Baudžiamoji byla Nr. 1-2452-1109/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23924-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12;

1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1;

2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro E. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas:

1. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

2. 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. Z. 2019 m. birželio 8 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu su savo šeimos nariais – motina V. N. Z. ir broliu E. Z., tyčia pastūmė savo motiną, ko pasėkoje ji dešine kūno puse atsitrenkė į gretimai buvusią sofą ir sieną, bei sugriebė rankomis jai už kaklo, tuo padarydamas N. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, be to, apginti motinos atėjusiam broliui tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į nosies sritį ir pastūmė, ko pasėkoje E. Z. nukrito ant grindų, tuo padarydamas E. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį nosies sumušimu, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, muštine paviršine žaizdele kairėje plaštakoje.

Kaltinamasis T. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. apie 16:00 val. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jo ir brolio E. Z. ir motinos V. N. Z. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto eigoje motina paėmusi puodą su šaltu vandeniu jį apipylė. Jis supykęs pastūmė ją, ko pasėkoje ji atsitrenkė į gretimai buvusią sofą. Kuria kūno vieta atsitrenkė, neprisimena. Vėliau sugriebė jai už kaklo, norėdamas padėti jai atsistoti. Tačiau prie jo priėjo brolis E., kuris suėmęs už rankų mėgino atitraukti nuo motinos, tačiau jis supykęs broliui sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį ir pastūmė. Ar brolis nukrito ant grindinio, neprisimena. Išgirdęs, kad mama kviečia policiją, išėjo iš namų. Policijos pareigūnai sulaikė netoli namų ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio motinos ir brolio atžvilgiu nuoširdžiai gailisi. Brolio E. ir motinos atsiprašė, jie jam atleido. Jis jiems padarytą žalą savanoriškai pilnai atlygino. Esant galimybei prašo, kaip bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, paskirti laisvės apribojimą. Pasižada jos laikytis ir nustatytu laiku būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 78-79).

Be kaltinamojo T. Z. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- informacija apie įvykį, užfiksuota gavus telefoninį pranešimą 2019 m. birželio 8 d. 15 val. 54 min., apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Aleksoto sen., Kaunas, pranešėjo E. Z. neblaivus ir agresyvus brolis trenkė ranka pranešėjui ir mamai. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Pranešėjo skambučio data ir laikas: 2019-06-08 15.51 val. Atvykus į įvykio vietą fotografuota, pridedamos fotolentelės (b. l. 6, 7-11);

- 2019 m. birželio 8 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja V. S. iš pareiškėjos Valerijos N. Z. priėmė pareiškimą, kuriame užfiksavo pirminius V. N. Z. parodymus apie tai, kad 2019 m. birželio 8 d. apie 16:00 val. iš turgaus grįžo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Užėjusi į virtuvę pamatė, kad sūnus Tomas su vyru S. Z. vartoja alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Kitas kartu gyvenantis sūnus E. Z. tuo metu buvo savo kambaryje. Prie kriauklės plaunant indus, su sūnumi Tomu įvyko konfliktas, nes ji pradėjo sūnui priekaištauti dėl jo girtavimo. Jis pradėjo šaukti: „kūrva tu“ ir priėjęs stipriai pastūmė link durų, dėl ko nukrito dešine kūno puse ir atsitrenkė į virtuvėje stovėjusią sofą lovą bei galva trenkėsi į sieną. Nukritus ant grindų, T. priėjo ir rankomis suėmęs už kaklo stipriai suspaudė. Ji pradėjus šaukti. Iš kambario atbėgo kitas sūnus E., kuris atitraukė T.. T. pastūmė ir E., dėl ko šis nukrito ant grindų. Visą tą laiką vyras tik stovėjo ir žiūrėjo, tačiau nieko nedarė. Dėl tokių T. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Išbėgusi į savo kambarį paskambino pagalbos telefonu, medikų pagalbos atsisakė. Išgirdęs, kad kviečiama pagalba, T. iš namų pabėgo. Tai ne pirmas kartas kuomet T. smurtauja, tačiau ankščiau į policiją nesikreipė. Tokio jo elgesio jau negali apsikęsti, paskutiniu metu jo bijo. Prašo pripažinti nukentėjusiąja. Taip pat atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno m., apžiūra, kurios metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 14-16, 20-24);

- 2019 m. birželio 8 d. Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio M. L. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad apie įvykį pranešė E. Z., jog smurtą patyrė E. Z. ir V. N. Z.. Užfiksuoti smurtą patyrusios V. N. Z. sužalojimai: kraujuojanti žaizda plaštakoje ir kraujosruva (mėlynė) kaklo srityje. Moteris buvo susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi. Smurtu įtariamam T. Z. nustatytas 2,74 promilių girtumas. E. Z. ir V. N. Z. paaiškino, jog T. Z. būdamas neblaivus namuose kėlė žodinius konfliktus, po kilusio konflikto paėmęs už kaklo pradėjo smaugti V. N. Z., taip sukeldamas fizinį skausmą. E. Z. puolė mamai į pagalbą, tačiau T. Z. vieną kartą kumščiu trenkė E. Z. į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Atvykus policijos pareigūnams, T. Z. buvo pasišalinęs, 16.20 val. buvo sulaikytas adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m. (b. l. 26-29);

- 2019 m. liepos 17 d. liudytojos V. N. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai apie tai, kad savo ankstesnius parodymus prisimena ir juos patvirtina. Nori paminėti, kad su sūnumi T. Z. susitaikė, jis atsiprašė ir ji jam atleido, padarytą žalą savanoriškai pilnai atlygino. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš (b. l. 30);

- 2019 m. birželio 8 d. liudytojo E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2019 m. birželio 8 d. apie 16.00 val. būnant namuose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), brolis T. Z. bei tėvas S. Z. kartu virtuvėje vartojo alkoholį. Tuo metu buvo savo kambaryje, buvo blaivus. Mama nuo ryto buvo turguje. Išgirdo, kaip grįžus mamai T. pradėjo ant jos šaukti: „kūrva tu“ ir po to išgirdo kaip kažkas nukrito ant grindų. Išgirdo, kad mama šaukiasi pagalbos. Atbėgęs į virtuvę pamatė, kad brolis rankomis sugriebęs mamą už kaklo, gulinčią ją smaugia. Priėjo prie jo ir atitraukė jį nuo mamos. T. atsistojęs kumščiu vieną kartą kirto į nosies sritį bei pastūmė, ko pasėkoj nukrito ant grindų. Tada išėjęs į savo kambarį iškvietė policijos pareigūnus, o tėvas nuvedė T. į rūsį. Iškvietus policiją T. iš namų pabėgo. Medikų pagalbos atsisakė, tačiau nosies srityje jaučia skausmą. Tai ne pirmas kartas, kuomet T. naudoja fizinį smurtą, tačiau ankščiau pagalbos nesikreipė. Dabar pradėjo baimintis brolio elgesio, todėl prašo pradėti tyrimą ir pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 37);

- 2019 m. birželio 26 d. liudytojo E. Z. papildomai ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad ankstesnius parodymus patvirtina. Nori paminėti, kad su savo broliu T. Z. susitaikė, brolis atsiprašė ir jis broliui atleido, brolis padarytą žalą savanoriškai pilnai atlygino. 2019 m. birželio 8 d. apie 16.00 val. būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, pamatė kaip tarp brolio T. Z. ir motinos V. N. Z. įvyko žodinis, buitinis konfliktas, dėl kurio brolis rankomis sugriebė motinai už kaklo. Tai pamatęs, priėjo prie jų ir pastūmė brolį į šalį, kad šis atsitrauktų nuo motinos. Atsitraukęs brolis nuo motinos priėjo ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į nosį ir pastūmė, ko pasėkoje jis nukrito ant grindų. Krisdamas užkliuvo už gretimai buvusios kriauklės ir susižeidė kairę plaštaką ir dešinę blauzdą. Dėl patirtų sužalojimų į jokias medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Sužalojimai yra nereikšmingi, nereikalaujantys gydymo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš (b. l. 43);

- 2019 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1496/2019 (02), kuria nustatyta, kad E. Z. konstatuota nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, muštinė paviršinė žaizdelė kairėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 8 d. Muštinė paviršinė žaizdelė kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 48);

- 2019 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1495/2019 (02), kuria nustatyta, kad V. N. Z. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 8 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą, kuo galėjo būti sofos kampas (b. l. 52);

- 2019 m. birželio 8 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1133, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 8 d. 16:53:12 patikrinus T. Z. girtumą, jam nustatytas 2,74 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 86);

Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. Z. 2019 m. birželio 8 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo motina V. N. Z. metu, smurtavo prieš savo šeimos narius motiną V. N. Z. ir brolį E. Z., t. y. tyčia pastūmė savo motiną, dėl ko ji atsitrenkė į gretimai buvusią sofą ir sieną, bei sugriebė rankomis motinai už kaklo, po ko broliui E. Z. siekiant apginti motiną, kaltinamasis smurtavo prieš savo brolį, tyčia broliui vieną kartą sudavė kumščiu į nosies sritį ir jį pastūmė, dėl ko pastarasis nukrito ant grindų, tokiais veiksmais V. N. Z. ir E. Z. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kuris pripažino ir nurodė, kad buvo žodinis konfliktas tarp jo, motinos ir brolio, kurio metu supykęs motiną pastūmė, o ji atsitrenkė į sofą. Vėliau motinai sugriebė už kaklo, norėdamas padėti atsistoti. Prie jo priėjo brolis E., kuris suėmęs už rankų mėgino jį atitraukti nuo motinos, tačiau jis supykęs sudavė broliui kumščiu į veido sritį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų sužalojimo mąstą patvirtina byloje esančios specialisto išvados.

T. Z. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis fizinį smurtą vartojo savo šeimos narių atžvilgiu.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. 

Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę ir kartu gyvenantį suaugusį sūnų, t. y. prieš savo šeimos narius.  

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį T. Z. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

T. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 110).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. Z. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis praeityje teistas (b. l. 94-96, 97-98), nebaustas administracine tvarka (b. l. 100), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (b. l. 101-102), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 105), pagal SODROS duomenų bazės informaciją dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. gruodžio 4 d. (b. l. 106), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 107).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą pagrįstai prašoma skirti. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, T. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius.

Kaltinamajam T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - iš (duomenys neskelbtini), Kaune) bei skirtas įpareigojimas – nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. N. Z., gim. 1960 m. ir E. Z., gim. 1990 m. (b. l. 83-84), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Kaltinamasis T. Z. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. birželio 8 d., 16 val. 20 min. iki 2019 m. birželio 10 d., 13 val. 52 min. (b. l. 53, 70), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. Z. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 8 d., 16 val. 20 min. iki 2019 m. birželio 10 d., 13 val. 52 min. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu,  722 straipsniu, paskirti T. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti T. Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - iš (duomenys neskelbtini), Kaune) bei skirtą įpareigojimą – nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. N. Z., gim. 1960 m. ir E. Z., gim. 1990 m. (b. l. 83-84), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

T. Z. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                  Jolanta Ramonienė