Administracinė byla Nr. eA-1681-463/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. (M.) ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. (M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja R. M. (M.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 23S210197 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu atsakovas nesuteikė jai prieglobsčio ir papildomos apsaugos. Atsakovas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai atliko atmestinai, paviršutiniškai, apsiribojo konstatavimu, kad tai paskesnis prieglobsčio prašymas, todėl klausimas dėl grėsmės kilmės valstybėje jau yra išnagrinėtas, nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių visumos, objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjos nurodytų konkrečių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę kilmės valstybėje, objektyvių pareiškėjos galimybių pateikti įrodymus, nevertino pateiktų medicininių dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini), nepagrįstai kritiškai vertino jos pasakojimą. Atsakovo išvados dėl išsamaus tyrimo atlikimo neargumentuotos. Nagrinėdamas paskesnį prieglobsčio prašymą beveik metus laiko, nors prašymo nagrinėjimui skubos tvarka nustatytas 10 dienų terminas, atsakovas nebendradarbiavo su prieglobsčio prašytoja, nerinko jos nurodytų įrodymų, neprašė pašalinti nustatytų abejonių dėl pateiktų įrodymų. Aplinkybėms, kurių neįmanoma objektyviai patikrinti, atsakovas netaikė įrodymų pagrįstai baimei vertini standartų, nei įrodymais, nei kilmės valstybės medžiaga nepagrindė sprendimo, kad prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje nekyla pavojus būti persekiojamai.

3.       Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino jos nurodytų ir įrodytų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, nevertinti papildomos apsaugos suteikimo kriterijai, apsiribota vertinimu apie kilmės valstybėje vykstančius karinius veiksmus. Atsakovas, konstatuodamas beatodairiško smurto lygį pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje Sprendimą nepagrįstai grindė vidinio persikėlimo alternatyva neįvardindamas tokio persikėlimo krypčių ir netirdamas galimybių. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai, nes įrodymai nebuvo vertinti objektyviai, nesurinkta ir neįvertinta kilmės valstybės medžiaga, neįvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui. Sprendimas nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjos teisę būti išklausytai. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų tyrimą prieglobsčio byloje, todėl sprendimas naikintinas, o prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

4.       Pareiškėja grindė savo prieglobsčio prašymą individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad (duomenys neskelbtini).

5.       Pareiškėja teigė, kad atsakovas įrodymus vertino neobjektyviai, nesiekė tinkamai išnagrinėti grėsmes jos kilmės valstybėje. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina individualias grėsmes pareiškėjai, dėl kurių ji buvo priversta išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėja pagrįstai bijo būti persekiojama dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, kad pareiškėjos gyvybei kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės ji negali grįžti į savo šalį. Todėl ji aiškiai atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjos individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytoja atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą.

6.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo pateikusi prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33555 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjai, ją išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5187-535/2022 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S78426 3 punktą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sumažindamas nuo 5 metų iki 3 metų, o likusią skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3882-602/2022 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko VAAT 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškėja pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Ginčijamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėja, pateikusi paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad ji gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Pareiškėja nenurodė naujų faktinių aplinkybių bei savo paskesnį prašymą grindžia anksčiau teiktais motyvais, kuriuos Migracijos departamentas, VAAT ir LVAT įvertino pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Dėl pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų aktualumo ir įrodomosios galios pasisakė LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3882-602/2022 vertindamas Migracijos departamento sprendimo atsisakyti suteikti prieglobstį pareiškėjai teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjus jos pirminį prieglobsčio prašymą. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja LVAT pateikė papildomus įrodymus, kuriuos vertino LVAT. Pareiškėja antrojo prašymo nagrinėjimo metu nepateikė jokios naujos esminės informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad pareiškėja gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieš priimant Sprendimą pareiškėja buvo apklausta laikantis nustatytų procedūrų.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateikta pažyma nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja grindžia savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija, tačiau jokių aplinkybių apie individualiai galbūt kylančią grėsmę būti persekiojamai, nenurodė. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį, o pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, iš apklausos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), tad nėra pagrindo vertinti pareiškėjos patirtą (duomenys neskelbtini) kaip tęstinį ar sisteminį persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

9.       Atsakovas teigė, kad pareiškėja aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui nei pirmo nei paskesnio prieglobsčio prašymo metu nenurodė, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Saugumo situacija (duomenys neskelbtini) iš esmės nepasikeitė, lyginant su saugumo situacija (duomenys neskelbtini), todėl anksčiau priimtos išvados dėl beatodairiško smurto ir galimybės pareiškėjai pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva (duomenys neskelbtini) išlieka aktualios šio vertinimo metu. Remiantis naujausia kilmės valstybės informacija bei teismų išaiškinimais ankstesnėje byloje, nėra pagrindo nesivadovauti ankstesne išvada, jog pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Todėl vertintina, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir įsikurti teritorijoje, kur nepatirtų rimtos ir asmeninės grėsmės gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų. Konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II.

