Teikimas Nr. T-1909-923/2021

Baudžiamoji byla Nr. 1-2428-923/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00279-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,

sekretoriaujant Ievai Čiulčinskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą dėl R. P. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Teismas

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 ir 66 straipsnius, paskirta 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 29 d. gautas priverstinį baudos išieškojimą vykdančios antstolės R. P. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam R. P. 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos išieškojimą pakeisti kita bausmės rūšimi. Teikime nurodyta, kad R. P. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Nuteistajam buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, kadangi jam registruota pašto siunta buvo siųsti procesiniai vykdomosios bylos dokumentai, kurie buvo įteikti. Skolininkas nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų R. P., kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš R. P. nebuvo išieškota bauda. Aplinkybė, kad R. P. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui nėra objektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad R. P. nuo pat nuosprendžio priėmimo buvo ir yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, turi pastovią gyvenamąją vietą, taigi turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro.

Antstolė R. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Nuteistasis R. P. teismo posėdyje nedalyvavo, jo atvesdinti nepavyko, kadangi gautas pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos, jog R. P. motina informavo, kad R. P. sulaikytas Ispanijoje.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė siūlė tikimą tenkinti, R. P. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi. 

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad per teismo nustatytą baudos sumokėjimo terminą (aštuonis mėnesius) bei priverstinio išieškojimo vykdymo metu nuteistasis R. P. 2019 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo. Antstolis nustatė, kad skolininkas neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti, nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos analogiškos nuostatos. Pagal šį reglamentavimą bauda į laisvės apribojimą nuteistajam gali būti pakeista tik tuo atveju, kai: 1) nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą; 2) nėra galimybių ją išieškoti.

Vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. Taip pat kaip nuteistojo tikslingas vengimas sumokėti baudą gali būti vertintina tokia faktinė situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo darbo biržoje. Vengimu savo noru sumokėti nuteistajam paskirtą baudą gali būti pripažįstama ir situacija, kai nuteistasis niekur nedirba, jam yra žinoma baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės, bet jis nesidomi dėl paskirtos bausmės įvykdymo ir nebendradarbiauja su antstoliu, nuteistojo atžvilgiu yra daug vykdomųjų bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-106-318/2018).

Nuteistasis R. P. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL (800 Eur) dydžio baudos nustatytu terminu gera valia nesumokėjo, o priverstinai iš jo išieškoti baudą antstolis galimybės neturi, nes piniginių lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad R. P. niekur nedirba, nors yra jauno ir darbingo amžiaus. Duomenų, kad per minėtą laikotarpį nuteistasis būtų domėjęsis dėl paskirtos bausmės įvykdymo ir bendradarbiavęs su antstoliu, dėjęs pastangas sumokėti bent dalį baudos, nėra. Tokie nuteistojo veiksmai, kuomet jis būdamas nedirbantis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau daugiau nei per 2 metų laikotarpį nesumokėjo ir nepradėjo mokėti jam skirtos baudos, neieškojo lėšų ar pajamų vykdyti jam skirtą bausmę, o neturėdamas lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą nesikreipė dėl viešųjų darbų atlikimo, atitinka vengimo vykdyti bausmę požymius.

Įvertinus tai, kad nuteistasis vengia mokėti jam paskirtą baudą ir nėra galimybių jos išieškoti, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, nuteistajam R. P. paskirtą baudą yra pagrindas pakeisti laisvės apribojimo bausme pagal BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmės vykdymo laikotarpiu R. P. skirtini įpareigojimai – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 47 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

antstolės R. P. teikimą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu R. P. paskirtą bausmę – 16 MGL (800 Eur) baudą pakeisti į 16 (šešiolikos) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Lina Lesinskienė