Civilinė byla Nr. 3K-3-550/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06898-2010-5              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.4; 50.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

   Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai, UAB „Batrima“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir uždraudimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, AB „Lesto“, UAB „Palangos šilumos tinklai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, prevencinio ieškinio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, veiksmus – 2010 m. kovo 26 d. pranešimo pateikimą ieškovui dėl 2005 m. gegužės 10 d. sutarties dėl valstybinės žemės nuomos, sudarytos su ieškovu nutraukimo, neteisėtais; uždrausti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai ir UAB „Batrima“ sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal atsakovo UAB „Batrima“ parengto 2009 m. sausio 27 d. žemės sklypo plano M1:1000 ribas.

Apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu ieškovui iki 2083 m. išnuomotas 9,0917 ha sklypas, o 2007 m. birželio 5 d. dar 0,5 ha sklypas. Sklypo naudojimo paskirtyje nurodyta, kad jo pagrindinė tikslinė paskirtis ir veiklos pobūdis – kitos paskirties žemė, visuomeninės veiklos teritorija, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos įstaigoms statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti. Šioje išnuomotoje žemėje ieškovas suformavo ir pastatė sveikatingumo ir reabilitacinį centrą – kompleksą bei 300 vietų gydomąjį profilaktoriumą, visa teritorija užstatyta ieškovui priklausančiais pastatais. Ieškovas gavo 2010 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas derinti UAB „Batrima“ parengto ketinamo nuomotis žemės sklypo ribas ir kuriame nurodyta, kad ieškovas sklypą naudoja ne pagal paskirtį. 2010 m. kovo 26 d. raštu atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, atsižvelgiant į 2010 m. vasario     11 d. raštą, bus nutraukta valstybinio žemės sklypo, esančio Palangoje, Kuršių takas 1, nuomos sutartis. Atsakovas UAB „Batrima“ nuosavybės teise valdo statinius: klubą bei ūkinį pastatą, taip pat 1/2 inžinerinio įrenginio – kiemo aikštelės, ieškovo išsinuomoto žemės sklypo ribose. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Nacionalinė žemės tarnyba) nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, jis veiklą vykdo nepažeisdamas nuomos sutarties, taigi pagrindo sutartį nutraukti nėra. Neteisėtai pastatyti nuotekų surinkimo rezervuarai sudaro galimybę atsakovui UAB „Batrima“ reikalauti išnuomoti didesnę dalį žemės sklypo nei būtina statiniams eksploatuoti, o ieškovo sklypo ribų siaurinimas prieštarautų galiojančio Palangos miesto Bendrojo plano sprendiniams. Nustatant išnuomojamo žemės sklypo dalį, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumento pagrindu išnuomojamo žemės sklypo detalusis planas, toks teritorijų planavimo dokumentas nėra parengtas, todėl planuojama žemės nuoma prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas nesutiko pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, suderinti UAB „Batrima“ pateiktą plano variantą taip, jog dalis valstybinės žemės būtų išnuomota atsakovui UAB „Batrima“ suteikiant galimybę eksploatuoti jam priklausančius pastatus. Atsakovas, vykdydamas įstatymo jam pavestą funkciją, informavo ieškovą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta. Teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai žemė naudojama ne pagal tikslinę paskirtį. Šiuo atveju dalis ieškovui išnuomotos žemės yra užstatyta UAB „Batrima“ priklausančiais pastatais, teisiškai įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas turi pareigą išnuomoti žemės sklypo dalį atsakovo UAB „Batrima” pastatams (statiniams) eksploatuoti. Žemės sklype esančių statinių savininkui nuomotinos žemės sklypo dalies dydis yra nustatomas procedūra, kuri įtvirtinta 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Be to, pats ieškovas neprieštarauja, kad atsakovas UAB „Batrima“ išsinuomotų sklypo dalį statiniams eksploatuoti, tačiau nesutinka su atsakovo parengtame UAB „Domo statyba“ sklypo plane nurodyta šiam atsakovui tenkančia sklypo dalimi (ribomis), teigia, jog ji yra didesnė, nei reikalinga šiam atsakovui.

