ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

P A P I L D OM A S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas‘‘ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas‘‘ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Ecosta‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Brostos keliai‘‘, trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai bendrovei ,,Brosta‘‘ dėl skolos, palūkanų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:  

1.                      Šiaulių apygardos teismas 2025-09-25 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-208-569/2025, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, bei sprendimo 73 punkte nurodė: „Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, atmestas dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo iš kiekvieno atsakovių atskirai. Kadangi ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra procesinio pobūdžio, laikytina, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, t.y. priimtas ieškovės naudai“. Taigi, galima laikyti, kad ieškovas yra bylą laimėjusi šalis. Tačiau teismas neišsprendė (nepriteisė) visų bylinėjimosi išlaidų klausimo, t. y. iš atsakovų ieškovo naudai priteisė tik 3578,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau nepriteisė ieškovo patirtų 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms už advokato paslaugas.

2.                      Ieškovė kartu su 2025-04-01 prašymu (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) į bylą pateikė sąskaitas ir pavedimus, pagrindžiančius patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Tačiau Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai jų nepriteisė. 

3.                      Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

4.                      Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė šioje byloje patyrė 1210,00 Eur už teisines paslaugas, todėl prašo iš atsakovų jas priteisti. 

5.                      Atsakovės UAB ,,Ecosta‘‘, UAB ,,Brostos keliai‘‘ su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog šis institutas yra skirtas sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Nėra pagrindo teismo sprendimo trūkumo taisymu laikyti išsprendimo tokio reikalavimo, kuris nebuvo išnagrinėtas ir ištirtas teismo posėdyje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

6.                      Vienas iš CPK 277 straipsnio taikymo pagrindų yra, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad papildomas sprendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti priimamas tik tuo atveju, kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš vis nėra pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tai reiškia, jog papildomas sprendimas negali būti priimamas, kai teismas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo pasisakė, tačiau sprendime išdėstyti motyvai kažkurios ginčo šalies netenkina ar kuri nors šalis vertina, kad klausimas, kaip jis išspręstas teismo sprendime, yra išspręstas neteisingai. Papildomo teismo sprendimo institutas neturėtų būti taikomas kaip priemonė keisti jau priimtą neįsiteisėjusį teismo sprendimą, t.y. papildomu sprendimu negali būti keičiamas teismo sprendimo turinys, teisė prašyti papildomo sprendimo priėmimo neturėtų būti painiojama ar dubliuojama su apeliacijos teise. Tokiais atvejais, kai šalis vertina sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esant nepagrįsta, tinkamas teisinės gynybos būdas yra sprendimo apskundimas apeliacine tvarka, o ne prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimas.

7.                      Šiuo atveju 2025 m. rugsėjo 24 d. teismas priėmė sprendimą, kurio 73 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei jų paskirstymo tarp šalių, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas. Savo nesutikimą su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovė gali išreikšti paduodama apeliacinį skundą, o ne prašydama priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų keičiama sprendimo esmė. Todėl prašymas priimti papildomą sprendimą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Prašymas tenkintinas.

8.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad priėmęs byloje sprendimą teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

9.                      Pagal bendrąją taisyklę pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsiranda tada, kai, išnagrinėjus bylą iš esmės arba užbaigus ją nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teismo procesiniame sprendime (nutartyje) nėra išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas, nors tai turėjo būti padaryta.

10.                      Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

12.                      Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovė 2025-04-01 pateikė prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą -1210,00 Eur. Šių išlaidų teismas, priimdamas sprendimą, per klaidą neįvertino, dėl jų nepasisakė teismo sprendime. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismas visas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ir dėl jų pasisakė, o atsakovė priteistų išlaidų dydį turėtų skųsti apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad ieškovė, be žyminio mokesčio išlaidų patyrė ir išlaidas už advokato pagalbą – 1210,00 Eur, kurios ieškovei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Prašymą tenkinti, priimti papildomą sprendimą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas‘‘ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecosta‘‘ (juridinio asmens kodas 303247457), uždarosios akcinės bendrovės ,,Brostos keliai‘‘ (juridinio asmens kodas 304450542) po 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą. 

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė