiminiuose objektuose.
34. Įstatymai – aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktai, priimti Lietuvos Respublikos Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią. Įstatymas laikomas pagrindiniu teisės šaltiniu. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).
35. Apsaugos reikalavimai yra patvirtinti vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto elgesio režiminio objekto AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje bei dėl šiame objektą įmonės fizinę apsaugą vykdančios UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojų veiksmų incidento su apeliantu metu, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai vadovavosi Leidimų režimo taisyklėmis, kurios priimtos įgyvendinant Apsaugos reikalavimų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Leidimų režimo taisyklėmis.
Dėl reikalavimo pateikti daiktus ir apelianto sulaikymo teisėtumo
36. Apeliantas teigia, kad jis, eidamas per apsaugos postą UAB „ORLEN Lietuva“ ir nešdamas maišelį su savo asmeniniais daiktais, nepadarė jokio administracinio nusižengimo ar nusikaltimo. Apsaugos darbuotojui paprašius ieškovą parodyti jo nešamus daiktus maišelyje, ieškovas po trumpos diskusijos septynioms sekundėms padėjo savo daiktus ant apžiūros stalo, todėl apsaugos darbuotojas, kaip numatyta Asmens ir turto apsaugos įstatyme, turėjo galimybę patikrinti apelianto maišelyje buvusius daiktus.
37. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtinta apsaugos darbuotojo, vykdančio asmens ir turto apsaugos funkcijas teisę: saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas, tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus; užtikrindamas režimą saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, juos apžiūrėti.
38. Leidimų režimo taisyklių 6.3. papunktyje numatyta, jog leidimų režimo tinkamą laikymąsi AB „ORLEN Lietuva“ užtikrina AB „ORLEN Lietuva“ apsaugos paslaugas teikiančios įmonės apsaugos darbuotojai, kuriems suteikiamos teisės ir pareigos, numatytos Asmens ir turto apsaugos įstatyme bei su AB „ORLEN Lietuva“ sudarytoje apsaugos paslaugų teikimo sutartyje. Leidimų režimo taisyklių 33 punkte nustatyta, kad asmenys, bandantys patekti, esantys režiminiuose objektuose ar išeinantys iš jų, apsaugos darbuotojams pareikalavus, privalo pateikti identifikavimo kortelę <...> bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Leidimų režimo taisyklių 33 punktas). Šių taisyklių 34 punkte nustatyta, kad asmenys, gabenantys materialines vertybes, privalo jas pateikti kontroliniam patikrinimui apsaugos ir kontrolės postuose, o apsaugos darbuotojams pareikalavus, ir režiminio objekto viduje.
39. Iš aptarto Leidimų režimo taisyklėse įtvirtinto reglamentavimo nustatyta, kad asmuo, esantis režiminiuose objektuose ar išeinantis iš jų, apsaugos darbuotojams pareikalavus, privalo pateikti identifikavimo kortelę, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir materialines vertybes kontroliniam patikrinimui.
40. Aiškinant Leidimų režimo taisyklių 34 punktą, pažymėtina, kad priešingai nei teigia skunde apeliantas, apsaugos darbuotojas turi teisę patikrinti asmens gabenamas ir kontroliniam patikrinimui pateiktas materialines vertybes. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis apsaugos darbuotojui pareikalavus parodyti maišelyje nešamus daiktus, padėjo ant patikros stalo turėtą maišelį, tačiau jo neatidengė, t. y. nepateikė maišelyje gabentus daiktus.
41. Taip pat tiek iš trečiojo asmens apsaugos darbuotojo G. E. paaiškinimų, UAB „ORLEN Apsauga“ Mažeikių apsaugos skyriaus pamainos viršininko V. M. 2023 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo dėl V. Š. sulaikymo, atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ į bylą pateiktos filmavimo kamerų medžiagos nustatyta, kad apeliantas išeidamas iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminio objekto, apsaugos darbuotojui pareikalavus, nevykdė jo teisėtų nurodymų kontroliniam patikrinimui pateikti ne tik gabenamas materialines vertybes, bet ir identifikavimo kortelę (leidimą) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pastebėtina, kad apeliantas identifikavimo kortelę (leidimą) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė tik būdamas apsaugos darbuotojų sulaikytas, kai jo kvietimu atvyko policijos pareigūnai, t. y. praėjus beveik valandai nuo išsakyto apsaugos darbuotojo reikalavimo, ir dokumentus pateikė tik policijos pareigūnui. Taip pat iš vaizdo medžiagos nustatyta, kad apeliantas praėjęs pro elektroninius vartus ir sustabdytas apsaugos darbuotojo bandė pasišalinti iš objekto teritorijos, stūmė apsaugos darbuotoją, siekdamas eiti link išėjimo, o vėliau nuėjęs prie stalo, rankose laikomą maišelį padėjo ant stalo tik 7 sekundėms, jo neatidarė, neparodė maišelio turinio ir jo neiškraustė, kaip įtvirtinta Leidimų režimo taisyklių 34 punkte. Vėliau praėjus porai valandų nuo sulaikymo apeliantas turėtą maišelį padėjo ant stalo ilgiau nei 13 sekundžių praėjus porai valandų nuo sulaikymo. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis į incidento vietą atvykusiems policijos pareigūnams nerodė maišelio turinio, nors maišelyje gabentus daiktus sutiko parodyti tik policijos automobilyje.
42. Kaip minėta Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 straipsnio 3 punktas apsaugos darbuotojams leidžia, esant įtariamo teisės pažeidėjo žodiniam ar rašytiniam sutikimui apžiūrėti jo nešamus daiktus, t. y. pačiam patikrinti maišelio turinį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas AB „ORLEN Lietuva“ režiminiame objekte yra priimtos Leidimų režimo taisyklės, t. y. yra atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ vidinis norminis teisės aktas, kuris detalizuoja ne tik besilankančių režiminiame objekte asmenų pareigas, bet ir apsaugos darbuotojų teises. Kaip minėta Leidimų režimo taisyklių 34 punkte yra imperatyviai įtvirtinta pareiga asmeniui pateikti gabenamas materialines vertybes apsaugos darbuotojui, todėl nesutiktina su apeliantu, kad apsaugos darbuotojai turėjo teisę ir pareigą pats apžiūrėti apelianto maišelyje laikytus daiktus, kai apeliantas atsisakė parodyti maišelio turinį.
43. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to.
44. Apsaugos paslaugų teikimo sąlygų 4.4.2. papunktyje įtvirtinta, jog įtarus, kad asmenų veiksmai pažeidžia AB „ORLEN Lietuva“ nustatytą vidaus tvarką, Leidimų režimo taisyklių nuostatas, <...> imasi aktyvių veiksmų tokių asmenų veiksmams ir procesams sustabdyti bei sulaiko neteisėtus veiksmus darančius asmenis, apie pažeidimus informuoja apsaugos pamainos viršininką.
45. Iš vaido medžiagos, 2023 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimos dėl V. Š. sulaikymo, 2023 m. kovo 31 d. akto dėl vidaus tvarkos pažeidimo nustatyta, kad apeliantas apsaugos darbuotojų buvo sulaikytas, t. y. jam nebuvo leidžiama išeiti iš režiminės teritorijos, nuo 15.30 val. iki 19.44 val. Per tą laiko apsaugos darbuotojai aiškinosi incidento aplinkybes, siekė nustatyti apelianto tapatybę, tačiau dėl apelianto veiksmų, tapatybės nustatymas užsitęsė (nepateikė apsaugos darbuotojams leidimo), sulaukė apelianto iškviestų policijos pareigūnų, iškvietė ir sulaukė atvykstant apelianto darbdavį, kuriam perdavė apeliantą, užpildė reikiamus dokumentus. Esant šioms nustatytoms aplinkybės teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto sulaikymo laikas užsitęsė dėl aplinkybių aiškinimosi, policijos pareigūnų atvykimo, ieškovo darbdavio iškvietimo, reikalingų dokumentų užpildymo.
