Civilinė byla Nr. e2-283-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02344-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės ,,Spauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria panaikinta dalis laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų civilinėje byloje Nr. e2-808-565/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Spauda“ ieškinį atsakovams A. S., V. S. ir E. M. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė RAB ,,Spauda“ 2018 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S., V. S. ir E. M. 462 260,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jos valdymo organų nariais buvo atsakovai E. M. (generalinis direktorius ir valdybos narys) ir A. S. (valdybos narys), atsakovas V. S. buvo UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ akcininkas ir vadovas. Ieškovės teigimu, žala jai buvo padaryta su UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė dalį patalpų minėtai bendrovei. Be to, naujoji patalpų savininkė įsipareigojo nuo patalpų jai perdavimo apmokėti visas jų išlaikymo išlaidas, tačiau šios išlaidos buvo apmokėtos ieškovės lėšomis. Atsakovų padaryta žala yra 257 353,67 Eur suma, kurią ieškovė nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. sumokėjo už patalpų išlaikymą. Iš atsakovų priteistina ir 198 950,77 Eur suma, kurią UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ gavo už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d., nors pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punkte nustatytas sąlygas pirkėja iki visiško atsiskaitymo už patalpas net neturėjo teisės be raštiško pardavėjos sutikimo patalpas parduoti ar kitaip jomis disponuoti, taigi ir nuomoti. Be to, ji sumokėjo naujajai patalpų savininkei 5 956,36 Eur už atliktas lakavimo paslaugas, nors tokios paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos. Pasak ieškovės, atsakovų veiksmai buvo kryptingi ir suderinti veikiant jai nenaudinga linkme, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš jų solidariai.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, be to, ieškovė yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl būtina ginti ne tik pačios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir ieškovės trečiąja eile tenkinamų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams V. S., E. M. ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, kurių vertė ar suma – 641 292,31 Eur.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, patenkino atsakovo A. S. atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria atsakovui A. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės RAB „Spauda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. S. atmetė.
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, priima civilinėje byloje Nr. B2-60-653/2019, nutraukė ieškovės restruktūrizavimo bylą, nutartis 2019 m. birželio 4 d. įsiteisėjo.
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi patenkino ir atsakovo V. S. 2019 m. spalio 18 d. prašymą bei panaikino 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d.
8. Atsakovas E. M. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą panaikinti ir jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad byloje yra priimti procesiniai sprendimai, kuriais pripažinta, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo E. M. nesąžiningumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos jo banko sąskaitos, todėl kenčia atsakovo ir jo šeimos (sutuoktinės bei dviejų nepilnamečių vaikų) interesai, atsakovas negali naudotis piniginėmis lėšomis ir užtikrinti šeimos poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo E. M. prašymą patenkino: panaikino 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria atsakovo E. M. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, o nesant turto, ar esant jo nepakankamai, lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ar suma 641 292,31 Eur, areštą.
10. Teismas, viena vertus, sprendė, kad nėra išnykusi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, o tai, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuris teisėjos 2019 m. birželio 6 d. rezoliucija yra priimtas, pirmiau pripažinto ieškinio preliminaraus pagrįstumo nepaneigia, juolab kad proceso įstatymas suteikia šalims galimybę tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis).
11. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti apie antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – buvimą. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl tokie ieškovės argumentai, kad atsakovas nuosavybės teise turi tik poilsio patalpas, kurioms įregistruota hipoteka, patys savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog yra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
12. Teismas nurodė, kad ir ieškovės įvardytos aplinkybės dėl atsakovo E. M. 2008 m. sudaryto nekilnojamojo turto pardavimo sandorio taip pat nesudaro prielaidų atsakovo elgesį pripažinti nesąžiningu veikimu, tikslingai nukreiptu į jo siekį išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Pažymėjo, kad įprastai turto pardavimo sandoriai yra ne tik atlygintiniai, bet ir finansiškai naudingi (turtas parduodamas nemažinant jo vertės), todėl neturint duomenų apie patį sandorį, įvykusį prieš dešimt metų, nėra prielaidų atsakovo elgesį pripažinti nesąžiningu. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo ankstesnių veiksmų ar priimtų sprendimų, susijusių su AB ,,Spauda“, teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai apie atsakovo nesąžiningumą, be to, tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir savaime grėsmės teismo sprendimo vykdymui nepatvirtina.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo toliau taikyti atsakovo E. M. turtui laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė AB ,,Spauda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti iš dalies, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir areštuojant atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir turines teises, kurių vertė ar suma 462 260,80 Eur; priimti naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovė pateikė konkrečius duomenis, patvirtinančius atsakovo E. M. nesąžiningumą, t. y. įrodymus apie jo 2008 m. lapkričio 24 d. sudarytą jam priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2019 m. sausio 8 d. Ginčo turtas buvo perleistas likus 3 mėn. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o sandoris išviešintas 2019 m. sausio 8 d., likus dienai iki arešto šioje byloje pritaikymo.
13.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad turto perleidimo sutartis buvo atsakovui finansiškai naudinga. Antstolis, vykdydamas nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo banko sąskaitoje rado tik 324,44 Eur, taigi, pinigai, gauti sandorio pagrindu nebuvo rasti.
13.3. Atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad jo turtinė padėtis nėra sunki ir dėl to nekyla grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ne tik atsakovo E. M. turimo turto, bet ir kitų atsakovų turimo turto nepakaks ieškinio reikalavimams patenkinti. Panaikinus atsakovo E. M. turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės interesai atgauti bent dalį šioje byloje reikalaujamas žalos taps visiškai neapsaugoti.
