Civilinė byla Nr. 2-1497/2013

                                                                                                         Proceso Nr. 2-58-3-00733-2011-5

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                                                                            110.1; 122.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-371-368/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ektornet Commercial Lithuania“ dėl priedo prie lizingo sutarties pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Armigerus“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2008-05-15 Priedo Nr. 3 prie Lizingo sutarties Nr. LT043794, 2 punktą, nustatantį, kad „Šalių susitarimu klientas 2008 m. spalio mėn. 15 d. įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei papildomą įmoką, lygią 3 000 000,00 Lt“; 2) pripažinti 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 bei 2005 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 nutraukimą negaliojančiais; 3) pakeisti 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 sąlygas, nustatant, kad 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidedamas išpirkimo įmokų mokėjimas, klientui šiuo laikotarpiu mokant tik palūkanų įmokas; 4) pripažinti negaliojančia atsakovų „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ 2012-04-26 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2336.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Neringos sav., Neringos m., Taikos g. 18, areštuoti šio pastato žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisę, viso šio turto saugotoju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiui paskirti RUAB „Armigerus“, leidžiant turto saugotojui areštuotą turtą prižiūrėti ir juo naudotis; uždrausti atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ bet kokiais veiksmais trukdyti turto saugotojui RUAB „Armigerus“ poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) prižiūrėti, naudotis pastatu ir jame esančia įranga, vykdyti poilsio pastato eksploatavimo veiklą. Leisti RUAB „Armigerus“ naudotis verslo tikslais nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą, pagal nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, nurodytą įrangos priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01, esančius poilsio pastate unikalus Nr. 2396-6000-1013, adresu Neringos sav., Neringos m., Taikos g. 18; 2) areštuoti atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB priklausantį nekilnojamąjį turtą – 2031,06 kv. m. dydžio parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 429,69 kv. m. ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Šiauliuose, S. Daukanto g. 4. Ieškovo teigimu, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė netenkinti UAB „Šiaulių technika“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad šalių ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinio turinį, ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas jau sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo poilsio pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Taikos g. 18, Neringos m. Neringos sav., ir šio pastato žemės sklypui, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini) nuomos teisei ir 2012 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Šiaulių apygardos  teismo 2012 m. gegužės 30 d.  nutarties 6 punktą, kuriuo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1974/2012 Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Teismas klaidingai nurodė, kad šalių ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šis teisminis ginčas yra savarankiškas, ieškinyje išdėstyti argumentai yra skirtingi nuo išnagrinėtuose ginčuose išdėstytų argumentų.

2.      Šiame konkrečiame ginče laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali lemti būsimo teismo sprendimo neįvykdymą ar ženklų įvykdymo apsunkinimą. Ieškovas ginčija neteisėtus atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB veiksmus, nepagrįstai nutraukiant lizingo sutartis. Pripažinus nutraukimą neteisėtu, būtų pripažinta, kad atsakovas negalėjo sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, kadangi nuosavybės teises į ginčo poilsio pastatą būtų įgijęs ieškovas. Atsakovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pradėjo pardavinėti ginčo objektą, taigi, akivaizdu, kad pastarajam atsakovui perleidus nuosavybės teises į ginčo pastatą trečiajam asmeniui, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų.

3.      Teismas klaidingai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo poilsio pastatui klausimas teismų jau buvo išspręstas. Iš tiesų šis klausimas buvo išspręstas kitame ginče, kuriame buvo keliami kiti reikalavimai, grindžiami kitomis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškinyje suformuluotu reikalavimu ieškovas prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir parduotuvės bei garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, atžvilgiu.

4.      Šiaulių apygardos teismas 2013-03-04 nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju susijęs ir su būtinybe užtikrinti viešąjį interesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei UAB „Šiaulių technika“ vadovui V. V. skirti 2 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Apelianto ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų lizingo sutarčių vienašalis nutraukimas pripažintas teisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šis klausimas nebegali būti keliamas ir nagrinėjamas teisme, taigi, tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas klaidingai aiškina, kas yra ieškinio dalykas ir pagrindas, teigdamas, kad to paties reikalavimo reiškimas, nurodant kitus argumentus, laikytinas skirtingu ieškinio pagrindu.

2.      Apeliantas, piktnaudžiaudamas laikinųjų apsaugos priemonių institutu, siekia gauti galimybę laikinai ir neatlygintinai naudotis didelės vertės svetimu nekilnojamuoju turtu. UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Armigerus“ vadovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekiant dar kartą pasibylinėti dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo teisėtumo, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 skyrė po 2 000 Lt baudą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikdamas aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo analogiškus kaip ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Taip pat pažymi, jog ne tik pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje grąžinimas atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ yra teisėtas, bet ir pastato pardavimas atsakovui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovas yra faktinis teisėtas pastato savininkas ir valdytojas. Šio pastato perleidimas trečiajam asmeniui negali turėti jokios įtakos būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui, kadangi akivaizdu, jog ieškovui palankus sprendimas tiesiog nebus priimtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo,  šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu.

Preliminariai vertinant ieškovo pareikštus reikalavimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nors apeliantas teisus, teigdamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis sprendžiamas konkrečioje byloje, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes ir ieškovo suformuluotų reikalavimų esmę, nes kiekvienas ginčas yra savarankiškas ir todėl nepagrįsta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik dėl to, kad kitose bylose teismai jau yra pasisakę dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo bei dėl arešto netaikymo turtui, kuriam apriboti disponavimą šioje byloje prašo ieškovas, visgi šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant ieškinio tikėtiną pagrindimą ir būsimo teismo sprendimo vykdymo galimą apsunkinimą, kas sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamoje byloje.

Dalis ieškovo pareikštų reikalavimų susiję su ieškovo ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB sudarytos lizingo sutarties nutraukimo pripažinimu neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimu. Šis ginčas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatavus, kad lizingo sutartis buvo nutraukta teisėtai. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, apeliantas negali reikšti naujų reikalavimų byloje, tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami iš naujo. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovų „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sudarytą buvusio lizinguoto turto pirkimo-pardavimo sutartį yra išvestinis, kuris, pripažinus lizingo sutarties nutraukimą teisėtu, negalėtų būti tenkinamas. Nors apeliantas nurodo, kad šioje byloje jis pateikė naujus argumentus, pasak jo, sudarančius naują, savarankišką ieškinio pagrindą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutarties nutraukimo teisėtumas jau konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus, laikytina, kad ieškovas savo reikalavimų nagrinėjamoje byloje tikėtinai nepagrindė.

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su atsakovo teisių suvaržymais, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi siekti, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (CPK 17 str.), vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), todėl turėtų jas taikyti tik tokiu atveju, kai ieškinio turinys sudaro pagrindą konstatuoti CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Nesant tikėtino ieškinio pagrindimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad apeliantui Šiaulių apygardos teismo 2013-03-04 nutartimi iškėlus bankroto bylą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs ir su būtinybe užtikrinti viešąjį interesą. Bankroto bylos laikomos viešo intereso bylomis, tačiau apelianto kaip bankrutuojančios įmonės statusas  nereiškia, kad byloje neturi būti išlaikomas šalių procesinis lygiateisiškumas ir kad teismas turėtų bankrutuojančios įmonės naudai suvaržyti kitos bylos šalies teises, nesant tam teisinio pagrindo. Bankroto bylos apeliantui iškėlimas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuomet pagal teismo atliktą preliminarų ieškinio reikalavimų įvertinimą konstatuota, kad reikalavimai tikėtinai nėra pagrįsti ir poreikio laikinosioms apsaugos priemonėms nagrinėjamoje byloje nėra.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo UAB „Šiaulių technika“ vadovui V. V. skirti 2 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė nagrinėti ieškovo ieškinį. Ieškovas, naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o teismui atsisakius jas taikyti – siekė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacine tvarka. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas bus įvertintas, išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nors ir konstatavus, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, laikytina, jog ieškovas jų tikėtinai nepagrindė, teigti, kad ieškovas pateikė teismui aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nėra pagrindo. Todėl atsakovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

             Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

             Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                      Rasa Gudžiūnienė