2012 m. liepos 16 d. teismo ekspertizės akto Nr. 12-07/16 išvadose nurodyta, kad paties ieškovo į bylą pateikto VĮ Registrų centro parengto žemės sklypo plano ne visi sprendiniai yra tinkami, plane nurodyta sklypo dalis nėra pakankama atsakovui priklausančiam pastatui-klubui eksploatuoti ir nenumatytas plotas automobilių aikštelei įrengti. Ekspertizės akte pažymėta, kad teisės aktai nedraudžia pastatų eksploatavimui formuoti didesnius sklypus (sklypo dalis) negu minimaliai reikalingas plotas, o atsakovo UAB „Batrima” pateikto UAB „Domo statyba” parengto žemės sklypo plano M1:1000 sprendiniai yra tinkami, t. y. parengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į eksperto išvadas, į tai, kad žemės sklype esančių statinių savininkui nuomotinos žemės sklypo dalies dydis nustatomas konkrečia procedūra ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovo UAB „Batrima“ 2009 m. sausio 27 d. parengtas planas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar kaip nors pažeidžia ieškovo teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis), teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai taikyti prevencinius draudimus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2-752-(2.19) informavo ieškovą, jog kai sklype yra keli statiniai, kuriuos nuosavybės teise valdo ne vienas savininkas, sklypo plane turi būti nustatytos žemės sklypo dalys ir šių dalių plotai, reikalingi kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalis prie statinių nustato įmonės, turinčios licenciją detaliesiems planams rengti bei atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 11 d. raštą informavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-21 su ieškovu bus nutraukta. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Batrima“ užsakė UAB „Domo statyba“ parengti jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ginčo sklype, eksploatavimui reikalingo žemės sklypo planą ir siūlė taikiu būdu derinti planus, tačiau ieškovas nesutiko. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovui, išsinuomojusiam valstybinę žemę pastatams eksploatuoti taip pat tenka pareiga derinti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, jog jos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų kitų pastatų teisėtų valdytojų teisių nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį pastatams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį. Dėl to konstatuota, kad atsakovas vykdė teisės aktuose nustatytas savo kaip valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir atsakovo veiksmai, būtent 2010 m. kovo 26 d. pranešimo Nr. 2-752-(2.19) pateikimas ieškovui, informuojant apie valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimą, o ieškovui nesutikus – apie jos nutraukimą, buvo teisėti. Reikšdamas prevencinį ieškinį, ieškovas būtinosios jo sąlygos – realios žalos grėsmės – neįrodė. Ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad atsakovo UAB „Batrima“ pateikto UAB „Domo statyba“ parengto žemės sklypo plano M1:1000 sprendiniai yra tinkami. Dėl šios priežasties konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo UAB „Batrima“ parengtas planas nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų, padaryta tinkamai įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo prevencinį ieškinį tenkinti. Kasatorius nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl CK 6.564 straipsnio taikymo. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas jam išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, remdamiesi vien tuo, jog išnuomotame sklype yra ir UAB „Batrima“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Byloje nėra ginčo dėl 8,9 ha ploto ieškovui išnuomotos žemės sklypo dalies tinkamo naudojimo pagal susitarime nustatytą paskirtį. Šios aplinkybės atsakovai neginčija, o ieškovas niekada nėra gavęs pretenzijų dėl tariamai netinkamo žemės sklypo naudojimo 8,9 ha ploto dalyje. Ginčas yra kilęs tik dėl tos žemės sklypo dalies, kuri yra reikalinga atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojimui. Svarbu yra tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu sudaryta 2005 m. gegužės 10 d., o atsakovo nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo įregistruota dar 2003 m. spalio 24 d. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad ieškovas pažeidė žemės sklypo naudojimo tikslinę paskirtį, rėmėsi civilinėmis bylomis, kurių ratio decidendi nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008). Per visą laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 10 d. sutarties sudarymo nepasikeitė jokios aplinkybės, turinčios ar galinčios turėti įtakos sąlygų sudaryti sutartį su UAB „Batrima“ atsiradimui. Vien ta aplinkybė, kad esant atsakovo statiniams ginčo teritorijoje ieškovui buvo išnuomotas visas žemės sklypas, leidžia teigti, jog atsakovo statinių buvimas nuomojamoje teritorijoje per se neleidžia ir negali leisti daryti išvadą, kad ieškovas jam išnuomotą žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį. Ieškovas niekada neneigė ir neginčijo atsakovo teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą tam, kad būtų užtikrinta galimybė atsakovui eksploatuoti bendrovei nuosavybės teise priklausančius statinius, tačiau šia teise turi būti naudojamasi teisėtai, sąžiningai ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Planuojamo išsinuomoti žemės sklypo plotas turi būti pagrįstas objektyviu poreikiu eksploatuoti statinius ir nepagrįstai neapriboti kitų asmenų teisių į ginčo teritoriją. Iš ieškovui pateikto plano sprendinių buvo akivaizdžiai matyti, kad siūlomas suderinti žemės sklypas yra nepagrįstai didelis, šią aplinkybę patvirtina ir teismo ekspertizės akto turinys. Ginčijamame pranešime buvo informuota, kad nuomos sutartis bus nutraukta dėl daugiau nei 9 ha, nors paties atsakovo parengtame žemės sklypo plane jam numatyta per 33 arus, todėl nėra pagrindo nutraukti nuomos sutartį dėl likusios, ne ginčo, teritorijos.      
2. Dėl CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino vieną iš ieškovo byloje pareikštų reikalavimų, t. y. uždrausti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, ir vis tiek jį atmetė. UAB „Domo statyba“ rengto plano sprendinių nepagrįstumą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pripažino ir į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti priimti ieškinio reikalavimo pripažinimą.  
3. Dėl CK 6.255 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Ieškovas pareiškė prevencinio pobūdžio reikalavimą, nes atsakovai ne tik būtų sudarę neprotingo ir netinkamo dydžio žemės sklypo ploto nuomos sutartį, būtų neteisėtai ir nepagrįstai apribota ieškovo teisė ginčo teritorijoje nuomotis žemės sklypą, bet ir apskritai būtų nutraukę visą su ieškovu sudarytą daugiau kaip 9 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinosios sąlygos – realios žalos grėsmės. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad egzistuoja reali žalos ieškovui grėsmė, nes atsakovo parengto žemės sklypo plano sprendiniai yra nepagrįsti, apimantys didesnę teritoriją nei būtina atsakovo statiniams eksploatuoti, tokiu būdu būtų suvaržytos ieškovo teisės eksploatuoti jam priklausantį turtą.   
4. Dėl ekspertizės išvadų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino 2012 m. liepos 16 d. teismo ekspertizės akto turinį, nes padarė išvadą, kad šis aktas patvirtino, jog atsakovo parengti žemės sklypo plano sprendiniai yra tinkami. Ekspertizės akte yra priešingai nurodyta, kad parengtame žemės sklypo plane parodytos sklypo dalys aplink pastatus yra didesnės negu reikalingos siekiant juos tinkamai naudoti. Kadangi šiuo aktu buvo konstatuotas į bylą pateikto plano sprendinių nepagrįstumas, tai jo pagrindu negalima sudaryti žemės nuomos sutarties su atsakovu UAB „Batrima“. Be to, šio parengto plano sprendiniai apima ir atsakovui priklausiusių statinių – rezervuarų plotą, nors šie sprendimo priėmimo metu jau buvo pašalinti, bet žemės sklypo plano sprendiniai nebuvo koreguojami. Jeigu teismui kilo kokių nors abejonių dėl šių ekspertizės akto išvadų, turėjo būti paskirta papildoma ar pakartotinė teismo ekspertizė, o neturinti specialių žinių teisėjų kolegija negalėjo pasisakyti dėl šio akto išvadų nepagrįstumo.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „Batrima“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Dėl CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo. Nors kasatorius teigia, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pripažino jo reikalavimą, tačiau UAB „Batrima“ niekada nepripažino kasatoriaus reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, o CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos, kai ieškinį pripažįsta visi ginčo byloje esantys asmenys.
2. Dėl CK 6.255 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nėra išsamūs teisiniai argumentai, kurie privalo būti nurodyti kasaciniame skunde (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktas). Juose pateikiami subjektyvūs ieškovo vertinimai, nenurodoma, kokias konkrečias CPK 185 straipsnio nuostatas teismas pažeidė, kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymima, kad maksimalūs išnuomojamo sklypo matmenys parengtame žemės sklypo plane nenumatyti, pastatui priskirtos žemės sklypo dalys yra taisyklingos formos, vientisos aplink kiekvieną iš pastatų. Jokių priežasčių, kurios trukdytų likusią sklypo dalį naudoti kitų sklype esančių pastatų eksploatacijai, nenustatyta, todėl parengto žemės sklypo sprendiniai yra tinkami. Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigota sudaryti su atsakovu žemės sklypo dalies nuomos sutartį remdamasi byloje esančiu parengtu žemės sklypo planu, todėl nėra jokios realios grėsmės kasatoriaus interesams. Uždraudus sudaryti atsakovams nuomos sutartį būtų apribota žemės sklypo nuomotojo galimybė įgyvendinti jam įstatymo pavestas funkcijas valstybinės žemės nuomos srityje. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl išnuomotinų žemės sklypo dalių dydžio nustatymo ginčo šalims.  

