Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-49-543/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00489-2019-4

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 16.9.11; 21.9.10

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. sausio 6 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.,

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., 

suinteresuotam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Teismas

n u s t a t ė :

J. J. 2019 m. gruodžio 12 d. 7.45 val. Alytaus mieste, Ulonų gatvėje, pakartotinai, būdama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, vairavo automobilį ,,Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivi, kai nustatytas lengvas (0.72 promilės) neblaivumo laipsnis. Tuo J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. J. kaltę dėl nusižengimo pripažino, paaiškino, kad turėjo vairuotoją, kurios tą dieną susirgo vaikai ir ji negalėjo vežti. Jai reikėjo nuvažiuoti į polikliniką priduoti tyrimų, todėl rizikavo ir nutarė važiuoti pati. Iš vakaro buvo gėrusi su vyro pusbroliais, o ryte važiavo, nors buvo neblaivi. Vairavo automobilį ,,Citroen Berlingo“, kuris yra tas pats automobilis, su kuriuo padarė nusižengimą, už kurį jai atimtos teisės. Jos vairuotojos stažas yra 41 metai, todėl ji yra pajėgi vairuoti ir neblaivi. Gailisi, kad taip pasielgė, pati yra kalta. Automobilis registruotas A. J. vardu, tačiau yra įgytas santuokoje su A. J. prieš šešerius metus už jų bendrus pinigus ir vaikų dovanotus pinigus. Už automobilį mokėjo 5000 litų. Abu su vyru gauna pensijas, dar dirba kaimo parduotuvėje, turi individualią įmonę, gauna pelną. Prašė grąžinti automobilį, o baudą susimokės.

Suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, kad automobilis ,,Citroen Berlingo“ priklauso jiems abiem, prie jo įsigijimo prisidėjo jie abu ir vaikai dar pridėjo. Automobilis yra jų bendras turtas. Automobiliu naudojosi abu, tačiau šiuo metu jis automobilio nevairuoja apie du metus, nes jis irgi vairavo šitą patį automobilį girtas ir atėmė teises. Nurodė, kad automobilis jiems yra reikalingas, jis bandys atgauti teises.

Tai, kad J. J. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina ir bylos duomenys, kurie pripažintini įrodymais: 

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir įrašytas J. J. pasiaiškinimas, kad su padarytu nusižengimu sutinka, vairavo automobilį būdama neblaivi, važiavo, nes buvo gėrusi tik iš vakaro, manė, kad gali vairuoti, nes gerai jautėsi (b. l. 1-2).

Policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. vykdė kelių eismo kontrolę, stabdė ir tikrino važiuojančius automobilius Ulonų gatve, ties ,,Dainavos“ fabriku. Sustabdė automobilį ,,Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) prisistatė vairuotojai, kuri labai pasimetė, jai ėmė drebėti rankos, kalba tapo nesuprantama. Vairuotoja dvejodama pateikė vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai J. J.. Patikrinus duomenų bazėje ,,Polis II“ paaiškėjo, kad vairuotojai atimta teisė vairuoti dėl girtumo, vairuotoja su tuo sutiko ir apgailestavo, kad ji to pati nepasakė. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl patikrino ir nustatė jai girtumą – 0,72 promiles. Vairuotoja su padarytu nusižengimu sutiko (b. l. 5).

Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnas A. K. (b. l. 6).

Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0237 patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 7).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu J. J. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9).

VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio ,,Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. J. (b. l. 11), kuris yra J. J. sutuoktinis (b. l. 13) ir kuriam pranešta apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 12).

J. J. asmens duomenų pažyma patvirtina, kad jai išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 13).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. J. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių; bauda sumokėta 2019 m. rugpjūčio 12 d.; administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d. (b. l. 14-15).

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. naujo pažeidimo padarymo dieną buvo sumokėjusi baudą, tačiau po jos sumokėjimo iki naujo nusižengimo padarymo nebuvo praėję 1 metai, be to iki šiol yra tęsiamas administracinio poveikio priemonės vykdymas, todėl nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai.

Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad J. J. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti ir būdama neblaivi, šiuos veiksmus padarė pakartotinai po to, kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tokie jos veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole J. J. veiksmai dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti papildomai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymi, kad ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta administracinė nuobauda už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, taip pat ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims. Atsižvelgiant į tai J. J. teisę pažeidžiančių veiksmų kvalifikacija pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra perteklinė, todėl jie papildomai pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nekvalifikuotini, nes ANK 427 straipsnio 1 dalyje yra speciali norma, kai neturintis teisės vairuoti asmuo pakartotinai vairuoja automobilį būdamas neblaivus arba vengia neblaivumo patikrinimo (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims skiriama nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų bauda.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad J. J. veikė tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvina tai, kad kalta dėl nusižengimo prisipažino ir gailėjosi jį padariusi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertina ir tai, kad J. J. bausta administracinėmis nuobaudomis už įvairius pažeidimus ir nors kai kurios nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai ją charakterizuoja. Be to, ji ne kartą vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, iš paskirtų baudų ir poveikio priemonių išvadų nedaro (b. l. 17-18), savo elgesio nevertina kritiškai. Šis jos padarytas administracinis nusižengimas kėlė realią grėsmę žmonių ir jų turto saugumui. Įvertinus visas bylos aplinkybes J. J. skirtina bauda, artimesnė minimaliai.

Be to, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjos asmenybę, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatomis, J. J. skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymima, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad J. J. metų bėgyje antrą kartą vairuoja neblaivi, be to ir anksčiau yra bausta už tokį patį nusižengimą (b. l. 17), J. J. asmenybę, į tai, kad ji nėra kritiška padaryto nusižengimo atžvilgiu, nes mano, kad turėdama 41 metų vairavimo stažą ji sugeba automobilį vairuoti ir būdama neblaivi, todėl siekiant pilnai įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, 427 straipsnio 2 dalimi, J. J. skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatyme numatyto minimalaus ir maksimalaus terminų vidurkiui – ketveriems metams.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju J. J., būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo jos sutuoktinio A. J. vardu įregistruotą transporto priemonę – automobilį ,,Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) J. J. ir A. J. santuoka bylos duomenimis įregistruota (duomenys neskelbtini), automobilis įgytas (duomenys neskelbtini), jiems esant santuokoje (b. l. 11 ir 13), todėl, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad automobilis J. J. ir jos sutuoktinio yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Tai, kad automobilis nusižengimą padariusiai J. J. su sutuoktiniu priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismo posėdyje patvirtino ir patys J. ir A. J.. A. J. nurodė, kad iš jo už šito paties automobilio vairavimą neblaiviam yra atimta teisė vairuoti prieš du metus (A. J. Alytaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu yra nubaustas už šito paties automobilio vairavimą neblaiviam – b. l. 20-23), todėl šiuo metu automobiliu naudojosi tik jo sutuoktinė. Aukščiau minėta, jog praeityje J. J. ne kartą buvo bausta administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus - už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai (b. l. 17), be to, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu ji nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 27 d. ji vairavo šitą pačią transporto priemonę būdama neblaivi (b. l. 14), kas tik įrodo, kad nusižengimą padariusi J. J. kaip bendrasavininkė šiuo automobiliu naudojasi nuolat. Šios aplinkybės be kita ko leidžia teigti, jog nusižengimą padaręs asmuo yra visiškai abejingas savo neigiamai patirčiai ir toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, įvertinus J. J. asmenybę, jos padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog siekiant betarpiško administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo bei siekiant užkirsti kelią naujų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymui, J. J. būtina paskirti ir įstatymo numatytą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės, priklausančios jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konfiskavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 

n u t a r i a :

J. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant šio straipsnio 2 dalį, 3 dalį, skirti jai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams ir turto konfiskavimą: konfiskuoti A. J. vardu įregistruotą automobilį ,,Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėja                     I. K.

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19108828294, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.