46. Apeliantas skunde nurodė, kad incidento metu buvo surašyti nereikšmingi dokumentai, nes juose nėra užfiksuota administracinių nusižengimų ar nusikaltimų, teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Incidento metu surašytuose dokumentuose yra fiksuotos incidento aplinkybės, Leidimų režimo taisyklių 33, 34 punktų pažeidimai, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, šie dokumentai yra reikšmingi tiriant vykusį incidentą bei sprendžiant dėl apelianto bei apsaugos darbuotojų veiksmų teisėtumo.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui atsisakius AB „ORLEN Lietuva“ vidaus teisės aktų tvarka pateikti identifikavimo kortelę bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atsisakius kontroliniam patikrinimui pateikti maišelyje gabenamas materialines vertybes, taip pat bandant pasišalinti iš apsaugos posto teritorijos (stumdė apsaugos darbuotoją), atsižvelgiant į tokį apelianto elgesį, atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojai pagrįstai galėjo įtarti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, todėl turėjo pagrindo sulaikyti apeliantą, kol buvo išsiaiškintos incidento aplinkybės bei atlikti kiti reikiami veiksmai. Esant šioms aplinkybės atmestini apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto sulaikymo.
Dėl leidimų panaikinimo
48. Apeliantas skunde teigia, kad UAB „ORLEN Lietuva“ kontrolės ir apsaugos direktoriui N. G., pažeidžiant Leidimų režimo taisyklių 17.3.1 punktą, be teisėto pagrindo panaikinus ieškovui leidimus patekti į bendrovės teritoriją, padarius atžymą apie tai elektroninėje valdymo sistemos duomenų bazėje, buvo apribota apeliantui galimybė patekti į savo darbo vietą, neteisėtai sudaryta prielaidą atleisti apeliantą iš darbo.
49. Leidimų režimo taisyklių 6.1. punkte numatyta, kad leidimų režimą, vadovaudamasis Leidimų režimo taisyklėmis bei kitais susijusiais teisės aktais AB „ORLEN Lietuva“ organizuoja kontrolės ir saugos direktorius. Jis <...> priima sprendimus dėl patekimo į AB „ORLEN Lietuva“ režiminius objektus ribojimo, leidimų galiojimo panaikinimo.
50. Leidimų režimo taisyklių 6.5. punkte reglamentuota, kad leidimų suteikimo, pakeitimo, panaikinimo faktai registruojami Bendrovės patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje
51. Leidimų galiojimo pasibaigimo, sustabdymo, panaikinimo pagrindai reglamentuojami Leidimų režimo taisyklių 17 punkte. Išduoto leidimo galiojimas sustabdomas: pažeidus bendrovės vidaus tvarką ir šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus asmenų elgesiui; identifikavimo kortelę perdavus kitam asmeniui ar pasinaudojus kitam asmeniui išduota identifikavimo kortele; bendrovės darbuotojui paskelbus prastovą; ekstremaliųjų ar ypatingųjų situacijų metu bendrovės kontrolės ir apsaugos direktoriaus ar jo paskirto atsakingo Kontrolės ir saugos skyriaus darbuotojo sprendimu gali būti laikinai apribotas bendrovės rangovų darbuotojų, klientų, svečių ir kitų asmenų, taip pat bendrovės darbuotojų patekimas į bendrovės režiminius objektus (Leidimų režimo taisyklių 17.2., 17.2.1., 17.2.2., 17.2.3., 17.2.4. punktai).
52. Iš trečiojo asmens N. G. paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad įvykus incidentui, apeliantui pradžioje leidimas patekti į režiminius objektus buvo tik sustabdytas N. G. žodiniu sprendimu Leidimų režimo taisyklių 17.2.1. punkto pagrindu, ir tik kita dieną gavus informaciją, kad apeliantas ne pirmą kartą nesilaiko Leidimų režimo taisyklių reikalavimų buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo leidimas panaikintas. Tai, kad incidento dieną apeliantui išduotas leidimas buvo ne panaikintas, o sustabdytas patvirtina byloje esantys AB „ORLEN Lietuva“ patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje registruoti duomenys, kuriuose nurodyta, jog apeliantui išduotas leidimas 2023 m. kovo 31 d. užblokuotas N. G. nurodymu.
53. Apeliantas apsaugos darbuotojo reikalavimu nepateikęs savo identifikavimo kortelės (leidimo) ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei nepateikęs kontroliniam patikrinimui gabenamų materialinių vertybių, pažeidė AB „ORLEN Lietuva“ vidaus tvarką, Leidimų režimo taisyklėse nustatytus reikalavimus asmenų elgesiui ir taip padarė Leidimų režimo taisyklių 17.2.1. punkto pažeidimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantui teisėtai buvo sustabdytas išduoto leidimo galiojimas.