10.       Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjos R. M. (M.) skundą, t. y. panaikino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 23S210197 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Migracijos departamento 380 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, argumentuodama tuo, jog (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pareiškėja pridėjo dokumentus, kurių Migracijos departamento pareigūnai nevertino pirmo prašymo nagrinėjimo metu.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja nenurodė naujų faktinių aplinkybių bei savo paskesnį prašymą grindžia anksčiau teiktais argumentais, kuriuos Migracijos departamentas, VAAT ir LVAT įvertino pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėja nepagrindė tarptautinės apsaugos jai suteikimo būtinybės, todėl jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Sprendime taip pat pažymėta, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, todėl, pareiškėja, teikdama paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nurodė identiškus motyvus ir aplinkybes, teiktiems pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, ir naujas tyrimas atliekamas nebus. Migracijos departamentas vertino, kad neturi teisėto pagrindo atmesti ir nesivadovauti LVAT išvadoms administracinėje byloje Nr. eA-3882-602/2022 (49 punktas), kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Todėl pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir įsikurti teritorijoje, kur nepatirtų rimtos ir asmeninės grėsmės gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų, ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Įvertinęs faktinę trukmę gauti grįžimo pažymėjimą bei kitų procedūrų, reikalingų vykdyti išsiuntimą, eiliškumą, atsakovas manė, kad išsiuntimas būtų vykdomas tik (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, Aprašas, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

14.       Teismas iš bylos medžiagos ir Sprendimo nustatė, kad Migracijos departamentas neišnagrinėjo pareiškėjos paskesniame prašyme nurodytų argumentų, dėl to, jog pareiškėja yra pateikusi (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos priimant Sprendimą ir negalėjo būti nagrinėjamos, nes pareiškėja savo prašymą grindė naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, nepateikusi šių dokumentų Migracijos departamentui, nors savo paaiškinimuose nurodė būtent (duomenys neskelbtini), t. y. faktinės padėties pasikeitimu, kurios sudaro pagrindą situaciją vertinti iš naujo, t. y. priimti naują administracinį sprendimą. Paskesnio prašymo pateikimas suponuoja institucijos pareigą priimti naują administracinį sprendimą, tačiau Migracijos departamentas šią pareigą įvykdė netinkamai.

15.       Teismas nurodė, kad taip pat svarbu įvertinti aktualią kilmės valstybės informaciją individualių pareiškėjos aplinkybių kontekste. Pareiškėjos asmeninės aplinkybės apima jos kilmę, patirtį, asmenybę ir bet kokius kitus asmeninius veiksnius, dėl kurių ji gali būti persekiojama. Atsakovas turi atsižvelgti, ar pareiškėja anksčiau patyrė persekiojimą, ar kitokio pobūdžio netinkamą elgesį, į pareiškėjos giminaičių ir draugų bei asmenų, esančių tokioje pačioje padėtyje kaip ir pareiškėja, patirtį. Svarbūs su padėtimi kilmės valstybėje susiję elementai galėtų būti bendros socialinės ir politinės sąlygos, žmogaus teisių padėtis valstybėje dabar ir praeityje, valstybės teisės aktai, persekiojančio subjekto politika ar praktika, ypač asmenų, kurie yra panašioje padėtyje kaip pareiškėja ir kitas aplinkybes. UTPĮ 83 straipsnio nuostatos numato, kad atsakovas turi vertinti, ar prašytoja jau buvo persekiojama, ar buvo imtasi smurto veiksmų, ar buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis smurto veiksmų, ar yra rimtas pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti smurtą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas ar smurtas nesikartos.

16.       Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad atsakovas neįvertino nurodytų medicininių dokumentų bei asmeninių pareiškėjos aplinkybių, ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. nėra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus.

17.       Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas taip pat neatitinka Aprašo reikalavimų dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos, t. y. objektyviai neįvertinti visi įrodymai. Nustatyta, kad abejonės dėl pareiškėjos prašyme ir apklausos metu nurodyto pasakojimo patikimumo (dėl (duomenys neskelbtini)) nėra ištirtos ir tinkamai įvertintos. Atsakovas Sprendime neįvertino ar pareiškėjos persekiojimo baimė yra pagrįsta, ar yra realus pavojus jai patirti tokius veiksmus, ar tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai iš tiesų buvo atlikti, ar yra tikimybė, jog tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. Šių aplinkybių neįvertinimas lėmė nemotyvuoto Sprendimo, neatitinkančio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų, priėmimą.