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu teigtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą išnuomoti žemės sklypo dalį atsakovui UAB „Batrima“ tam, jog jis galėtų naudotis nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad teisės aktai nedraudžia pastatų naudojimui formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas, o atsakovo pateikto sklypo plano sprendiniai yra tinkami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad atsakovas nepagrįstai pranešė apie numatomą  2005 m. gegužės 10 d šalių sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti apskrities viršininkas, savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 straipsnio 2 dalis). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnis). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Taisyklių 28.1 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 30.10 punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Batrima“ nuosavybės teise valdo statinius, esančius kasatoriui išnuomoto žemės sklypo ribose. Dėl to atsakovui pateikus prašymą išsinuomoti dalį žemės sklypo prie jam priklausančių pastatų Nacionalinei žemės tarnybai tenka pareiga sudaryti sąlygas pastatų savininkui užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono būdu) sąlygomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad per visą valstybinės žemės nuomos laikotarpį nepasikeitė jokios aplinkybės, turinčios ar galinčios turėti įtakos sąlygų sudaryti nuomos sutartį su atsakovu atsiradimui.

Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama įstatyme nustatytą pareigą, 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2-319-(219) pasiūlė kasatoriui taikiu būdu spręsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, patikslinimo klausimus, derinant ją su teisės aktų reikalavimais bei atsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatoriui, išsinuomojusiam valstybinės žemės sklypą pastatams eksploatuoti, taip pat tenka pareiga derinti žemės nuomos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų kitų statinių teisėtų valdytojų teisių nuomoti žemės sklypo dalį pastatams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį. Kadangi kasatorius nederino planų ir nepateikė prašymo sumažinti nuomojamos žemės sklypo dalį, tai atsakovas vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 2010 m. kovo 26 d. raštu informavo kasatorių apie numatomą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija sistemiškai aiškindama CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuoja, kad Nacionalinės Žemės tarnybos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius suteikti atsakovui žemės sklypą būtiną jam priklausantiems pastatams naudotis, užtikrinti tiek kasatoriaus, tiek atsakovo interesų pusiausvyrą. Taigi, ši valstybės įgaliota institucija turi ne tik teisę, bet ir teisės normų nustatytą pareigą išnuomoti ne aukciono būdu valstybinę žemę užstatytą atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, o kasatoriui nesutikus pakeisti nuomos sutarties, pagrįstai jį įspėjo apie numatomą susitarimo nutraukimą. Nustačius kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų nustatyta tvarka turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovo veiksmai pripažintini teisėtais. Pažymėtina, kad nors atsakovo rašte nurodoma, jog nuomos sutartis bus nutraukta, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip apskritai panaikinanti kasatoriaus teisę naudotis valstybine žeme CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ginčijamame pranešime kasatorius buvo informuotas apie būsimą nuomos sutarties nutraukimą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį, apie tai ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininką įspėdamas prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, nurodė, kad atsakovas turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai žemė naudojama ne pagal tikslinę paskirtį, šiuo atveju dalis ieškovui išnuomotos žemės yra užstatyta UAB „Batrima” priklausančiais pastatais, teisiškai įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą išnuomoti žemės sklypo dalį atsakovo UAB „Batrima” pastatams (statiniams) eksploatuoti (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sporto klubo ,,Gintaras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2012). 

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo žemės tikslinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – visuomeninės paskirties teritorija, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos įstaigoms statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti. Kasatoriaus išsinuomotame daugiau kaip 9 ha žemės sklype pastatytas sveikatingumo bei reabilitacijos centras – kompleksas bei gydomasis gydyklų profilaktoriumas, taigi žemės sklype vykdoma bei plėtojama nuomos sutartyje nustatyta veikla, o esantys statiniai ir jų paskirtis atitinka žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. Teismo ekspertizės akto Nr. 12-07/16 duomenimis, atsakovui jam priklausomų pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, kurio dydis neviršytų 30 arų. Taigi, jam priklausantys pastatai užima labai nedidelę kasatoriaus išsinuomoto žemės sklypo dalį ir neleidžia daryti išvados, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra atsakovui priklausančių pastatų, nesant jokių kitų sklypo naudojimo pažeidimų, lemia kasatoriaus žemės sklypo naudojimą ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pagrindą.

Nacionalinės žemės tarnybos nurodytos ir teismų įvertintos tarp šalių susiklosčiusios faktinės aplinkybės lemia tai, kad pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 28.1, 30.10 punktai) įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą išnuomoti dalį kasatoriaus šiuo metu nuomojamos žemės sklypo atsakovui UAB „Batrima“, o kasatorius nuomos sutarties pakeisti nesutinka, nors pripažįsta, kad atsakovas turi teisę į žemės sklypo dalį. Tokioje situacijoje Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas nutraukti su kasatoriumi sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau nutraukimo pagrindas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir teisinį reglamentavimą, turėtų būti ne CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, bet 3 punktas. Teisės aktai įpareigoja atsakovui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais ar statiniais ir jeigu šį teisinį imperatyvą įgyvendinti neleidžia kita žemės nuomos sutartis, sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko, tai pastaroji nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik tokiu būdu galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28.1, 30.10 punktų) reikalavimą. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, veiksmai, t. y. 2010 m. kovo 26 d. pranešimo pateikimas kasatoriui dėl 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su kasatoriumi, nutraukimo iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, o valstybinės žemės nuomos sutartis turėtų būti nutraukiama CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Konkrečiu nagrinėjamos bylos atveju spręstina, kad Nacionalinės žemės tarnybos pranešime nurodytas tinkamas nuomos sutarties nutraukimo straipsnis ir dalis, tačiau netinkamas jo punktas, šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti institucijos veiksmus neteisėtais, nes, pritaikius tinkamą punktą, rezultatas išliktų toks pat.

Dėl prevencinio ieškinio sąlygų

Kasaciniame skunde prašoma uždrausti sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, nes šioje planuojamoje sutartyje yra nustatytas neprotingo ir netinkamo dydžio žemės sklypo plotas, susitarimo nuostatomis būtų neteisėtai ir nepagrįstai apribota kasatoriaus teisė ginčo teritorijoje nuomotis žemės sklypą.

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Žibutis v. V. Budrys, bylos Nr. 3K-3-415/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Vilniaus Sigma“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-147/2013; kt.).

  Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos išvadą, kad jis, siekdamas uždrausti atsakovams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, neįrodė realios žalos grėsmės. Jis nurodo, kad atsakovo parengto žemės sklypo plano sprendiniai yra nepagrįsti, netinkamo dydžio žemės sklypo ploto nuomos sutarties sudarymas nepagrįstai apribotų kasatoriaus teisę ginčo teritorijoje naudotis žemės sklypu. Kaip minėta, ieškovui tenka pareiga įrodyti realios žalos grėsmę, taigi, jis turi teikti įrodymus, kad atsakovo veiksmai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo su UAB „Batrima“ kelia realią grėsmę žalai atsirasti ir pan. Nagrinėjamu atveju, reikšdamas prevencinį ieškinį, kasatorius (ieškovas) būtinosios jo sąlygos – realios žalos grėsmės – neįrodinėjo, o apsiribojo vien abstrakčiu teigimu, kad atsakovo veiksmai kelią realią grėsmę. Teiginį, kad atsakovo parengto žemės sklypo plano sprendiniai yra nepagrįsti, paneigė kasatoriaus prašymu atlikta teismo ekspertizė, kurios akte Nr. 12-07/16 nurodyta, jog atsakovo UAB „Batrima“ pateikto UAB „Domo statyba“ parengto žemės sklypo plano M1:1000 sprendiniai yra tinkami, t. y. parengti laikantis teisės aktų reikalavimų. O ta aplinkybė, kad šio žemės sklypo plano sprendiniuose atsakovo pastatams yra priskirta didesnė žemės sklypo dalis, negu pakankama jiems eksploatuoti, nesudaro pagrindo vertinti šių sprendinių kaip netinkamų ar nepagrįstų, nes teisės aktai nedraudžia pastatų eksploatavimui formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas. Be to, byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Batrima“ sudarys valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį būtent pagal atsakovo pateiktus žemės sklypo plano sprendinius. Dėl to pagrįstai apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta visapusiška ir objektyvia įrodymų tyrimo ir vertinimo pareiga, padarė išvadą, kad kasatorius realios žalos grėsmės  neįrodė.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino vieną iš ieškovo byloje pareikštų reikalavimų, t. y. uždrausti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau teismas vis tiek jį atmetė, taip pažeisdamas proceso teisės normas.

CPK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu yra įtraukta ne tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bet ir UAB „Batrima“. Remiantis CPK 44 straipsnio 3 dalies nuostata ieškinį pripažinti yra būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Kadangi atsakovas UAB „Batrima“ nepripažino ieškinio dalies reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju kito atsakovo ieškinio dalies reikalavimų pripažinimas teismų pagrįstai buvo įvertintas kaip nesukuriantis atitinkamų procesinių padarinių.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė procesinį sprendimą, kurio teisėtumas kasacine tvarka išnagrinėjus bylą nenuginčytas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Kasaciniame procese valstybė patyrė 93,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti 2005 m. gegužės 10 d. sutartį dėl valstybinės žemės nuomos Nr. (4.12.)Ž1-21, sudarytą su ieškovu UAB sveikatos centru ,,Energetikas“ (j. a. k. 152513731) dėl žemės sklypo Palangoje, Kuršių takas 1, kadastrinis Nr. 2501/0003:31. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir konstatavus, kad ieškovo UAB sveikatos centru ,,Energetikas“ reikalavimai atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra nepagrįsti, nurodytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nutartis nusiųstina VĮ Registrų centrui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti 2005 m. gegužės 10 d. sutartį dėl valstybinės žemės nuomos Nr. (4.12.)Ž1-21, sudarytą su ieškovu UAB sveikatos centru ,,Energetikas“ (j. a. k. 152513731) dėl žemės sklypo Palangoje, Kuršių takas 1, kadastrinis Nr. 2501/0003:31.

Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Priteisti iš UAB sveikatos centro „Energetikas“ (j. a. k. 152513731) 93,04 Lt (devyniasdešimt tris litus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Dangutė Ambrasienė

                                                                                    Sigitas Gurevičius

Juozas Šerkšnas