54. Leidimų režimo taisyklių 17.3.1. papunktyje numatyta, kad išduotas leidimas panaikinamas: asmenims, kurie bendrovėje ir / ar jos teritorijoje vykdė veiklą (įskaitant ir su bendrove susijusią veiklą), turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, atskleidė bendrovės konfidencialią informaciją, bendrovės tvarkomus duomenis, neteisėtai rinko informaciją, kuri yra bendrovės komercinė paslaptis, konfidenciali informacija, pažeidė nuostatas dėl bendrovės ir jo privačių interesų susikirtimo, vykdė veiksmus, kurie pagal bendrovėje galiojančią tvarką ir teisės aktus yra laikomi korupciniais.
55. Leidimų režimo taisyklių 17.4. punkte taip pat nustatyta, kad sprendimą dėl sustabdyto (ar panaikinto) leidimo galiojimo atstatymo ar panaikinimo priima bendrovės generalinis direktorius arba kontrolės ir saugos direktorius, įvertinę padarytų pažeidimų sunkumą ir jų įtaką bendrovės veiklai, rezultatams, įvaizdžiui, pasibaigus ekstremaliosios ar ypatingosios situacijos grėsmėms.
56. Nagrinėjamu atveju leidimas apeliantui buvo panaikintas AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimu, pritarus AB „ORLEN Lietuva“ generaliniam direktoriui, įvertinus, kad apeliantas per mažiau nei trijų mėnesių laikotarpį antrą kartą pažeidė atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminio objekto vidaus taisykles, atsižvelgus į padaryto pažeidimo sunkumą, į AB „ORLEN Lietuva“ keliamus aukštesnius standartus saugumo srityje. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, apelianto padarytų vidaus taisyklių pažeidimų pobūdį, tai, kad apeliantas 2023 m. kovo 31 d. pakartotinai padarė vidaus tvarkos pažeidimus ir buvo reali rizika, kad apeliantas gali dar kartą pažeisti AB „ORLEN Lietuva“ vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus, AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimu, vadovaujantis Leidimų režimo taisyklių 17.4. punktu, pagrįstai buvo panaikintas jau sustabdytas apeliantui išduotas leidimas.
57. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ginčijamas AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimas panaikinti apeliantui leidimą atitinka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
1 straipsnyje įtvirtintą tikslą – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas.
58. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimu nepagrįstai buvo apeliantui panaikintas leidimas.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
59. Apeliantas skunde teigia, kad jam po sulaikymo ir leidimo panaikinimo buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – stipri reakcija į stresą, panaikinus leidimą jis prarado galimybę dirbti atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ režiminėje teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovių minėtų veiksmų ir apeliantui nustatyto psichinės sveikatos sutrikdymo.
60. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
61. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad prievolė atsakovėms atlyginti padarytą žalą kiltu tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl atsakovių veiksmus, kurių atlikimu ar neatlikimu yra grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas, pripažinus teisėtais, objektyviai nekyla poreikis spręsti, ar tas rezultatas, kurį ieškinį padavęs asmuo laiko jam padaryta žala, yra priežastiniu ryšiu susijęs su teisėtais veiksmais, ar yra asmens kaltė dėl teisėtai atliktų veiksmų ir pan.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojų veiksmus teisėtais bei pagrįstais, taip pat atmestus ieškinio reikalavimą dėl atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktorius N. G. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, t. y. nenustačius vienos iš būtinų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir pagrįstai apelianto ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus, išsamiau nepasisakydamas dėl kitų sąlygų (priežastinio ryšio, žalos fakto ir dydžio) (ne)buvimo.
Dėl įrodymų vertinimo
63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
65. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
66. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
68. Atsakovė UAB „ORLEN Apsauga“ pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
69. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
70. Atsakovės UAB „ORLEN Apsauga“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei UAB „ORLEN Apsauga“ iš apelianto priteistina 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Apsauga“, juridinio asmens kodas 302764291, iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 234,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Alma Jurgelienė
Egidijus Mockevičius