18.       Teismas vertino, kad atsisakymas vertinti pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus yra esminis procedūrinis pažeidimas, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas.

19.       Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, iš esmės nevertino pareiškėjos prašyme nurodytų naujai atsiradusių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimu, o tik formaliai nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėja, pateikusi paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad ji gali atitikti UTPĮ 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Teismo vertinimu, atsakovas tik formaliai įvertino pareiškėjos prašymą, neįvertino individualios pareiškėjos situacijos, kaip nustato UTPĮ, Aprašo, Tvarkos nuostatos, o tai nesuderinama su gero administravimo principu, nenurodant tai pagrindžiančių argumentų.

20.       Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 200 Eur) ir vertimo išlaidas – 180 Eur. Minėtas išlaidas apmokėjo ne pati pareiškėja, o V. M.. Įvertinęs tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, yra nemažai panašių bylų, jog pareiškėjos atstovas nenurodė tiksliai, aiškiai ir konkrečiai, kokią sumą sudarė skundo, papildomų procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teismo posėdyje, kiek laiko užtruko parengti minėtus procesinius dokumentus, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjos patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjai priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato teisines paslaugas ir visas išlaidas (180 Eur) už vertimo paslaugas, iš viso – 380 Eur.

III.

21.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ir priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas išlaidas advokato pagalbai pagal pateiktus dokumentus – 1 200 Eur.

22.       Pareiškėjos vertinimu, teismas išlaidų advokato pagalbai sumą sumažino nepagrįstai. Atstovavimas prieglobsčio byloje yra itin imlus advokato darbui, apimančiam įrodymų rinkimą, vertinimą ir teikimą, nenutrūkstamą darbą su klientu, kilmės valstybės informacijos rinkimą ir vertinimą. Byloje būtina atsižvelgti į ypatingą pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Išsamaus skundo parengimas užėmė 40 valandų advokato darbo. Dar 5 valandas advokatas rengė 3 papildomus teismui teiktus procesinius dokumentus. Teismo posėdis tęsėsi daugiau nei 2 valandas. Teismo argumentai, kad byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, yra nemažai panašių bylų, yra nepagrįsti, nepakankami, kad būtų pažeista asmens teisė į teisminę gynybą. Paneigiant prieglobsčio prašytojo teisę į advokato pagalbą, apribojamas prieglobsčio procedūros veiksmingumas, pareiškėjos teisė į veiksmingą gynybos priemonę, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 13 straipsnyje, taikomą šioje byloje kartu su EŽTK 2 ir 3 straipsniais. 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Procedūrų direktyva) 39 straipsnis įtvirtina teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę. Valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kurią galėtų panaudoti teisme, kad galėtų apskųsti priimtą sprendimą prieglobsčio byloje. Sprendimas apriboti atstovavimo išlaidas 200 Eur nėra suderinamas su šia nuostata. Pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo klausdama, ar Chartijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės ir Procedūrų direktyvos nuostatos leidžia išlaidų advokato pagalbai pirmoje teismo instancijoje prieglobsčio byloje apribojimą maksimaliai 200 Eur sumai. Nesikreipus į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, esant akivaizdžiam Europos Sąjungos teisės vienodo aiškinimo nesilaikymui, būtų pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

23.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24.       Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų byloje (mokėjimas už teisines paslaugas) matyti, jog mokėjimą atliko kitas asmuo, todėl byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėja patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Pareiškėja ir jos atstovas nepagrindė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rašytiniais įrodymais bei nėra galimybės identifikuoti, už kokios apimties suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta nurodyto dydžio suma, t. y. nenustačius sąsajos tarp teismui pateiktų dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų ir detalizacijų, kurios nebuvo pateiktos.

25.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

26.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas neišnagrinėjo pareiškėjos paskesniame prašyme nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėja yra pateikusi (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė minėta pažyma, šios pažymos Migracijos departamentui iki Sprendimo priėmimo nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu Migracijos departamentas pasisakė dėl minėtos pažymos, tačiau paaiškinimus teismas ignoravo, neatsižvelgė į Migracijos departamento pateiktą jos vertinimą. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina pareiškėjos baimės patirti persekiojimą dėl 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, nurodytų priežasčių grįžimo į kilmės valstybę atveju.