15. Atsakovas E. M. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Ieškovė atskirajame skunde nurodo visiškai naujas aplinkybes apie 2008 m. lapkričio 24 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nebuvo nurodytos nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose. Todėl tokie argumentai neturėtų būti vertinami. Ši aplinkybė ir nėra aktuali, nes vertintinas atsakovo sąžiningumas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo metu.
14.2. Teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrino šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, kadangi nėra pagrindo vieno iš atsakovo teisių apriboti labiau, nei kitų dviejų atsakovų, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau yra panaikintos.
14.3. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovo teises, kadangi areštuotos atsakovo banko sąskaitos, dėl ko kenčia jo paties ir jo šeimos (sutuoktinės bei dviejų nepilnamečių vaiku) interesai, jis negali naudotis piniginėmis lėšomis ir užtikrinti savo bei šeimos poreikių.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
2. Apeliantė AB ,,Spauda“ kartu su atskiruoju skundu pateikia rašytinius įrodymus – antstolio R. Vasiliausko 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. sausio 23 d. patvarkymus, išrašą iš VĮ ,,Registrų centras“ internetinės svetainės.
3. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Apeliantė nurodė, kad būtinybė pateikti aptartus įrodymus jai kilo tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija negali sutikti. Apeliantė pateiktais įrodymu įrodinėja atsakovo nesąžiningumą, t. y. vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tačiau tokią pareigą ji jau turėjo pateikdama 2019 m. lapkričio 22 d. atsiliepimą į atsakovo prašymą. Pažymėtina ir tai, kad pateikti antstolio patvarkymai priimti iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2019 m. sausio mėn., kas taip pat suponuoja vertinimą apie objektyviai buvusią galimybę juos pateikti anksčiau, dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepriimami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir jų panaikinimo
5. Apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino savo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, apribojusią atsakovo E. M. teisę disponuoti jam priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliantės įsitikinimu, atsakovo elgesys, kuomet jis 2008 m. lapkričio 24 d. sudarytu sandoriu perleido nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, patvirtina jo nesąžiningumą, todėl teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir neliko pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7. Nors atskirajame skunde nėra kvestionuojama teismo nutarties dalis, kuria konstatuotas ieškinio preliminarus pagrįstumas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina aptartą iš šią būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
8. Viena vertus, nėra ginčo ir abejonių, kad ieškinio pateikimo stadijoje bei priimant skundžiamą nutartį nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, juo labiau kad toks faktas buvo konstatuotas ne tik priimant 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, kurioje išnagrinėtas vieno iš nagrinėjamos bylos atsakovų A. S. atskirasis skundas dėl 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo turtui taikymo.
9. Kita vertus, nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą procesinė bylos situacija yra pasikeitusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, 2020 m. sausio 6 d. sprendimu apeliantės AB ,,Spauda“ ieškinį jau atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė 2020 m. vasario 5 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti sprendimo dalį, kuria jos ieškinio dalis dėl 198 950,87 Eur žalos atlyginimo atmesta kaip nepagrįsta ir priimti naują sprendimą – šia ieškinio reikalavimų dalį patenkinti. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną apeliacinis skundas kartu su atsiliepimais į jį yra išsiųstas į Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau dar nėra išnagrinėtas (civilinės bylos Nr. e2A-780-XX/2020).
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
11. Taigi, aptariama aplinkybė, susijusi su nepalankiai prašančiam palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones asmeniui išspręstu teisminiu ginču, neleidžia konstatuoti vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo – buvimo. Vien dėl šios priežasties apeliantės atskirasis skundas negali būti tenkinamas.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su tokiais skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad neegzistuoja ir kita būtinojo sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
13. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui yra išaiškinęs, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į antrosios šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/201; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
14. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 straipsnis).
15. Apeliantės nurodytas atlygintinas turto perleidimo sandoris (2008 m. lapkričio 24 d. turto pirkimo–pardavimo), sudarytas dar gerokai iki buvo pareikštas 2018 m. gruodžio 20 d. ieškinys nagrinėjamoje byloje. Vien faktas, kad VĮ ,,Registrų centras“ šis sandoris išviešintas 2019 m. sausio 8 d., t. y., priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, ne likus vienai dienai iki laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo, o beveik metams iki jų taikymo, savaime nesudaro pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad praėjus 3 mėn. po turto perleidimo sandorio atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Duomenų, kad atsakovui galėjo ir buvo žinoma apie jo atžvilgiu ateityje prasidėsiantį ikiteisminį tyrimą ar kad jis turtą perleido siekdamas išvengti jo arešto, į bylą nebuvo pateikta. Taigi, pavienis turto perleidimo sandoris, t. y. atsakovo pasinaudojimas jam, kaip turto savininkui, suteiktomis teisėmis, negali būti vertinamas kaip pagrindas, neabejotinai patvirtinantis siekį išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina ir tokia apeliantės nurodyta aplinkybė, kad areštuotose jo sąskaitose nebuvo rastos už turtą gautos lėšos. Jos areštuotos praėjus dešimčiai metų nuo sandorio sudarymo, be to, kaip nurodo ir pati apeliantė atsiliepime į atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui nuosavybės teise priklauso kitas turtas (poilsio namai), todėl neatmestina ir tokia galimybė, kad gautos iš pardavimo lėšos buvo investuoti ar skirtos kitiems atsakovo asmeniniams ir šeimos poreikiams patenkinti.
16. Taip pat nesutiktina ir su apeliantės pozicija, kad kitų solidarių atsakovų atžvilgiu pirmiau panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės, apeliantės interesai lieka neužtikrinti. Tokie argumentai teisiškai nereikšmingi ir negali lemti vertinimo, kad analogiškas sprendimas negali būti priimtas ir atsakovo E. M. atžvilgiu. Tokiu atveju konstatuotina, kad aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir šį procesinį klausimą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė