Civilinė byla Nr. 2YT-2955-837/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01959-2017-7

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8.;

                                                                                         3.2.6.1.

                                                                                                                                                          (S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 22 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Jasonas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį pagal pareiškėjų I. A. ir M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, VĮ Turto bankas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

              Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjai prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjų tėvas B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jų tėvas B. Š. Panevėžio miesto policijos komisariate (dabar Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas) nuo 1983 metų. 1991 metais darbovietė suteikė B. Š. Panevėžio miesto policijos komisariatui priklausiusį žinybinį 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau Panevėžio miesto policijos komisariatui priklausantys butai buvo privatizuoti. Butui 1992-02-19 buvo atlikta inventorizacija, 1992 metų pradžioje butas buvo įkainotas. 1992-04-07 B. Š. buvo išduotas mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį privalo sumokėti už perkamą butą 2068 rublius grynais pinigais ir 14890 rublių investiciniais čekiais ir kitomis kompensacijomis. Tą pačią dieną B. Š. sumokėjo už perkamą butą 2068 rublius grynais pinigais ir 14890 rublių investiciniais čekiais, tačiau buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo iki galo įformintas: nebuvo surašyti visi sutarties rekvizitai, sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir nebuvo įregistruota Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. 1992 m. birželio mėn. tarp Panevėžio miesto policijos komisariato ir B. Š., remiantis buto pirkimo-pardavimo sutartimi, buvo sudaryta eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią buvo numatyta apmokėjimo tvarka už tiekiamą šaltą ir karštą vandenį, centrinį šildymą, dujas, elektros energiją, buitinių atliekų išvežimą ir kitas teikiamas paslaugas. Nuo to laiko B. Š. butu, esančiu (duomenys neskelbtini) atvirai ir nepertraukiamai naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo komunalinius mokesčius.

Butą, esantį (duomenys neskelbtini) B. Š. įgijo sąžiningai ir teisėtai, jį atvirai ir nepertraukiamai visą laiką valdė kaip savo daugiau kaip 10 metų, t.y. nuo 1992 metų iki mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra paveldėtojai pagal testamentą, jie kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjams buvo išduoti paveldėjimo liudijimai, tačiau buto savo vardu  įregistruoti negali, todėl kreipėsi į teismą.

Suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonė Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Teismo prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui ir palieka bylą spręsti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovui. 

Po viešo pranešimo apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje, jokie suinteresuoti asmenys dėl jų galimų teisių į nurodytus statinius į teismą nesikreipė.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai I. A. ir M. Š. yra priėmę palikimą po jų tėvo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9, 10). Pareiškėjai prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjų tėvas B. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad B. Š. sumokėjo už perkamą butą 2068 rublius grynais pinigais ir 14890 rublių investiciniais čekiais, tačiau buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo iki galo įformintas (b. l. 13, 14, 15). 1992 m. birželio mėn. tarp Panevėžio miesto policijos komisariato ir B. Š. buvo sudaryta eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią buvo numatyta apmokėjimo tvarka už tiekiamą šaltą ir karštą vandenį, centrinį šildymą, dujas, elektros energiją, buitinių atliekų išvežimą ir kitas teikiamas paslaugas (b. l. 16). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad nuo 1991-04-22 savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo S. Š. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2016-09-09 sprendimo matyti, kad buto esančio J. (duomenys neskelbtini) nuspręsta neregistruoti B. Š. vardu, kadangi pareiškėjų pateiktos 1992-04-07 pirkimo-pardavimo sutarties forma neatitinka įstatymų (sandorio) formos reikalavimų, nes ji notariškai nepatvirtinta (b. l. 18).

Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis). Minėtais bylos duomenimis nustatytos visos nurodytos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog B. Š. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nurodytą butą, nustatyti, t. y. byloje nustatyta, kad B. Š. nuo 1992 metų iki mirties (duomenys neskelbtini), sąžiningai pradėjęs valdyti, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė 2 kambarių butą, esantį J(duomenys neskelbtini). Tai yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjų prašomą faktą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taigi, nustatytų byloje aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad B. Š. įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 533 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                    Arvydas Jasonas