27.       Atsakovo vertinimu, teismo išvada, kad abejonės dėl pareiškėjos prašyme ir apklausos metu nurodyto pasakojimo patikimumo (dėl (duomenys neskelbtini)) nėra ištirtos ir tinkamai įvertintos, parodo, kad teismas neįvertino visų byloje nurodytų aplinkybių, įrodymų ir pateiktų paaiškinimų posėdžio metu. Atsakovas neginčija pareiškėjos pasakojimo dalies apie (duomenys neskelbtini), tačiau šie įvykiai nėra tęstinio pobūdžio ir nėra susiję su konvencinėmis priežastimis, t. y. su religija, rase, tautybe, priklausymu socialinei grupei ar politinių įsitikinimu, nepagrindžia, kad ji patirs persekiojimą ateityje. 

28.       Atsakovas nesutinka, kad Sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus paskesnio prieglobsčio prašymo motyvų.

29.       Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškina prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu atliekamą vertinimą. Prieglobstis asmeniui suteikiamas nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs. Nagrinėjant prieglobsčio prašymus atliekamas perspektyvinis gresiančio persekiojimo įvertinimas, kaip buvo ir pareiškėjos atveju. Pasakojimo dalis apie (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas pirmo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ir buvo priimtas sprendimas nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į C.SIS įspėjimą, kuris teismų paliktas galioti.

30.       Atsakovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimo priėmimo metu (2023 m. lapkričio 23 d.) pareiškėja (duomenys neskelbtini). EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad EŽTK 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad vien (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigojama išvykti iš Lietuvos Respublikos, automatiškai pažeidžia EŽTK 8 straipsnį. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjos išsiuntimas sudarytų EŽTK 8 straipsnio pažeidimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, o pareiškėjos atveju jokių išimtinių faktinių aplinkybių nenustatyta. Be to, ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Šis klausimas yra išspręstas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 21S33555, kuris po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų yra įsiteisėjęs. Teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Sprendimas yra naikintinas, todėl, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.  

31.       Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32.       Pareiškėja teigia, kad 2022 m. lapkričio 21 d. paskesniame prašyme suteikti prieglobstį ji nurodė (duomenys neskelbtini) ir cituoja ją. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas nemotyvuotai atmeta pareiškėjos pateiktus persekiojimo įrodymus. Aprašo 152 punktas nustato, kad esant pagrindui manyti, jog medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis apie tai, kad praeityje jis buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 821 straipsnio 1 dalimi, pasiūlo prieglobsčio prašytojui atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjos atveju tai atlikta nebuvo. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais dėl sprendimo išsiųsti pareiškėją tolesnio vykdymo, nepaisant (duomenys neskelbtini). Lietuvos pilietis negali būti išsiųstas iš šalies. (duomenys neskelbtini). Sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę turi būti peržiūrėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

34.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą bei įpareigojo atsakovą pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš naujo, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 380 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįvertino pareiškėjos su paskesniu prieglobsčio prašymu pateiktų medicininių dokumentų bei asmeninių pareiškėjos aplinkybių, iš esmės nevertino pareiškėjos prašyme nurodytų naujai atsiradusių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. nėra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas.  

35.       Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad jai turėtų būti priteistos visos jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjai pagal jos paskesnį prieglobsčio prašymą prieglobstis nesuteiktas pagrįstai, o Sprendimo priėmimo metu ji dar nebuvo (duomenys neskelbtini).

36.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

37.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų UTPĮ 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

38.       UTPĮ 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

39.       Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

40.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41.       Aprašo 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

42.       Pagal Aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) UTPĮ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

43.       Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

44.       Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

45.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 2 straipsnio 181 dalis nustato, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 64 dalį galutinis sprendimas – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

46.       Pareiškėja su paskesniu prašymu suteikti jai prieglobstį pateikė naujus dokumentus (tai nurodo ir pats atsakovas Sprendime): (duomenys neskelbtini). Pareiškėja minėtais dokumentais grindė savo pasakojimą, kurį teikė per apklausą nagrinėjant paskesnį prašymą suteikti prieglobstį dėl (duomenys neskelbtini). Be to, priimant Sprendimą atsakovui buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini). 

47.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, aptartą reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo tinkamai įvertintos su pareiškėjos asmeniu susijusios aplinkybės, jos praeityje jau patirta žala, kas yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojos persekiojimo baimės ar realaus pavojaus ir ateityje patirti didelę žalą požymis. Atsakovo Sprendimas, be kita ko, turi atitikti ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kurio 5 dalies 5 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, taikytini administraciniams sprendimams. Šiuo atveju sutiktina, kad Sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

48.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai visų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas – 1 200 Eur, o jas sumažino ir priteisė tik 200 Eur.

49.       Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.) Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

50.       Pagal LVAT praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021 ir kt.). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019 ir kt.).

Pareiškėjos R. M. (M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.  

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjai R. M. (M.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Jolanta Malijauskienė

                                        Beata Martišienė

                                        Dainius Raižys